fc1189ca-0109-431d-b87a-7a02b2ef6c72 · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2S-1824-603/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08785-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo S. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų R. G. ir S. G. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. pareiÅ¡kėjai R. G. ir S. G. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teisme praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydami nutraukti jų santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini), bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes ir bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakė priimti.

3. Teismas nurodė, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali bÅ«ti nutraukta esant visoms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms sÄ lygoms. Pažymėjo, kad esant CK 3.51 straipsnio 1 dalies sÄ lygoms bei kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).

4. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme nurodomas aplinkybes (neturi nepilnamečių vaikų, nuo 2020 metų gyvena atskirai, nesirÅ«pina vienas kitu, sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių), laikė, kad jos atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytas santuokos nutraukimo sÄ lygas ir pareiÅ¡kėjų santuoka sutuoktinių bendru sutikimu yra nutraukiama notarine tvarka.

5. Kadangi pareiÅ¡kėjai nenurodė aplinkybių, dėl kurių jų santuoka bendru sutarimu negali bÅ«ti nutrauktina notarine tvarka, teismas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), iÅ¡aiÅ¡kindamas, jog dėl santuokos nutraukimo pareiÅ¡kėjai turėtų kreiptis į pasirinktÄ notarÄ (CK 3.541 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. PareiÅ¡kėjas S. G. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties, kuriame praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad:

6.1. pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai nepagrįsti, kadangi pareiÅ¡kėjas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje – (duomenys neskelbtini), bausmės atlikimo termino pabaiga (duomenys neskelbtini)., todėl pagal teisinį reglamentavimÄ pareiÅ¡kėjas negali turėti ir naudotis kitais įrenginiais, nei jie numatyti 2022 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 281 straipsnis nustato sÄ lygas, kurioms esant notarinis veiksmas gali bÅ«ti atliekamas nuotoliniu bÅ«du, tačiau jų visų apeliantas neatitinka dėl taikomų apribojimų ir draudimų naudotis įrenginiais. Tačiau net ir esant techninėms sÄ lygoms pareiÅ¡kėjas negalėtų pasinaudoti notariniais veiksmais nuotoliniu bÅ«du, kadangi neturi registruoto kvalifikuoto paraÅ¡o ir jo įsigyti neturi galimybės dėl taikomų apribojimų;

6.2. trumpalaikės iÅ¡vykos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta trumpalaikių iÅ¡vykų galimybė dėl svarbių priežasčių ir tarp jų nėra numatyta galimybė nuteistajam iÅ¡vykti iÅ¡ bausmės atlikimo vietos pas notarÄ atlikti notarinius veiksmus. Ä®kalinimo įstaigos administracija kitais pagrindais leidimo laikinai iÅ¡vykti iÅ¡ įkalinimo įstaigos iÅ¡duoti nuteistajam neturi teisės;

6.3. notaro atvykimas į (duomenys neskelbtini) pas pareiÅ¡kėjÄ (nuteistÄ jį) taip pat nėra galimas, kadangi toks notarinis veiksmas negali bÅ«ti atliekamas dalyvaujant tik vienam pareiÅ¡kėjui (nuteistajam) pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymÄ . PrieÅ¡ingu atveju tokiais veiksmais bÅ«tų pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos ir toks notarinis veiksmas bÅ«tų pripažintas niekiniu;

6.4. pareiÅ¡kėjos įpareigojimas ar kitokių sÄ lygų sudarymas, kuomet nurodoma notarinio sandorio veiksmo atlikimo vieta - kalėjimas, kuomet pareiÅ¡kėja nėra nuteista, jai netaikomi jokie teisių suvaržymai ir apribojimai, o įstatyme įtvirtinta, jog notariniai veiksmai atliekami notaro kontoroje arba per nuotolį, iÅ¡ esmės grubiai pažeistų pareiÅ¡kėjos teises, esamÄ teisinį reguliavimÄ . Be to, pareiÅ¡kėjai praÅ¡ymo III dalyje „Procesiniai klausimai“ nurodė iÅ¡skirtines aplinkybes, patvirtinančias, jog santuokos nutraukimas notarine tvarka nėra galimas: pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, trys ir apklaustų trijų Vilniaus notarų atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ ;

6.5. skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, apribodamas pareiÅ¡kėjų teisę kreiptis į teismÄ .

