2018-08-22 Nr. AB-14621-3-61-3-00951-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4637-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00951-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. A. (H. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. A. (H. A.), N. H., A. A. (A. A.) ir I. H. (I. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai H. A. (H. A.), N. H., A. A. (A. A.) ir I. H. (I. H.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 185–195), prašydami: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-228 (00111: 00112: 00113: 00114)/17I-100 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 002537355 panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. bei dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiams N. H., I. H., A. A.“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) iš naujo išnagrinėti (duomenys neskelbtini) piliečių H. A., N. H., I. H., A. A. prašymą pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) ir priimti naują sprendimą teisės aktuose nustatyta tvarka; priteisti H. A. (H. A.) (toliau – ir pareiškėjas) 25 Eur žyminį mokestį.

2. Pareiškėjai nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimą motyvuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos LLG gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

3. Pareiškėjai su tokiu Sprendimu nesutiko ir manė, kad Sprendimas priimtas nevisiškai ištyrus faktines aplinkybes, buvo deklaratyvus, nepagrįstas ir neteisėtas.

4. 2017 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti LLG. Kartu pridėjo savo nepilnamečių vaikų prašymus. Vėliau prašymą dėl LLG pakeitimo šeimos susijungimo pagrindu padavė ir pareiškėjo sutuoktinė. Pareiškėjas pažymėjo, kad pridėjo visus būtinus šiai procedūrai dokumentus.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Migracijos departamento valstybės tarnautojas neapklausė raštu pareiškėjo, neapklausė ir nesiteiravo uždarosios akcinės bendrovės „H. A. Sports“ (toliau – ir UAB „H. A. Sports“; ir Bendrovė) verslo ir (ar) paslaugų partnerių Lietuvos Respublikoje; neprašė nei žodžiu, nei raštu pateikti papildomus dokumentus prie sutarčių, nors, pareiškėjo nuomone, tokia pareiga jam kilo pagal ginčo laikotarpiui aktualius teisės aktus.

6. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. buvo sudarytos sutartys, jos visą laiką buvo vykdomos, nebuvo nutrauktos ir susijusios su UAB „H. A. Sports“ deklaruojama veikla.

7. Pareiškėjo nuomone, UAB „H. A. Sports“ deklaruojama veikla bei sutartys su Lietuvos Respublikoje registruotomis įmonėmis, be papildomų dokumentų nesudarė pagrindo teigti Migracijos departamentui, kad Bendrovė nevykdo veiklos paskutinius 6 mėnesius.

8. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje lankėsi dažnai, vystė verslą, jo buvimo Lietuvos Respublikoje faktą įrodė kelionės spaudai. Pareiškėjas akcentavo, kad pareigūnai ne visais atvejais uždėdavo kelionės spaudą, todėl Migracijos departamento ir pareiškėjo duomenys dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje skyrėsi.

9. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad Bendrovės verslo planas paruoštas ne anksčiau kaip 2017 m. birželio 1 d. Šią išvadą atsakovas darė, remdamasis faktu, jog Bendrovės septintasis darbuotojas į darbą buvo priimtas 2017 m. birželio 1 d. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas nurodė, kad verslo planas leido konstatuoti, kad Bendrovė ne mažiau kaip 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pateikimo nevykdė veiklos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovės verslo planas negali būti baigtinis, kad bendrovėms nėra draudžiama koreguoti verslo planus parašytus vėlesniu laiku, jei to reikalautų aplinkybės ir verslo aplinkos kaita.

10. Pareiškėjas pabrėžė, kad Migracijos departamento Imigracijos skyrius neatliko tinkamo tyrimo, kurio metu būtų pakankamai detaliai įvertinta, ar UAB „H. A. Sports“, kuri, sprendžiant tik pagal pateiktus duomenis, vykdo veiklą pakankamai ilgai ir kurioje įsteigtos 7 darbo vietos, dirba darbuotojai, nėra fiktyvi Įstatymo prasme, atsisakymas išduoti pareiškėjui LLG Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negalėjo būti laikomas pagrįstu. Pareiškėjo nuomone, nenustačius pastarojo pagrindo, negalima buvo konstatuoti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyto pagrindo buvimą, t. y. nelegalios migracijos grėsmės.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 1–9) prašė jį atmesti.

12. Atsižvelgęs į tai, kad paaiškėjo daug naujų aplinkybių apie pareiškėjo ir Bendrovės veiklą, Migracijos departamentas išanalizavo visus pareiškėjo pateiktus dokumentus, kitus duomenis ir padarė išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas gauti LLG, Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o Bendrovė neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų.

13. 2017 m. rugpjūčio 14 d. Bendrovės verslo plane, nurodyta, kad Bendrovė „šiuo metu vykdo veiklą grožio paslaugų teikimo srityje, nuomos teise jai priklauso maitinimo patalpos, kur organizuojami banketai, pobūviai“. Bendrovės verslo plane taip pat akcentuojama, kad „pagrindinės teikiamos paslaugos grožio srityje yra manikiūras, pedikiūras, masažai, veido procedūros, LPG masažai; maisto tiekimo srityje: maisto gamyba, pobūvių organizavimas, maisto tiekimas į namus ir biurus“. Atsakovas pažymėjo, kad Migracijos departamentui nebuvo pateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių Bendrovės verslo plano teiginius dėl maisto gamybos, pobūvių organizavimo, maisto tiekimo į namus ir biurus. Be to, pareiškėjo nurodytos Bendrovės internetinės svetainės adreso rasti ir pasiekti Migracijos departamentui nepavyko, nes ši svetainė neveikė. Atsakovas nurodė, kad skunde pareiškėjas tik patvirtino faktą, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje, nes nurodė, kad patalpos tik ruošiamos virėjų funkcijoms atlikti.

14. Atsakovas pažymėjo, kad su skundu pateikiamos išrašytos sąskaitos už maisto ir grožio paslaugas neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes neįrodo, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo (t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d.) teikė tokias paslaugas, kadangi visos sąskaitos buvo išrašytos pareiškėjui jau pateikus prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

15. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Migracijos departamentas neprašė pateikti papildomų dokumentų, įrodančių Bendrovės sudarytų sutarčių vykdymą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 17 punktą užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą turi pateikti visus dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas turėjo pareigą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pagrįsti visais turimais įrodymais, įrodyti savo ketinimų realumą ir pagrįstumą, tačiau šios pareigos neįvykdė (pvz., pareiškėjas nepateikė dokumentų, kuriais įrodytų pateiktų sutarčių įvykdymą).

16. Bendrovės veiklos patikrinimo metu darbo vietoje nebuvo rasta nė vieno Bendrovėje įdarbinto asmens, todėl buvo rimtas pagrindas manyti, jog darbuotojai Bendrovėje yra įdarbinti tik formaliai, t. y. tik tam, kad pareiškėjas ir kiti du Bendrovės dalyviai užsieniečiai, kurie taip pat kreipėsi dėl leidimų laikinai gyventi gavimo, atitiktų visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Bendrovės patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. D. dirba Gariūnų turgavietėje, todėl pateikti duomenys, kad A. D. Bendrovėje užsiima maisto gamyba, neatitiko tikrovės. Patikrinimo metu buvo apklaustas jos sūnus, kuris nurodė, kad nieko negirdėjo apie motinos darbovietę Bendrovėje ir nurodė, kad motina dirba Gariūnų turgavietėje.

17. Migracijos departamentas akcentuoja tai, kad buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui ne dėl to, kad UAB „H.A Sports“ yra fiktyvi, o dėl to, kad UAB „H.A Sports“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir dėl to, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, teikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie bendrovės veiklą, Bendrovės darbuotojus ir jų atliekamas funkcijas, Bendrovės veiklos vykdymo vietą bei tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.

18. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į bylos duomenis, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje iš esmės lankosi tik dėl leidimo laikinai gyventi gavimo ir visiškai nėra suinteresuotas dalyvauti bendrovės veikloje (jo vizitai Lietuvos Respublikoje yra reti ir trumpalaikiai). Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo kelionės dokumente yra (duomenys neskelbtini) išduotų leidimų gyventi, kurie galiojo laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 19 d. ir nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 7 d., įklijos.

19. Atsakovo nuomone, bylos medžiaga ir faktinės aplinkybės rodė pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leido daryti išvadą, kad buvo rimtas pagrindas manyti, jog galėjo kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

21. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo konstatuota, jog Bendrovė buvo fiktyvi. Pareiškėjui atsisakyta pakeisti LLG ne dėl to, kad UAB „H. A. Sports“ yra fiktyvi, o dėl to, kad UAB „H. A. Sports“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir dėl to, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, teikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą, Bendrovės darbuotojus ir jų atliekamas funkcijas, Bendrovės veiklos vykdymo vietą bei tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.

22. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad UAB „H. A. Sports“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. nevykdė veiklos pagal verslo planą, ir dėl to, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, teikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą, Bendrovės darbuotojus ir jų atliekamas, Bendrovės veiklos vykdymo vietą bei tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.

23. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas pateikė Bendrovės sudarytas sutartis, tačiau teismas sutinka su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, kad pirkimo–pardavimo sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų nebuvo pateikta. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nepateikta jokių įrodymų, jog Bendrovė būtų įsigijusi kokių nors prekių pagal pirkimo–pardavimo sutartį, o šios sutarties sudarymas nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo Bendrovės veiklos vykdymo.

24. Teismas konstatavo, kad Bendrovė, nors ir veikė, tačiau jos kai kurių darbuotojų funkcijos neatitiko Bendrovės verslo plano tikslų ir net darbo sutarčių nuostatų.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjas mažai laiko praleisdavo Lietuvos Respublikoje, o jo šeima deklaravo gyvenamąją vietą jaunimo nakvynės namuose. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovo Sprendime pateikta pozicija, jog Bendrovės veiklai, kuri nėra fiktyvi, bet neatitinka verslo plano, vykdyti pakanka to, kad pareiškėjas vadovautų verslui ir nebūdamas Lietuvos Respublikoje. Tokią poziciją palaiko ir teismų praktika (LVAT administracinė byla Nr. A858-2720/2014). Teismas nurodė, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

26. Teismas konstatavo, kad atsakovas buvo aktyvus, surinko pakankamai įrodymų, juos tinkamai vertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio nėra teisinio pagrindo naikinti. Pareiškėjai, turėdami pareigą paneigti Sprendime nustatytas faktines aplinkybes, šios įrodinėjimo naštos neįvykdė. Teismas darė išvadą, kad nebuvo teisinio pagrindo tenkinti išvestinius pareiškėjų reikalavimus įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjų prašymą pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naują sprendimą teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinus jų reikalavimų, taip pat negalėjo būti tenkinamas.

III. 27. Pareiškėjas H. A. apeliaciniame skunde (IV t., b. l. 101–104) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

28. Pareiškėjo nuomone, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kai kurie įrodymai iš viso nebuvo vertinti, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimas.

29. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo išaiškinta galimybė prašyti, kad byla būtų nagrinėjama ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka, kur pareiškėjas būtų galėjęs paaiškinti ginčytinas aplinkybes, dėl kurių buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

30. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad Bendrovė nevykdo veiklos pagal verslo planą. Uždaroji akcinė bendrovė „Beta Media“ (toliau – ir UAB „Beta Media“) teikia paslaugas, susijusias su nuolaidų kuponais. UAB „H.A. Sports“ nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio reguliariai mokėjo įmokas UAB „Beta Media“, kad prekiautų nuolaidų kuponais ir pritrauktų daugiau klientų grožio paslaugų teikimo, maisto gamybos ir tiekimo į namus ir biurus srityse. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės įrodo, kad įmonė vykdė veiklą ne tik paskutinius 6 mėnesius, bet dirbo nuo 2013 metų.

31. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad verslo planas buvo sudarytas tik 2017 m. birželio mėnesį, o Bendrovė patikrinimo metu nevykdė veiklos. Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė vykdė veiklą, susijusią su grožio paslaugų teikimu, maisto tiekimu ir patalpų nuoma. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo teikiamos paslaugos, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai nevertino aplinkybių nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio. Taip pat teismui yra pateikti įrodymai apie išpirktus kuponus, kurie patvirtina įmonės veiklos vykdymą.

32. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra tik siekiama imituoti Bendrovės veiklą. Pareiškėjo nuomone, dėl to, kad Bendrovės patalpose atliekamas remontas, todėl laikinai nevykdoma dalis veiklos pagal verslo planą, negalima teigti, kad tik imituojama įmonės veikla.

33. Migracijos departamento patikrinimo metu didžiojoje dalyje patalpų vyko remontas, todėl dėl remonto darbų darbuotojai objektyviai negalėjo būti darbo vietoje. Patalpoje, kurioje dirbo A. D., nebuvo atliekami remonto darbai, todėl ji patikrinimo metu buvo apklausta. Ji patvirtino, kad ji iš Bendrovės nuomojasi patalpą, todėl laikytina, kad Bendrovė vykdo veiklą, nuomoja dalį patalpų, gauna pastovias pajamas. Atsakovas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viena iš darbuotojų nedirbo Bendrovėje, kadangi apklausiant jos sūnų jis nepatvirtino fakto apie tai, kad jo motina dirba Bendrovėje. Pareiškėjo nuomone, šeimos nariai nebūtinai turi žinoti visas aplinkybes apie kitus šeimos narius, todėl šios darbuotojos sūnus galėjo nebūti informuotas apie visas motinos darbovietes.

34. Pareiškėjo nuomone, teismas klaidingai konstatavo, kad sudarytos sutartys su uždarąja akcinė bendrovė „Nagavita“ (toliau – ir UAB „Nagavita“) nepatvirtina fakto, kad buvo teikiamos tam tikros prekės iš šios įmonės. Pareiškėjo teigimu, tai paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad buvo teikiamos prekės iš UAB „Nagavita“. Tarp šių pateiktų įrodymų yra duomenys apie tai, kad Bendrovė buvo užsisakiusi prekių iš UAB „Nagavita“ dar iki pareiškėjo kreipimosi į Migracijos departamentą su prašymu dėl LLG išdavimo.

35. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė laikotarpius, kada pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikoje. Iš pareiškėjo kelionės dokumento įrašų analizės matyti, kad pareiškėjas nuolat lankėsi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2018 vasario 23 d. atvyko į Lietuvą 8 kartus, praleido Lietuvoje virš 100 dienų. Pareiškėjo turimi kelionės spaudai skiriasi nuo Migracijos departamento pateiktos informacijos, taip pat pareiškėjas pažymi, kad buvo ne vienas atvejis, kai spaudų tiesiog nedėdavo pasienio pareigūnai. Pareiškėjas nurodo, kad nuolat keliauja verslo reikalais ir labai prisideda prie Bendrovės gaunamų pajamų bei verslo plėtojimo.

36. Pareiškėjas nesutinka su teiginiu, kad Bendrovėje dirba ne tiek darbuotojų, kiek pareiškėjas buvo nurodęs prašyme. Pareiškėjo nuomone, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Bendrovėje dirbo 7 darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, turi būti pripažinta, kad Bendrovė vykdo veiklą.

37. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Bendrovė nėra fiktyvi, ji vykdo veiklą, todėl pareiškėjui nėra suprantama, dėl kokių priežasčių buvo padaryta išvada, kad prašyme nurodyta informacija yra neatitinkanti tikrovės.

38. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 114–117) prašo jį atmesti.

39. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas proceso metu buvo atstovaujamas advokato padėjėjos, todėl su visomis teisėmis ir pareigomis turėjo būti supažindintas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui jo teisės nebuvo išaiškintos. Be to, pareiškėjas nenurodė kokias konkrečiai ginčytinas aplinkybes, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti LLG, jis būtų paaiškinęs teismo posėdžio metu, kurių nebūtų galėjęs nurodyti su pateiktais skundais.

40. Atsakydamas į kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus atsakovas iš esmės remiasi argumentais, pateiktais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmoje instancijoje.

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-228 (00111: 00112: 00113: 00114)/17I-100 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 002537355 panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. bei dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiams N. H., I. H., A. A.“.

42. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, teikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą, Bendrovės darbuotojus ir jų atliekamas, Bendrovės veiklos vykdymo vietą bei tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

44. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija tokiam pareiškėjo vertinimui nepritaria.

45. Kiek tai susiję su pareiškėjo argumentu, kad jam nebuvo išaiškinta galimybė prašyti, kad bylos nagrinėjimas būtų nagrinėjamas ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas proceso metu buvo atstovaujamas advokato padėjėjos. Byloje nėra duomenų, kad advokato padėjėja netinkamai vykdė savo profesines pareigas ir neinformavo pareiškėjo apie vykstantį teismo procesą ir pareiškėjo turimas teises. Be to, visos proceso šalies teisės yra viešai paskelbtos įstatymuose ir pareiškėjui, nusprendusiam savo ateitį sieti su Lietuvos Respublika, buvo žinomos. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui jo teisės nebuvo išaiškintos.

46. Byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos.

47. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

48. Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi.

49. Pareiškėjas nurodo, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrovė nevykdo veiklos pagal verslo planą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas teikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie bendrovės veiklą (Migracijos departamentui nebuvo pateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių bendrovės verslo plane deklaruojamų maisto gamybos, pobūvių organizavimo, maisto tiekimo į namus ir biurus paslaugų teikimą). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismui taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių paminėtą pareiškėjo teiginį (už pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo). Pažymėtina, kad byloje pateiktas pareiškėjo verslo planas (III t., b. l. 51–81) yra sudarytas 2018 m. rugpjūčio 14 d. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu (pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo) veiklos pagal verslo planą Bendrovė vykdyti negalėjo, nes verslo planas buvo paruoštas tik likus 4 dienoms iki pareiškėjo prašymo dėl LLG pateikimo.

50. Pareiškėjas nurodo, kad byloje esantis įmonės sąskaitos išrašas (I t., b. l. 112–122) įrodo, kad buvo užsakomas maistas per internetinį tinklalapį. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą medžiagą, konstatuoja, kad iš pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti, kad Bendrovė vykdė maisto tiekimo paslaugas ginčui aktualiu laikotarpiu.

51. Pareiškėjas nurodo, kad teismui pateikė įrodymus, kad buvo išpirkti kuponai (IV t., b. l. 5–15, 18–19, 25–27) ir tai įrodo, kad Bendrovė vykdė veiklą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos medžiagą, nurodo, kad pagal pateiktus duomenis negalima teigti, kad būtent Bendrovė vykdė veiklą pagal parduotus kuponus, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas.

52. Pareiškėjo teigimu, darbuotojų nebuvo darbo vietoje, nes patalpose vyko remontas. Teisėjų kolegija nurodo, kad remonto faktas paprastai įrodomas sutartimis su remonto paslaugas teikiančiais asmenimis, taip pat darbų priėmimo aktu, o ne suinteresuotos bylos baigtimi šalies paaiškinimais. Pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų teismui, todėl remonto faktas laikomas neįrodytų.

53. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje lankosi iš esmės tik siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

54. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nurodytą medžiagą, konstatuoja, kad UAB „H. A. Sports“ neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. nevykdė veiklos pagal verslo planą, pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, teikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą, Bendrovės darbuotojus ir jų atliekamas, Bendrovės veiklos vykdymo vietą bei tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.

56. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. A. (H. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė