fc111110-e8fe-4498-a54b-24158337cf4a · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr.1A-264/2012Proceso Nr. 1-61-1-00340-2010-9Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.2.3(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 23 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,gynėjui Aleksandrui Palamarčukui,nuteistajam R.

J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo R. J. priteista 2019,80 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. E. bei 573,20 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodÄ 188659752, bankas - AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .IÅ¡nagrinėjusi bylÄ teisėjų kolegijanustatė:R.

J. nuteistas už savo Å¡eimos nario nužudymÄ . Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė tokiomis aplinkybėmis.R. J. laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 11 d., 22.00 val., iki 2010 m. balandžio 12 d., 00.20 val., tiksliau nenustatytu laiku, V. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir O. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine O. M. metu, tyčia sudavė jai deÅ¡inės rankos delnu ne mažiau kaip du smÅ«gius į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas kairės pusės skruosto - akies apatiniame voke, poodinę kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inio kampo - žando srityje, o nuo suduoto smÅ«gio į veido sritį, nukentėjusiajai atsitrenkus galva į durų staktÄ , to pasėkoje padarė kraujosruvas deÅ¡inio smilkinio - kaktos - momens minkÅ¡tuose audiniuose.

Viso to pasėkoje dėl kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, O. M. įvykio vietoje mirė. Tokiu bÅ«du R. J. nužudė savo Å¡eimos narį - sugyventinę O. M..Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka. Jis pripažįsta, kad V. M. bute su O. M. susiginčijo bei sudavė jai ranka per skruostÄ , po to O. M. nuėjo į savo butÄ . Po 20 min. jis taip pat sugrįžo namo ir jie su sugyventine vėl barėsi, jis dar vienÄ kartÄ nestipriai sudavė jai į veidÄ .

Po Å¡io smÅ«gio sugyventinė atsitrenkė galva į durų staktÄ , bet jokių žaizdų jai neatsirado. Po to jie susitaikė, nusipirko alaus, vyno ir vėl gėrė. Apie 22 val. jis nuėjo miegoti, o O. M. liko prie stalo. KÄ nukentėjusioji veikė, kol jis miegojo, nežino. Nubudęs apie 2 val. nakties jis uždegė žvakę, nes bute atjungta elektra, kalbino O. M., bet ji nejudėjo ir nekalbėjo. Nubėgęs pas kaimynÄ V. M. papasakojo, kas atsitiko, S. D. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ o V.

M. policijÄ . Nužudyti O. M. jis negalėjo, nes jo suduoti smÅ«giai delnu per veidÄ buvo nestiprÅ«s, dėl to nukentėjusioji net neiÅ¡sakė jokių nusiskundimų. Mano, kad jam užmigus, jo sugyventinė galėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto, su kuo nors aiÅ¡kintis santykius, susipykti su kokiais nors kitais asmenimis bei patirti traumas, nuo kurių mirė. Ji galėjo kur nors ir nugriÅ«ti bei susižaloti, nes ji buvo stipriai neblaivi. Nuo jų abiejų iÅ¡gerto alkoholio O. M. tokia girta negalėjo bÅ«ti. Kad O.

M. mėgo iÅ¡gerti, konfliktuoti, pavyduliauti, patvirtino visi jÄ ir jį (nuteistÄ jį) pažinoję liudytojai. Greitosios pagalbos medikė parodė, kad O. M. rado apsirengusiÄ , nors buvo naktis. Teismo nuosprendis grindžiamas iÅ¡ esmės tik prielaidomis. Liudytojai nepatvirtino matę jį muÅ¡antį O. M. ar girdėję nukentėjusiosios kokius nors priekaiÅ¡tus dėl jai suduoto smÅ«gio delnu. Vien tai, kad jie gerdavo, pasimuÅ¡davo ir toks buvo jų gyvenimo bÅ«das, nereiÅ¡kia, kad galima jį nuteisti už nužudymÄ be jokių jo kaltės įrodymų.

Jo kaltės nepatvirtina ir buvę O. M. nusiskundimai, jog jis grasino jÄ nužudyti. Nukentėjusioji mėgo jį kaltinti nebÅ«tais dalykais (nedorybėmis, neiÅ¡tikimybe), tačiau bendro gyvenimo su juo neatsisakė. IÅ¡ ekspertizės iÅ¡vados matosi, kad mirtis galėjo įvykti ir dėl nugriuvimo. Tai, kad jis sÄ Å¾iningai prisipažino sudavęs O. M. smÅ«gius, nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent nuo tų smÅ«gių įvyko mirtis. Eksperto iÅ¡vada nepatvirtina, kad jo suduoti smÅ«giai ir nukentėjusiosios mirtis yra susieti priežastiniu ryÅ¡iu.

O. M. galėjo bÅ«ti sužalota, kai jis miegojo ar kitu laiku, ji galėjo susižaloti ir pati vaikščiodama po butÄ bei suklupus, nes bute nebuvo elektros. Byloje nesurinkta jo kaltės įrodymų, jis nuteistas už nužudymÄ tik dėl to, kad gyvendamas su nukentėjusiÄ ja kartu gerdavo ir konfliktuodavo. Nuteistasis nesutinka ir dėl jam paskirtos bausmės bei priteisto civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nuosprendyje neiÅ¡dėstė jokių motyvų, dėl ko priteisė tokio dydžio žalos atlyginimÄ .

A. E. ir O. M. santykiai nebuvo artimi, jos tik kartais susitikdavo. O. M. girtaudavo, dėl to dukra jai priekaiÅ¡taudavo, tačiau niekaip nepadėjo ir neįtakojo savo motinos tokio gyvenimo bÅ«do. PraÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.Teismo posėdyje nuteistasis R. J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti. Gynėjas praÅ¡o nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ patenkinti ir R. J. iÅ¡teisinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistojo R.

J. apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas.IÅ¡ nuteistojo R. J. apeliacinio skundo matosi, kad su apkaltinamuoju nuosprendžiu jis nesutinka, nurodo, kad jis grindžiamas iÅ¡ esmės tik prielaidomis. Liudytojai nepatvirtino matę jį O. M. muÅ¡ant ar girdėję nukentėjusiosios priekaiÅ¡tus dėl jai suduoto smÅ«gio delnu. Jo du nukentėjusiajai ranka į veidÄ suduoti smÅ«giai buvo nestiprÅ«s, todėl jais O. M. negalėjo bÅ«ti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nuo kurio ji mirė.

Nuteistojo manymu, O. M. galėjo bÅ«ti sužalota kitur tuo metu, kai jis miegojo. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Kad nuteistasis R. J. padarė nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina visuma teisme iÅ¡nagrinėtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų: įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, specialisto bei ekspertizės akto iÅ¡vados ir eksperto paaiÅ¡kinimai teisme, nukentėjusiosios, liudytojų bei paties nuteistojo R. J. parodymai.Teisme apklausta nukentėjusioji A.

E. parodė, kad jos motina O. M. gyveno kartu su R. J., abu girtaudavo. Mama jai skambino iÅ¡ pardavėjos telefono, sakė, kad jÄ R. J. muÅ¡a, prašė atvažiuoti, sakė, kad gali jÄ užmuÅ¡ti. 2010 m. balandžio 12 d., apie 10-11 val., ji buvo atvažiavusi aplankyti savo motinÄ . Laiptinėje iÅ¡girdo, kad ji yra pas kaimynÄ V. M., užėjus į V. M. butÄ , matė lovoje gulinčiÄ moterį. Kambaryje buvo V. M., R. J., A. J.. Ji pasikvietė motinÄ Ä¯ laukÄ , kur buvo išėję ir R. J. bei V.

M.. Ji su mama pabuvo apie 30 minučių, buvo su ja nuvažiavusi iki parduotuvės, ten su mama ir išsiskyrė, ji nuvažiavo namo, o mama grįžo atgal.Liudytojas V. M. teisme parodė, kad pas jį dažnai ateidavo draugai išgerti alaus. Ateidavo ir A. J. bei R. J. su O. M., buvo atvažiavusi ir R. B.. Apie O. M. mirtį jis sužinojo iš R. J., kuris naktį pas jį atėjo ir pasakė, kad Ona mirė, buvo išbalęs, drebėjo. Liudytojas R. S. teisme parodė, kad buvo atėjęs pas V. M., bet neprisimena, ar tai buvo prieš O.

M. mirtį, ar anksčiau. Tada ten buvo ir R. J., A. J., kuris atsivežė R. B.. Buvo atėjusi ir O. M., ji su R. J. susipyko, virtuvėje ginčijosi, o paskui išėjo. Kad R. J. bÅ«tų mušęs O. M., jis nematė. Liudytojas A. J. teisme parodė, kad kartu su R. J. ir R. S. dalyvavo iÅ¡gertuvėse pas V. M., tuomet jis su V. M. į Å¡io butÄ buvo atsivežę ir R. B., tačiau kada tiksliai tai vyko, neprisimena. Tada pas V. M. buvo atėjusi ir O. M., kuri R. J. iÅ¡sivedė namo. Konflikto tarp R. J. ir O.

M. jis negirdėjo. Liudytoja R. B. teisme parodė, kad buvo toks atvejis, kai jÄ pas V. M. nusivežė A. J., dienos ji neprisimena, bet pas V. M. ji atvyko apie pietus. Ten jie buvo keturiese, bet kas tokie, neprisimena, buvo ir R. J.. Jie visi gėrė, kai atėjo R. J. sugyventinė ir ėmė Å¡aukti ant visų, kad negertų. Girdėjo, kaip R. J. su savo drauge barėsi, bet kad jie muÅ¡tųsi, ji nematė. O. M. kaimynai liudytojai S. D. ir D. M. teisme parodė, kad prisimena, kaip naktį pas juos atbėgęs R.

J. Å¡aukė, kad mirė Onutė, prašė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . S. D. buvo nuėjęs pasižiÅ«rėti į jų butÄ , O. M. buvo mirusi, jos veido neįžiÅ«rėjo, nes buvo tamsu, jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir apie motinos mirtį pranešė nukentėjusiosios dukrai Astai. Liudytojas S. D. taip pat parodė, kad iÅ¡ žmonių kalbų yra girdėjęs, jog R. J. muÅ¡a O. M., matydavo jÄ kartais su mėlynėmis, bet kas jai nutiko, jos neklausinėjo. Abu Å¡ie liudytojai parodė ir apie tai, kad O.

M. buvo apkaltinusi D. M., kad Å¡i jÄ buvo anksčiau nustÅ«musi nuo laiptų, tačiau tai netiesa. Apie tai, kad O. M. pati buvo nukritusi nuo laiptų, D. M. vėliau sužinojo iÅ¡ kaimynės. Å i liudytoja taip pat parodė, kad prieÅ¡ mėnesį iki Å¡io įvykio O. M. buvo pas jÄ atėjusi, prašė paskambinti jos dukrai ir pasakyti, kad R. J. jÄ muÅ¡a. Liudytoja D. Z. teisme parodė, kad O. M. - jos buvusi kaimynė. Žino, kad ji gyveno su R. J., kuriam pavyduliavo, kad jie abu mėgdavo iÅ¡gerti.

KartÄ ji buvo nuėjusi pas kaimynę D. S., ten buvo ir O. M., D. S. paprašė Å¡ios iÅ¡eiti, o O. M. išėjus, laiptinėje iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , išėjusi pamatė, kad tai O. M. nukrito nuo laiptų. Liudytoja Z. S. teisme parodė, kad dirba parduotuvėje. Datos neprisimena, bet dienÄ prieÅ¡ tai, kai sužinojo apie O. M. mirtį, nukentėjusioji buvo atėjusi į parduotuvę, prašė paskambinti dukrai Astai, skundėsi, kad jÄ muÅ¡a sugyventinis R. J., prašė dukros atvažiuoti pas jÄ .

Ji surinko telefono numerį, o O. M. su dukra kalbėjosi pati. Tuomet O. M. sumuÅ¡ta nebuvo. Greitosios pagalbos medikė liudytoja R. M. teisme parodė, kad pagal iÅ¡kvietimÄ naktį vyko į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , O. M. rado lovoje gulinčiÄ apsirengusiÄ . ApžiÅ«rėjusi nukentėjusiÄ jÄ konstatavo jos mirtį. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 116-117 b. l.) liudytoja R. M. buvo parodžiusi, kad kvietimas į (duomenys neskelbtini) kaimÄ pas O. M. buvo gautas 2010 m. balandžio 13 d., 1.42 val., kažkoks kaimynas paskambino ir pasakė, kad lygtai moteris mirė.

Atvykusi smurto žymių ji nepastebėjo, bute buvęs nukentėjusiosios sugyventinis paaiÅ¡kino, kad jie abu kartu miegojo, o naktį pastebėjo, kad ji negyva. R. M. buvo parodžiusi ir apie tai, kad pagal iÅ¡kvietimÄ pas O. M. ji buvo nuvykusi ir 2010 m. vasario 22 d., GMP kvietė (duomenys neskelbtini) PSCP gydytoja A. S., kuri buvo iÅ¡raÅ¡iusi O. M. siuntimÄ Ä¯ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Siuntime buvo nurodyta, kad O. M. diagnozuota vidutinio sunkumo galvos trauminė liga, kairės pusės Å¡onkaulių lūžimas.

Ji pati pastebėjo O. M. veide kraujosruvas. Pacientė buvo pristatyta į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Šiuos teisiamajame posėdyje perskaitytus parodymus liudytoja R. M. patvirtino.Iš išdėstytų liudytojų bei nukentėjusiosios parodymų matosi, kad jie konkrečių O. M. sužalojimo aplinkybių nematė ir nežino. Išgertuvių metu pas V. M. buvę liudytojai negalėjo ir tiksliai pasakyti, kada buvo įvykis, kai R. J. susikivirčijo su O. M., tačiau iš jų parodymų apie išgertuvėse pas V.

M. dalyvavusius asmenis, taip pat ir R. B., akivaizdu, kad jie parodymus davė apie kaltinime nurodytu laiku buvusius įvykius. Nors ir nenurodę tikslios iÅ¡gertuvių pas V. M. dienos, visi parodė, kad pas V. M. buvo atėjusi ir O. M. ir kad R. J. su O. M. virtuvėje barėsi. Nukentėjusioji A. E. taip pat parodė, kad savo motinÄ ji buvo atvažiavusi aplankyti ir jÄ rado pas V. M., kur taip pat pastebėjo ir lovoje gulinčiÄ moterį (R. B.). Å iuos liudytojų bei nukentėjusiosios parodymus atitinka ir paties nuteistojo parodymai.

Nors nė vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų tikrai neparodė, kad matė R. J. smurtaujant prieÅ¡ O. M., tačiau pats nuteistasis R. J. neneigia sudavęs O. M. smÅ«gį į veidÄ V. M. bute, o po to dar ir savo bute sudavė vienÄ smÅ«gį.Apklaustas teisme nuteistasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad abu su savo sugyventine O. M. savo namuose dažnai iÅ¡gerdavo, kartais nueidavo pas kaimynÄ V. M.. TÄ dienÄ pas kaimynÄ V. M. gėrė alų, ten buvo atėję A. J., R. S., R. B.. Pas V. M. atėjusi jo sugyventinė O.

M. ir pamačiusi lovoje gulinčius V. M. su R. B., pradėjo jam (R. J.) priekaiÅ¡tauti dėl R. B. ir jiedu susibarė. Jis vienÄ kartÄ delnu sudavė savo sugyventinei į skruostÄ ir liepė jai eiti namo, o po 20 min. ir pats parėjo namo. Savo bute O. M. jam vėl priekaiÅ¡tavo, jie vėl barėsi ir jis vėl delnu vienÄ kartÄ sudavė jai į veidÄ . Nuo Å¡io smÅ«gio O. M. galva trenkėsi į durų staktÄ , atrodo, deÅ¡ine puse. Paskui jie susitaikė, jis nuėjo į parduotuvę dar nupirko alaus, vyno ir jie abu gėrė, o paskui abu nuėjo miegoti.

Apie 2 val. nakties nubudo, uždegė žvakę, nes bute nebuvo elektros, ir pajudinęs sugyventinę suprato, kad ji negyva. TÄ dienÄ , kai jie gėrė pas V. M., O. M. dukra nebuvo atvažiavusi, jam atrodo, kad pas V. M. jie gėrė balandžio 11 d., tačiau dėl dienos gali klysti, nes jis girtavo ir dienų neskaičiavo. Kai jie atsigulė miegoti, jis savo buto duris užrakino ir raktÄ padėjo ant stalo. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. J. iÅ¡ esmės savo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų nepaneigė, tačiau parodė, kad O.

M. smÅ«gius sudavė anksčiau. Jis parodė, kad savo sugyventinės O. M. nenužudė, kas jÄ galėjo sužaloti įvykio dienÄ , nenumano. Kelis smÅ«gius O. M. jis tikrai sudavė, bet tai, jo manymu, buvo ne balandžio 12 dienÄ . Tačiau atsakydamas į gynėjo klausimus nuteistasis jau pripažino savo namuose sudavęs savo sugyventinei smÅ«gį, nuo kurio ji „atsilenkė, o po to atsitrenkė į staktÄ â€œ, nuo Å¡io smÅ«gio ji nenugriuvo. SmÅ«gį sudavė dėl to, kad O. M. jam priekaiÅ¡tavo.

Taip pat parodė, kad sugyventinės stipriai sužaloti nenorėjo, jÄ kartais pastumdavo, bet nemuÅ¡davo.Vertinant nuteistojo R. J. parodymus, kolegija atkreipia dėmesį, kad jie nėra nuoseklÅ«s ir vienodi. Pirmosios įtariamojo apklausos metu (2 t., 23-24 b. l.) nuteistasis buvo parodęs, kad jis su O. M. 2010 m. balandžio 10-12 dienomis savo namuose gėrė dviese, pas juos niekas nebuvo atėjęs. Balandžio 12 d., apie 10 val., O. M. nuėjo į parduotuvę ir parnešė vyno ir alaus. Kai ji grįžo, sumuÅ¡ta nebuvo.

Po to, apie pietus, O. M. dar kartÄ Ä—jo į parduotuvę ir atnešė dar du butelius to paties vyno ir butelį alaus. Ar tÄ dienÄ buvo atvykusi O. M. dukra, neprisimena. Jie visÄ dienÄ abu su O. M. savo namuose gėrė, buvo labai girti ir apsirengę nuėjo miegoti, nes dėl girtumo jau nesugebėjo nusirengti. Naktį nubudęs pamatė, kad nukentėjusioji negyva. Apie jokį konfliktÄ su nukentėjusiÄ ja Å¡ios apklausos metu nuteistasis nebuvo užsiminęs. Papildomos įtariamojo apklausos metu (2 t., 25 b. l.) R.

J. parodė, kad pirminiai jo parodymai nėra visiškai teisingi ir jis juos nori patikslinti. Jis parodė, kad dar anksčiau jis O. M. buvo įspyręs į šlaunį, bet jie susitaikė. Taip pat parodė, kad apie 3-4 ar mažiau dienų iki O. M. mirties jis su O. M. susipyko V. M. bute, prieš tai jie abu gėrė savo bute. Kai jie pas V. M. gėrė ir žaidė šaškėmis, atėjusi O. M. ir pamačiusi lovoje gulinčius V. M. su R. B., pradėjo kelti pavydo scenas, šaukti ant jo, prikaišioti, kad jie visi miega su R.

B.. Jam nusibodo klausytis ir teisintis, todėl jis sudavė O. M. delnu į veidÄ ir liepė jai eiti namo. O. M. iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. TÄ pačiÄ dienÄ sugrįžus namo ir O. M. vėl priekaiÅ¡taujant, jis dar kartÄ sudavė nukentėjusiajai į veidÄ , kur pataikė, nežiÅ«rėjo, galėjo pataikyti ir į lÅ«pas, ir į nosį, ir į deÅ¡inį skruostÄ . Nuo Å¡io smÅ«gio ji stipriai galva trenkėsi į durų staktÄ , bet nenugriuvo. Dar vėlesnės apklausos metu nuteistasis R.

J. parodė, kad paskutinį vakarÄ iki mirties jis su O. M. savo bute gėrė, bet jokių konfliktų tarp jų nebuvo, bent jis to neprisimena. Paskutinį kartÄ O. M. jis sudavė V. M. bute, virtuvėje, kai O. M. pas V. M. rado R. B.. TÄ vakarÄ jie abu buvo labai girti, nuėjo miegoti su drabužiais, duris užsikabino kabliuku. Tačiau tos pačios apklausos metu vėliau jau nurodė, kad grįžus iÅ¡ V. M. buto, jis savo sugyventinei dar kartÄ sudavė į veido sritį, nes Å¡i vėl prikaiÅ¡iojo R.

B., o nuo Å¡io smÅ«gio nukentėjusioji atsitrenkė į durų staktÄ . Kada visa tai buvo, jis negalėjo pasakyti, nes iki O. M. mirties jie jau apie mėnesį laiko gėrė neiÅ¡siblaivydami. Å iuos teisme perskaitytus parodymus nuteistasis patvirtino. Savo parodymus nuteistasis R. J. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 30-35 b. l.), o ant manekeno pademonstravo, kaip sudavė smÅ«gį O. M. į galvÄ V. M. virtuvėje bei savo bute ir kaip O. M. galva atsitrenkė į durų staktÄ .Nors nuteistojo R.

J. parodymai ir nėra labai nuoseklÅ«s ir vienodi, tačiau apie kai kurias esmines įvykio aplinkybes nuteistasis vienodai parodė viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. R. J. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų net keletÄ kartų buvo vienodai parodęs, jog O. M. į veidÄ sudavė du smÅ«gius: vienÄ V. M. bute ir vienÄ jau namuose, po ko Å¡i dar stipriai trenkėsi galva į durų staktÄ . TÄ patį jis parodė ir pirmosios instancijos teisme. Tačiau duodamas teisme parodymus apie įvykių sekÄ , t. y.

V. M. bute tarp jo ir sugyventinės O. M. buvusį konfliktÄ , ten jo nukentėjusiajai suduotÄ smÅ«gį į veidÄ , o po to jau jų bute buvusius įvykius ir jo O. M. suduotÄ dar vienÄ smÅ«gį į veidÄ , nuteistasis aiÅ¡kiai nenurodė dienos, kada visa tai vyko. Atsakydamas į teismo klausimus, nuteistasis vienÄ kartÄ nurodydavo, kad pas V. M. jie gėrė balandžio 11 dienÄ , o kitÄ kartÄ kad balandžio 12 d. Kokia buvo diena, kai atvažiavo policija bei greitoji pagalba ir iÅ¡vežė O. M., nuteistasis tiksliai atsakyti negalėjo.

Jis parodė, kad miegoti abu su O. M. jie nuėjo balandžio 11 d., apie 22 val., o apie 2 val. nakties nubudęs nukentėjusiÄ jÄ rado negyvÄ , todėl iÅ¡eitų, kad tai buvo balandžio 12 dienÄ . Teisme perskaičius specialisto iÅ¡vadÄ apie atliktÄ O. M. kÅ«no tyrimo laikÄ (1 t., 29 b. l.), nuteistasis parodė, kad dėl dienos jis gali klysti, nes jie gėrė ir dienų neskaičiavo. IÅ¡ kaltinamojo akto ir nuosprendžio nustatomosios dalies matosi, kad nusikaltimo padarymo laikas nuo 2010 m. balandžio 11 d., 22 val., iki 2010 m. balandžio 12 d., apie vidurnaktį yra nurodytas tik apytiksliai.

Taip pat nėra nurodytas ir laikas, kada O. M. mirė. Tačiau teismo išvados šioje dalyje atitinka bylos aplinkybes. Iš išdėstytų ir aptartų liudytojų, nukentėjusiosios ir paties nuteistojo parodymų matosi, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytus smūgius nukentėjusiajai O. M. nuteistasis sudavė būtent kaltinime nurodytu laiku, kuris, kaip jau buvo nurodyta, yra tik apytikslis. Kad būtent nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytu laiku buvo padaryti O. M. galvoje sužalojimai, tapę jos mirties priežastimi, patvirtina ir objektyvūs įrodymai, t. y. specialisto išvada (1 t., 29-33 b. l.).

Iš šios specialisto išvados matosi, kad O. M. mirtis ištiko nuo ūmios subdurinės hematomos apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui. O. M. kūne nustatyti sužalojimai: minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio, kairio skruosto ir viršutinės lūpos dešinės pusės-žando srityje išsivystė nuo trijų smūgių kietu buku daiktu. Subdurinė hematoma galėjo išsivystyti nuo kiekvieno iš šių sužalojimų.

Visi konstatuoti sužalojimai padaryti maždaug vienu metu paros laikotarpiu iki mirties. Mirtis iÅ¡tiko apie 8-12 val. iki palaikų autopsijos ir ji iÅ¡tiko nuo sužalojimų galvoje visumos. Tikėtina, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusioji kurį laikÄ (net valandomis) galėjo atlikti aktyvius veiksmus. Byloje esant duomenų apie tai, kad O. M. dar iki kaltinime nurodytų įvykių buvo susižalojusi nukrisdama nuo laiptų ir galimai buvus sumuÅ¡ta, o taip pat esant R. J. parodymams, kad jis nukentėjusiajai smÅ«gį sudavė prieÅ¡ savaitę iki kaltinime nurodomų įvykių, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė.

Å ios ekspertizės akto iÅ¡vados iÅ¡ esmės patvirtino jau nurodytÄ specialisto iÅ¡vadÄ , tik joje buvo iÅ¡samiau paaiÅ¡kintas sužalojimų padarymo mechanizmas, taip pat joje atsakyta ir į papildomai užduotus klausimus.Ekspertizės akto iÅ¡vadoje (1 t., 50-58 b. l.) nurodyta, kad O. M. mirties priežastimi buvo kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. O. M. galvoje buvo nustatyti tokie sužalojimai: poodinė kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inio kampo-žando srityje, kraujosruva kairės pusės skruosto-akies apatiniame voke ir kraujosruva deÅ¡inio smilkinio-kaktos-momens minkÅ¡tuose audiniuose.

Sprendžiant iÅ¡ sužalojimų lokalizacijos ir jų pobÅ«džio, kraujosruvas virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡iniame kampe bei kairės akies pusės skruosto-akies apatiniame voke galėjo patirti tiek nuo suduodamų dviejų smÅ«gių kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, tiek atsitrenkdama į tokio pobÅ«džio pavirÅ¡ius griuvinėjant. Tikėtina, kad masyviÄ kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio-kaktos-momens minkÅ¡tuose audiniuose nukentėjusioji patyrė nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių.

Visi trys sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti paros laikotarpiu iki mirties. IÅ¡ medicininių duomenų nustatyti tiksliau (valandų tikslumu ar pan.) kiekvieno sužalojimo padarymo laikÄ ir/ar jų padarymo eiliÅ¡kumÄ , nėra galimybės. Nustatyti konkrečiai, nuo kurio iÅ¡ nurodytų trijų trauminių poveikių į galvÄ (galvos sužalojimų) iÅ¡siliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, nėra galimybės, todėl tarp bet kurio iÅ¡ Å¡ių sužalojimų ir kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryÅ¡ys.

Tiek kartu, tiek atskirai Å¡ie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Po patirtų galvos sužalojimų nukentėjusioji galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus (pvz., judėti, gintis, Å¡aukti). O. M. mirtis galėjo įvykti apie 2010 m. balandžio 12 d. vidurnaktį. Be galvos sužalojimų, O. M. lavone buvo konstatuotos dvi poodinės kraujosruvos pilvo deÅ¡inėje pusėje, kurių padarymo laikas vertinamas keliomis paromis iki mirties, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o tarp Å¡ių sužalojimų ir mirties priežastinio ryÅ¡io nėra.

Ekspertizės akto iÅ¡vadoje atsakant į klausimÄ dėl galimos ankstesnių O. M. patirtų sužalojimų įtakos mirčiai, nurodyta, kad tarp nurodomų galimų traumavimo epizodų 2010-02-11, 2010-02-22 bei apie 2010-04-05 ir O. M. mirties priežastinio ryÅ¡io nėra. Specialisto iÅ¡vadoje nurodytas O. M. mirties laikas (apie 8-12 val. iki palaikų autopsijos, kuri buvo atlikta 2010 m. balandžio 13 d., 8.20 – 9.30 val.) bei sužalojimų padarymo laikas (paros laikotarpiu iki mirties) atitinka kaltinime ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytÄ nusikaltimo padarymo laikÄ .

Ä®vertinant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nukentėjusiosios O. M. mirtis galėjo įvykti apie vidurnaktį iÅ¡ 2010 m. balandžio 12 d. į 13 dienÄ . Toks mirties laikas nurodytas ir komisijinės ekspertizės akto iÅ¡vadoje, tik nurodant, kad O. M. mirtis galėjo įvykti 2010 m. balandžio 12 d., apie vidurnaktį, joje nekonkretizuota, ar tas vidurnaktis yra iÅ¡ balandžio 11 d. į 12 d., ar iÅ¡ 12 d. į 13 dienÄ . Å ios iÅ¡vados dėl O. M. mirties ir sužalojimų padarymo laiko, o taip pat ir iÅ¡vados apie O.

M. galvoje nustatytas sužalojimų ir trauminių poveikių skaičių, sužalojimų lokalizacijÄ bei jų atsiradimo mechanizmÄ atitinka ir paties nuteistojo R. J. parodymus apie jo O. M. į veidÄ suduotus du smÅ«gius, o taip pat vienÄ dėl suduoto smÅ«gio nukentėjusiosios atsitrenkimÄ galva į durų staktÄ . Nors ekspertizės akto iÅ¡vadoje ir nurodyta, kad kraujosruvos virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡iniame kampe bei kairės akies pusės skruosto-akies apatiniame voke galėjo atsirasti tiek nuo suduodamų dviejų smÅ«gių kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, tiek atsitrenkiant į tokio pobÅ«džio pavirÅ¡ius griuvinėjant, o masyviÄ kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio-kaktos-momens minkÅ¡tuose audiniuose nukentėjusioji tikėtina patyrė nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, tai nuteistojo R.

J. kaltės nepaneigia. Teisme apklaustas ekspertas J. Rybalko savo iÅ¡vadÄ patvirtino ir paaiÅ¡kino, kad pagrindinė mirties priežastis buvo kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio. Kraujo iÅ¡siliejimo mechanizmas yra toks, kad nuo smÅ«gio įvyksta staigus galvos smegenų pasisukimas kaukolės viduje. Jis paaiÅ¡kino, kad žando ir lÅ«pų srityje smÅ«giai yra pavojingi, jie galėjo bÅ«ti patirti tiek sudavus smÅ«gius, tiek nugriuvus. Nuo suduoto smÅ«gio nukentėjusioji galėjo atsitrenkti veidu į staktÄ , kuri gali bÅ«ti tas kietas bukas daiktas.

IÅ¡ paties nuteistojo R. J. parodymų matosi, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu O. M. niekur nugriuvusi nebuvo. Netgi po nuteistojo suduoto smÅ«gio nukentėjusioji nenugriuvo, o tik atsitrenkė galva į durų staktÄ . Todėl du jos galvoje konstatuoti sužalojimai (poodinė kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inio kampo-žando srityje, kraujosruva kairės pusės skruosto-akies apatiniame voke) galėjo bÅ«ti padaryti bÅ«tent nuteistajam sudavus du smÅ«gius į veidÄ . Tai, kad ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, jog masyviÄ kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio-kaktos-momens minkÅ¡tuose audiniuose nukentėjusioji galėjo patirti nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, nuteistojo kaltės taip pat nepaneigia.

Teismas nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ir trečiasis trauminis poveikis į galvÄ buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nukentėjusiosios mirtimi. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiosios atsitrenkimas galva į durų staktÄ ir galvos traumavimas yra tarpinė, tačiau dėsninga grandis tarp tyčinio stipraus smÅ«gio į veidÄ (galvÄ ) ir nukentėjusiosios mirties. Tarp veiksmų suduodant smÅ«gį ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris bÅ«tų turėjęs įtakos nukentėjusiosios mirčiai.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp R. J. veiksmų ir padarinių – O. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo, nulėmusio jos mirtį. Tiek specialisto, tiek ir ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodyta, kad nustatyti konkrečiai nuo kurio iÅ¡ nurodytų trijų trauminių poveikių į galvÄ buvo padarytas mirtį sukėlęs galvos sužalojimas, nėra galimybės, todėl tarp bet kurio iÅ¡ nustatytų galvos sužalojimų ir kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryÅ¡ys.

FaktiÅ¡kai Å¡ios iÅ¡vados patvirtina, kad O. M. mirtis įvyko nuo sužalojimų galvoje visumos. Å ios iÅ¡vados paneigia ir kitus apelianto skundo argumentus. Nuteistasis savo parodymuose ir apeliaciniame skunde nurodo, kad O. M. neiÅ¡sakė jokių nusiskundimų po jai suduotų smÅ«gių, o po to jie susitaikė ir toliau gėrė, todėl jis mano, kad ji numirė ne dėl jo suduotų smÅ«gių. Tačiau jau iÅ¡dėstytos specialisto ir ekspertizės iÅ¡vados apie tai, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusioji kurį laikÄ galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, o taip pat ir eksperto paaiÅ¡kinimai teisme tokius nuteistojo teiginius paneigia.

Ekspertas teisme paaiÅ¡kino, kad nuo kraujo iÅ¡siliejimo iki mirties galėjo praeiti kelios valandos, o iÅ¡ pradžių kurį laikÄ galėjo ir nebÅ«ti jokių medicininių simptomų, kurie paskui galėjo atsirasti greitai. Kraujo iÅ¡siliejimas įvyko nuo smÅ«gio plyÅ¡us tarpinei kraujagyslei. Tokia trauma dažniausiai nutinka tiems, kurie piktnaudžiauja alkoholiu. Paties nuteistojo parodymai apie tai, kad po jo nukentėjusiajai suduotų smÅ«gių bei jos atsitrenkimo galva į durų staktÄ O. M. iÅ¡ niekur nebėgo kraujas, irgi nepaneigia nukentėjusiosios galvoje nustatytų sužalojimų atsiradimo dėl nuteistojo suduotų smÅ«gių, tai atitinka ir apžiÅ«ros protokole užfiksuotus duomenis apie tai, kad ant O.

M. lavono smurto žymių nepastebėta. Tuo tarpu apelianto argumentai apie tai, kad palikęs O. M. sėdėti prie stalo jis nuėjo miegoti ir nežino, kÄ nukentėjusioji veikė, kol jis miegojo, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinkantys bylos aplinkybių. Nuteistasis apeliaciniame skunde iÅ¡kėlė versijÄ , kad jam užmigus, O. M. galėjo iÅ¡eiti ir konfliktuoti su kokiais nors kitais asmenimis ir tokiu bÅ«du patirti traumas, nuo kurių numirė, taip pat galėjo nugriÅ«ti ir susižaloti namuose, nes ji buvo labai girta, o namuose nebuvo elektros, tačiau tokia jo versija yra nepagrįsta ir atmetama.

Pirmiausia, pažymėtina, kad versijas apie tai, kokiu bÅ«du nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti padaryti sužalojimai, nuteistasis pirmÄ kartÄ nurodo savo apeliaciniame skunde. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jis nebuvo parodęs apie tai, kad O. M. galėjo naktį iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Atvirkščiai, teisme nuteistasis parodė, kad jie abu nuėjo miegoti, jis netgi parodė, kad pats užrakino buto duris ir raktÄ padėjo ant stalo. IÅ¡ teisme perskaitytų nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matosi, kad nubudęs naktį jis rado sugyventinę negyvÄ , ji gulėjo su juo vienoje lovoje prie sienos, o jis – nuo kraÅ¡to.

Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusioji ne tik nebuvo išėjusi iÅ¡ namų, bet ir nuteistojo nepastebėta nebuvo iÅ¡lipusi iÅ¡ lovos. Be to, jis buvo parodęs, kad tÄ vakarÄ jie abu buvo tiek girti, jog atsigulė miegoti su rÅ«bais, nes net neįstengė nusirengti, kas paneigia ir nuteistojo skundo argumentus apie tai, kad nuo abiejų iÅ¡gerto alkoholio nukentėjusioji negalėjo bÅ«ti tokia neblaivi. Apeliantas skunde nurodo, kad visi liudytojai parodė apie tai, kad O. M. buvo konfliktiÅ¡ka ir jam pavyduliavo.

Tokios nuteistojo versijos, kad O. M. buvo pavydi ir išgėrusi kaltinime nurodytu laiku galėjo išeiti iš namų aiškintis santykių ir taip patirti sužalojimus, jokie bylos duomenys nepatvirtina. Vienintelė liudytoja D. Z. teisme parodė, kad O. M. pavyduliavo R. J., tačiau jokių duomenų apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku, juo labiau naktį, būtų išėjusi iš namų ir dėl to su kuo nors konfliktavusi, byloje nėra. To nepatvirtina netgi paties nuteistojo išdėstyti ir jau aptarti parodymai.

Be to, kaip matosi iÅ¡ apeliacinio skundo, pats nuteistasis R. J. tik spėlioja apie tai, kaip O. M. galėjo bÅ«ti sužalota, nurodydamas ir apie jos nugriuvimÄ , vaikščiojimÄ po butÄ tamsoje, suklupimÄ . Skundo argumentus apie tai, kad naktį nukentėjusioji galėjo bÅ«ti išėjusi iÅ¡ buto, nuteistasis grindžia ir greitosios medicinos pagalbos felčerės parodymais apie tai, kad ji O. M. rado gulinčiÄ apsirengusiÄ . Tačiau tokius nuteistojo argumentus irgi paneigia jau iÅ¡dėstyti ir aptarti jo paties parodymai apie tai, kad dėl girtumo neįstengę nusirengti jie abu atsigulė miegoti su drabužiais.

Taigi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apelianto argumentus apie tai, kad sužalojimus nukentėjusiajai galėjo padaryti kokie nors kiti asmenys arba juos pasidaryti pati O. M.. Nors nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nenurodo, kad O. M. mirtis galėjo įvykti dėl jos dar anksčiau patirtų sužalojimų, kai buvo nukritusi nuo laiptų, teisme apie tai nuteistasis buvo nurodęs. Nuteistojo parodymus apie tai, kad nukentėjusioji O. M. sužalojimus buvo patyrusi dar iki kaltinime nurodyto įvykio ir kad tai galėjo turėti įtakos jos mirčiai, visiškai paneigia komisijinės teismo ekspertizės išvada.

Joje aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyta, kad tarp nurodomų galimų traumavimo epizodų 2010-02-11, 2010-02-22 bei apie 2010-04-05 ir O. M. mirties priežastinio ryÅ¡io nėra.IÅ¡dėstyti ir aptarti įrodymai, o didžiÄ ja dalimi paties nuteistojo R. J. parodymai paneigia apelianto keliamas versijas ir skundo argumentus apie tai, kad jis už O. M. nužudymÄ nuteistas nepagrįstai, ir patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytu laiku ir kitomis aplinkybėmis O. M. galvoje nustatytus sužalojimus padarė bÅ«tent nuteistasis R.

J., ir nuo tų sužalojimų nukentėjusioji mirė. Ir specialisto, ir ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai galvoje nustatyti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , o ekspertizės akto iÅ¡vadoje konkrečiai nurodyta, kad tie trys sužalojimai, kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra siejami priežastiniu ryÅ¡iu su mirtimi.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys.

Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo jÄ atimti.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.              Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis parodė, kad jis nenorėjo taip stipriai sužaloti O. M.. Byloje iÅ¡ tikrųjų nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis R. J. bÅ«tų norėjęs nužudyti O. M., tačiau suduodamas smÅ«gius savo sugyventinei O.

M. į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ - galvÄ , suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios gyvybę, ir nors nenorėjo atimti jai gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. J. O. M. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Paties nuteistojo, liudytojų bei nukentėjusiosios A. E. parodymais nustatyta, kad R. J. su O. M. pusantrų metu kartu gyveno neįregistravę santuokos, vedė bendrÄ Å«kį, todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis R.

J. nužudė savo Å¡eimos narį – sugyventinę O. M. ir jo nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka ir dėl jam paskirtos bausmės, tačiau jokių argumentų dėl to nenurodo. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad paskirdamas R. J. bausmę teismas vadovavosi BK 54 str. 2 d. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir Å¡io BK straipsnio bei jokių kitų BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė.

Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis parodė, kad prieÅ¡ įvykį jis net kelias dienas gėrė savo namuose ir pas kaimynÄ V. M., įvykio dienÄ jis taip pat buvo labai girtas, nes eidamas miegoti net neįstengė nusirengti. Akivaizdu, kad nuteistojo apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytÄ nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę teismas nustatė pagrįstai.

Ä®vertinus visas bylos aplinkybes galima daryti iÅ¡vadÄ , kad faktiÅ¡kai apsvaigimas nuo alkoholio ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko nuteistasis panaudojo prieÅ¡ O. M. fizinį smurtÄ ir padarė O. M. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kuris buvo nukentėjusiosios mirties priežastimi. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad skirdamas R. J. bausmę, teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, taip pat įvertino ir kaltininko asmenybę.

R. J. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , juo sukelti sunkÅ«s ir neatstatomi padariniai – žmogaus mirtis, nukentėjusiajai A. E. motinos mirtis sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nors R. J. anksčiau ir neteistas, tačiau yra baustas už administracinės teisės pažeidimus: alkoholinių gėrimų gėrimÄ vieÅ¡osiose vietose arba girto pasirodymÄ vieÅ¡osiose vietose bei autoįvykio sukėlimÄ esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. (duomenys neskelbtini) seniÅ«no iÅ¡duotoje charakteristikoje R.

J. apibūdinamas kaip niekur nedirbantis ir piktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo. Iš liudytojų Z. S. ir D. M. parodymų matosi, kad R. J. savo sugyventinę O. M. mušdavo ir anksčiau, joms apie tai yra sakiusi pati O. M., kai ateidavo paskambinti savo dukrai, kuriai irgi guodėsi dėl tokio R. J. elgesio su ja. Kad su O. M. susipykdavo ir netgi nesmarkiai jai suduodavo, pripažino ir pats nuteistasis. Visos šios aplinkybės R. J. ne tik apibūdina neigiamai, bet ir patvirtina jau susiformavusias nuteistojo antivisuomenines nuostatas ir kad šio nusikaltimo padarymas buvo loginė jo tokio gyvenimo ir veiksmų pasekmė.

Nustatant bausmės dydį, buvo atsižvelgta, kad R. J. nusikaltimÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia, kad yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. BK 129 str. 2 d. 3 p. sankcija numato terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Teismas R. J. paskyrė mažesnę už Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį 13 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į visas jau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, R.

J. paskirta bausmė negali bÅ«ti laikomos per griežta ir jÄ Å¡velninti pagrindo nėra.Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė ir civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Nurodo, kad teismas neiÅ¡dėstė jokių motyvų, iÅ¡ ko susideda teismo priteistas turtinės ir neturtinės žalos dydis. Nukentėjusiosios A. E. ir O. M. santykiai niekada nebuvo artimi, O. M. girtavo, dėl ko pati dukra motinai kartais priekaiÅ¡taudavo, tačiau niekaip nepadėjo jai ir neįtakojo tokio jos gyvenimo bÅ«do.

Visi su tuo susiję nuteistojo skundo argumentai irgi yra nepagrįsti ir atmetami.Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. BPK 109 str. nustato, kad kartu su baudžiamÄ ja byla yra nagrinėjamas civilinis ieÅ¡kinys tik dėl nusikaltimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. R. J. pripažintas kaltu dėl O. M. nužudymo, todėl jis privalo atlyginti nusikaltimu padarytÄ tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ .

Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygas ir jos dydžio skaičiavimo kriterijus nustato Civilinio kodekso normos, kuriomis ir reikia vadovautis sprendžiant nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalÄ kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais.

Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį.

Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Teismas kaip tik ir įvertino tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi, kokiu būdu jos buvo pažeistos ir kokios yra pasekmės. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė ir nenukrypo nuo šiuo klausimu susiformavusios teisminės praktikos.

Å ioje byloje dėl R. J. nusikalstamų veiksmų buvo atimta žmogaus gyvybė, o žmogaus gyvybė yra viena iÅ¡ didžiausių ir neįkainojamų įstatymo ginamų vertybių. NukentėjusiÄ ja ir civiline ieÅ¡kove Å¡ioje byloje pripažintÄ A. E. su O. M. siejo artimi santykiai, mirusioji buvo jos motina. Nukentėjusioji A. E. turi savo Å¡eimÄ ir gyveno atskirai nuo savo motinos, tačiau iÅ¡ jos pačios ir liudytojų parodymų matosi, kad ji su savo motina bendravo, jÄ aplankydavo. Liudytojos Z.

S. ir D. M. parodė, kad ir pati O. M. skambindavo savo dukrai, kuriai ne tik pasiguosdavo dėl sugyventinio prieÅ¡ jÄ naudojamo smurto, bet ir norėdama atsikratyti žalingo įpročio prašė dukters pagalbos užsikoduoti nuo alkoholio. A. E. su vaikais savo motinÄ aplankė ir prieÅ¡ nusikaltimo įvykį, jos pabendravo lauke, o po to kartu važiavo į parduotuvę. Tai, kad nukentėjusioji A. E., pasak apelianto, papriekaiÅ¡taudavo savo motinai dėl alkoholio vartojimo, dar nerodo, kad dukros ir motinos santykiai nebuvo artimi.

Nepaisant to, kad mirusiosios O. M. gyvenimo bÅ«das nebuvo visiÅ¡kai normalus ir teigiamas, su ja nukentėjusiÄ jÄ A. E. visgi siejo artimi santykiai, todėl jai buvo padaryta neturtinė žala, pasireiÅ¡kianti patirtais dvasiniais iÅ¡gyvenimais dėl motinos netekties. Kaip matosi iÅ¡ bylos, joje nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė A. E. buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 2019,80 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, 87-88 b. l.). Nors teismas nuosprendyje neiÅ¡dėstė, iÅ¡ ko susideda civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta turtinė žala, o byloje nėra turtinę žalÄ patvirtinančių dokumentų, teismo sprendimas priteisti visÄ praÅ¡omÄ 2019,80 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimÄ yra pagrįstas.

Iš civilinio ieškinio matosi, kad jame yra nurodyta ne tik galutinė laidojimo išlaidų pinigų suma, bet ir kuriam tikslui (įkapėms, gėlėms, vainikams, gedulingiems pietums ir kt.) kokia pinigų suma buvo išleista, tie skaičiai nėra apvalūs, taigi akivaizdu, kad jie buvo surašyti iš tas pinigų sumas patvirtinančių dokumentų. Tai, kad byloje nėra jokių laidojimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, nereiškia, kad nukentėjusioji tokių išlaidų neturėjo. Iš byloje esančio civilinio ieškinio matosi, kad jo kopija buvo įteikta pačiam nuteistajam R.

J.. Tai patvirtina jo paties ranka padarytas užraÅ¡as „ieÅ¡kinį gavau J. R. 2010.05.20“. Taigi teigti, kad jam neaiÅ¡ku, iÅ¡ ko susidaro teismo priteistas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra jokio pagrindo. Civiliniame ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodyta, kokios sumos ir kuriam tikslui buvo iÅ¡leistos. Be to, 2019,80 Lt laidojimo iÅ¡laidų pinigų suma, kolegijos nuomone, yra tikrai realaus dydžio ir teismas jÄ iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajai A. E. priteisė pagrįstai. Tuo tarpu dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡samius motyvus.

Buvo įvertinta, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, neigiamas emocijas dėl motinos mirties, taip pat atsižvelgta ir į nuteistojo turtinę padėtį bei į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Sprendžiant priteistos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , kolegija įvertina ne tik žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, esamÄ bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje.

Nors R. J. Å¡iuo metu ir neturi jokio turto, tačiau yra jaunas, sveikas, galintis dirbti, todėl ateityje gali turėti pajamų ir atlyginti priteistÄ Å¾alÄ . Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ nuteistojo R. J. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai A. E., neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ irgi iÅ¡sprendė teisingai.Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a :              Nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                           Linas Šiukšta Teisėjai                                                                                                        Aloyzas Kruopys                                                                                                                      Svajūnas Knizleris