fc149c8e-0d6f-4af7-b46f-d35f05424cd1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1658-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00365-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties dalies, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje pagal ieškovų S. J., P. S., S. S., D.

G., G. B., P. V., I. V., A. V. J., R. I., V. R., G. R., B. M., J. K., R. M., N. K. ieÅ¡kinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių ir indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei įpareigojimo iÅ¡mokėti indėlių draudimo iÅ¡mokas. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Ginčas kilo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms BAB bankui Snoras (toliau – Bankas) ir VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – IID), praÅ¡ydami pripažinti negaliojančiomis jų su Banku sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo bei indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, taikyti restitucijÄ â€“ pripažinti pagal Å¡ias sutartis ieÅ¡kovų Bankui sumokėtas sumas ieÅ¡kovų lėšomis jų asmeninėse sÄ skaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ (toliau – IÄ®IDÄ®), įpareigoti IID iÅ¡mokėti už Å¡ias lėšas ieÅ¡kovams indėlių draudimo iÅ¡mokas, vadovaujantis IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi civilinę bylÄ sustabdė iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013.IeÅ¡kovai pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ atnaujinti, dalyje dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bylÄ nutraukti, priteisti iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y.

S. J. 140,18 Eur, D. G. 112,14 Eur, G. R. 140,18 Eur, P. S. 70,09 Eur. Kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu ieÅ¡kovai P. S., S. S., G. B., P. V., I. V., A. V. J., R. I., V. R., B. M., J. K., R. M., N. K. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms Bankui ir IID dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi: atnaujino civilinę bylÄ ; priėmė ieÅ¡kovų S. J., D.

G., G. R., P. S. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio (P. S. nuo ieÅ¡kinio dalies) ir civilinę bylÄ dalyje dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukė; priteisė ieÅ¡kovams S. J. 140,18 Eur, D. G. 112,14 Eur, G. R. 140,18 Eur, P. S. 70,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovių Banko ir IID lygiomis dalimis; bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ Banko priteistos iÅ¡ administravimui skirtų lėšų; priėmė ieÅ¡kovų P. S., S. S., G. B., P. V., I. V., A. V. J., R.

I., V. R., B. M., J. K., R. M., N. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.Teismas sprendė, kad jog iÅ¡nyko aplinkybės, dėl kurių byla buvo sustabdyta, todėl ji atnaujinta (CPK 167 str. 1 d.). IeÅ¡kovų S. J., D. G., G. R., P. S. pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio (P. S. ieÅ¡kinio dalies) pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio atsisakymo atitinka įstatymo reikalavimus, todėl atsisakymÄ teismas priėmė ir civilinę bylÄ dalyje dėl nurodytų ieÅ¡kovų reikalavimų indėlio sertifikato įsigijimo sutartis pripažinti negaliojančiomis nutraukė.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai, atsisakydami ieÅ¡kinio (jo dalies), praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis 462,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Ä® bylÄ pateikti nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai.IeÅ¡kovai S. J., D. G., G. R. ir P. S. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekė pripažinti negaliojančiomis su Banku sudarytas indėlio sertifikato įsigijimo sutartis bei taikyti restitucijÄ . Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo IID iÅ¡mokėjo minėtiems ieÅ¡kovams indėlių draudimo iÅ¡mokas už Å¡ioje byloje ginčytus indėlių sertifikatus.

Todėl ieÅ¡kovų reikalavimai iÅ¡ esmės buvo patenkinti ir bÅ«tent tai nulėmė ieÅ¡kinio atsisakymÄ . Teismas sprendė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovai patyrė dėl atsakovių bendrų veiksmų, atsisakant pripažinti ieÅ¡kovų pretenzijas indėlių sertifikatų negaliojimo apimtyje, dėl kurių ieÅ¡kovai, siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus, buvo priversti kreiptis į teismÄ . Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016 nurodė, kad su kiekvienu atskiru klientu jų atstovas turi teisę susitarti dėl individualaus mokesčio už suteiktas paslaugas dydžio.

Ä®statymas nenustato, kad tuo atveju, kai paduodamas bendras kelių asmenų ieÅ¡kinys, jiems negali bÅ«ti priteistas skirtingas bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios nevirÅ¡ija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytose rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) nustatytų dydžių, atlyginimas. Todėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas tenkino visiÅ¡kai. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai Atsakovė IID atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria iÅ¡ jos priteistos ieÅ¡kovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos bei Å¡ioje dalyje iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai indėlių draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ sutapatino su ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymu. IeÅ¡kovai prašė teismo pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sutartis negaliojančiomis dėl to, kad jie suklydo dėl indėlio sertifikatams taikomos draudiminės apsaugos, o indėlių draudimo iÅ¡mokų reikalavo kaip restitucijos taikymo pasekmės. IID iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovams indėlio draudimo iÅ¡mokas, tačiau nepripažino ir neįvykdė ieÅ¡kinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad indėlių sertifikatams taikoma indėlių garantijų sistema.

Ieškovai, atsiimdami draudimo išmokas, faktiškai pripažino, jog indėlio sertifikato sutartys yra galiojančios ir sukuriančios šalims teises ir pareigas, atitinkamai netenkintini ieškinio reikalavimai dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.IID nėra ir negali būti atsakinga dėl Banko veiksmų ar neveikimo, nes indėlio draudimo išmokas už indėlio sertifikatus išmokėjo iš karto po to, kai gavo iš Banko duomenis apie indėlininkus bei jiems priklausančias mokėtinas sumas.

IID veikė pagal IÄ®IDÄ® 10 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ .IeÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl nepakankamai aiÅ¡kaus teisinio reglamentavimo, kas sÄ lygojo sudėtingų teisinių klausimų sprendimÄ teismo keliu bei užsitęsusį teismo procesÄ . Byloje nėra įrodymų, kad IID procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl nebuvo pagrindo iÅ¡ jos priteisti ieÅ¡kovų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-924-236/2016).

Atsakovė Bankas atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo arba jÄ pakeisti nustatant, kad kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis priteisiama bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sumažinama iki 70,09 Eur nenurodant, kad jos priteisiamos iÅ¡ Banko administravimui skirtų lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nutarties dalis, kuria priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra neteisėta, priimta netinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinus faktines ginčo aplinkybes, pažeidus procesines teisės normas.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai. IeÅ¡kovų praÅ¡ymas pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sutartis negaliojančiomis iÅ¡ esmės buvo grindžiamas aplinkybe, jog įsigydami šį finansinį produktÄ jie klydo dėl taikomos draudimo apsaugos. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, draudimo apsauga indėlio sertifikatui taikytina, todėl nebuvo pagrindo ir dalyko ginčui dalyje dėl indėlių sertifikatų pripažinimo negaliojančiais.

Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovai patyrė dėl atsakovių bendrų veiksmų. Bankas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovai nesuklydo, ir šioje byloje nebuvo pripažinti negaliojančiais nė vienas iš ginčo sandorių. Aplinkybė, kad IID po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties išmokėjo ieškovams draudimo išmokas nereiškia, kad ieškovų reikalavimus ne tik pripažino, bet ir įvykdė Bankas.Teismas netinkamai išsiaiškino ir pritaikė CPK 94 straipsnio 1 dalį, nes nepagrįstai pripažino, kad Bankas kaltas (atsakingas) dėl teismo proceso.

IeÅ¡kovai prašė pritaikius restitucijÄ pripažinti jų lėšas, esančias Banko sÄ skaitoje, lėšomis, kurioms taikoma indėlių draudimo sistema. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo pripažinta, kad indėlio sertifikatai patenka į indėlių draudimo sistemÄ , todėl sudarant ginčo sandorius ieÅ¡kovai nebuvo suklaidinti. IeÅ¡kovai pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , ieÅ¡kinyje nurodė netinkamÄ atsakovÄ , nes jų teisės nebuvo pažeistos dėl Banko veiksmų.IeÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ esmės susidarė ne dėl atsakovių kaltės ar piktnaudžiavimo procesu, o dėl objektyviai neaiÅ¡kaus ir neiÅ¡samaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo, kas sÄ lygojo sudėtingų teisinių klausimų atsiradimÄ .

Taip pat byloje nėra įrodymų, kad Banko procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas.Bankas neprivalo atlyginti tos ieškovų atstovui sumokėto honoraro dalies, kuri yra didesnė nei realiai suteiktų paslaugų vertė. Ieškinys susideda iš specialių, su kiekvienu iš ieškovų susijusių faktinių aplinkybių išdėstymu, bei visiems ieškovams tenkančio bendro teisinio pagrindo. Faktinės aplinkybės, kuriose dėstomas kiekvieno iš ieškovų sudaryto ginčijamo sandorio aplinkybės, yra tipinės, keičiant tik sudarytų sandorių datas ir prašomas priteisti sumas.

Honoraras už faktiÅ¡kai suteiktas atstovavimo paslaugas visiems ieÅ¡kovams turi bÅ«ti vienodas ir neturi priklausyti nuo to, kokia yra kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų ginčijamo sandorio suma. Visiems ieÅ¡kovams buvo suteiktos analogiÅ¡ko pobÅ«džio ir apimties teisinės paslaugos, todėl jų kaina turi bÅ«ti vienoda.Minimalus vienam ieÅ¡kovui tenkančio honoraro dydis už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ bei atstovavimÄ byloje yra 70,09 Eur. Tokio dydžio honoraras buvo numatytas ir praÅ¡ytas priteisti už visÄ procesÄ pirmojoje instancijoje ieÅ¡kovui P. S..

Kadangi ieÅ¡kovų atstovai savo paslaugas buvo įvertinę 70,09 Eur suma, todėl esant bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pagrindui, tik tokio dydžio iÅ¡laidos ir galėjo bÅ«ti priteisiamos. Teismas nepagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ Banko administravimui skirtų lėšų, nes nėra nei įstatymo nuostatų, nei teismų praktikos, kad ieÅ¡kovų praÅ¡ytos priteisti sumos bÅ«tų besÄ lygiÅ¡kai priskirtos bankroto administravimo iÅ¡laidoms. IeÅ¡kiniu praÅ¡ytų priteisti sumų prigimtis siejama su santykiais susiklosčiusiais iki Bankui bankroto procedÅ«ros pradžios, todėl jos negali bÅ«ti prilygintos Banko bankroto bylos administravimo iÅ¡laidoms.

IeÅ¡kovai atsiliepime į atskiruosius skundus praÅ¡o juos atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovių priteistos pagrįstai. IeÅ¡kovai bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė dėl abiejų atsakovių netinkamo elgesio, nes jos nepripažino ieÅ¡kovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, dėl ko ieÅ¡kovai buvo priversti kreiptis į teismÄ . Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovių bendrų veiksmų atsisakant pripažinti jų pretenzijas indėlių sertifikatų negaliojimo apimtyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 2A-12-943/2016, 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-28-186/2016, 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-639-823/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1116-407/2016).Bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstai priteistos iÅ¡ administravimui skirtų lėšų.

Byla pradėta jau po bankroto bylos Bankui iÅ¡kėlimo, todėl už iÅ¡laidų, patirtų ginant Å¡ios atsakovės interesus procese, susidarymÄ laikytinas atsakingu bankroto administratorius.IeÅ¡kovams iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokas, IID įgijo kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ BankÄ . Todėl draudimo iÅ¡mokos sumokėjimas turi tiesioginės įtakos Banko turto iÅ¡saugojimui ir kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Byloje nagrinėjami klausimai tiesiogiai susiję su Banko bankroto procedÅ«ra ir jo bankroto administravimu.

Nėra pagrindo sumažinti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Advokatas turi teisę susitarti su kiekvienu klientu individualiai dėl teikiamų paslaugų kainos. Kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų situacija yra individuali, todėl ir advokato honoraro klausimas buvo aptariamas individualiai. Honoraro dydis priklausė nuo to, kiek laiko su kiekvienu ieÅ¡kovu buvo sugaiÅ¡ta ruoÅ¡iantis teisminiam ginčui, nuo praÅ¡omo priteisti reikalavimo dydžio, taip pat buvo atsižvelgta į turtinę kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų padėtį.Atsakovė IID atsiliepime į Banko atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieÅ¡kovams priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir Å¡ioje dalyje iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kinio reikalavimai nebuvo patenkinti bei atsakovės nėra kaltos (atsakingos) dėl ieÅ¡kovų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Be to, bylinėjimosi iÅ¡laidos, jei jos bÅ«tų priteistos iÅ¡ Banko, neturi bÅ«ti atlyginamos iÅ¡ jo administravimui skirtų lėšų.Nepagrįstai Bankas praÅ¡o skundžiamÄ nutartį pakeisti, sumažinant iÅ¡ atsakovių priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, nes nėra pagrindo bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti iÅ¡ IID.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas teismui nutraukus bylos dalį (nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 94 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , kuomet byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 94 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai ieÅ¡kovas atsisako ieÅ¡kinio, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi bÅ«ti įvertinamos ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl bÅ«tent jam tenka bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Atsakovės kvestionuoja skundžiamÄ nutartį iÅ¡ esmės Å¡iais argumentais: teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl indėlių sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; nepagrįstai konstatuota atsakovių kaltė dėl teismo proceso; byloje nėra įrodymų, kad atsakovių procesinis elgesys buvo netinkamas; ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl nepakankamai aiÅ¡kaus ginčo teisinių santykių reglamentavimo; nepagrįstai ieÅ¡kovams priteistos jų kiekvieno patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos; bylinėjimosi iÅ¡laidos neturi bÅ«ti atlyginamos iÅ¡ Banko administravimui skirtų lėšų;

IID teigimu, ji nėra atsakinga dėl Banko veiksmų ar neveikimo. Su Å¡iais atsakovių argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Atsakovių argumentai, jog teismas neturėjo pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovų reikalavimai iÅ¡ esmės buvo patenkinti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas jie patyrė dėl atsakovių bendrų veiksmų, laikytini nepagrįstais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareiÅ¡kė dėl to, kad Bankui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ieÅ¡kovams nebuvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka už įsigytus indėlio sertifikatus.

IÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyko ir teisinio pagrindo matyti, kad ieÅ¡kovų siekis iÅ¡ esmės buvo užsitikrinti, kad ieÅ¡kovų turimoms indėlio sertifikato sutartims bÅ«tų taikoma IÄ®IDÄ® nustatyta draudimo apsauga. Taigi, ieÅ¡kinio dalykas ir teisinis pagrindas suformuluoti atsižvelgiant bÅ«tent į atsakovių pozicijÄ nepripažinti ieÅ¡kovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos. Bankui laikant, kad ieÅ¡kovų lėšos pagal indėlio sertifikatÄ nėra apdraustos IID, ieÅ¡kovai ir kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis esant esminiams suklydimui, taip pat dėl įpareigojimo iÅ¡mokėti indėlių draudimo iÅ¡mokas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlių sertifikatams, dėl kurių pripažinimo negaliojančiais vyko ginčas ir Å¡ioje byloje, turėtų bÅ«ti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovams draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėtos tik po minėtos nutarties priėmimo, ieÅ¡kinio dalies reikalavimų atsisakymÄ lėmė bÅ«tent tai, kad ieÅ¡kovų siektas pažeistų teisių gynybos bÅ«das teisme buvo realizuotas bei ieÅ¡kovų reikalavimai patenkinti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo.Atmestini atsakovių argumentai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovai patyrė dėl neaiÅ¡kaus ir neiÅ¡samaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo.

Visų pirma, savo srities profesionalams tenka pareiga ne tik patiems tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti reglamentavimÄ , bet ir tinkamai jį paaiÅ¡kinti savo klientams. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir pripažinus reglamentavimo neaiÅ¡kumÄ , Å¡i aplinkybė neteiktų pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl to atsiradusias iÅ¡laidas turėtų patirti patys ieÅ¡kovai. Tokios pozicijos laikomasi iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kurioje pasisakyta, kad ta aplinkybė, jog ginčo aspektas, ar indėlių sertifikatams turi bÅ«ti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiÅ«riu buvo neaiÅ¡kus, nereiÅ¡kia, kad turėtų bÅ«ti ribojama teisėtai teismo procesÄ inicijavusio ieÅ¡kovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensacijÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-639-823/2016; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-728-186/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016 ir kt.).Atsakovės nepagrįstai teigia, kad buvo pasirinktas netinkamas teisių gynimo bÅ«das.

Atsakovės nepagrįstai akcentuoja tik teisinį byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindÄ . Tai, kad ieÅ¡kovų teisme siektas pažeistų teisių gynybos bÅ«das buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, savaime nepaneigia jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų dėl atsakovių pozicijos draudiminės apsaugos (jos netaikymo) atžvilgiu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovams, atsisakius dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, jiems, nepaisant ieÅ¡kinio teisinio pagrindo, turi bÅ«ti atlyginamos Å¡ioje bylos dalyje ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su IID argumentais, kad ji nėra atsakinga dėl Banko veiksmų ar neveikimo, todėl nėra pagrindo iÅ¡ jos priteisti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal IÄ®IDÄ® 6 straipsnio 7 dalį draudimo iÅ¡mokos apskaičiuojamos ir mokamos pagal indėlių draudimo sistemos dalyvio indėlių draudžiamojo įvykio dienos duomenis apie indėlius ir indėlininkus. Indėlių draudimo iÅ¡mokos sumÄ pagal indėlių draudimo sistemos dalyvio pateiktus duomenis apskaičiuoja ir indėlių draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimÄ organizuoja draudimo įmonė.

