fc13b09a-e6f7-45ec-a274-81ef1da722c7 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-2537-402/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01513-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei vadovei I.

V., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei E. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“skundÄ atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimÄ Nr. T-410 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“priklausančiose vieÅ¡ojo maitinimo vietose (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja vykdo vieÅ¡ojo maitinimo veiklÄ kavinėje ir bare, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir turi 2 licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visÄ parÄ . Kauno miesto savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo darbo grupė 2017 m. birželio 16 d. posėdyje nusprendė siÅ«lyti Administracijos direktoriui rengti Savivaldybės tarybos sprendimo projektÄ dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 7 val.

UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybė parengė sprendimo projektÄ , kuriame buvo numatyta apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ pareiÅ¡kėjai priklausančiose vieÅ¡ojo maitinimo vietose nuo 22 val. iki 7 val., tačiau apie šį projektÄ , jame minimÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kriminogeninei padėčiai ir pareiÅ¡kėjai ketinamus taikyti ribojimus pareiÅ¡kėjos neinformavo. Nurodo, kad Savivaldybės taryba turi teisę riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, užtikrintai pagrindžiantis bÅ«tinumÄ riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ ir tokio ribojimo apimtis.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas priimti sprendimÄ dėl prekybos laiko ribojimo. Tokių ribojimų taikymas, juos visapusiÅ¡kai motyvuojant, turi bÅ«ti proporcingas siekiamam tikslui, nustatant egzistuojantį ir objektyviais duomenimis (faktais) įrodytÄ faktinį pagrindÄ , suponuojantį bÅ«tinumÄ taikomiems ribojimams.

Atsakovė skundžiamu sprendimu uždraudė pareiÅ¡kėjai prekiauti alkoholiniais gėrimais ne nuo 22 val. iki 7 val., kaip buvo siÅ«loma sprendimo projekte, bet dėl nesuvokiamų priežasčių nuo 14 val. iki 10 val., tai padarydama labai drastiÅ¡kai, be teisėto pagrindo bei motyvų, taip sutrumpindama prekybÄ alkoholiniais gėrimais net 6 kartus, leisdama prekiauti alkoholiniais gėrimais tik 4 valandas. Teigia, kad, prekybos laikÄ apribojant žymiai labiau nei buvo numatyta sprendimo projekte, faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos veikla buvo uždrausta visai, be to, ginčijamas sprendimas buvo priimtas kitokios apimties nei buvo parengtas, nesilaikant pagrindinių imperatyvių procedÅ«rinių sprendimo priėmimo tvarkos reikalavimų.

Jokios motyvacijos dėl prekybos laiko susiaurinimo nebuvimas sprendime, jį lydinčiuose dokumentuose ir Savivaldybės tarybos posėdžio metu svarstant šį klausimÄ yra esminis sprendimo trÅ«kumas, lemiantis jo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ . Kadangi sprendimas nemotyvuotas, akivaizdu, jog jis neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Akcentuoja, jog Savivaldybės tarybai teikto sprendimo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (ir sprendime) pateikta informacija yra susijusi tik su statistika, kuri aiÅ¡kiai nesusijusi nei su pareiÅ¡kėjos veikla ir veiksmais, nei su sprendime nurodytu kitu laiko ribojimu, kuris nebuvo analizuotas aiÅ¡kinamajame raÅ¡te.

Be to, Å¡is sprendimas pažeidžia sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę, akivaizdžiai diskriminuoja ir, ginčo atveju nesant objektyvių kriterijų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pagrįsti bÅ«tent pareiÅ¡kėjai taikytus apribojimus, pareiÅ¡kėjos teisinė padėtis tampa nelygiavertė, palyginti su kitų Å¡alia esančių kavinių ir barų savininkų, tebevykdančių analogiÅ¡kÄ veiklÄ . Taip pat pažymėjo, jog 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T-680 atsakovė pakeitė ginčijamo sprendimo 1 punktÄ ir apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ tik UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare M. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val., t. y. panaikino ginčijamu sprendimu apribojimÄ prekiauti alkoholiniais gėrimais pareiÅ¡kėjai priklausančioje kavinėje, esančioje tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini).

Å io sprendimo pareiÅ¡kėja neginčija, kadangi, jos nuomone, jis nesukels pareiÅ¡kėjai jokių teisinių pasekmių. Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė bei jos atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės atstovė nurodė, kad Savivaldybės tarybai yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai ir tai reiÅ¡kia, kad pagal suteiktÄ kompetencijÄ bei numatytus uždavinius privalu vykdyti savo funkcijas siekiant saugoti ir ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia įgaliojimus bei numato iÅ¡imtinę savivaldybės tarybos kompetencijÄ , atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietÄ , gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikÅ¡tÄ nuomonę, policijos komisariatų pasiÅ«lymus, apriboti laikÄ , kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Aptariamoje nuostatoje nėra įtvirtinta konkrečių ir objektyvių kriterijų, kurių pagrindu savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimÄ dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, taip tarybai suteikiant plačiÄ diskrecijos teisę.

Atsakovės nuomone, skundžiamame sprendime nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenys, kuriais remtasi. Å iuo atveju Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , vertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos pateiktÄ informacijÄ , Gričiupio seniÅ«nijos bei aplinkinių namų gyventojų skundus, patvirtinančius, kad ginčo vieÅ¡ojo maitinimo vietos prieigos nėra saugios tiek dienÄ , tiek naktį. Nurodė, kad Savivaldybės taryba, siekdama vieÅ¡ojo intereso ir gindama aplinkinių gyventojų teisę į ramiÄ , kultÅ«ringÄ ir saugiÄ aplinkÄ , apribojo prekybÄ alkoholiniais gėrimais maksimalų paros laikÄ .

Teigia, kad pareiÅ¡kėjos prekybos vietoje nėra sudaryta tinkamų sÄ lygų kultÅ«ringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, taip ugdant atsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo kultÅ«rÄ . Prekyba alkoholiu visÄ parÄ turi tiesioginę įtakÄ padaromų nusikaltimų skaičiui, nusikaltėlių brutalumui, sunkioms fizinėms ir turtinėms pasekmėms, neigiamam miesto įvaizdžiui, neigiamai veikia visuomeninio gyvenimo sritis ir mažina gyventojų saugumÄ . Tiek policijos komisariato pateikta medžiaga, tiek seniÅ«nijos pateikta informacija patvirtina neabejotinÄ sÄ sajÄ tarp pareiÅ¡kėjos prekybos alkoholiniais gėrimais ir Å¡iose vietovėse daromų vieÅ¡ojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų.

Taigi, Savivaldybės taryba teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje suteiktÄ diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimÄ ir koregavo (apribojo) pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytÄ prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ , siekdama vieÅ¡ojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, todėl ginčijamas sprendimas nediskriminuojantis, yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Nurodė, kad ginčijamu atveju prioritetas privalo bÅ«ti teikiamas vieÅ¡ajam interesui ir kitoms konstitucinėms vertybėms užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl kurio nukentėtų konstitucinės vertybės: visuomenės saugumas, vieÅ¡oji tvarka, žmogaus sveikata. Taip pat pažymėjo, jog 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T-680 atsakovė pakeitė ginčijamo sprendimo 1 punktÄ ir apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ tik UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), uždrausdama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val., t. y. panaikino ginčijamu sprendimu apribojimÄ prekiauti alkoholiniais gėrimais pareiÅ¡kėjai priklausančioje kavinėje, jis sukelia pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes.

Prašė skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas. Byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-410, kuriuo pareiÅ¡kėjai priklausančiose vieÅ¡ojo maitinimo vietose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 14 val. iki 10 val., teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors pareiÅ¡kėja skunde ir paaiÅ¡kinimuose aiÅ¡kiai neprašė teismo panaikinti Savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. T-680, tačiau pareiÅ¡kėja 2018 m. vasario 5 d. pateikdama raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus teismui, kuriuose iÅ¡ dalies patikslino savo skundo reikalavimÄ , prašė teismo panaikinti Tarybos 2017 m. liepos 11 d.

SprendimÄ su visais vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais (2 t., b. l. 62–64). Taigi, Å¡iuo atveju ginčas nagrinėjamas dėl Tarybos Sprendimo, įskaitant jo vėlesnius pakeitimus, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (toliau – ir Ä®statymas). Sprendžiant dėl Å¡io Ä®statymo nuostatose nustatyto teisinio reguliavimo taikymo nagrinėjamoje byloje, visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip konstitucinę vertybę įtvirtina ir gina Å«kinės veiklos laisvę.

Konstitucijos 46 straipsnyje inter alia numatyta, kad Lietuvos Å«kis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens Å«kinės veiklos laisve ir iniciatyva, o valstybė remia visuomenei naudingas Å«kines pastangas ir iniciatyvÄ bei reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LRKT), plėtodamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, savo praktikoje nuolat pažymi, kad Å«kinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sÄ voka yra plati.

Ji apima teisę laisvai pasirinkti verslÄ , teisę laisvai sudaryti sutartis, sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę, Å«kinės veiklos subjektų lygiateisiÅ¡kumÄ . Teismas savo praktikoje pabrėžia, kad asmens Å«kinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiÅ¡kai priimti jo Å«kinei veiklai reikalingus sprendimus (pvz., LRKT 1996 m. birželio 18 d., 1999 m. spalio 10 d., 2000 m. spalio 18 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad konstitucinis asmens Å«kinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas lemia tai, kad Å«kinės veiklos reguliavimui bÅ«dingas bendrojo leidimo metodas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama (LRKT 1999 m. spalio 6 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs ir tai, kad Å«kinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (žr., pvz., LRKT 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. kovo 27 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. birželio 8 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimus). Teismų praktikoje nuolat pabrėžiama, kad asmens, siekiančio įgyvendinti Å«kinės veiklos laisvę, ir visuomenės interesai negali bÅ«ti prieÅ¡inami, turi bÅ«ti siekiama Å¡ių interesų pusiausvyros (LRKT 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. balandžio 9 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).

Kita vertus, pagal KonstitucijÄ valstybė negali neribotai kiÅ¡tis į asmens Å«kinę veiklÄ , todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esminių Å«kinės veiklos laisvės nuostatų, tokių kaip Å«kinės veiklos subjektų lygiateisiÅ¡kumas, sÄ Å¾ininga konkurencija ir kt. (LRKT 2009 m. spalio 8 d. nutarimas), Å«kinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro Å«kio subjekto teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau nei bÅ«tina vieÅ¡ajam interesui užtikrinti, Å«kio subjektams bÅ«tų sudarytos nepalankios, nevienodos Å«kininkavimo sÄ lygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikÅ¡tis (LRKT 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas).

IÅ¡ Konstitucinio Teismo praktikos plaukia, jog Å«kinės veiklos laisvę riboti galima, jeigu yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (LRKT 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai;

žr. analogiÅ¡kÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-539/2010, 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1021/2010, 2011 m. balandžio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A858-1131/2011). Be to, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, tikrumo ir saugumo principus (pvz., LRKT 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).

Konstitucinio Teismo jurisprudencija yra reikÅ¡minga aiÅ¡kinant ir taikant bylai reikÅ¡mingÄ teisinį reguliavimÄ , sprendžiant, kokia yra tinkama pusiausvyra tarp asmens, įgyvendinančio Å«kinės veiklos laisvę, ir visuomeninių poreikių, ar nustatytais ribojimais laikytasi atsakingo valdymo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, tikrumo, konstitucinio proporcingumo principų, taigi ir vertinant, ar ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. PareiÅ¡kėja teigia, kad, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ ir nustatydama prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo laikÄ nuo 14 val. iki 10 val. ir pareiÅ¡kėjai priklausančiame bare, ir kavinėje, atsakovė tai padarė drastiÅ¡kai, neproporcingai, be teisėto pagrindo bei motyvų, kad, taip prekybos laikÄ apribojant žymiai labiau nei buvo numatyta sprendimo projekte, faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos veikla buvo uždrausta visai, be to, ginčijamÄ sprendimÄ priimant nemotyvuotÄ , kitokios apimties nei buvo parengtas, buvo pažeistos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatos, nesilaikyta pagrindinių imperatyvių procedÅ«rinių sprendimo priėmimo tvarkos reikalavimų.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėja vykdo vieÅ¡ojo maitinimo veiklÄ ir kavinėje, ir bare, esančiuose tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), ir turi 2 licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visÄ parÄ . Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T-680 atsakovė pakeitė ginčijamo 2017 m. liepos 11 d. sprendimo 1 punktÄ ir apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ tik UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Kaune, uždraudžiant prekybÄ alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val.

Šį sprendimÄ pareiÅ¡kėja ginčyti atsisakė. Taigi, ginčijamo sprendimo dalis dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, yra panaikinta (ginčo dėl to nėra) ir konkrečių materialinių teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjai nesukelia. Tokie vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktai (veiksmai), kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme bÅ«tų beprasmis, nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai (LVAT 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-533/2010).

Atsižvelgiant į faktinę situacijÄ , byla dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-410 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiose vieÅ¡ojo maitinimo prekybos vietose (duomenys neskelbtini), Kaune“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo pareiÅ¡kėjai priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), Kaune, nutrauktina (ABTÄ® 103 str. 1 p.). Å iuo metu galioja ginčijamu sprendimu nustatyti prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimai tik pareiÅ¡kėjai priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Kaune.

Ä®statymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir visuomenės saugumÄ ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietÄ , gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raÅ¡tu pareikÅ¡tÄ nuomonę, policijos komisariatų pasiÅ«lymus, turi diskrecijos teisę riboti laikÄ , kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neiÅ¡duoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sÄ lygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobÅ«dis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raÅ¡tu pareikÅ¡ta nuomonė, policijos komisariatų pasiÅ«lymai – reiÅ¡kia bÅ«tent vieÅ¡ojo intereso, visuomenės apsaugÄ nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamÄ visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrÄ .

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sÄ lygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laikÄ , kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , paÅ¡alinti jo pažeidimus, kai iÅ¡duodant licencijÄ verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikÅ¡mingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimÄ . Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemones, kuriomis vienos ar kitos aplinkybės byloje gali bÅ«ti nustatytos, skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai.

Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai).

Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiÅ¡kia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (vieÅ¡oji rimtis, saugi, kultÅ«ringa aplinka, kt.) (pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013). Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir vertinant teismų praktikÄ , vietos savivaldybės taryba, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo pagal kompetencijÄ reaguoti į Ä®statymo 18 straipsnio 9 dalyje iÅ¡vardytų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikÅ¡tas nuomones ir pasiÅ«lymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti Å«kio subjektui alkoholio pardavimo laikÄ , taip siekdama saugoti ir ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Tačiau tokia Ä®statymo savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, jÄ Ä¯gyvendinant negali bÅ«ti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi bÅ«ti laikomasi vieÅ¡ojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedÅ«rinių reikalavimų. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, VieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintas konstitucinio proporcingumo principas, Vietos savivaldos įstatymo įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi bÅ«ti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, be to, savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių.

Taigi, pagal nurodytų principų ir teisės normų prasmę, siÅ«lymas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ savivaldybės įgaliotai institucijai nėra privalomas, pateikta informacija dar nėra besÄ lyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimÄ dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko (LVAT 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008, 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1047/2009). Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi bÅ«ti pagrįstas tik objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, iÅ¡dėstant, kodėl yra priimamas bÅ«tent toks sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamÄ situacijÄ tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laikÄ bei kokie konkretÅ«s argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimÄ vienu ar kitu paros metu.

Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (LVAT 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis, be kita ko, proporcingumo principu, kuris reiÅ¡kia, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Vertinant skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, atsižvelgtina ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011, 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčijamo akto atitikties minėtos įstatymo nuostatos reikalavimams, teismui privalu įvertinti, ar yra turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumų, ar jie yra esminiai, sukliudę Å¡ių individualių administracinių aktų adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (ginčo atveju – UAB (duomenys neskelbtini)) požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ . Nors, kaip jau minėta, savivaldybių taryboms Ä®statymas suteikia teisę nustatyti ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ , tačiau savivaldybė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, privalo vadovautis VieÅ¡ojo administravimo įstatyme nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, tikrumo ir saugumo principus.

Ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant minėtus principus, nes pagal prekybos laiko ribojimÄ sprendimo mastas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka tų tikslų, kurie nustatyti Alkoholio kontrolės įstatyme, ir tai nėra priemonė atkurti (nustatyti) tinkamÄ visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrÄ , be to, ginčo atveju nėra pagrindo ginčijamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti motyvuotu. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principÄ (LRKT 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. iÅ¡vada).

Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005), be to, šis principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero vieÅ¡ojo administravimo principÄ , užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su vieÅ¡Ä ja administracija Å¡alies, apsaugÄ , privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumÄ (LVAT 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014). Be to, asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumÄ demokratinėje visuomenėje galima vertinti vadovaujantis protingumo ir akivaizdžios bÅ«tinybės kriterijais, jis inter alia turi atitikti teisingumo sampratÄ (LRKT 1997 m. vasario 13 d., 2000 m. birželio 13 d. nutarimai), o teismas, priimdamas sprendimÄ byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sÄ Å¾iningumo principais.

Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Å is principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Pagal gero administravimo principÄ valstybės institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėja visiÅ¡kai nebuvo informuota apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jai priklausančiose kavinėse (baruose) nagrinėjimÄ , pareiÅ¡kėjos atstovė tik atsitiktinai sužinojo apie klausimo svarstymÄ , nebuvo sudaryta galimybė pasiruoÅ¡ti galimiems ribojimams, kurie iÅ¡ esmės žlugdo pareiÅ¡kėjos įmonę. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos medžiagos matyti, kad Kauno miesto mero 2017 m. liepos 4 d. potvarkiu buvo sudaryta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio darbotvarkė, į kuriÄ klausimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiÅ¡kėjai priklausančiose vieÅ¡ojo maitinimo prekybos vietose nagrinėjimas įtrauktas nebuvo.

Tik Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio metu į darbotvarkę buvo įtraukta 12 papildomų klausimų, tarp kurių ir sprendimo projekto dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjai priklausančiose viešojo maitinimo prekybos vietose svarstymas. Ginčo atveju ypač svarbu pažymėti tai, kad atsakovės parengtame ginčijamo sprendimo projekte, kuris buvo pateiktas Tarybai svarstyti, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas nuo 22 val. iki 7 val. Atitinkamai Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus buvo parengtas 2017 m. birželio 27 d. aiškinamasis raštas Nr. 27-19-38 dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo pareiškėjai priklausančiose viešojo maitinimo prekybos vietose, kuriuo buvo motyvuojamas parengto sprendimo projektas dėl uždraudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 7 val.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tik Tarybos posėdžio metu Lietuvos liberalų sÄ jÅ«džio ir „Vieningo Kauno“ frakcijoms pasiÅ«lius apriboti prekybos alkoholiu laikÄ nuo 14 val. iki 10 val., Taryba balsavimu nusprendė pritarti Å¡iam siÅ«lymui ir priėmė ginčijamÄ sprendimÄ su pakeitimais. Nei pats pasiÅ«lymas, nei pritarimas tokios apimties apribojimui nemotyvuotas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju, priimant pareiÅ¡kėjai nepalankų sprendimÄ , nebuvo sudaryta galimybė pareiÅ¡kėjai pateikti įrodymus, galinčius turėti įtakos ginčo sprendimo priėmimui.

Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai, kuriais pareiÅ¡kėja, vykdanti teisėtÄ komercinę veiklÄ , visiÅ¡kai neinformuojama apie svarstomus jos veiklos apribojimus ir tik konstatuojamas įvykęs faktas, yra esminis jos veiklos apribojimas be jokio pereinamojo laikotarpio, taip nesudarant sÄ lygų pareiÅ¡kėjai pasiruoÅ¡ti veiklos ribojimams, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams, inter alia pažeidžia pareiÅ¡kėjos teisėtus lÅ«kesčius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės veiksmai visiÅ¡kai nedera su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimÄ valdžios įstaigomis, taip pat paneigiami Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės, teisinio aiÅ¡kumo, tikrumo ir saugumo principai.

Akcentuotina, kad galimybė iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ asmeniui, kuriam yra taikoma teisinio poveikio priemonė, įtvirtinta ir Gero administravimo kodekse, patvirtintame 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), kurio 14 straipsnis numato, jog valdžios institucijoms priimant sprendimÄ , kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebÅ«tina, turi bÅ«ti suteikta galimybė per protingÄ terminÄ ir nacionalinėje teisėje nustatytu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡ti savo požiÅ«rį, jei prieÅ¡ tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta.

Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė į gerÄ administravimÄ apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam prieÅ¡ taikant bet kokiÄ individualiÄ jam nepalankiÄ priemonę, kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo, ir administracijos pareigÄ pagrįsti savo sprendimus (Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieÅ¡ Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C-277/11, EU:C:2012:744, 82 ir 83 punktai).

Teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikÅ¡ti savo nuomonę per administracinę procedÅ«rÄ ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieÅ¡ Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C‑277/11, EU:C:2012:744, 87 punktÄ , 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Mukarubega prieÅ¡ Préfet de police ir Préfet de la Seine-Saint-Denis, C‑166/13, EU:C:2014: 2336, 46 punktÄ ).

Å ios chartijos nuostatos iÅ¡reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali bÅ«ti atsižvelgiama kaip į papildomÄ teisės aiÅ¡kinimo Å¡altinį (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-137-822/2017, 2017 m. kovo 3 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017). Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos tvarkÄ ir formas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotÄ savivaldos teisę nustato Savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas).

Sprendžiant dėl skundžiamo individualaus akto teisėtumo konstatuotina, kad Taryba, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , pažeidė imperatyvius Reglamento reikalavimus. Teismo nuomone, Lietuvos liberalų sÄ jÅ«džio ir „Vieningo Kauno“ frakcijų Tarybos posėdžio metu teikto pasiÅ«lymo apriboti prekybos alkoholiu laikÄ nuo 14 val. iki 10 val. negalima laikyti į darbotvarkę įtraukto sprendimo projekto teikiamomis pataisomis (Reglamento 78 p. tvarka), nes Å¡iuo siÅ«lymu, be kita ko, visiÅ¡kai nemotyvuotu, buvo keičiama ginčijamo sprendimo projekto esmė ir turinys, vietoj sprendimo projekte numatomo taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 7 val., siÅ«lant dvigubai pailginti apribojimo prekybos alkoholiu laikÄ nuo 14 val. iki 10 val., paliekant galimybę prekiauti alkoholiu tik 4 valandas per parÄ .

Toks Tarybos narių siÅ«lymas, teismo nuomone, turėjo bÅ«ti vertinamas ne kaip teikiama pataisa, bet kaip alternatyvus sprendimo projektas į posėdžio darbotvarkę įraÅ¡ytam sprendimo projektui. Pagal Reglamento 98 punktÄ , alternatyvÅ«s sprendimų projektai privalo bÅ«ti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniÅ«nams ir pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 darbo dienas iki posėdžio. Nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių vertintina, kad ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos imperatyvių procedÅ«rinių reikalavimų, todėl toks sprendimas negali bÅ«ti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu.

Pažymėtina, kad ir iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokole Nr. TP-7 fiksuotų diskusijų nėra galimybės spręsti, kokios faktinės aplinkybės lėmė bei kokiais kriterijais ar pagrindais prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta ginčijamo sprendimo projekte. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas konstitucinio proporcingumo principas, Vietos savivaldos įstatymo įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Sprendžiant, ar prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai yra pateisinami, be kita ko, atsižvelgiama į įvairių valstybės institucijų pozicijÄ , nustatytų pažeidimų intensyvumÄ , pobÅ«dį, trukmę bei pavojingumÄ visuomenei, Å¡ių pažeidimų sÄ sajas su atitinkamo Å«kio subjekto veikla, prekybos vietÄ , gyventojų skundus, analogiÅ¡kus savivaldybės sprendimus dėl konkurentų (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-305/2009, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį Nr. A492-2799/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011, 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012).

Teismo vertinimu, nei ginčijamame sprendime dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 14 val. iki 10 val., nei šį ginčo sprendimÄ lydinčiuose dokumentuose, nei Tarybos posėdžio protokole nenurodyti objektyvÅ«s duomenys (faktai), turintys įtakos taikomų poveikio (prekybos laiko ribojimo) priemonių apimčiai, ir nėra aiÅ¡ku, kodėl yra priimtas bÅ«tent toks sprendimas dėl prekybos laiko bei kokie konkretÅ«s argumentai suponavo tokį prekybos laiko susiaurinimÄ , todėl Å¡ios aplinkybės pripažintinos esminėmis, lėmusiomis ginčijamo sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ .

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir apibendrinęs nurodytus duomenis, teismas, vertindamas skundžiamu sprendimu nustatytÄ prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų mastÄ , taip pat konstatuoja, kad atsakovė, atsižvelgdama į policijos komisariato, bendruomenės, seniÅ«nijos pasiÅ«lymus, nors ir turėjo diskrecijos teisę nustatyti prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimus, tačiau tai privalėjo padaryti nurodydama, kodėl yra priimamas bÅ«tent toks sprendimas dėl prekybos laiko, aptardama faktinę nagrinėjamÄ situacijÄ tuo aspektu, ar esant pagrindui apriboti prekybos laikÄ , kokie konkretÅ«s argumentai suponavo žymiai didesnį, nei buvo numatyta sprendimo projekte, prekybos laiko susiaurinimÄ (nuo 14 val. iki 10 val.), ar tokios poveikio priemonės adekvačios, proporcingos, siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , saugiÄ , kultÅ«ringÄ aplinkÄ Å¡alia esančių namų gyventojams, tinkamÄ visuomenės ir verslo interesų apsaugos pusiausvyrÄ .

Tokios analizės Taryba, susiaurindama prekybos alkoholiu laikÄ , neatliko ir formaliai prisidengdama teisėtų ir visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingų tikslų įgyvendinimu – tariamai mažinti alkoholio prieinamumÄ , užtikrinti mieste bendruomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, žmogaus sveikatos apsaugÄ , ginčijamÄ sprendimÄ dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 14 val. iki 10 val. priėmė nemotyvuotai, skubotai, visiÅ¡kai nepagrįsdama pareiÅ¡kėjai taikomų poveikio priemonių apimties, pažeisdama administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedÅ«rinius reikalavimus, nesilaikydama gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nevykdydama Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. neatlikusi objektyvaus ir iÅ¡samaus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimų pagrįstumui, įvertinimo.

Kaip minėta, Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 11 d. priėmė sprendimÄ Nr. T-410 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiose vieÅ¡ojo maitinimo prekybos vietose (duomenys neskelbtini)“. 2017 m. rugsėjo 12 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimÄ Nr. T-680 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-410 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiose vieÅ¡ojo maitinimo vietose (duomenys neskelbtini), Kaune“ pakeitimo“.

IÅ¡ esmės Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T-680 atsakovė pakeitė ginčijamo sprendimo 1 punktÄ ir apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Kaune, uždrausdama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. Taigi, įvertinus tai, kad pažeista skundžiamo individualaus administracinio akto priėmimo tvarkos procedÅ«ra, taip pat nustatyti esminiai Å¡io akto trÅ«kumai VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, kad atsakovė pati panaikino prekybos apribojimus kavinei, atsakovės priimto ginčijamo 2017 m. liepos 11 d. sprendimo dalis dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiÅ¡kėjai priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Kaune, negali bÅ«ti pripažinta pagrįsta bei teisėta ir turi bÅ«ti panaikinta kaip neteisėta (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Pažymėtina, kad nors pareiÅ¡kėja skunde ir paaiÅ¡kinimuose aiÅ¡kiai neprašė teismo panaikinti Tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. T-680, tačiau pareiÅ¡kėja 2018 m. vasario 5 d. raÅ¡tu pateikė paaiÅ¡kinimus teismui, kuriuose iÅ¡ dalies patikslino savo skundo reikalavimÄ ir prašė teismo panaikinti Tarybos 2017 m. liepos 11 d. SprendimÄ su visais vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais (2 t., b. l. 62–64), Å¡iuos paaiÅ¡kinimus palaikė ir teismo posėdžio metu. Tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. T-680 sukelia pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes, todėl įvertinus situacijÄ ir panaikinus skundžiamÄ SprendimÄ (pagrindinį) naikintinas ir kitas Savivaldybės tarybos sprendimas, kuriame nustatyti tie patys apribojimai, ir kuris yra tik vėlesnis ginčijamo sprendimo pakeitimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T-680 buvo pakeistas Sprendimas, patikslinant, jog Sprendimu nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas nuo 14 val. iki 10 val. pareiškėjai priklausančiame bare, sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis, kad Tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. T-680 sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Šis Sprendimo patikslinimas naikintinas tais pačiais pagrindais, kaip ir 2017 m. liepos 11 d. Sprendimas, kadangi tai yra to paties sprendimo patikslinimas ir, teismui nepanaikinus vėlesnio patikslinimo, jis lieka galioti bei, kaip minėta, sukelia pareiškėjai realias teisines pasekmes.

Taigi, nagrinėjamu atveju visi iÅ¡dėstyti argumentai taikytini ginčijamam Tarybos Sprendimui, įskaitant jo vėlesnius pakeitimus (t. y. 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ Nr. T-680). Likusieji Å¡alių argumentai laikytini pertekliniais, neturi tiesioginės teisinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Å¡is teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovei, tinkamai įgyvendinusiai VieÅ¡ojo administravimo įstatymo, Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas bei objektyviai nustačiusiai, jog bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjos vykdomos Å«kinės veiklos kyla vieÅ¡ojo intereso pažeidimas, pasireiÅ¡kiantis visuomenei reikÅ¡mingų vertybių – vieÅ¡osios rimties trikdymu, saugios, kultÅ«ringos aplinkos neužtikrinimu Å¡alia esančių gyvenamųjų namų gyventojams tokia apimtimi, kuri sudaro pagrindÄ prekybos alkoholiu ribojimui sprendime nurodytu laiku, laikantis sprendimo priėmimo procedÅ«rinių reikalavimų pakartotinai spręsti dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų taikymo pareiÅ¡kėjai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 104 ir 132 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ patenkinti. BylÄ dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-410 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose vieÅ¡ojo maitinimo prekybos vietose (duomenys neskelbtini), Kaune“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo pareiÅ¡kėjai priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), Kaune, nutraukti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-410 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose vieÅ¡ojo maitinimo prekybos vietose (duomenys neskelbtini), Kaune“ dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo pareiÅ¡kėjai priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Kaune. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ Nr. T-680 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-410 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose vieÅ¡ojo maitinimo vietose (duomenys neskelbtini)“ pakeitimo“.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Rimantas Giedraitis Daina Kukalienė Natalja Zelionkienė