fc157e4e-ad84-439f-95a6-4f675e1aa89e · Å iaulių apylinkės teismas

Ieškinys tenkintinas iš dalies                                                                                               Civilinė byla Nr. 2-e309-949/2015                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07162-2014-5                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1; 113.1;116.1                                                                                                                                                                                                                                        (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 23 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,             dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo daira“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administratoriai LT“ atstovui advokatui Linui Blažulioniui, atsakovei D.

P.,atsakovės atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo daira“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administratoriai LT“ ieÅ¡kinį atsakovei D. P. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė :              ieÅ¡kovas BUAB „Verslo daira“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pripažinti UAB „Verslo daira“ ir atsakovės D.

P. 2007-01-04 sudarytÄ Vertybinių popierių (PVA) pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės 25000 vnt. UAB „TalÅ¡a“ akcijas, o jų nesant, priteisti Å¡ių akcijų vertę piniginiu ekvivalentu, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2014-03-03 Å iaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1035-357/2012 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Verslo daira“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Administratoriai LT“.

Bankroto administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pareigas, patikrinęs BUAB „Verslo daira“ sudarytus sandorius, nustatė, kad UAB „Verslo daira“ 2007-01-04 sudarė Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Verslo daira“ pirkėjai D. P. perleido 25000 vnt. UAB „Talša“ akcijų, kurių vieneto nominali vertė 1,00 Lt už 10000,00 Lt. 2007-01-04 D. P. sumokėjo 10000,00 Lt už perkamas akcijas.

Sandorio sudarymo metu įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų UAB „Omnitel“, kurie nepadengti iki dabar. 2007 metais įmonė dirbo nuostolingai, nuostoliai per 2007 metus sudarė 240589 Lt, įmonės įstatinis kapitalas 2007 metais buvo neigiamas ir toks iÅ¡liko iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 200950 Lt, ilgalaikio materialaus turto įmonė turėjo tik už 4921,00 Lt, viso turto turėjo už 53109 Lt, tai reiÅ¡kia, jog mokėtinos sumos beveik keturis kartus virÅ¡ijo į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę.

Mokėtinos sumos nuo 2007 metų nesumažėjo, sumažėjo tik įmonės turtas, kuris remiantis 2014-03-31 balansu sudarė tik 2192 Lt, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad sudarant ginčijamÄ sandorį įmonė buvo nemoki. Dėl sutarties sudarymo įmonės nemokumas padidėjo ir įmonė prarado turtÄ , iÅ¡ kurio buvo galima atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu bÅ«du ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai. Bankroto administratorius mano, kad ginčijamas sandoris yra neteisėtas, pažeidžia BUAB „Verslo daira“ kreditorių teises, prieÅ¡tarauja įmonės tikslams, todėl turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Pažymėjo, kad įmonės bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai 54656,35 Lt sumai, bankroto administratorius, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, atstovauja tiek kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės interesus ir turi neginčijamÄ reikalavimo teisę. Sudarius ginčijamÄ sandorį, sumažėjo UAB „Verslo daira“ turimo turto kiekis, iÅ¡ kurio ateityje bÅ«tų tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, atsakovei buvo perleista 25000 vnt. akcijų, kurių nominali vertė 25000,00 Lt už 2,5 karto mažesnę kainÄ , nei nominali jų vertė.

Neegzistavo joks teisinis pagrindas Å¡alims sudaryti ginčijamÄ sandorį. Taip pat nurodyta, kad sudarius ginčo sandorį įmonė buvo nemoki, sandoriu nemokumas buvo sustiprintas, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Pagal CK 6.67 straipsnį preziumuojamas abiejų sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas, kai įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies patektÄ Ä¯vykdymÄ . Å iaulių apygardos teismas nustatė, kad įmonės skolų suma yra 54656,35 Lt, todėl reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio suma yra mažesnė už kreditorių reikalavimų vertę.

IeÅ¡kinyje nurodyta ir tai, kad ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja įmonės veiklos tikslams, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, yra nenaudingas ir nuostolingas UAB „Verslo daira“, nes pagal sandorį atsakovei buvo perleistas turtas už ženkliai mažesnę kainÄ . Å alys, sudarydamos tokį sandorį, elgėsi nesÄ Å¾iningai. Dėl to pagal CK 6.66, 1.81 ir 1.82 straipsnius ginčijamas sandoris turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir taikytina restitucija. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje prašė tenkinti ieÅ¡kinį ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais, paaiÅ¡kino, kad pateikti duomenų apie ginčijamu sandoriu perleistų akcijų rinkos vertę sandorio sudarymo metu ir ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu negali, nes akcijų vertei nustatyti reikėtų atlikti ekspertizę, kainuojančiÄ 20000,00 Lt.

PaaiÅ¡kino, kad pateikė teismui UAB „TalÅ¡a“ 2006 metų balansÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad UAB „TalÅ¡a“ 2007 metais buvo pelningai veikianti įmonė, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos akcijų rinkos vertė galėjo bÅ«ti mažesnė nei nominali akcijų vertė. Jokių kitų įrodymų dėl akcijų vertės pateikti negali. PaaiÅ¡kino, kad ne visi kreditoriai pareiÅ¡kė įmonei reikalavimus bankroto byloje, duomenų, ar ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė turėjo ir kitų kreditorių ne tik UAB „Omnitel“, kurio reikalavimas buvo patvirtintas įmonės bankroto byloje, neturi.Atsakovės D.

P. atstovas advokatas A. Kazakevičius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas įrodymų apie blogÄ ieÅ¡kovo turtinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu nepateikė. Byloje nepateikti ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės dokumentai už 2006 metus, kreditorių – debitorių sÄ raÅ¡ai sandorio sudarymo metu, pateikta tik UAB „Sergel“ 2014-04-02 pažyma apie ieÅ¡kovo skolÄ UAB „Omnitel“ 1997-07-16 dienai, 3409,81 Lt sumai.

Atsakovės sandorio sudarymo metu sumokėta pinigų suma beveik tris kartus virÅ¡ijo vienintelio kreditoriaus reikalavimo sumÄ , ieÅ¡kovo pateiktas 2007 metų sausio mėnesio kasos apyvartos knygos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad bendrovės įplaukos į kasÄ sausio mėnesį sudarė 32076 litus, iÅ¡laidos – 6729,19 litus, o likutis 31 dienÄ â€“ 25738,67 litus. Dėl to ieÅ¡kovo finansinė padėtis sandorio sudarymo metu buvo gera, ir pats sandoris, atsižvelgiant į jo kainos ir UAB „Omnitel“ 2007-01-04 turėto kreditorinio reikalavimo aritmetinį santykį, visiÅ¡kai nepažeidė kreditorių teisių.

Nurodė, kad sprendžiant apie 2007-01-04 galiojusiÄ UAB „Omnitel“ reikalavimo teisę, reikia ne tik formaliai vertinti reikalavimo teisės galiojimÄ , bet ir kreditoriaus siekį jÄ realizuoti bei tokios teisės pažeidimo fakto ryšį su ginčijamuoju sandoriu. UAB „Omnitel“ reikalavimo teisė atsirado prieÅ¡ deÅ¡imt metų iki ginčijamo sandorio sudarymo. UAB „Omnitel“ kreditorinis reikalavimas neturėjo bÅ«ti tvirtinamas dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino pagal iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso nuostatas.

Sandorio pagrindu ieÅ¡kovo gauta 10000,00 Lt suma ir kasos likutis leido patenkinti UAB „Omnitel“ kreditorinį reikalavimÄ . Šį kreditorinį reikalavimÄ ieÅ¡kovas akcentuoja ne gindamas realiai pažeistas kreditoriaus teises, bet siekdamas formaliai įrodyti vienÄ iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Paulina ieÅ¡kinio sÄ lygų, siekdamas patenkinti vėliau nei 2007-01-04 atsiradusių kreditorių reikalavimus. IeÅ¡kovas turėjo pakankamai piniginių lėšų patenkinti kreditoriaus UAB „Omnitel“ reikalavimus net ir nenaudodamas iÅ¡ atsakovės gautų 10000 litų.

Tai leidžia teigti, kad kreditoriaus teisės tiek 2007-01-04, tiek vėliau buvo pažeidžiamos ne dėl ginčijamo sandorio fakto, t.y. dėl galimai pablogėjusios ieškovo turtinės padėties, bet dėl ieškovo vengimo mokėti kreditoriui už suteiktas paslaugas. Atsakovė teigia, kad ieškovas nepaneigė sandorio teisėtumo prezumpcijos. Dėl skolininko pareigos sudaryti sandorį nebuvimo nurodė, kad aiškiai apibrėžta pareiga parduoti akcijas 2007-01-04 neegzistavo, tačiau neegzistavo ir aplinkybės, bent jau atsakovei tokios nebuvo žinomos, kurios kaip nors būtų ribojusios ieškovo teisę disponuoti savo turtu.

Nei akcijos, nei joks kitas ieÅ¡kovui priklausantis turtas nebuvo areÅ¡tuotas, netaikyti jokie kiti apribojimai. Mano, kad actio Paulina ieÅ¡kinio tenkinimui reikia nustatyti sÄ moningÄ kreditorius teisių pažeidimÄ iÅ¡ skolininko pusės. IeÅ¡kovas byloje neįrodė faktinio kreditoriaus teisių pažeidimo, todėl nėra pagrindo kalbėti ir apie subjektyvų teisių pažeidimo suvokimÄ . Dėl tariamo atsakovės nesÄ Å¾iningumo nurodė, kad vienintelis ieÅ¡kovo motyvas yra 2,5 karto mažesnė akcijų kaina nei nominali jų vertė.

IeÅ¡kovas neįrodinėja, kad bendrovė 2007-01-04 turėjo teisminių procesų pagal kreditorių reikalavimus, kad įmonei buvo taikomi turtinio pobÅ«džio apribojimai, jos vieÅ¡uose registruose buvo įrašų apie ieÅ¡kovo teisių suvaržymus, nenurodo kiek ir kokiems kreditoriams be UAB „Omnitel“ ieÅ¡kovas buvo skolingas ir pan. Nurodė, kad 25000 Lt yra nominali, o ne objektyvi UAB „TalÅ¡a“ akcijų vertė, kuri praktiÅ¡kai niekada neatitinka vidutinės rinkos vertės. IeÅ¡kovas turėtų pateikti įrodymus apie akcijų vidutinę rinkos vertę, siekdamas įrodyti sandorio sukeltų pasekmių nuostolingumÄ bendrovei, o tuo pačiu ir finansinę naudÄ atsakovei.

Pažymėjo, kad atsakovė permokėjo už UAB „Talša“ akcijas ir turėjo nuostolių. Atsakovė D. P. ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Paaiškino, kad sandorio sudarymo metu D. P. UAB „Verslo daira“ nedirbo, šiai įmonei ji vadovavo vėliau. UAB „Talša“ akcijas įsigijo, nes dirbo šioje įmonėje, norėjo įsigyti jos akcijų, derybų dėl sandorio sudarymo proceso gerai neatsimena.

Sandorio sudarymo metu neturėjo pagrindo manyti, kad sandoris galėtų pažeisti kažkieno interesus. Sumokėjo po 40 centų už akcijÄ , dabar mano, kad už akcijas permokėjo, nes kiti asmenys yra mokėję mažiau už akcijas. PaaiÅ¡kino, kad UAB „TalÅ¡a“ balansas negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas įrodymas akcijų rinkos vertei nustatyti, nes jame pateikti ne visi reikalingi duomenys tinkamam akcijų įvertinimui, tam tikros balansinės vertės, tokios kaip firmos vardas ir pan., gali bÅ«ti nurodytos subjektyviai ir neatitikti faktinės situacijos rinkoje.

         Ieškinys atmestinas.                                      Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-03-03 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-668-440/2014 UAB „Verslo daira“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administratoriai LT“. 2014-05-20 Šiaulių apygardos teismo nutartimi įmonės bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai 54656,35 Lt sumai. 2007-01-04 tarp UAB „Verslo daira“ ir D.

P. buvo sudaryta vertybinių popierių (PVA) pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „Verslo daira“ pardavė, o D. P. įsigijo 25000 vienetų UAB „TalÅ¡a“ vertybinių popierių (akcijų): paprastų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 1 (vienas) litas, už 10000,00 litų sumÄ . Kasos pajamų orderis serija VER Nr. 71110 patvirtina, kad 2007-01-04 D. P. sumokėjo UAB „Verslo daira“ 10000,00 Lt už akcijas.              Administratoriaus ieÅ¡kinys atsakovei pareikÅ¡tas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pagrindu, vykdant Å¡iuo įstatymu jam pavestas funkcijas, įpareigojančias bankroto administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais bei iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ skolininkų ir kaltų asmenų.

IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti minėtÄ 2007-01-04 vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento ir tikyti restitucijÄ - priteisti iÅ¡ atsakovės 25000 vnt. UAB „TalÅ¡a“ akcijų.IeÅ¡kovas teigia, kad sudarydamas su atsakove sutartį, kurios neprivalėjo sudaryti, be to, perleisdamas akcijas už 2,5 kartų mažesnę nei nominali akcijų vertė, sumažino savo turtÄ taip, kad nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, kad sutarties Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos dėl didelės prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcijos, nes ieÅ¡kovo sutarties įvykdymo vertė, t.y. perleistų akcijų nominali ir reali vertė – 25000 Lt, žymiai virÅ¡ija atsakovės pateiktÄ Ä¯vykdymÄ , t.y. sumokėtÄ akcijų kainÄ â€“ 10000,00 Lt.

IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ pripažinti Å¡iÄ sutartį negaliojančia ir taikyti restitucijÄ grindžia CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) nuostatomis. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LiÅ«to vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.).

Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AukÅ¡taitijos statyba“ v.

AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo bankroto administratorius turi teisę ginčyti ieÅ¡kovo sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, tačiau tai savaime nepatvirtina, kad bankroto administratoriaus teisės ginčyti visus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius minėtu pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįsdamas ieÅ¡kinį savo teisių pažeidimu kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę (kaip vienÄ iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų), tačiau ir tai, kad Å¡i jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.

Å i actio Pauliana sÄ lyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinį reiÅ¡kia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepaÅ¡alina ir Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.Sprendžiant, ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, bÅ«tina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobÅ«dį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sÄ lygomis, atsižvelgiant į reikalavimÄ pareiÅ¡kusio administratoriaus statusÄ ir ginčijamų sandorių esmę.

Taigi, sprendžiant, ar kreditorius turi galiojančiÄ reikalavimo teisę bÅ«tina vertinti ne tik tai, ar bankroto administratorius ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme metu galėjo reikÅ¡ti reikalavimus atsakovei, bet ir tai, ar ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo kreditorių, turėjusių galiojančiÄ reikalavimo teisę. Jeigu tokių kreditorių ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo, tai negalėjo bÅ«ti pažeisti ir jų interesai. Atitinkamai nėra ir pagrindo vertinti skolininko veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ byloje nenustatytų kreditorių atžvilgiu.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovo bankroto byloje buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Omnitel“ finansinis reikalavimas 3409,81 Lt sumai. Pagal byloje pateiktÄ UAB „Sergel“ pažymÄ apie įsiskolinimÄ ir UAB „Omnitel“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas matyti, kad skola minėtam kreditoriui susidarė 1997 metais, iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo Å¡is kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, Å iaulių apygardos teismas patvirtino nurodytÄ kreditoriaus UAB „Omnitel“ reikalavimÄ ieÅ¡kovo bankroto byloje.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡is kreditoriaus reikalavimas nėra nuginčytas, yra galiojantis, UAB „Omnitel“ sandorio sudarymo metu, 2007 metais, turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę UAB „Verslo daira“. Teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo vertinti, ar Å¡is kreditorinis reikalavimas ieÅ¡kovo bankroto byloje buvo patvirtintas pagrįstai. PrieÅ¡ingai nei nurodyta atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį, taikant actio Pauliana institutÄ , kaip sandorio negaliojimo pagrindÄ , svarbu nustatyti tik tai, kad kreditorius turi galiojančiÄ reikalavimo teisę.

Jei tokia sÄ lyga yra nustatoma, vertinti, ar kreditorius siekė realizuoti savo reikalavimo teisę ir nustatinėti tokios teisės pažeidimo fakto ryšį su ginčijamuoju sandoriu vertinant ar egzistuoja pirmoji Å¡io teisės instituto sÄ lyga nereikia, nes Å¡ios aplinkybės nepaneigia kreditoriaus reikalavimo teisės. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta pirmoji actio Pauliana taikymo sÄ lyga, atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad ieÅ¡kovo kreditorius UAB „Omnitel“ ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę ieÅ¡kovui.

Byloje nenustatyta kitų UAB „Verslo daira“ kreditorių, turėjusių galiojančiÄ reikalavimo teisę minėtai įmonei. Ä®rodymai, kad UAB „Verslo daira“ ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo kitų kreditorių nepateikti, ieÅ¡kovo atstovas patvirtino, kad duomenų, ar įmonė tuo metu turėjo ir kitų kreditorių, pateikti negali. Dėl antrosios actio Pauliano taikymo sÄ lygos, tai yra dėl kreditoriaus teisių pažeidimo esmės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas tik pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kada konstatuojamas Å¡ių teisių pažeidimas: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, – konkrečioje byloje dėl to sprendžiama pagal faktines aplinkybes.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė skolininko bendro nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir šio turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, tai yra sumažėjo skolininko mokumas; kad kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu sudaromas sandoris pažeidžia įmonės interesus, tai yra, kai turtas perleidžiamas už aiÅ¡kiai mažesnę kainÄ , nei jo rinkos vertė – toks sandoris, prieÅ¡taraujantis juridinio asmens veiklos tikslams, įstatams, gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu, kaip pažeidžiantis kreditorių interesus (CK 6.66 str. 1 d.). Ar sandoris pažeidžia įmonės interesus, ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams, nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo atstovas teigia, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas ginčijamÄ sandorį, buvo nemokus, sandorio neprivalėjo sudaryti ir perleisdamas turtÄ už 2,5 kartus mažesnę nei nominali turto kaina, prarado galimybę pilnai ar iÅ¡ dalies atsiskaityti su įmonės kreditoriais ateityje, įmonei Å¡is sandoris buvo nuostolingas, prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens tikslams. BÅ«tent ieÅ¡kovui BUAB „Verslo daira“ tenka naÅ¡ta įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.).

Atsakovė D. P. teigia, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovo finansinė padėtis buvo bloga, duomenų apie ieÅ¡kovo finansinę bÅ«klę 2006 metais nepateikta. Pažymėjo, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ 2007-01 mėnesio kasos apyvartos knygos iÅ¡raÅ¡Ä , bendrovės įplaukos į kasÄ per sausio mėnesį sudarė 32076 Lt, o iÅ¡laidos 6729,19 Lt, o likutis 31 dienai – 25738,67 Lt. Dėl to ieÅ¡kovo finansinė padėtis sandorio sudarymo metu buvo gera, o ir pats sandoris, atsižvelgiant į jo kainos ir UAB „Omnitel“ 2007-01-04 turėto kreditorinio reikalavimo aritmetinį santykį, visiÅ¡kai nepažeidė kreditorių teisių.

Nagrinėjamu atveju visų pirma svarbu pažymėti tai, kad nėra teisinio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovei D. P. vien dėl to, kad ieškovui buvo iškelta bankroto byla, kurioje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai. Kaip jau minėta, vertinant ar sandoris pažeidžia kreditorių interesus, būtina vertinti, ar ginčijamu sandoriu yra pažeidžiami esamų bendrovės kreditorių interesai, ar pagal bendrovės finansinę būklę yra pagrindas manyti, kad sandoriu siekiama išvengti atsiskaitymo su esamais bendrovės kreditoriais.

Dėl to, siekdamas nuginčyti Å¡alių sudarytÄ sandorį, ieÅ¡kovas turi įrodyti ne tik tai, ar sudarius sandorį sumažėjo įmonės turimo turto kiekis, bet ir tai, ar sudarydama ginčijamÄ sandorį, atsakovė turėjo ir galėjo numatyti, kad sudaromu sandoriu gali bÅ«ti pažeisti akcijas parduodančio ieÅ¡kovo kreditorių interesai. Akivaizdu, jog atsakovė neturėjo pareigos numatyti, kad UAB „Verslo daira“ 2014 metais, t.y. po septynerių metų nuo sandorio sudarymo, bus iÅ¡kelta bankroto byla, kurioje bus patvirtinti kreditorių (tarp kurių yra ir pati atsakovė) reikalavimai.

Kaip minėta, bankroto administratorius nurodė, kad UAB „Verslo daira“ sandorio sudarymo metu turėjo tik vienÄ kreditorių, kurio reikalavimo suma nevirÅ¡ijo ginčijamo sandorio vertės. IÅ¡ bankroto administratoriaus pateiktos kasos knygos kopijos matyti, kad UAB „Verslo daira“ 2007 metų sausio mėnesį gavo 32076,00 Lt pajamų ir patyrė 6729,19 Lt iÅ¡laidų, mėnesio pabaigoje įmonės kasoje buvo 25738,67 Lt. IÅ¡ Å¡io dokumento kopijos taip pat matyti, kad buvo iÅ¡mokėtos sumos VSD, VMI, M.

Å . ir T. A., t.y. buvo atsiskaitoma su asmenimis, kurių kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad sandorio sudarymo metu įmonės kasoje buvo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Omnitel“. Nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „Verslo daira“ prarado galimybę atsiskaityti su UAB „Omnitel“ bÅ«tent dėl ginčijamo sandorio sudarymo. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad jau 2006 metai UAB „Verslo daira“ Å¡ios įmonės turtas ar lėšos bÅ«tų areÅ¡tuoti, kad įmonė turėjo kreditorių, su kuriais ilgÄ laikÄ delsė atsiskaityti ar turėjo didelių finansinių įsipareigojimų, kurių buvo nepajėgi įvykdyti.

Iš pateikto UAB „Verslo daira“ 2007 metų balanso matyti, kad praėjusiais finansiniais metais (2006) įmonė turėjo ilgalaikio turto už 256151 Lt, taip pat 19407,00 Lt pinigų ir pinigų ekvivalentų, tuo tarpu finansiniai įsipareigojimai ir mokėtinos sumos siekė 201723,00 Lt. Tuo tarpu iš pateikto 2014 metų balanso, sudaryto 2014-03-31 matyti, kad įmonės turtas buvo sumažėjęs, tačiau mokėtinos sumos buvo keliais tūkstančiais mažesnės nei 2006 metais, t.y. įmonės finansiniai įsipareigojimai per 7 metus neišaugo.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), Å iaulių apylinkės teisme ir Å iaulių apygardos teisme pagal UAB „Verslo daira“ buveinės vietÄ Â nebuvo nagrinėjamos jokios bylos, iÅ¡skyrus bankroto bylÄ , kuriose atsakovu bÅ«tų traukiama UAB „Verslo daira“. IÅ¡ patvirtinto kreditorių sÄ raÅ¡o įmonės bankroto byloje matyti, kad buvo patvirtinti finansiniais kreditorių reikalavimai 54656,35 Lt sumai, kuri yra ženkliai mažesnė už 2014 metų balanse nurodytÄ Ä¯monės finansinių įsipareigojimų 206829,00 Lt sumÄ . Įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo konstatuoti UAB „Verslo daira“ nemokumÄ sandorio sudarymo metu (2007-01-04).

Taip pat nėra ir pagrindo teigti, kad sudarydama ginčijamÄ sandorį, UAB „Verslo daira“ siekė sumažinti savo mokumÄ ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais, nes kaip jau minėta, įmonė po sandorio sudarymo veikė 7 metus, per kuriuos jos finansiniai įsipareigojimai iÅ¡ esmės neiÅ¡augo, įmonės kreditoriai per šį laikotarpį nesikreipė į teismÄ , ginčydami sudarytÄ sandorį, neprašė iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , teigdami, kad įmonė yra nemoki, neprašė patvirtinti jų finansinių reikalavimų įmonės bankroto byloje.

Pažymėtina ir tai, jog į bylÄ nepateikta įrodymų, kad bÅ«tent dėl ginčijamo sandorio, o ne dėl kitų skolininko veiklÄ Ä¯takojusių aplinkybių sumažėjo skolininko UAB „Verslo daira“ mokumas, nulėmęs ir bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimÄ . Kreditorių teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovo bankroto administratorius įrodinėja, teigdamas, kad akcijos ginčijamu sandoriu buvo perleistos už per maÅ¾Ä kainÄ , perleistų akcijų vertę įrodinėja UAB „TalÅ¡a“ 2006 metų balansu, nurodydamas, kad iÅ¡ Å¡io dokumento matyti, jog įmonė veikė pelningai, todėl jos akcijos negalėjo bÅ«ti perleistos už mažesnę nei nominali akcijų vertę.

Pažymėtina tai, kad faktiÅ¡ka akcijų pardavimo kaina gali skirtis nuo jų nominalios vertės, priklausomai nuo rinkos sÄ lygų, susiklosčiusių akcijų pardavimo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo sutartų mokėjimo sÄ lygų, nuo ypatingų pirkėjo lÅ«kesčių, taip pat pasikeitus rinkos konjunktÅ«rai arba verslo (turto) naudojimo ir valdymo sÄ lygoms bei įmonės ekonominei finansinei padėčiai arba nuo pasirinkto pardavimo bÅ«do ir sÄ lygų, numatytų pirkimo–pardavimo sutartyje.

Teismas sutinka su atsakovės atstovo teismo posėdžio metu iÅ¡sakyta nuomone, kad pateiktame UAB „TalÅ¡a“ dokumente nurodytos buhalterinės vertės gali iÅ¡ esmės skirtis nuo tikrosios vertės. Be to, visi aukščiau paminėti rodikliai, kuriuos įvertinus bÅ«tų galima konstatuoti, kad nebuvo pagrindo perleisti akcijas už mažesnę nei nominali jų vertė kainÄ pateiktame balanse neatsispindi. Teismas siÅ«lė bankroto administratoriui pateikti duomenis apie akcijų rinkos vertę sandorio sudarymo metu, tačiau jokie kiti duomenys, iÅ¡skyrus minėtÄ balansÄ , nebuvo pateikti.

Duomenų, kad atsakovė bÅ«tų disponavusi ar privalėjusi disponuoti žiniomis apie perkamų akcijų didesnę nei jai pasiÅ«lytoji 10000,00 Lt vertę, ieÅ¡kovas nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad nėra duomenų, jog UAB „TalÅ¡a“ akcijų vertė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienÄ buvo nustatyta, kad buvo pavieÅ¡inta, todėl, akivaizdu, jog atsakovė neturėjo ir neprivalėjo turėti specialių žinių pati įvertinti ir nustatyti kitokiÄ nei sandoriu nustatyta akcijų pardavimo kainÄ .

Aplinkybę, kad akcijų realiai kainai vertinti reikalingos specialios žinios patvirtina ir pats ieÅ¡kovo atstovas, nurodęs, kad akcijų vertei nustatyti yra reikalinga atlikti ekspertizę, ir savarankiÅ¡kai nustatyti akcijų vertę, iÅ¡skyrus nurodytÄ nominaliÄ , bankroto administratorius negali. Pažymėtina, jog kainÄ nustato ne pirkėjas, o pardavėjas, todėl pirkėjas (Å¡iuo atveju atsakovė) turėjo galimybę tik priimti sprendimÄ pirkti arba nepirkti akcijas. Atsakovės teigimu, kaina jÄ tenkino, todėl ji ir nusprendė pirkti akcijas, sumokėdama pasiÅ«lytÄ kainÄ , o didesnės kainos ji neketino mokėti, už didesnę kainÄ akcijų bÅ«tų nepirkusi, kiti akcininkai yra įsigiję akcijas už mažesnę nei jos sumokėta kaina, todėl už akcijas yra permokėjusi.

Teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieÅ¡kovo atstovas nepateikė teismui pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamu sandoriu akcijos buvo perleistos už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ . Trečiosios actio Pauliana taikymo sÄ lygos, t.y., kad nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, teismas pažymi, kad bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys teisme gautas 2014-09-19, nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ priimta 2014-03-03, todėl ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas nepraleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino.

Å alys Å¡ios aplinkybės neginčija, todėl dėl Å¡ios sÄ lygos teismas plačiau nepasisako. Dėl ketvirtos actio Paulina taikymo sÄ lygos, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio teismas sutinka su ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus argumentu, kad įstatymas ar koks nors kitas susitarimas nenumato pareigos ieÅ¡kovui sudaryti ginčijamÄ sandorį. Tačiau pažymėtina tai, kad nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas sandoris yra draudžiamas, neatitinka įprastos verslo praktikos. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnis.

AiÅ¡kinimas, kad akcijų perleidimo sutartys gali bÅ«ti sudaromos tik esant įstatyme numatytai pareigai sudaryti tokį sandorį bÅ«tų nesuderinamos su minėtu Akcinių bendrovių įstatymo straipsniu ir nepagrįstai ribotų sutarčių laisvės principÄ , įtvirtintÄ CK 6.156 str., įmonių vadovų teisę sudaryti, jų manymu, reikalingus sandorius siekiant užtikrinti normaliÄ Ä¯monės veiklÄ . Todėl prievolės sudaryti sandorį nebuvimas nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti vertinamas kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

Kaip jau minėta, byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad sandoris buvo sudarytas siekiant pažeisti kreditorių interesus ir perleisti akcijas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , todėl net ir nustačius, kad UAB „Verslo daira“ neturėjo prievolės sudaryti sandorį, tai nėra pagrindas panaikinti ginčijamÄ sandorį.Penktoji ir Å¡eÅ¡toji actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos yra susijusios su sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumu, todėl teismas pasisako dėl jų bendrai. CK įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų - CK 6.67 str., kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys.

Nustačius CK 6.67 str. įtvirtintas sÄ lygas, kurioms esant abiejų sandorio Å¡alių - skolininko ir trečiojo asmens - nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, įrodinėjimo naÅ¡ta, kad sandoris sudarytas nesiekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriumi, teks skolininkui ir trečiajam asmeniui, t. y. jie turės teisę teikti įrodymus, paneigiančius nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ . CK 6.67 str. 1 dalies 4 dalyje nurodoma, kad preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija).

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad sandoriu buvo siekiama pažeisti kreditorių interesus. Tuo pačiu nėra ir pagrindo remtis prezumpcija dėl skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo. Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad UAB „Verslo daira“ ir atsakovė D. P. sandorio sudarymo metu elgėsi nesÄ Å¾iningai tenka ieÅ¡kovo bankroto administratoriui. Bankroto administratorius sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ grindžia tuo, kad UAB „Verslo daira“ sandorio sudarymo metu buvo nemoki ir prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų pagal sandorį disproporcija, pažymi, kad sÄ Å¾iningas asmuo turi veikti aktyviai ir nepagrįstas neveikimas vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys.

Kaip jau minėta, teismas mano, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „Verslo daira“ sandorio sudarymo metu buvo nemoki, be to, aplinkybė, kad ginčijamu sandoriu akcijos buvo perleistos už nepagrįstai žemÄ kainÄ , neįrodyta.  Teismo nuomone, atsakovė, pirkdama akcijas iÅ¡ mokios ieÅ¡kovės, buvo pakankamai atidi ir juo labiau sÄ Å¾ininga akcijų įgijėja, pirkdama akcijas už Å¡alių susitartÄ kainÄ . Byloje nustatyta, kad sandorio sudarymo metu UAB „Verslo daira“ atžvilgiu nebuvo pradėti teisminiai procesai, nėra duomenų, kad įmonės turtas ar piniginės lėšos buvo areÅ¡tuoti.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad D. P. buvo paskirta UAB „Verslo daira“ direktore 2009-03-02, teigė, kad sandorio sudarymo metu šioje įmonėje nedirbo, tuo metu dirbo UAB „Talša“, kurios akcijas ir įsigijo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė D. P. neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad UAB „Verslo daira“ galėjo būti nemoki ir turėjo skolų, kurių negalėjo sumokėti, o tuo pačiu ir abejoti, kad sudaromas sandoris gali pažeisti UAB „Verslo daira“ kreditorių interesus.

Teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog atsakovė D. P., sudarydama ginčijamÄ sandorį, buvo nesÄ Å¾ininga, neįrodyta. Nenustačius aplinkybių, kad sandorio sudarymo metu UAB „Verslo daira“ buvo nemoki ir ginčijamÄ sandorį sudarė, siekdama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, nėra pagrindo konstatuoti ir UAB „Verslo daira“, kaip skolininkės, nesÄ Å¾iningumÄ sudarant sandorį.  Vertinant, ar yra septintoji sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sÄ lyga aktualu tai, kad ginčijamas 2007-01-04 sandoris sudarytas iki bankroto UAB „Verslo daira“ paskelbimo (2014-03-03 nutartis iÅ¡kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ ), todėl, remiantis teismų praktika, tokiu atveju, kai actio Pauliana ginčijamas sandoris, sudarytas prieÅ¡ bankroto paskelbimÄ , teismas, kaip minėta, turi aiÅ¡kintis, kurie iÅ¡ bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis; sprendžia, ar ginčijamos sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (LAT 2005-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovo bankroto administratorius pagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovo bankroto byloje buvo patvirtintas finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as 54656,35 Lt sumai, nagrinėjamu ieÅ¡kiniu ginčijamas sandoris, pagal kurį ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ atsakovės 10000,00 Lt ir nurodo, kad akcijos turėjo bÅ«ti parduotos už nemažesnę kaip nominali akcijų vertė sumÄ , t.y. 25000 Lt. Taigi ieÅ¡kovo bankroto administratorius, gindamas visų įmonės kreditorių interesus, ieÅ¡kinio patenkinimo atveju turėtų teisę nukreipti reikalavimus į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina kreditorių reikalavimams patenkinti.

Tačiau Å¡iuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad be UAB „Omnitel“ buvo kitų kreditorių ginčijamo sandorio sudarymo metu, kokie buvo jų kreditoriniai reikalavimai. Nėra tikslaus turėto turto ir tikslių įsipareigojimų dydžių, įrodymų apie kreditorių reikalavimų atsiradimo pagrindus, atsiradimo momentÄ , kreditorinių reikalavimų dydį sandorio sudarymo metu, todėl, teismo nuomone, nėra įrodyta, kad UAB „Verslo daira“ mokumas pakito dėl Å¡io ginčijamo sandorio.

Kaip jau minėta, teismas byloje nustatė, kad sandorio sudarymo metu UAB „Verslo daira“ turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su UAB „Omnitel“ ir ginčijamo sandorio sudarymas neturėjo esminės įtakos galimybei atsiskaityti su minėtu kreditoriumi. Ä®vertinęs visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nesant įrodymų, kad ginčijama sutartis pažeidė kreditorių interesus, teismas konstatuoja, kad neįrodytos visos CK 6.66 str. nurodytos bÅ«tinos sÄ lygos actio Pauliano instituto taikymui, ieÅ¡kinys atmestinas kaip neįrodytas.

Atmetus ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir ieÅ¡kinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo. Atmetus ieÅ¡kinį, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos visos jo turėtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d.).IeÅ¡kovas, kaip bankrutuojanti įmonė, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 8 p., yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , todėl teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos.

Tačiau, vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi, atsakovei, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ ieÅ¡kovo, nors Å¡i ir yra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės pajamas, priteistina 1350,00 Lt (390,99 Eur) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), Å¡ias iÅ¡laidas priskiriant prie įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidų, kurių sÄ matÄ tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Ieškinio netenkinus, naikinamos šioje byloje teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 – 271 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovo BUAB „Verslo daira“, įmonės kodas 145103924, atsakovei D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 390,99 Eur (1350,00 Lt) (tris šimtus devyniasdešimt Eur 99 euro centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlyginant šias išlaidas iš BUAB „Verslo daira“ bankroto administravimo išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014-09-23 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – 25000 vnt. UAB „TalÅ¡a“ priklausančių paprastųjų vardinių akcijų, registruotų atsakovės D. P. vardu, areÅ¡tÄ . Sprendimui įsiteisėjus informuoti UAB „TalÅ¡a“ apie Å iaulių apylinkės teismo 2014-09-23 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimÄ .              Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                  Rima Gudienė