Legislator Case Law & Legislation
fc15c06a-eaaa-4835-90e3-2129221c0c67 AI generated

fc15c06a-eaaa-4835-90e3-2129221c0c67 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number fc15c06a-eaaa-4835-90e3-2129221c0c67
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                    Administracinė byla Nr. I-136-142/2017                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-003090-2014-2                    Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M.

Legislator headnote

AI generated

fc15c06a-eaaa-4835-90e3-2129221c0c67 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėja neskundžia Ūkio ministerijos veiksmų atleidžiant jÄ iÅ¡ valstybės tarnybos. Todėl mano, kad Ūkio ministerija turėtų bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ proceso.Teismo posėdyje Ūkio ministerijos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (t. II, b. l.­­­­ 25).Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja jos nurodytu laikotarpiu ėjo karjeros valstybės tarnautojos pareigas Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje prie Ūkio ministerijos (Å¡iuo metu – Tarnyba).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                    Administracinė byla Nr. I-136-142/2017                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-003090-2014-2                    Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M.

R. skundÄ atsakovėms Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė :M. R. (toliau – pareiÅ¡kėja) 2014 m. birželio 13 d. pateikė teismui skundÄ (t. I, b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (t. I, b. l. 9–12), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovių laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 3 d. iki 2012 m. spalio 20 d. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad nurodytu laikotarpiu jai (karjeros valstybės tarnautojai) buvo mokamas darbo užmokestis, sumažintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies ir 1 priedo pakeitimais, kuriais buvo sumažintas pareiginės algos koeficientas ir priedas už kvalifikacinę klasę.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažino įstatymo nuostatas, kuriomis remiantis buvo sumažintas pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis ginčo laikotarpiu, prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Mano, kad pareiÅ¡kėjos darbo užmokesčio mažinimas nurodytu laikotarpiu buvo neteisėtas, todėl neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis pareiÅ¡kėjai turi bÅ«ti priteista.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, kurios visos teisės, pareigos ir funkcijos perėjo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – Tarnyba), atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (t.

I, b. l. 103–105). Pripažįsta, kad darbo užmokesčio nepriemoka pareiÅ¡kėjai susidarė dėl to, kad ginčo laikotarpiu buvo vykdomas galiojantis įstatymas, kurio atitinkamos nuostatos vėliau Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai. Nurodo, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimui įgyvendinti reikalingas naujas teisinis reguliavimas, t. y. įstatymų leidėjui yra iÅ¡kilusi pareiga nustatyti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmÄ .

Nesant teisinio reguliavimo, nustatančio negautų pajamų kompensavimo bÅ«dus, įvykdyti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nėra nei teisinių, nei finansinių galimybių.Teismo posėdyje Tarnybos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (t. II, b. l.­­­­ 25).Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t. I, b. l. 149–151). PaaiÅ¡kina, kad Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 2 punkte nustatyta, kad bylose dėl darbo užmokesčio dalies, neiÅ¡mokėtos pagal priimtus teisės aktus, ir dėl to atsiradusios žalos valstybei atstovauja institucijos (įstaigos), mokėjusios darbo užmokestį.

PareiÅ¡kėja neskundžia Ūkio ministerijos veiksmų atleidžiant jÄ iÅ¡ valstybės tarnybos. Todėl mano, kad Ūkio ministerija turėtų bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ proceso.Teismo posėdyje Ūkio ministerijos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (t. II, b. l.­­­­ 25).Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja jos nurodytu laikotarpiu ėjo karjeros valstybės tarnautojos pareigas Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje prie Ūkio ministerijos (Å¡iuo metu – Tarnyba).

Pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas šiame nutarime prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, kuriomis buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai.

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat nurodė, kad, Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo.

Å iame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“, o „įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka“.Patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus nustato Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojęs 2015 m. rugsėjo 1 d.

Å iame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas taip pat ir karjeros valstybės tarnautojams. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas nustatydamas vienerių metų terminÄ , kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Kompensavimo tvarka Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme yra grindžiama proporcingumo principu (2 straipsnio 2 dalis), kuris yra reikÅ¡mingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas.

Praradimų kompensavimas, nesilaikant Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimai administracinėse bylose Nr. A602-669/2016, Nr. A-668-602/2016).

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti nagrinėjamu ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjos M. R. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                    Halina Zaikauskaitė