7. PareiÅ¡kėja R. G. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo sutinkanti su atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, todėl praÅ¡o jį tenkinti. Nurodo, jog kreipėsi į kelis Klaipėdos mieste veikiančius notarus ir notarai atsisakė nuo tokio notarinio veiksmo atlikimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nurodant pareiÅ¡kėjams dėl santuokos nutraukimo kreiptis į pasirinktÄ notarÄ , teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

10. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, nurodytas aplinkybes, laikė, kad jų nurodytos aplinkybės atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytas santuokos nutraukimo sÄ lygas, todėl jų praÅ¡ymÄ atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas nagrinėtinas notarine tvarka (CK 3.541 straipsnis). Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, remdamasis iÅ¡ esmės tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad apeliantas dėl bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje – (duomenys neskelbtini)neturi galimybių kreiptis į notarÄ su praÅ¡ymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

11. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iÅ¡ jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali bÅ«ti nutraukiama tik esant numatytų sÄ lygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiÅ¡kai veiksnÅ«s Å¡ioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sÄ lygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.

12. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme nurodomomis aplinkybėmis, nurodė, jog pareiÅ¡kėjai nepilnamečių vaikų neturi, nuo 2020 metų gyvena atskirai, nesirÅ«pina vienas kitu, sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliantas teikdamas atskirÄ jį skundÄ Å¡ių aplinkybių neginčijo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas, esant CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytoms sÄ lygoms, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pritartina ir pagrįstam pirmosios instancijos teismo argumentui, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų santuoka sutuoktinių bendru sutikimu pagal įstatymÄ nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).

13. Kaip jau buvo minėta, apeliantas priimtos nutarties nepagrįstumÄ grindžia apribota galimybe dėl to, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę (termino pabaiga - (duomenys neskelbtini).), kreiptis į notarÄ , atskirajame skunde aptaria skirtingas galimybes, nurodydamas, dėl kokių priežasčių Å¡iuo konkrečiu atveju nėra galimybės jomis pasinaudoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog kai kuriomis galimybėmis Å¡iuo konkrečiu atveju, tikėtina, nėra galimybės pasinaudoti (pvz. nuotolinis notarinio veiksmo atlikimas, nuvykimas į notaro biurÄ ). Tačiau kartu pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog toks notarinis veiksmas negali bÅ«ti atliekamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

14. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė sudaryti civilinius sandorius, iÅ¡skyrus tuos, kurių pobÅ«dis nesuderinamas su Å¡io kodekso 50 straipsnyje nuteistiesiems nustatytais draudimais. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnyje numatyta galimybė atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose tais atvejais, kuomet suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurÄ ir iÅ¡kviečia notarÄ Ä¯ namus, medicinos pagalbos ar kitÄ Ä¯staigÄ (28 straipsnio 2 dalis). Taigi, kaip matyti, teisinis reglamentavimas įtvirtina galimybę sudaryti civilinius sandorius, net ir tuos, kurie tvirtinami notarine tvarka. Tai, kad, apelianto teigimu, trys iÅ¡ trijų apklaustų Vilniaus miesto notarų, atsisakė atlikti tokį notarinį veiksmÄ , viena vertus, nesudaro pagrindo teigti, jog toks notarinis veiksmas negali bÅ«ti atliekamas, o, kita vertus, byloje nėra pateikta jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų (nei kartu su praÅ¡ymu, nei teikiant atskirÄ jį skundÄ ). Dar daugiau, pažymėtina ir tai, kad notarinių veiksmų atlikimas ar atsisakymas atlikti notarinius veiksmus gali bÅ«ti skundžiamas proceso įstatyme numatyta tvarka (CPK 511-512 straipsniai).

15. Laikytini kaip nepagrįsti ir pareiÅ¡kėjo argumentai, jog notarinio veiksmo atlikimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra galimas ir dėl to, jog pareiÅ¡kėja nėra nuteista ir jai nėra taikomi jokie teisių suvaržymai ir apribojimai. Byloje nėra jokių minėtÄ argumentÄ pagrindžiančių objektyvių įrodymų, todėl toks argumentas laikytinas deklaratyvaus pobÅ«džio ir nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas nenagrinėtinas teisme, vertinti kaip nepagrįstos.

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepritaria ir apelianto argumentui, jog skundžiama nutartimi apribota pareiÅ¡kėjo teisė kreiptis į teismÄ . CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , jog bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiÅ¡kimÄ netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Kaip jau buvo minėta, teismas laikė, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sÄ lygas, apeliantas neginčija aplinkybių, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas (skundžiamos nutarties 3-4 punktai), todėl materialinės teisės normų įgyvendinimas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo sutikti su apeliantu, jog tokiu bÅ«du pažeidžiamas teisės kreiptis į teismÄ principas.

17. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

18. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

netenkinti atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė