Lithuanian court dismisses appeal against municipality's order to set condominium management fees in appointment decree.
Legislator summary
AI generatedThe Supreme Administrative Court dismissed the municipality's appeal against a lower court decision to reject the government's request to set condominium management fees. The government argued the lower court failed to verify if the appointment decree included specific fee amounts, while the municipality claimed the decree was legally sufficient. The court ruled that since the appointment decree had already lost legal force, there was no longer any legal basis to evaluate the government's request for setting fees.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis; The court may dismiss an appeal when the underlying administrative act has lost its legal force, rendering the subject matter of the request legally irrelevant.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. A525-2578/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02461-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 35.2(S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 26 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų LaimuÄio AlechnaviÄiaus (praneÅ¡Äjas), Dainiaus Raižio ir Dalios ViÅ¡inskienÄs (kolegijos pirmininkÄ), sekretoriaujant AuÅ¡rai DziÄkanecienei,teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo administracinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo Lietuvos Respublikos VyriausybÄs atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymÄ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai, treÄiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei âCASTRADEâ dÄl įpareigojimo atlikti veiksmus.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I. PareiÅ¡kÄjas Lietuvos Respublikos VyriausybÄs atstovas Vilniaus apskrityje praÅ¡ymu (b. l. 1â4) kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos (toliau â ir Administracija) direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. 30-2304 ,,DÄl administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.
įsakymo Nr. 30-1258 ,,DÄl UAB ,,CASTRADEâ skyrimo Vilniaus miesto daugiabuÄių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administratoreâ papildymoâ (toliau â ir GinÄijamas įsakymas).NurodÄ, kad 2011 m. spalio 20 d. teikimais Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 dÄl Administracijos direktoriaus įsakymų kreipÄsi į Administracijos direktorių. Vykdydamas savivaldybių administracinÄ priežiÅ«rÄ , patikrino teisÄs aktus, susijusius su Vilniaus miesto daugiabuÄių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administratoriaus skyrimu, ir nustatÄ, kad savivaldybÄs administracijos direktorius VyriausybÄs atstovo teikimų Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 prieduose nurodytuose įsakymuose nenustatÄ konkreÄių daugiabuÄių namų bendrosios nuosavybÄs administravimo mokesÄių įsakymuose numatytiems administruoti namams.
PareiÅ¡kÄjo teikimo Nr. 1T-36 priede nurodytuose įsakymuose savivaldybÄs administracijos direktorius įpareigojo atitinkamus administratorius tik ânevirÅ¡yti pagal Vilniaus miesto savivaldybÄs tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintÄ DaugiabuÄių namų bendrosios nuosavybÄs administravimo tarifų apskaiÄiavimo metodikÄ nustatyto bendrosios nuosavybÄs administravimo mokesÄioâ, taÄiau įsakymuose konkreÄiai nenustatÄ bendrosios nuosavybÄs administravimo mokesÄio.
Tuo savivaldybÄs administracijos direktorius pažeidÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2001 m. gegužÄs 23 d. nutarimo Nr. 603 âDÄl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimoâ (toliau â ir VyriausybÄs nutarimas Nr. 603) 2.2 punkto nuostatÄ dÄl mokesÄio nustatymo. Remdamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktu, darÄ iÅ¡vadÄ , kad Administracijos direktorius, pareiÅ¡kÄjo teikimų Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 prieduose iÅ¡vardintuose įsakymuose, nenustatÄs priskirtų administruoti daugiabuÄių namų bendrosios nuosavybÄs administravimo mokesÄių, pažeidÄ VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punkte nustatytÄ reikalavimÄ , todÄl minÄtų teikimų prieduose iÅ¡vardinti Administracijos direktoriaus įsakymai turi bÅ«ti pakeisti, suderinant su minima VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 nuostata, t. y. nustatant juose daugiabuÄių namų bendrosios nuosavybÄs administravimo mokesÄius.
Taip pat nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjui 2011 m. spalio 20 d. kreipusis su teikimais į Administracijos direktorių, Å¡ie teikimai turÄjo bÅ«ti apsvarstyti per 7 dienas nuo jų gavimo dienos ir per 10 dienų nuo sprendimo priÄmimo dienos apie jį turÄjo bÅ«ti praneÅ¡ta pareiÅ¡kÄjui, taÄiau, suÄjus įstatyme numatytiems terminams, pareiÅ¡kÄjui nebuvo praneÅ¡ta apie teikimų įvykdymÄ . RÄmÄsi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinÄs priežiÅ«ros įstatymo (toliau â ir Savivaldybių administracinÄs priežiÅ«ros įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) praktika administracinÄse bylose Nr. A15-1092/2006 ir Nr. A16-981/2006.Atsakovas Administracija pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l. 22?28), kuriuo praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Taip pat pateikÄ praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau â ir Konstitucinis Teismas) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ar VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punktas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau â ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau â ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau â ir Konstitucija) 94 straipsnio 2 daliai ir 120 straipsnio 2 daliai.
NurodÄ, kad GinÄijamas įsakymas priimtas vadovaujantis CK 4.84 straipsniu, Administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 (toliau â ir Ä®sakymas Nr. 30-2050) âDÄl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administravimo nuostatų tvirtinimoâ, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administravimo pavyzdiniais nuostatais (toliau â ir Pavyzdiniai nuostatai), patvirtintais VyriausybÄs nutarimu Nr. 603. PažymÄjo, kad Skundžiamas įsakymas priimtas įgyvendinant savarankiÅ¡kÄ jÄ savivaldybių funkcijÄ .
NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas nei Administracijos direktoriaus Ä®sakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administravimo nuostatų (toliau â ir Administravimo nuostatai), nei Vilniaus miesto savivaldybÄs tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 1-1206 âDÄl DaugiabuÄių namų bendrosios nuosavybÄs administravimo tarifų apskaiÄiavimo metodikos patvirtinimoâ teisÄtumo neginÄijo, praÅ¡ymo tirti Å¡ių norminių teisÄs aktų teisÄtumo nepareiÅ¡kÄ.
RÄmÄsi Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, 8 dalies 1 punktu ir darÄ iÅ¡vadÄ , kad nÄra teisinio pagrindo įpareigoti Administracijos direktorių GinÄijamame įsakyme nustatyti administravimo mokesÄio tarifÄ . Taip pat rÄmÄsi Ä®sakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Administravimo nuostatų 8.1 punktu ir nurodÄ, kad administratorius nÄra laisvas nevaržomai nusistatyti mokestį už administravimo paslaugų teikimÄ , kadangi Å¡is mokestis griežtai apskaiÄiuojamas pagal SavivaldybÄs tarybos patvirtintÄ metodikÄ ir negali virÅ¡yti pagal tokiÄ metodikÄ apskaiÄiuoto mokesÄio dydžio.
PrieÅ¡ingai, administratorius atlieka tik techninį darbÄ (pagal savivaldybÄs patvirtintÄ metodikÄ apskaiÄiuoja kiekvienam patalpų savininkui mokÄtinÄ mokestį). TodÄl teigti, jog savivaldybÄ perduoda jos kompetencijai priskirtÄ funkcijÄ nustatyti administravimo mokestį yra nepagrįsta. NurodÄ, kad teismui patenkinus pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ , GinÄijamas įsakymas bÅ«tų papildytas punktu, įtvirtinanÄiu konkretų mokesÄio dydį, taÄiau, vykdant tokį reikalavimÄ , administratorius, skaiÄiuodamas mokestį, privalÄtų vadovautis ir Administravimo nuostatų 8.1 punktu ir skaiÄiuoti mokestį pagal Vilniaus miesto savivaldybÄs patvirtintÄ metodikÄ (toliau â ir Metodika).
Tokiu atveju nebÅ«tų aiÅ¡ku, kuris mokestis taikytinas tuomet, kai Administracijos direktoriaus patvirtintas tarifas skirtųsi nuo nustatyto pagal MetodikÄ . Taip pat atkreipÄ dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjas nereiÅ¡kia reikalavimo panaikinti Ä®sakymÄ Nr. 30-2050. NurodÄ, kad, įvykdžius pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ , GinÄijamo įsakymo laikymasis daugiabuÄio namo bendro naudojimo patalpų administratoriui bÅ«tų neįmanomas, nes Administravimo nuostatų 8 punkte bÅ«tų dvi prieÅ¡taringos teisÄs normos: viena ? numatanti, jog administratorius turi nevirÅ¡yti pagal patvirtintÄ MetodikÄ nustatyto bendrosios nuosavybÄs administravimo mokesÄio, kita ? nustatanti konkretų administravimo mokesÄio dydį.
AtkreipÄ dÄmesį, kad nei CK, nei VyriausybÄs nutarime Nr. 603, nei Pavyzdiniuose nuostatuose nÄra įtvirtintas joks įpareigojimas, siÅ«lymas arba rekomendacija, kuri bÅ«tų susijusi su savivaldybių administracijų direktorių tvirtinamais administravimo nuostatais ar priimamais įsakymais dÄl administratorių skyrimo. Remdamasis CK 4.84 straipsnio 3 dalimi, darÄ iÅ¡vadÄ , kad Vyriausybei suteikta teisÄ tvirtinti tik pavyzdinius (rekomendacinius) nuostatus, kuriuose bÅ«tų nurodytas minimalus teisinio reguliavimo turinys, o ne priimti imperatyviai privalomus nuostatus, reglamentuoti įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį.
TodÄl nÄra teisinio pagrindo teigti, kad Administracijos direktoriaus GinÄijamas įsakymas ar jo dalis yra neteisÄta. RÄmÄsi Savivaldybių administracinÄs priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 9 dalimi ir nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas turi pateikti įrodymus, jog apie šį klausimÄ buvo informuotas ne tik Administracijos direktorius, bet ir meras. Abejones dÄl VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punkto prieÅ¡taravimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalims, Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai ir 120 straipsnio 2 daliai grindÄ Å¡ių teisÄs aktų nuostatų aiÅ¡kinimu, Konstitucinio Teismo nutarimais (1998-02-18, 2011-06-21, 2001-06-28, 2002-12-24, 2003-05-30, 2004-12-13 nutarimai).
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 19 d. priÄmÄ sprendimÄ (b. l. 46?50), kuriuo pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ patenkino.Teismas rÄmÄsi Pavyzdinių nuostatų 2.2 punktu bei Å¡ių nuostatų aiÅ¡kinimu LVAT administracinÄje byloje Nr. A248-916/2007 ir darÄ iÅ¡vadÄ , kad atitinkamos savivaldybÄs institucijos patvirtinti nuostatai gali nustatyti platesnį Å¡ių santykių reglamentavimÄ , taÄiau Å¡is reglamentavimas neturi prieÅ¡tarauti VyriausybÄs patvirtintiems Pavyzdiniams nuostatams ir Pavyzdiniuose nuostatuose iÅ¡dÄstyti reikalavimai privalomi visoms savivaldybÄms.
Taip pat, remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktu ir 29 straipsnio 8 dalies 1 punktu, konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjo teikime nurodytame įsakyme nenustatÄs priskirtų administruoti daugiabuÄių namų bendrosios nuosavybÄs administravimo mokesÄių, Administracijos direktorius pažeidÄ VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punkte (redakcija nuo 2010 03 19) nustatytÄ reikalavimÄ . Teismas pažymÄjo, jog nesutinka su atsakovo argumentais, kad Pavyzdiniai nuostatai yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir 8 dalies 1 punktÄ savivaldybÄs administracijos direktorius yra pavaldus savivaldybÄs tarybai ir tiesiogiai atsakingas už savivaldybÄs tarybos sprendimų įgyvendinimÄ , todÄl nÄra teisinio pagrindo įpareigoti Administracijos direktorių GinÄijamame įsakyme nustatyti administravimo mokesÄio tarifÄ , ir kad, įvykdžius pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ , GinÄijamame įsakyme ir Administracijos direktoriaus Ä®sakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Administravimo nuostatų 8 punkte bÅ«tų dvi prieÅ¡taringos teisÄs normos.
NurodÄ, kad Administracijos direktoriaus nustatytas administravimo mokestis administravimo akte ir administratoriaus apskaiÄiuotas mokestis neturÄtų skirtis, nes abu turÄjo bÅ«ti nustatomi vadovaujantis savivaldybÄs tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaiÄiavimo Metodika. AtkreipÄ dÄmesį, kad nuo 2011 m. spalio 10 d. iki Å¡iol galiojanti Pavyzdinių nuostatų 8.1. punkto redakcija nustato, kad administratorius apskaiÄiuoja administravimo mokestį už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ , kuris nurodytas savivaldybÄs administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių.
Taigi, prieÅ¡ingai nei teigÄ atsakovas, jokio nuostatų konkuravimo ar neaiÅ¡kumų administratoriui apskaiÄiuojant mokesÄius už administravimÄ nÄra. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas įpareigoti Administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. 30-2304 ,,DÄl administracijos direktoriaus 2009 07 10 įsakymo Nr. 30-1258 ,,DÄl UAB ,,CASTRADEâ skyrimo Vilniaus miesto daugiabuÄių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administratoreâ papildymoâ yra teisÄtas ir pagrįstas, todÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas tenkinamas.
DÄl atsakovo praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , remdamasis CK 4 knygos IV skirsnio ir XIV skyriaus nuostatomis, darÄ iÅ¡vadÄ , kad VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punkto nuostata negali bÅ«ti laikoma prieÅ¡taraujanÄia Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punkto nuostatai ir Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai. PažymÄjo, kad įstatymo leidÄjas nustatÄ pakankamai detalų teisinį reguliavimÄ , susijusį su turto administravimu, todÄl, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant nurodytas teisÄs aktų nuostatas, matyti, kad įstatymo leidÄjas CK atitinkamose nuostatose nustatÄ ir administracinio akto turinį.
Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas matyti, kad CK kai kuriais atvejais tiesiogiai nustato administravimo akto turinį turint omeny Å¡iuos duomenis: asmuo, kuris yra skiriamas turto administratoriumi, administruotinas turtas, atlyginimas (mokestis) už turto administravimÄ , kurie atsispindi VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punkto nuostatoje. IÅ¡ nurodytų nuostatų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad VyriausybÄ nutarimo Nr. 603 2.2 punkte nenustatÄ jokio konkuruojanÄio ar prieÅ¡taraujanÄio teisinio reguliavimo, o tik atkartojo CK įstatymo leidÄjo nustatytas nuostatas ir konkretizavo administruojamÄ turtÄ apibÅ«dinanÄius bei turto administratorių identifikuojanÄius duomenis.
Atsižvelgiant į tai, rÄmÄsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 4 straipsnio 2 dalimi ir nurodÄ, kad nagrinÄjamu atveju teismui abejonių dÄl VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 konstitucingumo nekyla, todÄl pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nemato ir atsakovo praÅ¡ymo netenkina. III. Atsakovas Administracija pateikÄ apeliacinį skundÄ (b. l. 56?66), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Apeliacinį skundÄ apeliantas grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai atsisakÄ tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimis administracinÄse bylose Nr. I-1381-815/2012 ir Nr. I-1380-815/2012 nutarÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡tirti VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 ir 8.1 punktų atitikimÄ Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktui, Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, 120 straipsnio 2 daliai, todÄl, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiÅ¡kose bylose nutarÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dÄl byloje taikytinų teisÄs aktų konstitucingumo, pirmosios instancijos teismas privalÄjo patenkinti analogiÅ¡kÄ atsakovo praÅ¡ymÄ analogiÅ¡koje byloje.
Be to, kadangi byloje kilo abejonÄs dÄl nagrinÄjamoje byloje taikytinų aktų konstitucingumo, analogiÅ¡koje byloje esant kreipimuisi į Konstitucinį TeismÄ , Å¡i byla turÄjo bÅ«ti sustabdyta iki bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas dÄl reikalingumo pradÄti norminio akto tyrimÄ ar nutarimas konstitucinÄs justicijos byloje.2. Nurodo, kad tam, jog bÅ«tų nustatyta, ar Administracijos direktorius turÄjo pareigÄ GinÄijamame įsakyme nurodyti mokestį už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ , buvo bÅ«tina taikyti Administracijos direktoriaus Ä®sakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Administravimo nuostatų 8.1 punktÄ .
PažymÄjo, kad Administracijos direktorius vadovavosi galiojusiomis norminių aktų nuostatomis, kurių prieÅ¡taravimas VyriausybÄs nutarimui Nr. 603 nebuvo nustatytas, taigi jo veiksmai buvo teisÄti. Taip pat pažymi, kad teismas pažeidÄ administracinio bylų nagrinÄjimo procesÄ , nes, nesulaukÄs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų administracinÄse bylose Nr. I-2029/2012 ir I-2361/2012, kuriose pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o iÅ¡tirti Administracijos direktoriau 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 30-637 patvirtintų Administravimo nuostatų teisÄtumÄ bei Administravimo nuostatų 8.1 punkto teisÄtumÄ , byloje priÄmÄ sprendimÄ .3.
Teigia, kad teismas nusprendÄ dÄl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad ginÄijamas Ä®sakymas yra individualus teisÄs aktas, kuris sukuria teises ir pareigas, be kita ko, ir visų daugiabuÄių gyvenamųjų namų, nurodytų ginÄijamo akto priede, bendrųjų patalpų savininkams, jie privalÄjo bÅ«ti įtraukti į bylÄ treÄiaisiais suinteresuotais asmenimis, taÄiau tai nebuvo padaryta.4. Nurodo, jog praÅ¡yme pareiÅ¡kÄjas kÄlÄ ne tik individualaus teisÄs akto atitikimo VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punktui klausimÄ , bet ir netiesiogiai Administracijos direktoriaus patvirtintų nuostatų (norminio administracinio akto), kurių pagrindu buvo priimtas Ä®sakymas, teisÄtumo klausimÄ .
AtkreipÄ dÄmesį, kad Administracijos direktorius neturÄjo teisÄs vykdyti pareiÅ¡kÄjo teikimų Nr. 1T-36 ir T-39, nes jie prieÅ¡taravo Administracijos direktoriaus Ä®sakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Administravimo nuostatų 8.1 punktui. Administracijos direktoriui nevykdant norminių aktų reikalavimų, jam grÄstų tarnybinÄ atsakomybÄ, todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimai neteisÄti ir nepagrįsti. Taip pat, remdamasis LVAT praktika byloje Nr. AS858-293/2011 bei Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinÄjamomis bylomis Nr. I-1352-624/2012, Nr. I-1322-95/2012, Nr. I-1321-95/2012, Nr. I-1351-624/2012 daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas pakeisti GinÄijamo įsakymo nuostatas (nustatyti jame konkreÄius mokesÄius) yra nepagrįstas ir neteisÄtas, pažeidžia Savivaldybių administracinÄs priežiÅ«ros įstatymo 5 straipsnyje nustatytÄ VyriausybÄs atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarkÄ , todÄl negalÄjo bÅ«ti patenkintas.5.
Atkreipia dÄmesį, kad teismas įpareigojo Administracijos direktorių atlikti veiksmus, kurių pareiÅ¡kÄjas nepraÅ¡Ä. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä Ä¯pareigoti Administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ Ä¯sakymuose, o teismas įpareigojo ne tik nustatyti minÄtÄ mokestį, bet ir įvykdyti VyriausybÄs nutarimu Nr. 603 patvirtintų Pavyzdinių nuostatų 2.2 punkto reikalavimus. Taip teismas iÅ¡Äjo už praÅ¡ymo nagrinÄjimo ribų.6. Atkreipia dÄmesį, kad bendrųjų patalpų savininkai, nors ir nesudarÄ jungtinÄs veiklos sutarties ir neįsteigÄ bendrijos, Vilniaus mieste turi galimybÄ savo nuožiÅ«ra keisti administratorių, pagal SavivaldybÄs tarybos 2010 m. lapkriÄio 24 d. sprendimu Nr. 1-1794 patvirtintÄ apraÅ¡Ä .
Taip sudaromos sÄ lygos administravimo paslaugų teikÄjų konkurencijai, o bendrųjų patalpų savininkams gauti geresnes paslaugas už mažiausiÄ kainÄ . Akivaizdu, jog konkurencinÄje aplinkoje administravimo paslaugų teikÄjų mokestis skiriasi nuo apskaiÄiuojamo pagal MetodikÄ . Teismui sprendimu įpareigojus nustatyti konkretų bendrųjų patalpų administravimo mokestį, pažeidžiami nediskriminavimo, proporcingumo, bÅ«tinumo ir skaidrumo principai, kuriais remiantis atrenkami administratoriai.7.
Teigia, kad teismas neatsakÄ Ä¯ visus atsakovo praÅ¡ymus, tuo pažeisdamas proceso Å¡alių teisinÄs lygybÄs principÄ . Teismas nepasisakÄ dÄl atsakovo praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dÄl VyriausybÄs nutarimu Nr. 603 patvirtintų Pavyzdinių nuostatų 2.2 punkto atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai ir Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai. Remiasi LVAT praktika administracinÄje byloje Nr. A756-333/2008, bylos medžiaga, ABTÄ® 25 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsnio 3 dalimi, 101 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir daro iÅ¡vadÄ , jog teismas turÄjo pareigÄ bylÄ nutraukti.8.
Pažymi, kad teismas Administracijos direktoriaus patvirtintų Administravimo nuostatų 8.1 punkto nuostatos, kurios pagrindu priimtas GinÄijamas įsakymas, netaikÄ ir taip pažeidÄ Ä¯statymo virÅ¡enybÄs principÄ . Remiasi LVAT praktika administracinÄje byloje Nr. I4-19/2001 ir teigia, kad nenustaÄius ir nenurodžius jokių GinÄijamo įsakymo prieÅ¡taravimų Administracijos direktoriaus patvirtintiems Administravimo nuostatams ir nenustaÄius ir netyrus Å¡ių nuostatų prieÅ¡taravimo VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punktui ar juo patvirtintiems Pavyzdiniams nuostatams, teismo iÅ¡vada, kad Administracijos direktorius privalÄjo nustatyti mokestį už administravimÄ GinÄijamame įsakyme, prieÅ¡tarauja įstatymo virÅ¡enybÄs principui, yra neteisÄta ir nepagrįsta.
Taip pat nurodo, kad Pavyzdinių nuostatų 8.1 punkto ir Nutarimo 2.2 punkto nuostatos nÄra tapaÄios. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant komentuojamas nuostatas, akivaizdu, jog VyriausybÄ virÅ¡ijo CK 4.84 straipsnio 3 dalyje suteiktÄ kompetencijÄ patvirtinti pavyzdinius nuostatus, nes Nutarimo 2.2 punktu nustatÄ papildomÄ imperatyvų reguliavimÄ . Daro iÅ¡vadÄ , kad VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punktas priimtas, neturint tam įgaliojimų. Remiasi Konstitucinio Teismo nutarimais, priimtais 2001 m. spalio 30 d. ir 2009 m. rugsÄjo 24 d., ir daro iÅ¡vadÄ , kad VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punktas prieÅ¡tarauja CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalims, Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui.9.
Remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktu, Konstitucijos 119 straipsniu, 120 straipsnio 2 dalimi, Konstitucinio Teismo nutarimais (1998-02-18, 2011-06-1, 2001-06-28, 2002-12-24, 2003-05-30 ir 2004-12-13 nutarimai), CK 4.84 straipsniu, konstatuoja, kad VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punktas tiesiogiai prieÅ¡tarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui ir Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai.10. Atkreipia dÄmesį, kad teismas nepagrįstai rÄmÄsi LVAT nutartimi administracinÄje byloje Nr. A2-916/2007, nes bylų faktinÄs aplinkybÄs yra visiÅ¡kai skirtingos.
Teigia, kad galima remtis tik tokiais teismų sprendimais, kurie sukurti analogiÅ¡kose bylose, remiasi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartimis Nr. 3K-3-252/2010, 3K-3-120/2008 ir 3K-3-185/2009.PareiÅ¡kÄjas pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (b. l. 90?99), kuriuo praÅ¡o atsakovo Administracijos apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimÄ .1. Atsakovas, remdamasis ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalimi, pritaria teismo iÅ¡vadai, kad nagrinÄjamoje byloje nebuvo pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , nes teismui nekilo abejonių dÄl VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 konstitucingumo.
Taip pat pažymi, kad tik tuomet, kai Konstitucinis Teismas priima teismo kreipimÄ si dÄl bylos nagrinÄjimo, yra realus pagrindas stabdyti nagrinÄjamÄ bylÄ , todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentas, jog, atsižvelgiant į tai, kad kitose, vÄlesnÄse, dvejose administracinÄse bylose Nr. I-1381-815/2012 ir Nr. I-1380-815/2012 buvo kreiptasi į Konstitucinį TeismÄ , pirmosios instancijos teismas privalÄjo stabdyti Å¡ios bylos nagrinÄjimÄ , nepagrįstas. Taip pat pažymi, jog Konstitucinis Teismas nepriÄmÄ praÅ¡ymų dÄl minÄtų Nr. 603 nutarimo nuostatų atitikties pareiÅ¡kÄjo nurodytoms Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms.
Nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimais, kurie tiesiogiai susijÄ su sustabdytomis administracinÄmis bylomis, nusprendÄ atsisakyti priimti nagrinÄti Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymus.
2. Pažymi, jog antrasis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas nes, byloje ginÄo dalykas yra Administracijos direktoriaus įpareigojimas administravimo akte nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ , toks reikalavimas kyla tiesiogiai iÅ¡ CK 4.238 straipsnio 1 dalies ir VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punkto nuostatų, o Administracijos direktoriaus patvirtintų Administravimo nuostatų 8.1 punktas Å¡ioje byloje neturi įtakos, nes skirtas ne Administracijos direktoriaus, o administratoriaus pareigai apskaiÄiuoti mokestį.
Kartu pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, kitoje byloje ir kitais pagrindais, pareiÅ¡kÄjas ginÄijo ir minimus Administravimo nuostatus, taÄiau savivaldybÄs administracijos direktoriui pakeitus ginÄijamas nuostatas (taip pat ir 8.1 punktÄ ), ginÄo dalyko neliko, todÄl byla buvo nutraukta. PabrÄžia, kad ginÄo dalykas ne administratoriaus pareiga apskaiÄiuoti administravimo mokestį daugiabuÄių namų savininkams, o savivaldybÄs administracijos direktoriaus pareiga administravimo akte nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ .
Teigia, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo nurodyta administracinÄ byla Nr. I-2029/2012 neturi jokio tiesioginio ryÅ¡io su Å¡ia byla, pagrįstai nesustabdÄ Å¡ios bylos nagrinÄjimo. Remdamasis LVAT praktika administracinÄse bylose A662-906/2009 ir P63-129/2011, pastebi, kad atsakovo nurodyta administracinÄ byla Nr. I4-19/2001 visiÅ¡kai neatitinka nei faktinių Å¡ios bylos aplinkybių, nei ginÄo nagrinÄjimo dalykÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų, todÄl Å¡ioje byloje netaikytina.
3. DÄl treÄiojo apeliacinio skundo argumento, pažymÄjo, kad GinÄijamas įsakymas yra skirtas administratoriui, o ne savivaldybÄs administracijos direktoriui bei daugiabuÄių namų butų ir kitų patalpų savininkams, be to, į bylÄ Ä¯trauktas daugiabuÄių namų butų ir kitų patalpų administratorius, kuris turi visas teises atstovauti daugiabuÄių namų savininkams tokio turto administravimo santykiuose, todÄl nesutinka su argumentu, kad neįtraukus savininkų į bylÄ , buvo pažeistos jų teisÄs.
4. Atsakydamas į atsakovo argumentÄ , jog byloje keliamas ir norminio administracinio akto, kurio pagrindu buvo priimtas GinÄijamas įsakymas, teisÄtumas, dar kartÄ pažymi, kad bylos ginÄo dalykas yra administracijos direktoriaus įpareigojimas kylantis iÅ¡ CK ir VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 reikalavimų. Mano, kad, nevykdant aukÅ¡tesnÄs galios teisÄs aktų reikalavimų, Administracijos direktoriui jau turÄjo/turi grÄsti tarnybinÄ atsakomybÄ. Nurodo, kad administracinÄje byloje Nr. AS858-293/2011 priimta nutartis, kuria remiasi atsakovas, neatitinka Å¡ioje byloje esanÄių teisinių santykių ir aplinkybių.
Remdamasis Savivaldybių administracinÄs priežiÅ«ros įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad VyriausybÄs atstovas, nustatÄs savivaldybÄs administravimo subjekto priimto teisÄs akto neatitikimus aukÅ¡tesnÄs galios aktams, neturi teisÄs nereaguoti į tokį teisÄs pažeidimÄ , turi vadovautis minÄto įstatymo įgaliojimais ir teikti savivaldybÄs administracijos subjektui teikimÄ paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus administracine tvarka.
5. Atkreipia dÄmesį, jog atsakovas remiasi ir neįsigaliojusiomis Vilniaus administracinio teismo nutartimis administracinÄse bylose Nr. I-1352-624/2012, I-1322-95/2012, I-1321-95/2012, I-1351-624/2012, kuriose teismui kilo abejonių dÄl įsakymo preambulÄje nurodyto savivaldybÄs administracijos direktoriaus patvirtintų Administravimo nuostatų, taÄiau daugumoje kitų bylų Vilniaus apygardos administraciniam teismui nekilo abejonių dÄl norminio teisÄs akto ryÅ¡io su nagrinÄjama byla, todÄl teismas pagrįstai netaikÄ savivaldybÄs administracijos direktoriaus patvirtintų Administravimo nuostatų to paties pobÅ«džio bylose, kadangi, iÅ¡nagrinÄjus norminio akto bylÄ , bylos rezultatas bÅ«tų neturÄjÄs įtakos nagrinÄjamos bylos ginÄo dalykui.
6. Taip pat pažymi, kad mokestis už administravimÄ yra įtvirtintas CK 4.238 straipsnio 1 dalyje ir VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punkte. Å iuose nuostatuose nÄra numatyta teisÄ tartis su administratoriumi dÄl mokesÄio sumažinimo. Minimas administravimas taikomas privalomojo administravimo pagrindu, tad galimybÄ tartis apribota. TaÄiau, butų ir kitų patalpų savininkams įsteigus bendrijÄ ar sudarius jungtinÄs veiklos sutartį, savininkams suteikiama laisvÄ nevaržomai pasirinkti administratorių bei mokÄti sutartÄ mokestį už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ . Taip pat pažymi, kad jokie teisÄs aktai nesuteikia teisÄs savivaldybÄs administracijos direktoriaus paskirtam administratoriui taikyti kitokį (mažesnį ar didesnį) mokestį už administravimÄ , nei nustato Lietuvos Respublikos teisÄs aktai.
7. Pastebi, kad atsakovo nurodytas Vilniaus miesto savivaldybÄs tarybos sprendimas Nr. 1-1794 nÄra Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas.
8. Atsakydamas į atsakovo argumentÄ , kad teismas pasisakÄ ne dÄl visų jo praÅ¡ymų, pareiÅ¡kÄjas remiasi ABTÄ® 86 straipsnio 3 dalimi ir pažymi, kad atsakovas, pats be priežasties nedalyvavÄs ne tik Å¡ios, bet ir kitų 68 to paties pobÅ«džio bylų nagrinÄjime, tokį argumentÄ reiÅ¡kia nepagrįstai, nes, prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, teismas nagrinÄjo tiek praÅ¡ymÄ , kad pareiÅ¡kÄjas pateiktų informacijÄ , tiek praÅ¡ymÄ dÄl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ . Remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktu, nurodo, kad, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus bendrijos ar nesudarius jungtinÄs veiklos sutarties, administravimo nustatymas yra ne savarankiÅ¡koji, o valstybinÄ funkcija.
9. Pastebi, kad atsakovas neteisingai taiko teisÄs normÄ byloje nagrinÄjamiems teisiniams santykiams, todÄl nepagrįstai mano, kad VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punktas prieÅ¡tarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui ir Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai. DÄl atsakovo ginÄijamo VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punkto prieÅ¡taravimo CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalims, pažymi, kad atsakovas atsietai nuo kitų CK normų remiasi tik CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Remdamasis platesne CK nuostatų, susijusių su turto administravimo, ir VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punkto analize, konstatuoja, kad VyriausybÄ nutarimo 2.2 punkte nenustatÄ jokio konkuruojanÄio ar prieÅ¡taraujanÄio teisinio reguliavimo, o tik atkartojo CK įstatymų leidÄjo nustatytas nuostatas, konkretizuojant administruojamÄ turtÄ apibÅ«dinanÄius bei turto administratorių identifikuojanÄius duomenis.
Atsakydamas į atsakovo argumentus dÄl galimo VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punkto prieÅ¡taravimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, pažymi, atsakovas nepateikia jokių teiginių ar argumentų Å¡iam teiginiai pagrįsti. Taip pat nurodo, kad savivaldybÄs paskirti administratoriai atlieka funkcijas pagal įstatyme reglamentuojamÄ privalomÄ jį administravimÄ . Å iuo atveju galimybÄ tartis su gyventojais dÄl mažesnių mokesÄių nÄra svarbi aplinkybÄ, nes taip nebÅ«tų skatinamas gyventojų savarankiÅ¡kumas rÅ«pintis bendrÄ jÄ nuosavybe patiems.
TaÄiau pabrÄžia, kad administratoriai yra laisvi veikti rinkoje ir konkuruoti su kitais administratoriais laisvai pasirenkamo administravimo pagrindu, taigi Konkurencijos įstatymo nuostata nÄra pažeidžiama. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nesikreipÄ Ä¯ Konstitucinį TeismÄ . Taip pat pastebi, kad atsakovas dÄl neaiÅ¡kių priežasÄių pateikia paryÅ¡kintas iÅ¡traukas iÅ¡ LVAT nutarties administracinÄje byloje Nr. A2-916/2007, akcentuodamas visiÅ¡kai ne tas aplinkybes, dÄl kurių Å¡i nutartis buvo minima teismo sprendime.
Å ia nutartimi buvo remtasi tik atmetant atsakovo teiginius dÄl VyriausybÄs nutarimu Nr. 603 patvirtintų Pavyzdinių nuostatų rekomendacinÄs galios Administracijos direktoriui, taÄiau nesiejant jos su nagrinÄjamos bylos ginÄo dalyku.
10. Atkreipia dÄmesį, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais (t. y. Administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 30-454, kuriuo pakeitÄ Administravimo nuostatų 8.1 punktÄ suderinant su VyriausybÄs nutarimu Nr. 603 patvirtintų Pavyzdinių nuostatų 8.1 punktu, bei Administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 30-666, papildomai priskirtiems administruoti namams nustatÄ mÄnesinį administravimo mokestį â 0,12 Lt/kv.
m) de facto ir de jure pripažino pareiÅ¡kÄjo reikalavimo pagrįstumÄ ir iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ vykdyti aukÅ¡tesnÄs galios teisÄs aktų (CK ir VyriausybÄs nutarimo Nr. 603) nuostatas. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.PareiÅ¡kÄjas VyriausybÄs atstovas Vilniaus apskrityje kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus įsakymuose, kuriais buvo paskirti Vilniaus miesto daugiabuÄių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administratoriai, inter alia Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d.
įsakyme Nr. 30-2304 âDÄl administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 30-1258 âDÄl UAB âCASTRADEâ skyrimo Vilniaus miesto daugiabuÄių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administratoreâ papildymoâ. Å iuo GinÄijamu įsakymu Administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 30-1258 âDÄl UAB âCASTRADEâ skyrimo Vilniaus miesto daugiabuÄių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administratoreâ patvirtintas UAB âCASTRADEâ administruojamų gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡as buvo papildytas 14?16 eilutÄmis, t. y. prie UAB âCASTRADEâ administruojamų daugiabuÄių gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡o buvo priskirti daugiabuÄiai gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 29-31).
Kaip matyti iÅ¡ GinÄijamo įsakymo preambulÄs, jis priimtas vadovaujantis CK 4.84 straipsniu, Pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2001 m. gegužÄs 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 235 redakcija), bei Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 âDÄl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administravimo nuostatų tvirtinimoâ. CK 4.84 straipsnis nustato, jog jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinÄs veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinÄs veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (1 dalis); administratorių skiria savivaldybÄs meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas (t. y. savivaldybÄs administracijos direktorius arba jo įgaliotas atstovas po 2003 m. sausio 28 d.
įstatymu Nr. IX-1327 padarytų Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų); administratorius administruoja turtÄ Å¡io kodekso 4.240 straipsnio pagrindu (2 dalis); administratorius veikia pagal savivaldybÄs mero (valdybos) patvirtintus nuostatus; pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybÄs administravimo nuostatus tvirtina VyriausybÄ arba jos įgaliota institucija (3 dalis). Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2001 m. nutarimo Nr. 603 âDÄl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimoâ 2.2 punktu (minÄto įsakymo priÄmimo metu galiojusi 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 235 redakcija) buvo nustatyta, jog savivaldybÄs administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi bÅ«ti nurodytas daugiabuÄio namo (namų) adresas, jo naudingasis plotas, gyvenamųjų patalpų (butų) ir kitų patalpų skaiÄius, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka daugiabuÄiam namui ar keliems daugiabuÄiams namams priskirto žemÄs sklypo plotas ir patalpų savininkų teisÄs į jį ar jo dalį, informacija apie asmenį, kuris skiriamas administratoriumi (juridinio asmens pavadinimas, teisinÄ forma, buveinÄ, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pridÄtinÄs vertÄs mokÄtojo kodas, jeigu juridinis asmuo yra pridÄtinÄs vertÄs mokesÄio mokÄtojas), mokestis už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ , nustatytas vadovaujantis savivaldybÄs tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaiÄiavimo metodika.
PastebÄtina, jog Å¡i VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punkto nuostata Å¡iuo metu yra pakeista VyriausybÄs 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1194, taÄiau teisinis reguliavimas tiek, kiek aktualu Å¡ioje administracinÄje byloje, t. y. kiek tai susijÄ su bÅ«tinybe administracijos direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių nurodyti mokestį už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ , iÅ¡ esmÄs nÄra pasikeitÄs â 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1194 redakcijos VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punkte nustatyta, jog, be kitų duomenų, sprendime skirti administratorių turi bÅ«ti nurodytas mokestis už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ , nustatytas vadovaujantis savivaldybÄs tarybos patvirtintu tarifu ar jo apskaiÄiavimo metodika arba pagal administravimo paslaugos vieÅ¡ojo pirkimo rezultatus (jeigu Å¡ios paslaugos perkamos), taÄiau ne didesnis už savivaldybÄs tarybos patvirtintÄ tarifÄ ar tarifÄ , apskaiÄiuotÄ pagal jos patvirtintÄ metodikÄ .
Kaip minÄta, CK 4.84 straipsnio 2 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorius turtÄ administruoja Å¡io kodekso 4.240 straipsnio pagrindu, t. y. Å¡iuo atveju nustatomas paprastasis turto administravimas. Å i nuostata taip pat nukreipia į CK nuostatas, įtvirtinanÄias tam tikrus kito asmens turto administravimo teisinio reguliavimo principus, inter alia CK 4.238 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , įtvirtinanÄiÄ , jog turto administratorius turi teisÄ Ä¯ atlyginimÄ , nustatytÄ administravimÄ nustatanÄiame akte, iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal įstatymÄ administravimas yra nemokamas.
Taigi nagrinÄjamo klausimo kontekste apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija pažymi, jog VyriausybÄs nutarimo Nr. 603 2.2 punkte įtvirtintas reikalavimas sprendime skirti administratorių nurodyti mokestį už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ nuosekliai kyla iÅ¡ CK 4.238 straipsnio 1 dalies. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisÄs aktų visumÄ , konstatuotina, jog administravimÄ nustatanÄiame akte, inter alia savivaldybÄs administratoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendime skirti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administratorių, turi bÅ«ti nurodytas (nustatytas) atlyginimas (bendrosios nuosavybÄs administravimo mokestis).
Kaip matyti iÅ¡ GinÄijamo įsakymo turinio, konkretus mokestis UAB âCASTRADEâ už jam priskirtų administruoti gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrÄ jÄ nuosavybÄ, nenustatytas â GinÄijamo įsakymo 2.2.2 punktu nurodyta tik nevirÅ¡yti pagal Vilniaus miesto savivaldybÄs tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. I-1206 patvirtintÄ DaugiabuÄių namų bendrosios nuosavybÄs administravimo tarifų apskaiÄiavimo metodikÄ nustatyto bendrosios nuosavybÄs administravimo mokesÄio (b. l. 30).
V. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo nagrinÄjimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2012 m. rugsÄjo 28 d. įsakymo Nr. 30-1922 âDÄl UAB âCASTRADE SERVICEâ skyrimo Vilniaus miesto daugiabuÄių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administratoreâ 4 punktu nutarta Administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymÄ Nr. 30-1184 âDÄl UAB âCASTRADE SERVICEâ skyrimo Vilniaus miesto daugiabuÄių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administratoreâ laikyti netekusiu galios.
Pastaruoju įsakymu UAB âCASTRADEâ administruoti gyvenamieji namai pagal sÄ raÅ¡Ä buvo perduoti administruoti UAB âCASTRADE SERVISEâ ir pakeistas Administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 30-1258. Taigi GinÄijamas įsakymas, kuris papildÄ minÄtÄ Administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymÄ Nr. 30-1258 âDÄl UAB âCASTRADEâ skyrimo Vilniaus miesto daugiabuÄių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administratoreâ ir kurio pakeitimo, nurodant jame mokestį už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ , nagrinÄjamoje administracinÄje byloje siekia pareiÅ¡kÄjas VyriausybÄs atstovas Vilniaus apskrityje, taip pat yra netekÄs galios.
PastebÄtina ir tai, jog Administracijos direktoriaus 2012 m. rugsÄjo 28 d. įsakymu Nr. 30-1922 buvo nurodytas ir konkretus daugiabuÄio gyvenamųjų namų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, administravimo mokestis (2012 m. rugsÄjo 28 d. įsakymo Nr. 30-1922 priedo âUAB âCASTRADE SERVICEâ administruojamų daugiabuÄių gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡asâ 12?13 eilutÄs). Å iuo aspektu pastebÄtina ir tai, jog Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktorius 2012 m. vasario 29 d.
įsakymu Nr. 30-454 pakeitÄ 2005 m. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administravimo nuostatus, inter alia jų 8.1 punktÄ . Pagal Å¡iuo metu galiojanÄiÄ Å¡io punkto 2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. 30-454 redakcijÄ , administratorius mÄnesinius mokesÄius ir įmokas už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ apskaiÄiuoja proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs daliai pagal mokestį už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ , kuris nurodytas savivaldybÄs administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių.
Nors Å¡is Administracijos direktoriaus, įgyvendinant CK 4.84 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus įgaliojimus patvirtinti nuostatus, pagal kuriuos veikia administratorius, priimtas norminis aktas, inter alia minÄta 8.1 punkto nuostata tiesiogiai adresuota bendrosios nuosavybÄs administratoriui ir nustato jam skirtÄ elgesio taisyklÄ (kaip turi bÅ«ti apskaiÄiuojami mÄnesiniai mokesÄiai ir įmokos už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ ), taÄiau, kita vertus, Å¡ia nuostata taip pat netiesiogiai įtvirtinama, jog administracijos direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi bÅ«ti nurodytas mokestis už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ .
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybÄs, akivaizdu, jog Å¡ioje administracinÄje byloje pareiÅ¡kÄjo VyriausybÄs atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymu siektas tikslas â užtikrinti, jog GinÄijamame įsakyme bÅ«tų nurodytas Å¡iuo įsakymu UAB âCASTRADEâ priskirtų daugiabuÄių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybÄs administravimo mokestis â apeliacinio proceso Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu iÅ¡ esmÄs yra pasiektas, o pareiÅ¡kÄjo suformuluoto reikalavimo â įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybÄs administravimÄ GinÄijamame įsakyme â įgyvendinimas objektyviai nÄra įmanomas, šį įsakymÄ pripažinus netekusiu galios.
TodÄl apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija sprendžia, jog nagrinÄjamoje administracinÄje byloje nebeliko pagrindo vertinti pareiÅ¡kÄjo reikalavimo teisÄtumo bei pagrįstumo, dÄl ko atsakovo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas â pareiÅ¡kÄjo VyriausybÄs atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymas atmestinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija n u s p r e n d ž i a Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos apeliacinį skundÄ tenkinti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .VyriausybÄs atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymÄ atmesti.Sprendimas neskundžiamas.
TeisÄjaiLaimutis AlechnaviÄius Dainius Raižys Dalia ViÅ¡inskienÄ