2017-12-13 Nr. AB-23603-3-61-3-01986-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2398-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01986-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2016 m. vasario 23 d. ir 2016 m. kovo 16 d. buvo konvojuotas netinkamomis sąlygomis, nes automobilyje sėdimos vietos buvo nepatogios, buvo vežama 10 ar daugiau asmenų, todėl trūko deguonies, kelionė truko 5 valandas, tačiau nebuvo patiektas karštas maistas, teko kęsti alkį, nebuvo galima atlikti gamtinių reikalų, todėl pareiškėjui kilo skausmai, kurie truko kelias dienas ir dėl kurių jis kreipėsi į medikus. Pareiškėjo teigimu, jis skundėsi konvojavimo pareigūnams dėl neteisėtų veiksmų, bet į jo nusiskundimus nebuvo kreipiamas dėmesys. Anot pareiškėjo, automobilyje nesaugu, neįrengti saugos diržai, todėl jis bijo važiuoti automobiliu. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų jis jautė nerimą, baimę, susierzinimą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, alkį, skausmus, garbės ir orumo pažeminimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją 2016 m. kovo 16 d. planinio konvojavimo maršrutu Vilnius–Zarasai–Vilnius ir kad Viešojo saugumo tarnyba nekonvojavo pareiškėjo 2016 m. vasario 23 d.

5. Atsakovas paaiškino, kad nuteistieji / suimtieji yra konvojuojami specialiosiomis transporto priemonėmis, kuriose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Specialusis transportas, skirtas asmenims konvojuoti, eksploatuojamas remiantis išduotais galiojančiais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu.

6. Atsakovas pažymėjo, kad specialiosios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, patikrinimų metu nenustatyta, jog specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

7. Atsakovo teigimu, asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Tarnyba, vadovaudamasi Konvojavimo taisyklių 109 punktu, užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Anot atsakovo, esant poreikiui, skiriamos papildomos transporto priemonės.

8. Dėl saugos diržų naudojimo atsakovas nurodė, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, jog specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui, ir kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.

9. Atsakovas nurodė, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose jiems to paprašius, konvojavimas vykdomas Tarnybos vado įsakymu patvirtintais maršrutais ir laikotarpiais, ir kad teisės aktai nenustato Viešojo saugumo tarnybai pareigos aprūpinti konvojuojamuosius maistu.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojavimo metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, kurie yra registruojami konvojavimo kelionės žiniaraštyje, tačiau duomenų, kad konvojavimo metu dėl blogų sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus, nėra. Atsakovo nuomone, tik nustačius neteisėtus veiksmus galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą atmetė.

12. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad Tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo 2016 m. kovo 16 d. maršrutu Vilnius–Zarasai–Vilnius.

13. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

14. Atsižvelgęs į Konvojavimo taisyklių 109 punktą, pagal kurį specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų, ir įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad konvojuojant pareiškėją maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius nebuvo viršijamas, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų.

15. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad techninė apžiūra specialiajam autotransportui yra atliekama, automobiliai yra techniškai tvarkingi, techninė apžiūra galioja, įrengtos šildymo ir ventiliacijos sistemos, automobiliai atitiko reikalavimus apšvietimui ir ventiliacijai, ir darė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog konvojavimas vykdomas techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.

16. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų saugos diržų, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016, kurioje išaiškinta, kad Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti dokumentai patvirtina visų naudotų automobilių tinkamumą žmonėms pervežti ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams.

17. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl to, kad jam nebuvo patiektas karštas maistas. Vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 98.5 punktu, teismas nustatė, kad atsakovas neturėjo pareigos aprūpinti pareiškėjo šilto maisto daviniu, kadangi konvojuojamasis, neaprūpintas maisto daviniu, negali būti priimtas konvojuoti tuo atveju, jei jo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas, tačiau pareiškėjo konvojavimas truko 5 valandas.

18. Teismas nustatė, kad konvojavimo metu asmenys buvo vedami atlikti gamtinius reikalus, pareiškėjas jokių pretenzijų ar skundų dėl to nebuvo pareiškęs, todėl pareiškėjo nusiskundimus, kad konvojavimo metu nebuvo galima pasinaudoti tualetu, pripažino nepagrįstais.

19. Atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, teismas nenustatė, kad etapavimo metu kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė, orumas ar būtų nesilaikoma teisės aktų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 20. Pareiškėjas D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės remiasi skunde išdėstytais argumentais, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jei įvyktų avarija, žmogaus, važiavusio be saugos diržų, nebūtų įmanoma išgelbėti, taip pat į tai, kad galimybė kelionės metu tualetu pasinaudoti 1 kartą yra nepakankama. Akcentuodamas skunde nurodytą argumentą dėl karšto maisto nepatiekimo, pareiškėjas teigė, kad jeigu asmuo būtų konvojuojamas kasdien ir karšto maisto gautų vieną kartą prieš išvažiuodamas, po 10–15 dienų jis numestų labai daug svorio ir nusilptų jo imuninė sistema. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybos pareigūnai neregistruodavo jo nusiskundimų, o teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta skundų knyga.

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde dar kartą analizuojamos faktinės aplinkybės ir kita bylos medžiaga, tačiau nepateikta naujų aplinkybių, kurių nebūtų nagrinėjęs teismas. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai nenustatė vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai atlyginti – neteisėtų veiksmų. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, materialiosios bei proceso teisės normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

25. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui D. M. už jo konvojavimą 2016 m. vasario 23 d. ir 2016 m. kovo 16 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad Tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo 2016 m. kovo 16 d. maršrutu Vilnius–Zarasai–Vilnius, tačiau Tarnyba nekonvojavo pareiškėjo 2016 m. vasario 23 d. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo konvojuojamas 2016 m. vasario 23 d., tačiau nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytą pareiškėjo konvojavimo datą. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos nustatytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo konvojavimo datos.

26. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

27. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

28. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

29. Pareiškėjas skunde teigė, kad jis buvo konvojuojamas garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, jautė nerimą, baimę, susierzinimą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, alkį ir skausmus, bei prašė atlyginti dėl to patirtą neturtinę žalą.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjo konvojavimo 2016 m. kovo 16 d. sąlygas, nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų ar aplinkybių, kad konvojavimo metu kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė ir orumas, bei konstatavo, kad konvojuojant pareiškėją buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų.

31. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir prašo jam (pareiškėjui) priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės remiasi skunde išdėstytais argumentais, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jei įvyktų avarija, žmogaus, važiavusio be saugos diržų, nebūtų įmanoma išgelbėti, taip pat į tai, kad važiuojant iš Vilniaus į Klaipėdą (pažymėtina, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 2016 m. kovo 16 d. buvo konvojuotas maršrutu Vilnius–Zarasai–Vilnius), tualetu pasinaudoti galima tik 1 kartą ir tai yra nepakankama. Akcentuodamas skunde nurodytą argumentą dėl karšto maisto nepatiekimo, pareiškėjas teigė, kad jeigu asmuo būtų konvojuojamas kasdien ir karšto maisto gautų vieną kartą prieš išvažiuodamas, po 10–15 dienų jis numestų labai daug svorio ir nusilptų jo imuninė sistema.

33. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad kelionės, kuri truko daugiau kaip 5 valandas, metu nebuvo galima pasinaudoti tualetu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl naudojimosi tualetais, nustatė, kad konvojavimo metu asmenys buvo vedami atlikti gamtinius reikalus, ir kad pareiškėjas jokių pretenzijų ar skundų dėl to nebuvo pateikęs.

35. Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, jog konvojuojamieji į tualetą vedami tik pačių prašymu ir tik po vieną. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuotas maršrutu Vilnius–Zarasai–Vilnius ir jo kelionės, trukusios 5 valandas 50 minučių, metu du kartus buvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu (b. l. 12). Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kada konkrečiai jis prašė pareigūnų leisti pasinaudoti tualetu ir jam nebuvo sudarytos tam sąlygos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė ir byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos pakankamos galimybės pasinaudoti tualetu. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo teiginį dėl galimybių pasinaudoti tualetu konvojavimo metu nesudarymo.

36. Pareiškėjas savo skundą taip pat grindė tuo, kad konvojavimo metu nebuvo patiektas karštas maistas.

37. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 98.5 punktu konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo konvojavimas truko 5 valandas 50 minučių, (b. l. 12). Pareiškėjas išdėstė pretenzijas dėl to, kad jis negavo karšto maisto, tačiau teisės aktuose nėra numatytas privalomas šiltas (karštas) maistas konvojavimo metu. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nebuvo nurodęs jokių pretenzijų dėl to, kad konvojavimo dieną (2016 m. kovo 16 d.) jam apskritai nebuvo užtikrintas maitinimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl karšto maisto nepatiekimo atmestini.

38. Dėl saugos diržų automobilyje, kuriuo pareiškėjas buvo konvojuotas, nebuvimo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės (146 p.) nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016).

39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Įvertinus byloje pateiktą kelionės žiniaraštį ir duomenis apie transporto priemonę, kuria buvo konvojuotas pareiškėjas, matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu, kuriame įrengta 30 vietų, maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius pareiškėjo konvojavimo metu nebuvo viršytas (b. l. 11, 12, 20).

40. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad konvojaus pareigūnai nepriimdavo iš pareiškėjo jo teikiamų skundų dėl konvojavimo sąlygų, iš esmės yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nes pareiškėjas nedetalizuoja, kada būtent ir dėl kokių konvojavimo sąlygų jis bandė pateikti skundus konvojaus viršininkui. Todėl pareiškėjo argumentas, kad konvojavimo pareigūnai nepriėmė iš pareiškėjo jo teikiamų skundų dėl konvojavimo sąlygų, pripažintinas nepagrįstu.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodytos hipotetinės situacijos dėl to, kas būtų, jei įvyktų eismo įvykis ar jei žmogus būtų konvojuojamas 10–15 dienų, nėra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo teisėmis ir nagrinėjamos bylos dalyku, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-748-492/2016).

42. Nagrinėjamu atveju nenustačius Tarnybos veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, kurie yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos. Nors pareiškėjas teigia, kad jis konvojavimo metu patyrė neturtinę žalą, tačiau esant tokiai situacijai, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015).

43. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė