Legislator Case Law & Legislation
fc13d8e2-3e5a-42ed-a1f4-29b95aeb7079 AI generated

fc13d8e2-3e5a-42ed-a1f4-29b95aeb7079 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number fc13d8e2-3e5a-42ed-a1f4-29b95aeb7079
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė UAB „Belor“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. bylos 1 t., b. l. 1-13), kuriuo praÅ¡o LR CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia atsakovų J. K. ir V. K. 2017-07-26 sudarytÄ dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ - priteisti iÅ¡ atsakovo J. K. atsakovui V. K. 1 250 389,74 Eur, priteistÄ sumÄ nukreipiant ieÅ¡kovės reikalavimo į V. K. tenkinimui; taip pat praÅ¡o ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

fc13d8e2-3e5a-42ed-a1f4-29b95aeb7079 · Vilniaus apygardos teismas: LR CK 6.465 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, vienaÅ¡alė ir realinė, kuri laikoma sudaryta perdavus dovanojamÄ daiktÄ , t. y. Å¡ios sutarties sudarymas ir vykdymas sutampa. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu ginčija atsakovų 2017-07-26 sudarytÄ dovanojimo sutartį, kuria įstatymiÅ¡kai buvo tik sudaryti (įforminti) ankstesni, 2013 – 2015 metų laikotarpiu sudaryti, dovanojimo sandoriai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-2161-560/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01540-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1.; 3.2.3.8; 3.2.6.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, sekretoriaujant RÅ«tai Miltinytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui T. B., atsakovo V. K. atstovei advokatei V. G.-Leonienei, atsakovo J. K. atstovams advokatei E. V., advokato padėjėjui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Belor“ ieÅ¡kinį atsakovams V. K. ir J. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė R. J.. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė UAB „Belor“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. bylos 1 t., b. l. 1-13), kuriuo praÅ¡o LR CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia atsakovų J. K. ir V. K. 2017-07-26 sudarytÄ dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ - priteisti iÅ¡ atsakovo J. K. atsakovui V. K. 1 250 389,74 Eur, priteistÄ sumÄ nukreipiant ieÅ¡kovės reikalavimo į V. K. tenkinimui; taip pat praÅ¡o ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodo, jog ieÅ¡kovė yra atsakovo V. K. kreditorė. Jos reikalavimo teisė į atsakovÄ V. K. kyla iÅ¡ 2016-01-06 vekselio bei jo pagrindu ieÅ¡kovui iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o. Skolos iÅ¡ atsakovo V. K. iÅ¡ieÅ¡koti nepavyksta iki Å¡iol, o areÅ¡tuoto turto akivaizdžiai nepakanka ieÅ¡kovės reikalavimui patenkinti.

3. IeÅ¡kovei tapo žinoma, kad atsakovas V. K. 2017-07-26 su savo sÅ«numi – atsakovu J. K. – sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas J. K. ir atsakovas V. K. susitarė, kad J. K. dovanojamas atsakovo V. K. atsakovui J. K. perduotos piniginės sumos bendrai 1 250 389,74 Eur sumai, V. K. J. K. perduotos tokius bÅ«du: 3.1 2013-04-24 - 2015-12-01 laikotarpiu V. K. J. K. pervestos piniginės lėšos, sudarančios 381 529,68 Eur: 3.1.1 2013-04-24 – 199 750,06 Eur; 3.1.2 2013-04-26 – 86 886,01 Eur; 3.1.3 2014-12-19 – 81 093,61 Eur; 3.1.4 2015-01-13 – 2 500 Eur; 3.1.5 2015-01-27 – 2 900 Eur; 3.1.6 2015-01-31 – 7 300 Eur; 3.1.7 2015-12-01 – 1 100 Eur; 3.2 2013-11-13 mokėjimo pavedimu į Nordea Bank Finland pervesta 868 860,06 Eur kaip mokėjimas už sÅ«naus J. K. įsigyjamÄ turtÄ .

4. Dovanojimo sutartis buvo grindžiama 2017-07-26 raÅ¡ytiniu susitarimu, kuriuo buvo įsipareigota sudaryti aukščiau nurodytÄ dovanojimo sutartį. Teigia, jog Å¡is susitarimas yra niekinis, nes V. K. atliko disponavimo turtinėmis teisėmis veiksmus (CK 1.81 straipsnis), naudojimasis kuriomis buvo apribotas jį iÅ¡vieÅ¡inant Turto areÅ¡to aktų registre 2017-07-20; įsipareigojimas sudaryti dovanojimo sutartį negalioja (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Atsakovai, bÅ«dami susiję itin artimais giminystės ryÅ¡iais (tėvas ir sÅ«nus) sudarė kreditoriaus teises pažeidžiantį dovanojimo sandorį: 4.1 IeÅ¡kovės reikalavimo teisė į atsakovÄ V.

K. yra pagrįsta vykdomuoju dokumentu ir atsirado iki atsakovų sudarytos ginčo sutarties; vykdomojoje byloje ieÅ¡kovo reikalavimo teisės į atsakovÄ V. K., be palÅ«kanų ir vykdymo iÅ¡laidų, sudaro 3 149 919,53 Eur, o V. K. įsipareigojimų pagal vekselį dydis sudaro 7 000 000 Eur; 4.2 Ginčo sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės teises, kadangi juo sumažintas atsakovo V. K. mokumas jam neatlygintinai atsisakant reikalavimo teisės į savo sÅ«nų J. K.; 4.3 Dovanojimas yra neatlygintinis sandoris, todėl jokios pareigos sudaryti dovanojimo sutartį atsakovas V.

K. neturėjo, be to jis neturėjo ir tokios teisės dėl jam taikomos draudimo disponuoti jo turimomis reikalavimo teisėmis; 4.4 Ginčo sandorio sudarymo metu (2017-07-26) atsakovas V. K. buvo nemokus, be to jam turėjo ir galėjo bÅ«ti žinoma apie jo atžvilgiu vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus, kurių apimtys yra akivaizdžiai didelės. Akivaizdu, kad ginčo sandorio sudarymas tokiomis aplinkybėmis liudija atsakovo V. K. nesÄ Å¾iningumÄ . Reikalavimo atsisakymas esant vykdymo veiksmams, ypač – tais atvejais, kai yra tiesioginis draudimas disponuoti turimomis reikalavimo teisėmis yra akivaizdus atsakovo V.

K. nesÄ Å¾iningumo įrodymas. Duomenys apie atitinkamus turto apribojimus turėjo ir galėjo bÅ«ti žinomi ir atsakovui J. K. (atsakovo V. K. sÅ«nui). Esant atitinkamoms aplinkybėms, prieÅ¡ sudarydamas ginčo sandorius atsakovas J. K. galėjo ir turėjo neabejotinÄ pareigÄ domėtis, ar dovanojimo sandoris su V. K. nepažeis kitų kreditorių interesų. 4.5 Atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų prieÅ¡ kreditorius praktika yra patvirtinta teismų sprendimais. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-244-407/2018 paliko nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2017-06-09 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1218-480/2017, kuriuo V.

K. ir J. K. sudaryta 68 360 002 UAB „Vyrja“ akcijų dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Pastarasis sprendimo priėmimo pagrindas savaime suponuoja, kad V. K. ir J. K., nesÄ Å¾iningai veikdami iÅ¡ anksto susitarę, nutarė tikslingai pakenkti savo kreditorių interesams, „nuvesdami“ iÅ¡ V. K. nuosavybės tokį turtÄ , į kurį kreditoriai prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų turėję galimybę neatidėliodami nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . 4.6 IeÅ¡kovė apie ginčo sandorį sužinojo 2019-10-18, gavusi dokumentus (patikrinimo aktÄ ) iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Atitinkamas sandoris (pinigų dovanojimo sutartis) neregistruojamas jokiuose vieÅ¡uose registruose, apie Å¡io sandorio buvimÄ ieÅ¡kovas sužinojo atsitiktinai, ir nedelsdamas teikė teismui ieÅ¡kinį.

5. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 t., b. l. 1-9). Nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė žinodamas, kad jis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas ir negalės bÅ«ti tenkinamas, o ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas yra tik dar vienas ieÅ¡kovo siekis sukelti atsakovui V. K. ir jo sÅ«nui kuo didesnius nepatogumus ir trukdžius, o tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. IeÅ¡kovas skirtingais bÅ«dais vienu metu dviejose civilinėse bylose siekia apginti tÄ pačiÄ savo tariamai pažeistÄ teisę: (1) civilinėje byloje Nr. e2-4173-656/2019 ieÅ¡kovas reikalauja perkelti žemės sklypo ir gyvenamojo namo nuosavybės teisę ir sudaryti galimybę ieÅ¡kovui nukreipti atsakovo V.

K. skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį turtÄ . Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas tokiu atveju nebeturi teisės reikalauti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ lėšas, kurios ir buvo panaudotos tokio turto įsigijimui; (2) Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovo J. K. priteisti atsakovo V. K. pervestas lėšas žemės sklypo ir gyvenamojo namo įsigijimui. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas tokiu atveju nebeturėtų galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ .

6. LR CK 6.465 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, vienaÅ¡alė ir realinė, kuri laikoma sudaryta perdavus dovanojamÄ daiktÄ , t. y. Å¡ios sutarties sudarymas ir vykdymas sutampa. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu ginčija atsakovų 2017-07-26 sudarytÄ dovanojimo sutartį, kuria įstatymiÅ¡kai buvo tik sudaryti (įforminti) ankstesni, 2013 – 2015 metų laikotarpiu sudaryti, dovanojimo sandoriai.

IÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovas byloje ginčija 2013-04-24 – 2015-12-01 laikotarpio atsakovų V. K. ir J. K. sudarytus dovanojimo sandorius. Taigi, ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje turi įrodyti, kad atsakovų V. K. ir J. K. dovanojimo sandoriai buvo sudaryti po ieÅ¡kovo tariamos reikalavimo teisės į atsakovÄ V. K. atsiradimo, tačiau ieÅ¡kovas buvo įsteigtas ir įregistruotas Juridinių asmenų registre 2014-03-31. Vien tai patvirtina, kad dalies atsakovų tarpusavio dovanojimo sandorių sudarymo metu (2013-04-24, 2013-04-26, 2013-11-13) ieÅ¡kovas teisiÅ¡kai net neegzistavo, todėl ir jo teisių bei interesų atsakovai V.

K. ir J. K. pažeisti niekaip negalėjo. Be to, savo reikalavimo teisę į atsakovÄ V. K. kildina iÅ¡ 2016-01-06 ieÅ¡kovui iÅ¡duoto paprastojo neprotestuotino vekselio, pagal kurį laidavo atsakovas V. K. ir todėl jo reikalavimo teisė atsirado nuo 2016-04-06. Å is faktas patvirtina, kad visi atsakovų sudaryti dovanojimo sandoriai (2013 – 2015 metų laikotarpiu) buvo sudaryti ženkliai anksčiau negu atsirado ieÅ¡kovo tariama reikalavimo teisė į atsakovÄ V. K..

7. Dovanojimo sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad Å¡alių susitarimu visos dovanojamos piniginės lėšos (dovana) perduotos dovanos gavėjui atskiromis dalimis iki sutarties sudarymo. Å i dovanojimo sutarties nuostata tik dar kartÄ patvirtina atsakovo V. K. įrodinėjamÄ aplinkybę – ginčijama 2017-07-26 dovanojimo sutartimi buvo tiesiog įformintas 2013– 2015 metų laikotarpiu atliktas pinigų dovanojimo faktas. Pagal ginčijamÄ 2017-07-26 dovanojimo sutartį jokie pinigai perduoti / pervesti nebuvo. Dovanojimo sutarties 2.1 punkte Å¡alys pareiÅ¡kė, o dovanojimo sutartį tvirtinusi notarė patvirtino, kad dovanojamos sumos perdavimo dovanos gavėjui momentu (t. y. 2013 – 2015 metų laikotarpiu) nebuvo jokių apribojimų / suvaržymų / draudimų (įskaitant, bet neapsiribojant areÅ¡tų) disponuoti dovanotojui priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Neabejotinai notarė tokius duomenis taip pat patikrino. Dovanojimo sutarties sudėtinė dalis (kaip priedas Nr.

1) yra ir atsakovų V. K. ir J. K. 2017-07-26 pasiraÅ¡ytas susitarimas, kurio preambulės 1-12 punktuose yra aiÅ¡kiai nurodyta, dėl kokių priežasčių 2013 – 2015 metų laikotarpiu atsakovui J. K. (sÅ«nui) atsakovas V. K. (tėvas) padovanojo 1 250 389,74 EUR. Taigi bÅ«tent nuo Å¡io momento dovanojimo sutartis ir laikytina faktiÅ¡kai sudaryta (LR CK 6.181 str. 5 d.). IeÅ¡kovas dovanojimo sandorių sudarymo metu neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovÄ V. K., todėl dovanojimo sandorių sudarymo metu atsakovas V. K. nebuvo (ir Å¡iuo metu nėra) ieÅ¡kovo skolininkas.

8. Didžioji dalis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrindo susijusi su mėginimu įrodyti, kad atsakovai V. K. ir J. K. jau ilgÄ laikÄ atlieka nesÄ Å¾iningus veiksmus, o tai, neva, patvirtina neįsiteisėję teismų sprendimai, arbitražo sprendimas, 2015-05-05 triÅ¡alė NPK trÄ Å¡Å³ tiekimo sutartis bei kiti vykę / vykstantys teisminiai procesai. Atsakovas V. K. nurodo, kad ir Å¡ie ieÅ¡kovo teiginiai yra neatitinkantys tikrovės bei niekaip nesusiję su nagrinėjama civiline byla.

9. Atsakovas J. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (4 t., b. l. 4-11), kuriuo prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, jog atsakovus J. K. ir V. K. sieja Å¡eimos (artimos giminystės) santykiai (CK 3.135 str.). Atsakovas J. K. yra buvusių sutuoktinių atsakovo V. K. ir R. K. sÅ«nus. Atsakovas V. K. su buvusia sutuoktine R. K. nuo pat sÅ«naus atsakovo J. K. gimimo visapusiÅ¡kai rÅ«pinosi sÅ«naus gerove, teikė bÅ«tinÄ iÅ¡laikymÄ bei visokeriopÄ paramÄ . Atsakovui J. K. reguliariai iÅ¡ tėvų, t. y.

V. K. ir R. K., buvo užtikrinamos (suteikiamos) lėšos pragyvenimui, mokslams, suplanuotiems mažesniems ir stambesniems pirkiniams. Dėl geros atsakovo V. K. ir R. K. finansinės bÅ«klės tėvai turėjo galimybes sÅ«naus J. K. poreikių tenkinimui skirti ženklias piniginių lėšų sumas, jas pervedant į sÅ«naus J. K. atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ , suteikiant grynųjų pinigų ar vykdant mokėjimus sÅ«naus vardu tiesiogiai tretiesiems asmenims. Nuo 2013 metų, tarp jo tėvų kilo Å¡eimyniniai nesutarimai, ko pasėkoje (duomenys neskelbtini) m. viduryje atsakovo V.

K. ir R. K. santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu.

10. Dar 2013 m. atsakovui J. K. jo tėvų buvo paaiÅ¡kinta, kad tėvai ruoÅ¡iasi santuokos nutraukimui, todėl iÅ¡ anksto bendru sutarimu yra sutarę sÅ«nui J. K. padovanoti didžiÄ jÄ dalį bendrai tėvų santuokos metu užgyvento turto, tiek nekilnojamojo turto perleidimo (dovanojimo) forma, tiek piniginių lėšų pervedimu atsakovui J. K. ar jo naudai. Kartu tuo pačiu metu, atsižvelgiant ir į aplinkybes, kad sÅ«nus J. K. pats rengėsi sukurti savo Å¡eimÄ (ruošėsi santuokai), atsakovas V.

K. ir R. K. nusprendė iÅ¡ bendrų lėšų padėti sÅ«nui atsakovui J. K. įgyti asmeninį nuosavÄ Å¾emės sklypÄ , kuriame sÅ«nus galėtų pasistatyti gyvenamÄ jį atsakovo J. K. Å¡eimos naudojimui. Tokį sklypÄ J. K. įsigijo savo vardu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir pasistatė gyvenamÄ jį namÄ , kuriame Å¡iuo metu ir gyvena su savo sukurta Å¡eima. Vykdant atsakovo V. K. ir R. K. pasirengimÄ santuokos nutraukimui ir turto padalijimui, atsakovas V.

K. ir R. K. sÅ«naus J. K. naudai neatlygintinai ir negrÄ Å¾inamai per 2013 m. padovanojo 1 161 036,56 Eur sumÄ . Atsakovas V. K. toliau reguliariai smulkesnėmis ir stambesnėmis sumomis finansiÅ¡kai rėmė sÅ«nų J. K., Å¡iam dovanojant pinigines lėšas. Tokiu bÅ«du per 2014-2015 metus atsakovas V. K. sÅ«naus atsakovo J. K. naudai padovanojo 94 893,61 Eur sumÄ . 11. 2017 m. Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo atsakovo V. K. veiklos mokestinį tyrimÄ , apimantį ir 2013-2015 m. laikotarpį, dėl ko buvo pareikalauta paaiÅ¡kinti iÅ¡ atsakovo V.

K. atliktų mokėjimų sÅ«naus J. K. naudai turinį ir paskirtį. Tuomet buvo paaiÅ¡kinta, kad tai sÅ«nui dovanotos lėšos, tačiau dokumentais dovanojimo susitarimai nebuvo įforminti. Kadangi V. K. sudarė naujÄ santuokÄ su K. K., atsakovai iki tol įvykusį dovanojimÄ nusprendė papildomai įforminti 2017-07-26 raÅ¡ytiniu susitarimu dėl aukščiau apraÅ¡ytų atsakovo J. K. naudai faktiÅ¡kai padovanotų 1 250 389,74 Eur lėšų laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m. IeÅ¡kovas UAB „Belor“ (kuris įsteigtas tik 2014-03-31, o reikalavimo teisę į atsakovÄ V.

K. įgijo tik 2016 m., t. y. metai po paskutinių faktinių Dovanojimo sandorių, sužinojęs apie atsakovo V. K. ir jo sutuoktinės R. K. atliktus 1 250 389,74 Eur lėšų dovanojimo sandorius sÅ«nui J. K. 2013 m. - 2015 m. laikotarpiu. Ginčijamų Dovanojimo sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas neturėjo jokio galiojančio reikalavimo į atsakovÄ V. K.. Atsakovas J. K. pažymi, kad visi ginčijami Dovanojimo sandoriai buvo sudaryti ne tokių sandorių įforminimo dienÄ (2017-07-26), tačiau Dovanojimo sandoriais atlikto piniginių lėšų perdavimo (pervedimo) metu t. y. 2013-2015 m. laikotarpiu.

IeÅ¡kovas niekaip nepagrindžia ir niekaip neįrodinėja 2013-2015 m. laikotarpiu atliktų Dovanojimo sandorių nesÄ Å¾iningumo ir/ar jais padaryto ieÅ¡kovo interesų pažeidimo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami CK 6.66 str. 1 d. pagrindu. IeÅ¡kovui neįrodžius aplinkybės, kad 2013-2015 m. laikotarpiu dovanojimo sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs egzistavusiÄ prievolę į atsakovÄ V. K., ieÅ¡kinys pripažintinas nepagrįstu ir turi bÅ«ti atmestas.

12. Nurodo, jog nei atsakovas J. K., nei atsakovas V. K. objektyviai negalėjo numatyti, kad dovanojimo sandoriais galėtų bÅ«ti ateityje pažeisti bÅ«simi ieÅ¡kovo ar kitų trečiųjų asmenų interesai. Atsakovo V. K. ir R. K. gera finansinė bÅ«klė leido savo sÅ«nui neatlygintinai padovanoti ženklias piniginių lėšų sumas, kartu ir toliau iÅ¡laikant gerÄ finansinę bÅ«klę. Å ioje byloje ieÅ¡kovas neįrodinėja aplinkybių, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu 2013-2015 m. bÅ«tų egzistavęs ieÅ¡kovo reikalavimas į atsakovÄ V. K., kurio įvykdymo nesÄ Å¾iningai galėtų siekti atsakovas V. K., ir apie kurį bÅ«tų galėjęs žinoti dovanas gavęs sÅ«nus J. K.. Kartu ieÅ¡kovas neįrodinėja tėvų ir sÅ«naus tarpusavio Dovanojimo sandorių nesÄ Å¾iningumo jų faktinio įvykdymo metu 2013-2015 m. laikotarpiu.

13. IeÅ¡kovas pateikė dublikÄ (4 t., b. l. 58-64), kuriuo palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir papildomai nurodė, jog Å¡ioje byloje nėra pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinys, kuriuo bÅ«tų reikalaujama pripažinti vekselį ar laidavimÄ pagal vekselį negaliojančiais, todėl bet kokie atsakovų teiginiai apie tai, kad ieÅ¡kovas ginčo dovanojimo sutarties (2017-07-26) sudarymo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovÄ V. K. yra nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai nepagrįsti. Sudarydamas ginčo dovanojimo sutartį, atsakovas V. K. neatlygintinai atsisakė reikalavimo teisės į savo sÅ«nų J. K., tokiu bÅ«du esant galiojančiai ieÅ¡kovo reikalavimo teisei, sumažino savo mokumÄ neatlygintinai atsisakydamas itin didelės vertės (1 250 389,74 Eur dydžio) reikalavimo teisės į savo sÅ«nų J. K..

14. Ä®sipareigojimas dovanoti turtÄ (ar atleisti nuo turtinės teisės) nesukelia pareigos sudaryti dovanojimo sutartį. Jokie preliminarÅ«s įsipareigojimai dovanoti (įskaitant atleidimÄ nuo turtinės pareigos), remiantis CK 6.245 straipsnio 2 dalimi nelaikomi dovanojimu, ir negali sukelti pareigos sudaryti dovanojimÄ sutartį. Vertinant TAAR duomenis, atsakovas V. K. ne tik neturėjo jokios pareigos sudaryti ginčo sutartį – jis neturėjo ir tokios teisės dėl jam taikomos draudimo disponuoti jo turimomis reikalavimo teisėmis.

15. Sudarydamas ginčo dovanojimo sutartį, V. K. buvo nesÄ Å¾iningas. Ginčo dovanojimo sutartis buvo sudaryta praėjus itin trumpam laikui po atitinkamos nutarties bei antstolio patvarkymo priėmimo, kas liudija atsakovo V. K. nesÄ Å¾iningumÄ . V. K. suvokė apie jam gresianti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ir ginčo sandorio sudarymas buvo vienas iÅ¡ daugelio ieÅ¡kovui žinomų atsakovo V. K. ar ARVI grupės įmonių veiksmų, siekiant iÅ¡vengti prievolės ieÅ¡kovui įvykdymo. Atsakovo J. K. nesÄ Å¾iningumas Å¡ioje byloje preziumuojamas (CK 6.67 straipsnio 1 punktas) ir Å¡ios prezumpcijos J. K. niekaip nepaneigė. Kadangi atsakovų 2017-07-26 buvo sutarta dėl itin didelės vertės lėšų dovanojimo, atitinkamas sandoris turėjo bÅ«ti patvirtintas notaro, o notarinės sandorio formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu (CK 6.469 str., CK 1.93 str. 3 d.).

16. Atsakovas V. K. pateikė triplikÄ (4 t., b. l. 72-81), kuriuo prašė ieÅ¡kinio netenkinti ir papildomai nurodė, jog pagal ginčijamÄ 2017-07-26 dovanojimo sutartį jokie pinigai perduoti/pervesti nebuvo. Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo dovanos perdavimo neatlygintinai apdovanotajam, Å¡iam iÅ¡reiÅ¡kiant savo valiÄ dovanÄ priimti, momento (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) ir nuo Å¡io momento apdovanotasis pagal bendrÄ taisyklę įgyja nuosavybės teisę į dovanÄ (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Iki dovanos jam perdavimo apdovanotasis turi teisę bet kada iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ atsisakyti priimti dovanÄ (LR CK 6.468 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju dovanojimo sutartis laikoma nesudaryta ir negalioja, nes nėra Å¡alių suderintos prieÅ¡prieÅ¡inės valios. Atsakovas V. K. sumų pervedimo metu nesiekė atlygintinumo. V. K. bÅ«damas atsakovo J. K. tėvu, sÄ moningai ir gera valia dovanojo pinigus, siekdamas padėti sÅ«nui įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ .

17. Atsakovas J. K. pateikė triplikÄ (4 t., b. l. 82-91), kuriuo prašė ieÅ¡kinio netenkinti ir papildomai nurodė, jog byloje ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai siekia sutapatinti laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m. atsakovo V. K. ir jo tuometinės sutuoktinės R. K. (dalis dovanotų lėšų priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams faktiÅ¡kai įvykdytus 1 250 389,74 EUR lėšų dovanojimo sandorius sÅ«nui J. K. ir (duomenys neskelbtini) sudarytÄ Ä¯forminimo notarinę sutartį, taip sukuriant įspÅ«dį, kad atsakovui J.

K. ginčijamos lėšos buvo padovanotos ne laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m., bet Ä®forminimo notarinės sutarties sudarymo dienÄ . Su tokiu ieÅ¡kovo reikalavimo formavimu atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka. IeÅ¡kovas neginčija bÅ«tinybės teisiÅ¡kai atskirti laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m. atsakovo V. K. ir jo tuometinės sutuoktinės R. K. faktiÅ¡kai įvykdytus 1 250 389,74 EUR lėšų dovanojimo sandorius sÅ«nui J. K. ir 2017-07-26 sudarytÄ Ä¯forminimo notarinę sutartį. 2017-07-26 notarine įforminimo sutartimi nei atsakovai J.

K. ir V. K., nei trečiasis asmuo notarė R. J. nesiekė ir neketino sukurti lėšų dovanojimo sutartinių santykių. Įforminimo sutartimi aiškiai susitarta įforminti praeityje (laikotarpiu nuo 2013-04-24 iki 2015-12-01), įvykdytus ir užbaigtus (CK 6.123 str.) 1 250 389,74 Eur lėšų dovanojimo sutartinius santykius. Ieškovas nereiškia reikalavimo pripažinti laikotarpiu nuo 2013-04-24 iki 2015-12-01 sudarytus ir užbaigtus lėšų dovanojimo sandorius negaliojančiais. Ieškinys netenkinamas.

18. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-04-24 iki 2015-12-01 atsakovas V. K. bankiniais pavedimais pervedė savo sÅ«nui atsakovui J. K. bendrÄ 1 250 389,74 Eur sumÄ (el. bylos 5 t., b. l. 34, 42). 2014-03-31 buvo įsteigta ieÅ¡kovė UAB „Belor“ (4 t., b. l. 53-55). UAB „Arvi“ 2016-01-06 ieÅ¡kovei iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 7 000 000 Eur sumai (1 t., b. l. 14), už kurį laidavo atsakovas V. K.. Atsakovai 2017-07-26 pasirašė SusitarimÄ (4 t., b. l. 48-49), kuriuo susitarė, jog laikotarpiu nuo 2013-04-24 iki 2015-12-01 atsakovo V.

K. sÅ«nui pervestų lėšų jie nereikalauja vienas iÅ¡ kito, suteikdami teisę vienas kitam negrÄ Å¾inti perduotų pinigų sumų ir Å¡iÄ valiÄ jie iÅ¡reikÅ¡ notariÅ¡kai patvirtina sutartimi. TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2017-07-26 atsakovai sudarė Dovanojimo sutartį (4 t., b. l. 51-52), kuria dovanotojas V. K. neatlygintinai perdavė sÅ«naus atsakovo J. K. nuosavybėn 1 250 389,74 Eur sumÄ , kuri atskiromis dalimis buvo perduota iki Å¡ios sutarties sudarymo.

19. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti atsakovų sudarytÄ Dovanojimo sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 1.80 straipsnio, CK 1.81 straipsnio ir CK 6.66 straipsnio pagrindais. Atsakovai nurodo, kad Dovanojimo sutartimi įstatymiÅ¡kai buvo tik įforminti ankstesni, 2013-2015 metų laikotarpiu sudaryti, dovanojimo sandoriai, o pagal ginčijamÄ 2017-07-26 dovanojimo sutartį jokie pinigai (piniginės lėšos) perduoti/pervesti nebuvo. Dėl CK 1.80 straipsnio ir CK 1.81 straipsnio taikymo 20.

CK 6.465 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, vienaÅ¡alė ir realinė, kuri laikoma sudaryta perdavus dovanojamÄ daiktÄ , t. y. Å¡ios sutarties sudarymas ir vykdymas sutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-916/2019).

Ieškovė, ginčydama Sutartį, vadovaujasi CK 6.469 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias yra nustatytas reikalavimas dovanojimo sutarties formai (notarinės formos reikalavimas), o įstatymo formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu (LR CK 1.93 straipsnio 3 dalis). CK 1.93 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, jog jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Å iuo atveju tarp atsakovų V. K. ir J. K. (tėvo ir sÅ«naus) nebuvo ir nėra ginčo, kad 2013-04-24 – 2015-12-01 pavedimais V. K. pervestos lėšos J. K. buvo pervestos neatlygintinai (t. y. Å¡ias lėšas dovanojant), Å¡is Å¡alių susitarimas yra galiojantis ir tai patvirtina buvus bÅ«tent tokiÄ Å¡alių valiÄ . Minėta, atsakovai 2017-07-26 pasirašė susitarimÄ (Priedas Nr. 1 prie Dovanojimo sutarties), pagal kurį Å¡alys konstatavo, kad: (a) tėvas V. K. 2013 metų balandžio 24 d. - 2015 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu pervedė sÅ«nui J.

K. 381 529,68 Eur sumÄ (susitarimo 2 p.); (b) 2013 m. lapkričio 13 d. tėvas V. K. į NORDEA BANK FINLAND PLC sÄ skaitÄ pervedė 868 860,06 Eur už sÅ«nų J. K. už jo (sÅ«naus) įsigyjamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (susitarimo 3 p.); (3) tėvo V. K. pinigų pervedimo pagrindas sÅ«nui J. K. ir už jį nebuvo įformintas jokia raÅ¡ytine sutartimi (susitarimo 4 p.); tėvo V. K. valia perduoti pinigus sÅ«nui, o sÅ«naus J. K. valia gauti atitinkamas pinigų sumas iÅ¡ tėvo (tiesiogiai ar netiesiogiai įvykdant prievolę) nebuvo suformuluota teisinėmis kategorijomis (teisinėmis sÄ vokomis) (susitarimo 5 p.);

Å¡alių tikslas buvo pinigus perduoti/gauti neatlygintinai ir negrÄ Å¾intinai (sÅ«nui pervedant tiesiogiai ar netiesiogiai - sumokant už sÅ«naus įsigyjamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ). Teisinis reguliavimas, pagal kurį numatyta galimybė pripažinti galiojančiu įvykdytÄ sandorį, kuriam yra privaloma notarinė forma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2017-07-26 sudaryta Dovanojimo sutartis, kuria buvo patvirtinti (įforminti) ir atskirai ieÅ¡kovės neginčijami 2013-04-24 – 2015-12-01 laikotarpiu sudaryti susitarimai dėl piniginių lėšų neatlygintinio perdavimo sÅ«nui, neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

CK 1.93 straipsnio 4 dalis nedraudžia šalims vėliau patvirtinti (įforminti) susitarimo, kuriam yra būtina notarinė forma, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

21. IeÅ¡kovė nurodo, kad ginčijama Dovanojimo sutarties prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei dėl to, kad sudarant Å¡iÄ sutartį buvo areÅ¡tuotos V. K. reikalavimo teisės ir tokio sandorio notaras neturėjo pagrindo tvirtinti. Teismas su tokiais ieÅ¡kovės argumentais nesutinka. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiÅ«riu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ .

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintas Å¡ios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „vieÅ¡oji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties Å¡alių ketinimai turi labai svarbiÄ reikÅ¡mę.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovų pagrindinis ir vienintelis ketinimas 2013-04-24 – 2015-12-01 laikotarpiu pervedant/gaunant pinigines lėšas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti (CPK 178 straipsnis).

22. Dovanojimo sutarties 2.4.2 punkte yra nurodyta, jog dovanojimo sutartis yra realinė, t. y. sutartis laikoma sudaryta nuo dovanos perdavimo. Byloje atsakovo J. K. pateikti bankiniai mokėjimo pavedimai patvirtina, kad visos piniginės lėšos buvo pervestos 2013-04-24 – 2015-12-01 laikotarpiu, ginčo tarp Å¡alių dėl to nėra. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnis notarams suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ .

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklÄ ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmÄ (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; ir kt.). Å ios aplinkybės patvirtina, kad notarė R. J., tvirtindama (įformindama) 2017-07-26 dovanojimo sutartį nenustatė jokių įstatymų reikalavimų pažeidimų, kurie darytų tokį sandorį negalimu. Notarė, tvirtindama Å¡iÄ sutartį, turėjo informacijÄ iÅ¡ Turto areÅ¡to registro apie V.

K. atžvilgiu taikomus apribojimus (5 t., b. l. 1-31), tačiau šį sandorį patvirtino. Teismo vertinimu, Å¡is sandoris buvo patvirtintas visiÅ¡kai pagrįstai, kadangi 2017-07-26 dovanojimo sutartimi, minėta, buvo įforminti ankstesniu laikotarpiu (2013-04-24 – 2015-12-01 laikotarpiu) sudaryti tėvo ir sÅ«naus susitarimai dėl neatlygintinio piniginių lėšų perdavimo sÅ«nui. Kadangi jokios piniginės lėšos 2017-07-26 dienÄ pervestos nebuvo, Å¡alys Dovanojimo sutarties 2.1 p. c papunktyje nurodė, kad dovanotojas (V.

K.) pareiÅ¡kia ir patvirtina, kad „nėra ir atitinkamos piniginių lėšų sumos perdavimo dovanos gavėjui momentu nebuvo jokių apribojimų/suvaržymų/ draudimų (įskaitant, bet neapsiribojant areÅ¡tų) disponuoti dovanotojui priklausančiomis piniginėmis lėšomis“. Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas. Dėl actio Pauliana taikymo 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Pauliana sÄ lygų, kreditoriaus galiojančio reikalavimo egzistavimas ir kreditoriaus interesų pažeidimas galimas tik tada, kai kreditoriaus interesus gali pažeisti tik sandoriai, kurie sudaryti po kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo: teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo – skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčija Dovanojimo sutartį, kuria buvo įforminta atsakovų V. K. ir J. K. 2013-04-24 – 2015-12-01 laikotarpiu pervestos piniginės lėšos, todėl ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje turi įrodyti egzistuojant visas sÄ lygas actio Pauliana instituto taikymui. Taigi, ieÅ¡kovė turi įrodyti vienÄ iÅ¡ sÄ lygų, jog ji turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, t. y., kad atsakovų dovanojimo sandoriai buvo sudaryti po ieÅ¡kovės tariamos reikalavimo teisės į atsakovÄ V.

K. atsiradimo, kadangi tik nuo Å¡io momento atsirado galimybė pažeisti ieÅ¡kovės teises ir interesus. Minėta, kad ieÅ¡kovė buvo įsteigta ir įregistruota Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina, kad dalies atsakovų tarpusavio dovanojimo sandorių sudarymo metu (2013-04-24, 2013-04-26, 2013-11-13) ieÅ¡kovė teisiÅ¡kai net neegzistavo, todėl ir jos teisių bei interesų atsakovai V. K. ir J. K. pažeisti negalėjo. IeÅ¡kovė savo reikalavimo teisę į atsakovÄ V.

K. kildina iÅ¡ 2016-01-06 ieÅ¡kovui iÅ¡duoto paprastojo neprotestuotino vekselio, pagal kurį laidavo atsakovas V. K. ir todėl jos reikalavimo teisė atsirado nuo 2016-04-06. Å is faktas patvirtina, kad visi atsakovų sudaryti dovanojimo sandoriai (2013 – 2015 metų laikotarpiu) buvo sudaryti ženkliai anksčiau, negu atsirado ieÅ¡kovės tariama reikalavimo teisė į atsakovÄ V. K.. Aplinkybė, kad minėti pinigų pervedimai įforminti dovanojimo sandoriu 2017-07-26 nagrinėjamo ginčo kontekste nekeičia tikrosios Å¡alių valios ir fakto, kad piniginės lėšos buvo perduotos iki atsirandant kreditoriniams ieÅ¡kovės reikalavimams.

Minėta, dovanojimo sandoriai yra realiniai ir laikomi įvykdytais nuo neatlygintinio turto perdavimo momento, todėl sutiktina su atsakovais, kad, Å¡iuo atveju, dovanojimo santykiai atsirado nuo atsakovo V. K. atlikto piniginių lėšų pervedimo sÅ«nui atsakovui J. K., o ne nuo sutartinių santykių įforminimo momento. Tokiu bÅ«du teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovė dovanojimo sandorių sudarymo metu neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovÄ V. K., o dovanojimo sandorių sudarymo metu atsakovas V.

K. nebuvo ieškovės skolininkas. Kadangi dovanojimo sandorių sudarymo metu atsakovas V. K. nebuvo ieškovės skolininkas, tai spręsti, kad šiais sandoriais buvo pažeistos ieškovės teisės nėra pagrindo. Konstatavus šias aplinkybes klausimas, ar atsakovas V. K. privalėjo ar neprivalėjo sudaryti minėtus sandorius, byloje nėra aktualus.

26. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovai V. K. ir J. K. jau ilgÄ laikÄ atlieka nesÄ Å¾iningus veiksmus ir remiasi teismų sprendimais, arbitražo sprendimu, 2015-05-05 triÅ¡ale NPK trÄ Å¡Å³ tiekimo sutartimi bei kitais vykstančiais teisminiais procesais. Teismo vertinimu Å¡ie ieÅ¡kovės teiginiai nėra nesusiję su nagrinėjama civiline byla, kadangi Å¡ioje byloje yra aktualus tik 2013-04-24 – 2015-12-01 laikotarpis, todėl plačiau teismas Å¡iuo klausimu nepasisako. Teismas pažymi, kad ta aplinkybė, kad tėvas 2013-04-24 – 2015-12-01 neatlygintinai pervedė lėšas savo sÅ«nui taip pat negali pagrįsti Å¡alių nesÄ Å¾iningumo.

Å iuo atveju svarbu įvertinti tai, kad susitarimas dėl neatlygintinio piniginių lėšų perdavimo (2013-04-24 - 2015-12-01 laikotarpiu) vyko tarp tėvo ir sÅ«naus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. Å¡eimoje buvo įprasta praktika neatlygintinai vienas kitam perleisti didelės vertės turtÄ , kas matyti iÅ¡ Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Patikrinimo akto (1 t., b. l. 75-105). Taip pat į bylÄ atsakovo J. K. pateikti Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad laikotarpiu per 2013 metus J.

K. įgijo dovanojimo pagrindu ženklų kiekį nekilnojamojo turto iÅ¡ savo tėvų (4 t., b. l. 174-176)). Byloje ieÅ¡kovė nepaneigė atsakovų pozicijos, kad 2013-04-24 – 2015-12-01 lėšų dovanojimo J. K. pavedimai buvo iÅ¡ anksto suplanuoto ir vykdomo J. K. tėvų susitarimo, prieÅ¡ nutraukiant santuokÄ , perleisti dalį bendrai užgyvento turto (nekilnojamÄ jį turtÄ ir pinigines lėšas) sÅ«nui J. K.. Atsakovai objektyviai negalėjo numatyti, kad minėtais 2013-04-24 – 2015-12-01 sandoriais ateityje galėtų bÅ«ti pažeisti bÅ«simi ieÅ¡kovės ar kitų trečiųjų asmenų interesai.

Atsakovo V. K. ir R. K. gera finansinė bÅ«klė leido savo sÅ«nui neatlygintinai padovanoti ženklias piniginių lėšų sumas, kartu ir toliau iÅ¡laikant gerÄ finansinę bÅ«klę. IeÅ¡kovė neįrodinėja aplinkybių, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu 2013-2015 m. bÅ«tų egzistavęs ieÅ¡kovės reikalavimas į atsakovÄ V. K., kurio įvykdymo nesÄ Å¾iningai galėtų siekti atsakovas V. K. ir apie kurį bÅ«tų galėjęs žinoti dovanas gavęs sÅ«nus J. K..

27. Tokiu bÅ«du teismas, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė visų bÅ«tų sÄ lygų CK 6.66 straipsnio taikymui, todėl sprendžia, jog ieÅ¡kinys nėra pagrįstas ir tenkinti jo nėra pagrindo. Dėl ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis pareiÅ¡kiant aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį 28. Atsakovas V. K. atsiliepime nurodo, jog ieÅ¡kovės veiksmai pateikiant aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal LR CPK 95 straipsnio 1 dalį kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir praÅ¡o ieÅ¡kovei skirti 5 000 Eur baudÄ .

29. Nurodo, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė žinodama, kad jis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas ir negalės bÅ«ti tenkinamas, o ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas yra tik dar vienas ieÅ¡kovės siekis sukelti atsakovui V. K. ir jo sÅ«nui kuo didesnius nepatogumus ir trukdžius. Atsakovo V. K. įsitikinimu, ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis pareiÅ¡kiant aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį patvirtina Å¡ios aplinkybės: ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad kitoje ieÅ¡kovo pradėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4173-656/2019 (nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, kur ieÅ¡kovas – UAB „Belor“, atsakovai – V.

K., J. K. ir kt.) ieÅ¡kovas gavo duomenų (2019-07-02 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie atskleidė atsakovo V. K. atliktus mokėjimus sÅ«nui J. K., su tikslu atsakovui J. K. nuosavybės teise įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo Å¡iame žemės sklype statybai. Teigia, kad minėtoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas jame yra faktiÅ¡kai įsigyti atsakovo V.

K. nuosavybėn ir perkėlus Å¡io nekilnojamojo turto nuosavybės teisę atsakovui V. K., iÅ¡ Å¡io turto bus galima patenkinti ieÅ¡kovo turimÄ reikalavimÄ . Tuo tarpu Å¡ioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovo J. K. priteisti visas atsakovo V. K. pervestas lėšas, bÅ«tent kurios ir buvo skirtos bei panaudotos minėto žemės sklypo įsigijimui ir gyvenamojo namo statyboms.

30. Teigia, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė skirtingais bÅ«dais vienu metu dviejose civilinėse bylose siekia apginti tÄ pačiÄ savo tariamai pažeistÄ teisę: (1) civilinėje byloje Nr. e2-4173-656/2019 ieÅ¡kovė reikalauja perkelti žemės sklypo ir gyvenamojo namo nuosavybės teisę ir sudaryti galimybę ieÅ¡kovei nukreipti atsakovo V. K. skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį turtÄ . Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė tokiu atveju nebeturi teisės reikalauti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ lėšas, kurios ir buvo panaudotos tokio turto įsigijimui; (2) civilinėje byloje Nr. e2-4424-560/2019 ieÅ¡kovė reikalauja iÅ¡ atsakovo J.

K. priteisti atsakovo V. K. pervestas lėšas žemės sklypo ir gyvenamojo namo įsigijimui. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė tokiu atveju nebeturėtų galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė dėl to paties teisinio fakto sÄ moningai teismams pareiÅ¡kė du skirtingus ieÅ¡kinius, dėl ko yra pradėtos dvi skirtingos civilinės bylos ir abiejose jose taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

31. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , teismas gali paskirti iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 p.).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342/2019, 57 p.). Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog dviejų atskirų civilinių bylų inicijavimas siekiant praktiÅ¡kai analogiÅ¡ko rezultato, laikinųjų apsaugos priemonių bylose taikymas atsakovo atžvilgiu sÄ lygoja dvigubus turtinius ribojimus jo atžvilgiu ir sukelia papildomus nepatogumus, tačiau teismas taip pat pažymi, jog ieÅ¡kovė turi diskrecijos teisę pasirinkti jos teisių gynimo bÅ«dÄ , be to, Å¡iose bylose skiriasi pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių faktinis pagrindas ir dalykas, todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį piktnaudžiaudama savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kinio netenkinus, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 98 straipsnis). Atsakovas V. K. praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 422,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (4 t., b. l. 167-169).

Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, atsakovo atstovui rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ ir atstovaujant teisme, bendra praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija maksimalaus rekomendacijų numatyto dydžio, todėl atsakovo praÅ¡ymas tenkintinas ir jo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1 422,96 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovas J. K. bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovės UAB „Belor“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Belor“ (į. k. 303276665) atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 422,96 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas Dainius Rinkevičius