Už draudimo įmonei perduotų duomenų tikrumÄ ir pateikimÄ laiku atsako indėlių draudimo sistemos dalyvis. To paties straipsnio 8 dalis nustato, kad indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo įdiegti priemones, leidžiančias iÅ¡ karto identifikuoti kiekvienam indėlininkui priklausančiÄ tinkamų drausti indėlių sumÄ , pagrindinių apdraustųjų indėlių sumÄ ir kitus duomenis, reikalingus indėlių draudimo iÅ¡mokoms apskaičiuoti, kuriuos draudimo įmonės praÅ¡ymu indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo pateikti draudimo įmonei nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Å¡io straipsnio 3 ir 5 dalyse.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tiek IID, tiek Bankas nepripažino ieÅ¡kovų teisės į draudimo iÅ¡mokÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad IID bÅ«tų atsisakiusi mokėti draudimo iÅ¡mokÄ net ir nepaisant to, ar jai bÅ«tų perduoti Banko duomenys apie ieÅ¡kovų įgytus indėlio sertifikatus. Tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties priėmimo IID priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti indėlių draudimo iÅ¡mokas visiems Banko indėlio sertifikatų turėtojams.

Atsižvelgiant į paminėtus motyvus, laikytini nepagrįstais IID skundo argumentai, kuriais ji pateisina savo elgesį duomenų apie indėlio sertifikatų turėtojus negavimo motyvais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiek IID, tiek Banko veiksmai (neveikimas) yra priežastiniame ryšyje su ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimu, ieškovai bylinėjimosi išlaidas faktiškai patyrė dėl abiejų atsakovių veiksmų (neveikimo) ir abi lygiomis dalimis turi jas atlyginti (CPK 3 str. 1, 7 d., 93 str. 4 d., CPK 94 str. 1 d.).Nepagrįstais laikytini Banko argumentais, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada priteisti kiekvienam iš ieškovų konkrečiai jo patirtas bylinėjimosi išvadas.

Advokatas turi teisę susitarti su kiekvienu klientu individualiai ir netgi toje pačioje byloje taikyti skirtingÄ honorarÄ , atsižvelgiant tiek į kliento ginčijamÄ sumÄ ir sandorio aplinkybes, tiek į kliento turtinę padėtį, tiek į socialinę padėtį, amžių ir kitas individualias aplinkybes. Taigi, su kiekvienu atskiru klientu jų atstovas turi teisę susitarti dėl individualaus mokesčio už suteiktas paslaugas dydžio. Pagal Rekomendacijų 2 punktÄ vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama priteisiant užmokestį už advokato suteiktas paslaugas, yra bÅ«tent ginčo (reikalavimo) sumos dydis, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvieno iÅ¡ klientų mokamas ir pralaimėjusios Å¡alies atlyginamas užmokestis, prieÅ¡ingai nei nurodo Bankas, gali priklausyti ir nuo reikalavimo sumos.

Ä®statymas nenustato, kad tuo atveju, kai paduodamas bendras kelių asmenų ieÅ¡kinys, jiems negali bÅ«ti priteistos skirtingo dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų, nevirÅ¡ijančių Rekomendacijose nustatytų dydžių, atlyginimas. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų ieÅ¡kovų, pateikusių bendrÄ ieÅ¡kinį, teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apribojimÄ palyginus su tuo pačiu pagrindu atskirus ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiančiais asmenimis. Tokia iÅ¡vada atitinka ir Å¡iuo klausimu apeliacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016; 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1459-943/2016 ir kt.).

Todėl atmestini Banko argumentai, kad teismas turėjo priteisti ieÅ¡kovams tas pačias bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumas.Taip pat atmestini Banko argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ Banko bankroto administravimo lėšų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad nustatant, ar iÅ¡laidos priskirtinos prie administravimo iÅ¡laidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių iÅ¡laidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos iÅ¡laidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013 ir kt.).

Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiÅ¡kia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto iÅ¡saugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikÅ¡tų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iÅ¡ Å¡ios veiklos atsiradusios iÅ¡laidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidų, kurių sÄ matÄ tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas (Ä®BÄ® 26 str. 2, 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovų naudai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo iÅ¡laidų sampratÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ Banko bankroto administravimui skirtų lėšų. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ nutartį atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo.

Todėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Alvydas PoÅ¡kus