2024-03-27 Nr. AB-5174-3-61-3-04436-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1205-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04436-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.2.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eastnine Vertas-1“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eastnine Vertas-1“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Eastnine Vertas-1“ (toliau – ir UAB „Eastnine Vertas-1“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. A51-106844/21(3.3.16.1E-AD24) „Dėl nepritarimo detaliojo plano koregavimui“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), ir pravažiavimas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) stovinčių pastatų (toliau – ir Pravažiavimas). Pareiškėjas Pravažiavimą įsigijo 2020 m. sausio 13 d. varžytinių būdu iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ranga IV investicijos“. Pareiškėjas teigė, kad Pravažiavimas jam reikalingas tam, jog būtų užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimai ir patekimas į verslo centrą „Vertas“. Pravažiavimas baigiasi akligatviu ir į jį galima patekti tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės pietinės pusės.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1-1129 (toliau – ir Detalusis planas), Pravažiavimas nebuvo priskirtas nei vienam iš suformuotų žemės sklypų ir nebuvo nurodytas kaip viešo naudojimo teritorija (Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtas indeksu 1). Tokio sprendinio parinkimo priežastys pareiškėjui nėra žinomos ir suprantamos, nes kiti privažiavimai ar praėjimai, skirti aptarnauti pastatus, buvo numatyti Žemės sklype (Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėti indeksu 2 ir 3), o visuomenės poreikiams skirta žemės dalis buvo aiškiai išskirta ir įvardinta (Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėta indeksu D). Pravažiavimas Detaliuoju planu nebuvo numatytas kaip tenkinantis visuomenės poreikius, ant jo, dar prieš pareiškėjui įsigyjant Pravažiavimą, buvo įrengtas kelio užtvaras. Jokių abejonių dėl kelio užtvaro įrengimo teisėtumo pareiškėjui nebuvo kilę, nes kelio užtvaras šioje vietoje buvo įrengtas seniai.

4. Pareiškėjas teigė, kad kreipėsi į Administraciją su 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymu, kuriuo prašė inicijuoti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano koregavimą (toliau – ir Prašymas), tačiau Administracija ginčijamu Sprendimu atsisakė tenkinti minėtą Prašymą. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas buvo priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatas, nes: Administracija prašymo turinio nevertino individualiai ir nepateikė objektyvių jo atmetimui įtakos turėjusių teisinių ir faktinių aplinkybių (VAĮ 10 straipsnio nuostatų pažeidimas); Administracija Sprendimą motyvavo, netinkamai aiškindama TPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus planavimo tikslus, nenurodė jų taikymo apimties (TPĮ 3 straipsnio nuostatų pažeidimas).

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracija, Sprendimu pasisakydama, kad nėra galimybės koreguoti Detalųjį planą, nepateikė detalių ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų paaiškinimų. Pareiškėjas, vadovaudamasis Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 (toliau – ir Aprašas), 9 punktu, teigė, kad Sprendime nenurodytos aplinkybės, jog planavimo iniciatoriaus pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Atmesdama Prašymą Administracija nurodė, jog siekiant įteisinti kelio užtvarą, tariamai pažeidžiamas TPĮ 3 straipsnis, nustatantis, kad vykdant teritorijų planavimą, nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti ir į esamas urbanistines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir kt. Pareiškėjo nuomone, toks atsakymas negali būti laikomas tinkamu, nes iš jo nėra aišku (suprantama), kaip šis pažeidimas gali pasireikšti. Administracija Sprendimu privalėjo identifikuoti TPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus teritorijų planavimo tikslus bei nurodyti jų taikymo apimtis. Atmesdama Prašymą Administracija formaliai nurodė, kad norimas prijungti valstybinės žemės ruožas yra svarbus teritorijos dalies ir miesto susisiekimui funkcionuoti. Administracija nepagrindė, kieno ir kokius interesus pareiškėjas pažeidė, prašydamas atlikti Detaliojo plano korektūrą. Nenurodyta, kaip Detaliojo plano korektūra pakenktų sklandžiai susisiekimo infrastruktūrai, darniai aplinkai ir (ar) visuomenės poreikiams, todėl pareiškėjui nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis motyvuojamas Sprendimas.

6. Pareiškėjas nurodė, jog atliekant Detaliojo plano korektūrą reikia vertinti visų valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus bei juos derinti tarpusavyje. Dėl šios priežasties Administracijai buvo teikiamas Prašymas, nes pareiškėjas yra Pravažiavimo savininkas, todėl jo interesai į nuosavybės apsaugą turi būti ginami. Pareiškėjo nuosavybės teisių apsaugos aspektas ir jo santykis su kitais interesais Sprendime neanalizuotas. Sprendime Administracija neanalizavo Prašyme pateiktos informacijos ir aplinkybių, tai, pareiškėjo nuomone, sudaro pagrindą pripažinti, kad Sprendimas neatitinka VAĮ įtvirtintų administracinio sprendimo priėmimo taisyklių ir reikalavimų

7. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Detaliojo plano aiškinamojo rašto dalyje – Transporto situacijos įvertinimo aiškinamajame darbe – nurodyta, kad Pravažiavimas yra skirtas automobiliais patekti tik į teritorijoje esančius parkingus, t. y. transporto priemonėmis per Pravažiavimą galima vykti tik tenkinant teritorijos vidaus poreikius, o tai paneigia atsakovo teiginius, jog Pravažiavimas yra kaip transporto jungtis. Pravažiavimas naudojamas suplanuotais tikslais ir juo užtikrinamas patekimas į verslo centrą „Vertas“, t. y. Pravažiavimas yra skirtas teritorijos vidaus poreikiams tenkinti, o ne bendram automobilių srautui kirsti teritoriją. Pėstieji, kaip ir kiti teritorijoje esančių statinių naudotojai, gali praeiti Pravažiavime įrengtais pėsčiųjų šaligatviais. Teritorija, skirta visuomenės poreikiams, į Pravažiavimo ribas nepatenka ir Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje yra išskirta atskirai bei pažymėta indeksu „D“. Pareiškėjo teigimu, jeigu atsakovas mano, kad Pravažiavimas yra svarbus visuomenės poreikiams, jis turi inicijuoti jo paėmimą visuomenės poreikiams. Tai gali būti padaryta to paties Detaliojo plano koregavimo metu.

8. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad jis, priimdamas Sprendimą, įvykdė pareigą motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. atsisakydamas inicijuoti sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano koregavimą Žemės sklype su pareiškėjo nurodytais planavimo tikslais ir uždaviniais, Sprendime išsamiai nurodė teisinius ir faktinius tokio sprendimo priėmimo motyvus.

10. Atsakovas paaiškino, kad nepritarė valstybinės žemės teritorijos prijungimui prie Žemės sklypo. Norimas prijungti valstybinės žemės ruožas yra svarbus teritorijos dalies ir miesto susisiekimui funkcionuoti, užtikrinant laisvą susisiekimą ir judėjimą, į tolimesnius ryšius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) link, patekimą transporto priemonėms iki sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) Detaliuoju planu suplanuotų teritorijų, stovėjimo aikštelės šiaurinėje sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje. Nagrinėjamas valstybinės žemės ruožas sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini). Detaliuoju planu yra suplanuotas kaip valstybinės žemės koridorius ir identifikuotas indeksu 1, kaip teritorija, naudojama pravažiuoti ir praeiti pėstiesiems, taip užtikrinant laisvą susisiekimą ir tinkamą bendrą miesto susisiekimo tinklo funkcionavimą. Sprendimu atkreiptas dėmesys į tai, kad TPĮ 3 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad, vykdant teritorijų planavimą, nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius ir į esamas urbanistines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises bei kitus poreikius. Taigi, sistemiškai vertinant Sprendime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo Prašyme inicijuoti galiojančio teritorijų planavimo dokumento koregavimą nurodytus tikslus, teritorijos specifiką, atsakovo nuomone, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad tokių tikslų įgyvendinimas prieštarautų TPĮ 3 straipsnio nuostatoms, nebūtų užtikrinta sklandi susisiekimo infrastruktūra, darni aplinka, tenkinanti visuomenės poreikius.

11. Atsakovas pažymėjo, kad iš Sprendimo aišku, jog teritorijai tarp pastatų (duomenys neskelbtini) galioja Detalusis planas, kuriuo tekstiniu reglamentu Nr. 1 nustatyta, kad pravažiavimo kelias yra skirtas pravažiuoti ir pėsčiųjų eismui, skirtas privažiuoti į Detaliuoju planu suplanuotus kelis sklypus, todėl atsakovas mano, kad teritorija negali būti užtverta ar kitaip apribotas eismas, sutrikdytas bendras susisiekimas centrinėje miesto dalyje. Atsakovas akcentavo, kad turi būti išlaikomi vieši praėjimai, miesto centrinės dalies judėjimo ryšius išlaikantys sprendiniai, suplanuoti Detaliuoju planu. Priešingu atveju būtų pažeidžiami visuomenės poreikiai, nebūtų atsižvelgta į esamas urbanistines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises bei kitus poreikius. Tokiu būdu atlikta Detaliojo plano korektūra lemtų, kad toks teritorijos ir susisiekimo principas būtų išardytas, o susisiekimo teritorija Nr. 1 savo naudojimu ir paskirtimi taptų privačia, todėl Sprendimu konstatuojama, kad Detaliojo plano korektūra negali būti atliekama, nes prieštarauja TPĮ 3 straipsnio reikalavimams.

12. Atsakovas mano, jog jis išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą, susipažino su visais pateiktais dokumentais, atsižvelgė į esamą situaciją, įvertino pareiškėjo argumentus, Sprendimą parengė, nepažeisdamas VAĮ 10 straipsnio nuostatų. Pareiškėjo nesutikimas su Sprendimu ir pageidavimas, kad Sprendimas būtų buvęs priimtas kitoks, atsakovo teigimu, savaime nesudaro pagrindo laikyti Sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Eastnine Vertas-1“ skundą.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Administracijos Sprendimą ir įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1399-1047/2023 iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendė, jog byloje nėra surinkti įrodymai, kurie būtini sprendžiant, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo inicijuoti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano koregavimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visą turimą, su ginču susijusią, medžiagą, tačiau 2021 m. gruodžio 28 d. atsakovas pateikė tik atsiliepimą į skundą, jokios medžiagos, kuria rėmėsi priimdamas Sprendimą, nepridėjo (prie atsiliepimo pridėti tik teisę atstovauti atsakovą suteikiantys dokumentai). Skundžiamame atsakovo Sprendime ir procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad prašomas prijungti valstybinės žemės ruožas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie šios žemės teisinį statusą. Atsakovo atsiliepime pabrėžiama nustatyta minėto žemės ruožo specifika, kalbama apie esamas urbanistines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises bei kitus poreikius, tačiau nepridėti tokias išvadas lėmę įrodymai. Byloje atsakovas teigė, kad pareiškėjo prašyme koreguoti detalųjį planą nurodyti tikslai nesuderinami su TPĮ reikalavimais, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nėra pateikta tokią išvadą pagrindžiančios medžiagos, kurią analizavo atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą. Taigi byloje nėra pateikto išsamaus pareiškėjo Prašymo, duomenų ir medžiagos apie galiojantį Detalųjį planą, informacijos apie teritorijas, patenkančias į siūlomą koreguoti Detalųjį planą, ir medžiagos, kuria rėmėsi atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą. Nesant šių įrodymų byloje nėra galimybės patikrinti, ar atsakovas pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo išsamiai, pagrįstai ir motyvuotai į jį atsakė.

III. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Eastnine Vertas-1“ skundą.

18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso verslo centras „Vertas“, esantis (duomenys neskelbtini), ir Pravažiavimas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp (duomenys neskelbtini) stovinčių pastatų. Pareiškėjo teigimu, prieš jam įsigyjant Pravažiavimą, buvo įrengtas kelio užtvaras. Pravažiavimas yra ant valstybinės žemės. Administracija pateikė pareiškėjui 2020 m. vasario 19 d. raštą Nr. A51-24239/20(3.3.2.26E-ADV) „Dėl galimai neteisėtų techninių eismo reguliavimo priemonių“, kuriuo siekė išsiaiškinti techninių eismo reguliavimo priemonių (užtvaro) įrengimo teisėtumą.

Pareiškėjas pateikė Administracijai 2021 m. rugsėjo 29 d. Prašymą inicijuoti sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano koregavimą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), su nurodytais planavimo tikslais ir uždaviniais: atlikti Detaliojo plano sprendinių koregavimą Žemės sklype: įvertinus susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius gretimose teritorijose suplanuoti inžinerinių tinklų koridorių, pakeisti „C“ sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), plotą ir ribas, prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą, minėtame Detaliajame plane pažymėtą indeksu 1, ir nustatyti (patikslinti) reikalingą teritorijos naudojimo reglamentą, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais.

Administracija Sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjo Prašymą, nes nepritarė valstybinės žemės teritorijos prijungimo prie Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi valstybinės žemės ruožas yra svarbus teritorijos dalies ir miesto susisiekimui funkcionuoti, užtikrinant laisvą susisiekimą ir judėjimą į tolimesnius ryšius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) link, patekimą transporto priemonėms iki sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) Detaliuoju planu suplanuotų teritorijų, stovėjimo aikštelės šiaurinėje sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje.

Nagrinėjamas valstybinės žemės ruožas sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) Detaliuoju planu yra suplanuotas kaip valstybinės žemės koridorius ir identifikuotas indeksu 1, kaip teritorija, naudojama pravažiavimui ir pėsčiųjų praėjimui, tokiu būdu užtikrinant laisvą susisiekimą ir tinkamą bendrą miesto susisiekimo tinklo funkcionavimą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad TPĮ 3 straipsnyje imperatyviai numatyta, jog vykdant teritorijų planavimą, nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į esamas urbanistines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir kt.

Sistemiškai vertinant Prašyme inicijuoti galiojančio teritorijų planavimo dokumento koregavimą nurodytus tikslus, teritorijos specifiką, atsakovo nuomone, tokių tikslų įgyvendinimas prieštarautų TPĮ nuostatoms, nebūtų užtikrinama sklandi susisiekimo infrastruktūra, darni aplinka, tenkinanti visuomenės poreikius.

19. Teismas pažymėjo, kad Detaliuoju planu nustatyta, jog Pravažiavimas yra skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, sudarant galimybę patekti į Detaliuoju planu suplanuotus kelis sklypus, todėl teritorija negali būti užtverta ar kitaip apribotas eismas, sutrikdytas bendras susisiekimas centrinėje miesto dalyje, nes turi būti išlaikomi vieši praėjimai, miesto centrinės dalies judėjimo ryšius išlaikantys sprendiniai. Teismo vertinimu, pareiškėjas, siekdamas įteisinti kelio užtvarą, savo privačius interesus kelia aukščiau viešojo intereso, nes pareiškėjo norimas prijungti valstybinės žemės ruožas yra svarbus teritorijos dalies ir miesto susisiekimui funkcionuoti, užtikrinantis laisvą susisiekimą ir judėjimą į tolimesnius ryšius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) link, patekimą transporto priemonėms iki sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) Detaliuoju planu suplanuotų teritorijų, stovėjimo aikštelės šiaurinėje sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje. Valstybinės žemės ruožas sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) Detaliuoju planu yra suplanuotas kaip valstybinės žemės koridorius, kaip teritorija, naudojama pravažiavimui ir pėsčiųjų praėjimui, tokiu būdu užtikrinant laisvą susisiekimą ir tinkamą bendrą miesto susisiekimo tinklo funkcionavimą.

20. Teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į esamas urbanistines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises bei kitus poreikius, vadovaujantis reglamentavimu (TPĮ 3 straipsnio 2 dalis, TPĮ 28 straipsnio 10 dalis, Aprašo 9 punktas), pareiškėjo Prašymas atsakovo Sprendimu buvo teisėtai ir pagrįstai atmestas. Teismas sprendė, kad Administracija, Sprendimu atsisakydama patenkinti pareiškėjo Prašymą, TPĮ ir Aprašo nuostatų nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, Sprendimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Pravažiavimą, kuris yra valstybinėje žemėje, įsigijo iš varžytynių, todėl veikė savo rizika, žinodamas, kad Pravažiavimui nėra suformuotas žemės sklypas, ir neįsitikinęs, kad Administracija sutiks atlikti Detaliojo plano koregavimą. Atsakovo pozicija dėl atsisakymo pradėti Detaliojo plano koregavimą, išreikšta Sprendime, pareiškėjui buvo žinoma iš ankstesnio susirašinėjimo ir atsakovo 2021 m. rugsėjo 23 d. analogiško turinio atsakymo į pareiškėjo 2021 m. birželio 9 d. prašymą. Teismo nuomone, atsakovo pozicija dėl atsisakymo pradėti Detaliojo plano koregavimą yra nuosekli, atitinkanti TPĮ 3 straipsnio 2 dalį.

22. Teismas, nenustatęs pagrindo panaikinti pareiškėjo ginčijamą Sprendimą, atmetė kaip nepagrįstą iš išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

IV. 23. Pareiškėjas UAB „Eastnine Vertas-1“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų rašytinių paaiškinimų ir nurodytų aplinkybių, jog visų suinteresuotų asmenų interesus galima suderinti tik Detaliojo plano koregavimo metu. Teismo sprendimas yra neobjektyvus ir nemotyvuotas, priimtas išimtinai vadovaujantis tik atsakovo argumentais. Teismas neatskleidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1399-1047/2023 nurodytų esminių aplinkybių (ginčo teritorijos teisinio statuso ir specifikos pagal konkrečius įrodymus). Be to, pareiškėjo manymu, teismo sprendimas buvo surašytas iki numatytos bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datos, nes teismas visiškai nevertino pareiškėjo pateiktų rašytinių paaiškinimų, pareiškėjo 2023 m. spalio 6 d. nuomonėje pateiktų argumentų ir šios aplinkybės sudaro prielaidas pareiškėjui abejoti teismo sprendimo objektyvumu. Pareiškėjo teigimu, nevertinus jo byloje papildomai pateiktų argumentų, teismo sprendime neatskleisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalyje nurodyti būtinieji motyvuojamosios dalies elementai.

25. Pareiškėjas nurodo, kad Aprašo 9 punktas nustato baigtinį sąrašą pagrindų, kada gali būti atmestas teritorijų planavimo iniciatoriaus pasiūlymas dėl teritorijų planavimo dokumentų koregavimo. Pasiūlymas gali būti atmestas tik kai jis prieštarauja: 1) teisės aktų reikalavimams arba (ir) 2) kitiems galiojantiems to paties ar aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, arba 3) patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Pareiškėjo nuomone, byloje nėra įrodymų apie Aprašo 9 punkte nurodytų pagrindų, kada gali būti atmetamas pasiūlymas dėl Detaliojo plano koregavimo, buvimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo pasiūlymas prieštarautų kitiems galiojantiems to paties ar aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybėms plėtros planams.

26. Pareiškėjas mano, kad teismo išvada, jog pareiškėjo pasiūlymas prieštarauja TPĮ 3 straipsnio 2 dalies, TPĮ 28 straipsnio 10 dalies nuostatoms, yra nepagrįsta, neatitinka bylos medžiagos. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino, kad teritorija, dėl kurios siūloma inicijuoti Detaliojo plano koregavimą, užimta pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu statiniu – Pravažiavimu. Po Pravažiavimu esančią valstybinę žemę pareiškėjas gali įsigyti arba išsinuomoti, kaip užstatytą jam priklausančiu statiniu – Pravažiavimu. Tačiau tai galima padaryti tik po valstybinės žemės sklypo suformavimo, o žemės sklypą suformuoti galima tik koregavus Detalųjį planą. Pasak pareiškėjo, jis turi konstitucinę teisę į nuosavybę, kuri suteikia jam papildomą teisę išsinuomoti arba įsigyti po Pravažiavimu esančią valstybinės žemės dalį.

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas Pravažiavimą iš esmės pripažino kaip Vilniaus miestui svarbų susisiekimo koridorių, tačiau teismas visiškai nevertino, kad teritorija yra užstatyta: tiek pėstieji, tiek transporto priemonės juda per ginčo teritoriją ne žemės paviršiumi (žemės danga), o statinio – Pravažiavimo – danga, t. y. naudojamas privataus asmens turtas. Pareiškėjo teigimu, jeigu Pravažiavimas yra svarbus visuomenės poreikiams, atsakovas turi inicijuoti jo paėmimą visuomenės poreikiams, tačiau apie tokias galimybes atsakovas byloje neužsiminė.

28. Pareiškėjas mano, kad teismas padarė bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą dėl Pravažiavimo svarbos Vilniaus miesto susisiekimui, nes: teritorija, skirta visuomenės poreikiams, Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje išskirta atskirai bei pažymėta indeksu „D“. Į Pravažiavimo ribas ji nepatenka; jokioje Detaliojo plano dalyje nėra nurodyta, kad ginčo teritorija yra svarbi Vilniaus miesto infrastruktūros dalis; transporto situacijos įvertinimo aiškinamajame darbe aiškiai nurodyta, kad tarp korpusų įrengtame Pravažiavime yra tik: pėsčiųjų zona ir įrengiami įvažiavimai į parkingus; pėstieji, kaip ir kiti teritorijoje esančių statinių naudotojai, gali praeiti Pravažiavime įrengtais pėsčiųjų šaligatviais; privatus trečiųjų suinteresuotų asmenų interesas važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku užtikrinamas Pravažiavime, kaip tarnaujančiame daikte, nustatytu servitutu; teritorijoje įrengtas privatus statinys – pareiškėjui priklausantis Pravažiavimas.

29. Pareiškėjo įsitikinimu, tik Detaliojo plano koregavimo metu galima suderinti skirtingų asmenų, įskaitant Administracijos, interesus. Pareiškėjas prašo pradėti Detaliojo plano koregavimo procedūrą procesą, o ne nustatyti konkrečius Detaliojo plano sprendinius.

30. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentas dėl teismo sprendimo surašymo iki numatytos sprendimo paskelbimo datos yra grindžiamas tik prielaidomis ir pareiškėjo subjektyviais pasvarstymais, o teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

32. Atsakovas pažymi, kad TPĮ tikslas yra užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Atsakovo teigimu, pareiškėjas bando visais būdais pasiekti norimo tikslo – inicijuoti Detaliojo plano koregavimą, ignoruodamas TPĮ nurodytus imperatyvus, tačiau nėra toleruotina situacija, kai būtų tenkintas reikalavimas inicijuoti detaliojo koregavimą ir/ar jo procesą, kai toks detaliojo plano koregavimas neatitiktų TPĮ nurodytų tikslų bei teisinio reguliavimo.

33. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad pagal Detalųjį planą Pravažiavimas skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, sudarant galimybę patekti į detaliuoju planu suplanuotus kelis sklypus, todėl teritorija negali būti užtverta ar kitaip apribotas eismas, sutrikdytas bendras susisiekimas centrinėje miesto dalyje, nes turi būti išlaikomi vieši praėjimai, miesto centrinės dalies judėjimo ryšius išlaikantys sprendiniai suplanuoti detaliuoju planu. Pareiškėjas, siekdamas įteisinti kelio užtvarą, savo privačius interesus kelia aukščiau viešojo intereso, nes pareiškėjo norimas prijungti valstybinės žemės ruožas yra svarbus teritorijos dalies ir miesto susisiekimui funkcionuoti.

34. Atsakovas akcentuoja, kad Detaliuoju planu yra nustatyta, jog pravažiavimo kelias yra skirtas pravažiuoti ir pėsčiųjų eismui, aptarnauja ir detaliuoju planu suplanuotus kelis sklypus, todėl manytina, kad teritorija negali būti užtverta ar kitaip apribotas eismas, sutrikdytas bendras susisiekimas centrinėje miesto dalyje. Taip pat turi būti išlaikomi vieši praėjimai, miesto centrinės dalies judėjimo ryšius išlaikantys sprendiniai suplanuoti detaliuoju planu. Priešingu atveju, būtų pažeidžiami visuomenės poreikiai, nes nebūtų atsižvelgta į esamas urbanistines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises bei kitus poreikius.

35. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-69-495/2022, kurioje spręstas klausimas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto I. T. (atsakingo asmens už UAB „Vertas“ turto ūkio valdybą ir administravimą) prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis nubaustas už Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo demontuoti techninę eismo reguliavimo priemonę (pakeliamą kelio užtvarą) šalia pastato (duomenys neskelbtini), nevykdymą, pateiktus išaiškinimus, kad pakeliamas kelio užtvaras negali būti įteisintas, nes Lietuvos valstybė nėra išdavusi UAB „Vertas“ sutikimo įrengti valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pakeliamo kelio užtvaro, ir šiuo atveju nėra teisinio pagrindo nei organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nei koreguoti (keisti) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio sprendimu Nr. 1-1129 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą.

36. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo Prašymas buvo išnagrinėtas išsamiai, buvo atsižvelgta į esamą situaciją, įvertinti pareiškėjo argumentai, Administracija skundžiamą Sprendimą parengė nurodydama išsamius motyvus bei argumentus, nepažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų bei suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. A51-106844/21(3.3.16.1E-AD24) „Dėl nepritarimo detaliojo plano koregavimui“ teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymą inicijuoti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano koregavimą pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į esamas urbanistines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises bei kitus poreikius, skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad pareiškėjo Prašymas inicijuoti sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1-1129, koregavimą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), su nurodytais planavimo tikslais ir uždaviniais atsakovo Sprendimu pagrįstai ir teisėtai netenkintas.

39. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismo sprendimas jam kelia abejonių dėl jį priėmusio teismo objektyvumo, nes, pareiškėjo manymu, teismo sprendimas buvo surašytas iki numatytos bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datos, teismas nevertino pareiškėjo pateiktų rašytinių paaiškinimų ir nurodytų aplinkybių, sprendimą priėmė išimtinai vadovaudamasis tik atsakovo pateiktais argumentais. Pareiškėjas nurodo, kad jo Prašymas buvo atmestas nenustačius Prašyme pateikto pasiūlymo prieštaravimo galiojantiems to paties ar aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybėms plėtros planams (Aprašo 9 p.), teismas nepagrindė išvados, kad ginčo Pravažiavimas yra svarbus visuomenės poreikiams, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, kaip Pravažiavimo savininkas, turi konstitucinę teisę į nuosavybę, kuri suteikia jam papildomą teisę išsinuomoti arba įsigyti po Pravažiavimu esančią valstybinės žemės dalį.

40. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

42. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).

43. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė pareiškėjo 2023 m. gruodžio 18 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir pateikė jų santrumpą, todėl vien tai, jog teismas sprendime detaliai neatsakė į visus pareiškėjo argumentus, nereiškia, jog pareiškėjo pateikti paaiškinimai nebuvo įvertinti byloje pateiktų duomenų visumoje. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

44. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo vertinti, kad sprendimą priėmė neobjektyvus teismas. Pareiškėjo argumentai, jog teismo sprendimas buvo surašytas iki numatytos bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datos, yra niekuo nepagrįsti. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

45. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

46. Nagrinėjamoje byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas (verslo centras „Vertas“), adresu (duomenys neskelbtini), ir pravažiavimas, esantis tarp (duomenys neskelbtini) pastatų, kurį pareiškėjas 2020 m. sausio 13 d. įsigijo varžytinių būdu iš BUAB „Ranga IV investicijos“ (I t., b. l. 18–19, II t., b. l. 49–52). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti (I t., b. l. 18–19), kad ginčo pravažiavimas (0,174 km), esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra statinys – kelias (gatvė), kuriam nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio įrengtas Pravažiavimas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (II t., b. l. 75–76). Pagal Detaliojo plano sprendinius, pažymėta indeksu 1 teritorija, kurioje įrengtas ginčo Pravažiavimas, yra skirta pravažiavimui ir pėsčiųjų praėjimui. Taigi, šis ruožas yra laisva valstybinė žemė.

47. Pareiškėjas siekia, kad jam būtų suteiktos teisės į žemę, esančią po Pravažiavimu, jog jis galėtų Pravažiavime įteisinti techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą, tačiau tam reikalinga atlikti Detaliojo plano koregavimą, todėl pareiškėjas su 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas inicijuoti sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano koregavimą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), su nurodytais planavimo tikslais ir uždaviniais: atlikti Detaliojo plano sprendinių koregavimą Žemės sklype: įvertinus susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius gretimose teritorijose suplanuoti inžinerinių tinklų koridorių, pakeisti „C“ sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), plotą ir ribas, prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą, minėtame Detaliajame plane pažymėtą indeksu „1“, ir nustatyti (patikslinti) reikalingą teritorijos naudojimo reglamentą, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais.

48. Atsakovas ginčijamu Sprendimu pareiškėjo Prašymo netenkino ir nurodė, kad nepritaria valstybinės žemės teritorijos prijungimui prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nes valstybinės žemės ruožas yra svarbus teritorijos dalies ir miesto susisiekimui funkcionuoti, užtikrinant laisvą susisiekimą ir judėjimą, be kita ko, ir į tolimesnius ryšius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) link, patekimą transporto priemonėms iki sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) Detaliuoju planu suplanuotų teritorijų, stovėjimo aikštelės šiaurinėje sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje. Atsakovas teigė, kad nagrinėjimas valstybinės žemės ruožas sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) Detaliuoju planu yra suplanuotas kaip valstybinės žemės koridorius ir identifikuota indeksu 1, kaip teritorija, naudojama pravažiavimui ir pėsčiųjų praėjimui, tokiu būdu užtikrinant laisvą susisiekimą ir tinkamą bendrą miesto susisiekimo tinklo funkcionavimą. Atsakovas pažymėjo, kad TPĮ 3 straipsnyje imperatyviai numatyta, jog vykdant teritorijų planavimą, nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti ir į esamas urbanistines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir kt. Atsakovas darė išvadą, kad Prašyme inicijuoti galiojančio teritorijų planavimo dokumento koregavimą nurodytų tikslų įgyvendinimas prieštarautų TPĮ nuostatoms, nes nebūtų užtikrinama sklandi susisiekimo infrastruktūra, darni aplinka, tenkinanti visuomenės poreikius.

49. Pareiškėjas nesutinka, kad ginčo Pravažiavimas yra svarbus visuomenės poreikiams. Mano, jog byloje nėra įrodyta teritorijos, kuri yra po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Pravažiavimu, svarba Vilniaus miesto susisiekimui. Pažymi, kad po Pravažiavimu esanti valstybinė žemė (teritorija) turi arba būti suteikta pareiškėjui naudoti, arba paimta visuomenės poreikiams. Teigia, kad teisės aktai (Aprašo 9 p.) nustato baigtinį sąrašą pagrindų, kada gali būti atmestas teritorijų planavimo iniciatoriaus pasiūlymas dėl teritorijų planavimo dokumentų koregavimo, tačiau šiuo atveju nė vienas iš pagrindų neįrodytas.

50. TPĮ 3 straipsnyje 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai: 1) sudaryti sąlygas darniai valstybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius; 2) nustatyti gyvenamųjų vietovių, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, kitų valstybei svarbių socialinės ekonominės veiklos sričių vystymo ir įgyvendinimo gaires, numatyti plėtrai reikalingas teritorijas; 3) sudaryti sąlygas racionaliam šalies gamtinių, žemės gelmių ir energijos išteklių naudojimui ir atkūrimui; 4) numatyti šalies gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, tikslingą naudojimą ir pažinimą, ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio 7 karkaso formavimą; 5) kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; 6) sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas; 7) derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų; 8) sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui ir žemės ūkio veiklai skatinti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius.

51. TPĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. <...> Apie motyvuotą sprendimą atmesti pasiūlymą informuojamas planavimo iniciatorius ir sprendimas skelbiamas savivaldybės ar kitų įstatymų nustatytų specialiojo teritorijų planavimo organizatorių interneto svetainėse.

52. TPĮ 6 straipsnio 3 ir 4 dalis detalizuoja Aprašas. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad planavimo iniciatorius pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo raštu teikia savivaldybės administracijos direktoriui pagal siūlomos planuoti teritorijos buvimo vietą arba tiesiogiai įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams, jeigu teritorijų planavimo proceso inicijavimo objektas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. <...> Nagrinėdamas planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, planavimo organizatorius negali iš planavimo iniciatoriaus reikalauti pateikti dokumentų ar informacijos, kurie nenurodyti Apraše. Planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams.

53. Nurodytos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad planavimo iniciatoriaus pasiūlymo vertinimas atliekamas atsižvelgiant į nurodomus planavimo tikslus, kurie turi atitikti įtvirtintus TPĮ 3 straipsnyje, o pareiškėjo prašymas inicijuoti sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano koregavimą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), su nurodytais planavimo tikslais ir uždaviniais galėjo būtų netenkinamas tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pareiškėjo pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Savivaldybės administracijos direktorius yra įpareigotas savo sprendimą, kuriuo atmeta pasiūlymą, motyvuoti, t. y. sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

54. Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo atsakovo Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjo Prašymas inicijuoti galiojančio teritorijų planavimo dokumento koregavimą buvo atmestas nustačius, jog Prašyme nurodytų tikslų įgyvendinimas prieštarautų TPĮ 3 straipsnio nuostatoms, t. y. kad pareiškėjo, kaip planavimo iniciatoriaus, pasiūlymo planavimo tikslai neatitinka tikslų, įtvirtintų TPĮ 3 straipsnyje. Atsakovas detalizavo, kad valstybinės žemės ruožas sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) gatvės Detaliuoju planu yra suplanuotos kaip valstybinės žemės koridorius ir identifikuotos indeksu 1, kaip teritorija, naudojama pravažiavimui ir pėsčiųjų praėjimui, tokiu būdu užtikrinant laisvą susisiekimą ir tinkamą bendrą miesto susisiekimo tinklo funkcionavimą. Norimas prijungti valstybinės žemės ruožas yra svarbus teritorijos dalies ir miesto susisiekimui funkcionuoti, užtikrinant laisvą susisiekimą ir judėjimą taip pat ir į tolimesnius ryšius link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat patekimą transporto priemonėms iki sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) Detaliuoju planu suplanuotų teritorijų, stovėjimo aikštelės šiaurinėje sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje. Dėl to įgyvendinus pareiškėjo siūlymus nebūtų užtikrinama sklandi susisiekimo infrastruktūra, darni aplinka, nebūtų patenkinti visuomenės poreikiai.

55. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamame Sprendime nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, kuris yra pakankamas išvadai, jog tenkinus pareiškėjo Prašymą būtų pažeisti TPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti tikslai, pagrįsti. Taigi atsakovo priimtas Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Byloje pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjo norimas prijungti valstybinės žemės ruožas, ant kurio įrengtas Pravažiavimas, yra svarbus teritorijos dalies ir miesto susisiekimui funkcionuoti, užtikrinant laisvą susisiekimą ir judėjimą. Pravažiavimas skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, sudarant galimybę patekti į Detaliuoju planu suplanuotus kelis sklypus, todėl teritorija negali būti užtverta ar kitaip apribotas eismas, sutrikdytas bendras susisiekimas centrinėje miesto dalyje, nes turi būti išlaikomi vieši praėjimai, miesto centrinės dalies judėjimo ryšius išlaikantys sprendiniai suplanuoti Detaliuoju planu.

56. Šiuo atveju pareiškėjo interesas užtvertini Pravažiavimą ir reguliuoti juo vykstantį eismo judėjimą, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, negali būti iškeltas aukščiau viešojo intereso. Pareiškėjas teigia, kad Pravažiavimas jam reikalingas tam, jog būtų užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimai ir patekimas į verslo centrą „Vertas“. Taigi pareiškėjas, viena vertus, teigia, kad Pravažiavimas būtų naudojamas gaisrinės saugos reikalavimams užtikrinti, dėl to Pravažiavime neturėtų būti jokių transporto priemonių, kita vertus, tvirtina, kad Pravažiavimas reikalingas patekimui į verslo centrą „Vertas“, t. y. Pravažiavimas yra skirtas teritorijos vidaus poreikiams tenkinti – statyti automobilius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas siekia Detaliojo plano pakeitimo, nes jo, kaip Pravažiavimo savininko, netenkina, jog kiti eismo dalyviai taip pat naudojasi Pravažiavimu, todėl pareiškėjas siekia įgyvendinti savo privatų interesą, o šio intereso įgyvendinimui viešojo poreikio nėra. Nesant konkretaus viešojo poreikio, nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti atsakovą organizuoti galiojančio Detaliojo plano sprendinių keitimą.

57. Pažymėtina ir tai, kad asmens teisė į nuosavybę, kaip ir dauguma kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintų teisių ir laisvių, nėra absoliuti. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimą).

58. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

59. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eastnine Vertas-1“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė