fc107f2c-2dff-421d-8e8e-a830929d05b5 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-357-459/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03012-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2; 2.6.1.4; 3.3.1.18.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L.

Å . (L. Å .) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos ,,Klaipėdos butai“ ieÅ¡kinį atsakovui L. Å . dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iÅ¡keldinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė vieÅ¡oji įstaiga (toliau – VÅ¡Ä®) ,,Klaipėdos butai“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo L.

Å . (toliau – ir atsakovas) 9 779,29 Eur skolÄ už gyvenamosios patalpos nuomÄ ; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; nutraukti su atsakovu sudarytÄ 2018 m. kovo 15 d. Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto (duomenys neskelbtini); iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 1 d. priimtas sprendimas už akių, juo ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai. 2022 m. spalio 10 d. teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas nurodė, kad dalis ieškinyje nurodytos sumos jau buvo priteista įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš mamos N. Š.. Teigė, kad dar kita skolos dalis susidarė laikotarpiu, už kurį yra atsakinga N. Š.. Nurodė, kad turto po mamos mirties nepaveldėjo, todėl, jo nuomone, nėra atsakingas už mamos skolas.

Nurodė, kad trečioji prašomos priteisti skolos dalis susidarė dėl to, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nuo 2021 m. sausio 1 d. vienašališkai padidino nuomos mokestį iki 353,44 Eur. Mano, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neturėjo teisės sudaryti naujų gyvenamos patalpos nuomos sutarčių, nes teisę gyventi šiame bute įgijo kaip sūnus. Teigia, kad su mama buvo sudaryta savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis.

3. IeÅ¡kovė pateiktame atsiliepime į atsakovo praÅ¡ymÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodė, kad iÅ¡ N. Å . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. civilinėje byloje Nr. 2-12624-563/2013 priimtu sprendimu už akių priteisė 5 174,44 Lt negauto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn., tačiau skola atsakovui apskaičiuota tik nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Teigė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, tenkindama N. Å .

Å¡eimos narių praÅ¡ymus, pagal 2017 m. birželio 29 d. Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vienÄ kambarį iÅ¡nuomojo S. Å . ir pagal nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojo atsakovui tris kambarius. 2018 m. sausio 11 d. S. Å . nutraukė vieno kambario nuomos sutartį ir perdavė kambarį Savivaldybei. Pagal atsakovo praÅ¡ymÄ Savivaldybė 2018 m. kovo 15 d. pasirašė su juo viso 4-ių kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Suderinus atsakovo nuomos mokesčių skolas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. AD2-208 buvo tenkintas atsakovo praÅ¡ymas ir iÅ¡nuomotas visas butas. Taigi atsakovui perėjo 6 215,43 Eur buto nuomos mokesčio įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. birželio 29 d. Nurodė, kad atsakovas nevykdė prievolės mokėti sutartimis nustatyta tvarka nuomos mokestį ir gražinti jam perėjusiÄ skolÄ , todėl ir susidarė 9 779,29 Eur skola.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovei vieÅ¡ajai įstaigai ,,Klaipėdos butai“ iÅ¡ atsakovo L. Å . 9 779,29 Eur gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio skolÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022-05-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; nutraukė 2018 m. kovo 15 d. Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos; iÅ¡keldino atsakovÄ iÅ¡ minėtos gyvenamosios patalpos su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikė kitos gyvenamosios patalpos; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių susiklostė prievoliniai teisiniai nuomos santykiai. Nurodė, kad tarp Å¡alių susiklostę patalpų nuomos santykiai yra tęstinio pobÅ«džio, kad dar iki nuomos sutarties sudarymo atsakovas ilgÄ laikÄ gyveno ginčo patalpose kaip nuomininko (N. Å .) Å¡eimos narys. 4.2. Teismas nustatė, kad skola už gyvenamosios patalpos nuomÄ yra labai didelė, kad atsakovas ir toliau nemoka už buto nuomÄ , o skola tik didėja.

Nurodė, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, ir jis neįrodinėjo, kad turi teisę lengvatinėmis sÄ lygomis nuomotis socialinį bÅ«stÄ ar kad jis atitinka Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo (toliau – PBÄ®IÄ®) 9 straipsnio keliamus reikalavimus. Byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turėtų nepilnamečių vaikų ar kad kartu su juo gyventų kitų labiau socialiai pažeidžiamų asmenų. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė galimybės ateityje tinkamai vykdyti iÅ¡ nuomos sutarties kylančių įsipareigojimų.

Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo elgesys, t. y. nemokėjimas už bÅ«sto nuomÄ ilgÄ laikÄ ir siekis gyventi dideliame 4 kambarių bute, rodė jo nerÅ«pestingÄ požiÅ«rį į susiklosčiusiÄ situacijÄ ir iÅ¡ esmės patvirtino, kad socialinio bÅ«sto nuoma jam nėra bÅ«tina. 4.3. Teismas konstatavo sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo pažeidimÄ , o tai sudarė pagrindÄ taikyti CK 6.611 straipsnyje įtvirtintÄ pasekmę – nuomos sutarties nutraukimÄ ir iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos.

Teismas minėtos sankcijos taikymÄ laikė proporcinga priemone nustatytam pažeidimui ir byloje įvertintoms reikÅ¡mingoms faktinėms aplinkybėms. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas L. Å . (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® „ Klaipėdos butai“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolÄ , nenurodė, už kokį laikotarpį ji priteisiama ir pagal kokias nuomos sutartis, be to, ieÅ¡kinį yra pareiÅ¡kęs netinkamas ieÅ¡kovas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo nuomos mokesčio skolÄ pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2005 m. sausio 12 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

Teigia, kad minėta sutartis yra sudaryta tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo mamos N. Å .. Nurodo, kad sutartis galiojo iki naujos nuomos sutarties sudarymo, t. y. iki 2015 m. birželio 4 d. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ jo nuomos mokesčio skolÄ , nesant į nagrinėjamÄ civilinę bylÄ pateiktos 2005 m. sausio 12 d. nuomos sutarties. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertinęs, kokios Å¡alys sudarė minėtÄ nuomos sutartį, ar joje yra nurodyti Å¡eimos nariai ir kas pagal sutartį įvardyti kaip Å¡eimos nariai, rėmėsi minėta sutartimi. 5.2.

Apelianto nuomone, nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad jis iÅ¡nuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2017 metų negyveno, nes gyveno ir dirbo užsienyje (Anglijoje, Å vedijoje) ir buvo deklaravęs iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos. Atsakovas nesutinka, kad skola galėjo bÅ«ti priteista iÅ¡ jo, kaip iÅ¡ Å¡eimos nario, kadangi mama N. Å . (duomenys neskelbtini) mirė, tai Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo prisiteisti skolÄ iÅ¡ mirusios mamos N. Å . paveldėtojo.

Teigia, kad gyvena savarankiÅ¡kai nuo 2007 metų ir nuo to laikotarpio Å¡eimos Å«kio su savo mama N. Å . neveda. Apelianto nuomone, iÅ¡ jo galėjo bÅ«ti priteista tik nuomos mokesčio skolos dalis pagal jo su Klaipėdos miesto savivaldybe sudarytas 2017 m. birželio 29 d. ir 2019 m. kovo 15 d. nuomos sutartis. Apeliantas nesutinka su pakeltu nuomos mokesčio dydžiu – 353,44 Eur, kadangi, sudarydamas nuomos sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe, jis manė, kad nuomos mokestis yra 169,53 Eur. Teigia, kad, pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui, Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo pateikti bÅ«sto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktÄ , kaip nurodyta 2018 m. kovo 15 d. nuomos sutarties 9 dalyje.

Teigia, kad minėtas dokumentas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant civilinę bylÄ . Teigia, kad, ieÅ¡kovei teisingai perskaičiavus nuomos mokesčio skolos dydį ir pateikus jam sÄ skaitÄ , jis su ja atsiskaitys.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ pateikta nebuvo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iÅ¡keldinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos civilinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas.

Minėtame straipsnyje įtvirtinta konstitucinė kiekvieno asmens teisė į teisminę gynybÄ (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos.

Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

12. CK 1.138 straipsnyje numatyti civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. CPK 111–114, 135 straipsniuose nustatyti formalūs reikalavimai procesinio dokumento turiniui – turi būti nurodomas ieškinio (pareiškimo) dalykas ir ieškinio pagrindas, pridedant tai patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius.

Jeigu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia reikalavimÄ , kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieÅ¡kinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieÅ¡kinio pobÅ«džio, atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nuosavybės teise valdo 88,32 kv. m keturių kambarių butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Savivaldybė pagal 2015 m. birželio 4 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) minėtÄ butÄ iÅ¡nuomojo neterminuotai naudotis N. Å . ir jos Å¡eimos nariams sÅ«nums S. Å . ir L. Å .. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12624-563/2013 priteisė ieÅ¡kovei Klaipėdos miesto savivaldybei iÅ¡ atsakovės N. Å . 5171,44 Lt negauto nuomos mokesčio ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-09-25) iki teismo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. AD2-582 „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo“ patenkino S. Š. ir L. Š. pateiktus prašymus. 2017 m. birželio 29 d. vienerių metų laikotarpiui buvo sudaryta Savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su S. Š., jos pagrindu išnuomotas vienas kambarys. 2017 m. birželio 29 d. vienerių metų laikotarpiui buvo sudaryta Savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu L.

Å ., pagal jÄ atsakovui iÅ¡nuomoti trys kambariai. 2018 m. kovo 15 d. su atsakovu buvo pasiraÅ¡yta Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal jÄ atsakovui buvo iÅ¡nuomotas nekilnojamasis turtas (butas), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

14. Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto nuomos sutarties, nuomos mokesčio dydžio ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

15. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos duomenimis, t. y. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u (2016-06-14), minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Vertinant į bylÄ pateiktus VÅ¡Ä® „Klaipėdos butai“ 2022 m. sausio 27 d. įstatus nustatyta, kad VÅ¡Ä® „Klaipėdos butai“ steigėja yra Klaipėdos miesto savivaldybė ir ji yra įstaigos dalininkė (savininkė) (Ä®statų 3 punktas).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kinį yra pareiÅ¡kusi vieÅ¡oji įstaiga kaip asmuo, kuriam nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas). Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus į bylÄ pateiktus duomenis, negali nepritarti apeliacinio skundo argumentams dėl netinkamo ieÅ¡kovo Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, kadangi ieÅ¡kovui, pareiÅ¡kusiam reikalavimÄ savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektu, turinčiu reikalavimo teisę, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti Å¡alių kilusį ginÄÄ .

16. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad reikalavimo teisė priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, nes jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, 1 dalimi, tačiau to nepadarė. Minėto straipsnio dalyje nurodyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ tinkamu ieÅ¡kovu.

Jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad jis bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, tai Å¡is asmuo gali įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneÅ¡a Å¡iam asmeniui (CPK 45 straipsnio 2 dalis). AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Å¡ios teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva, tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).

17. Pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje rėmėsi 2005 m. sausio 12 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ji 2015 m. birželio 4 d. buvo perraÅ¡yta jai suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi į bylÄ pateiktus duomenis, nenustatė, kad nagrinėjamoje byloje kaip įrodymas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, bÅ«tų pateikta 2005 m. sausio 12 d.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pateikta minėta nuomos sutartis. Tokiu atveju pažymėtina, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Å ie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).

Civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimÄ nagrinėjimo teisme metu vykdo bylÄ nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarkÄ nustato bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę. Taigi, esant nurodytai situacijai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra aiÅ¡ku, kaip pirmosios instancijos teismas vertino 2005 m. sausio 12 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė jos pakeitimus (perraÅ¡ymÄ ), nes nagrinėjamoje civilinėje byloje duomenų apie tokiÄ sutartį nėra.

18. Vertinant į bylÄ pateiktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra aiÅ¡ku, remiantis kokiais duomenimis nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad apelianto mama N. Å . yra mirusi, t. y. į bylÄ nėra pateiktas asmens mirties liudijimas, be to, nėra aiÅ¡ku, ar N. Å . turėjo įpėdinių, ar yra jos teisių ir pareigų perėmėjų, kadangi tai turėtų esminės įtakos ir priteistos sumos dydžiui.

Nagrinėjamu atveju taip pat nėra aiÅ¡ku, už kurį laikotarpį pagal nuomos sutartinius santykius priteistas 9 779,29 Eur įsiskolinimas iÅ¡ apelianto, t. y. ieÅ¡kovė teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nenurodo laikotarpio, už kurį praÅ¡o priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo. Be to, taip pat nėra aiÅ¡ku, kokiais duomenimis rėmėsi pirmosios instancijos teismas nustatydamas nuomos mokesčio dydį, kadangi į bylÄ yra pateikti septyni Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo aktai, ant paskutinio iÅ¡ jų, t. y. ant 2021 m. sausio 1 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini), nėra apelianto paraÅ¡o, kas, akivaizdu, sudaro pagrindÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas vis dėlto nebuvo tinkamai supažindintas su nuomos už Savivaldybės bÅ«stÄ mokesčiu nustatyta suma.

19. Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė daug aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, be to, rėmėsi į bylÄ nepateiktais įrodymais, o tai leidžia abejoti ginčijamame sprendime padarytų iÅ¡vadų pagrįstumu, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, galima teigti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, galėjusi lemti nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ . Taigi pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent: bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo aiÅ¡kiai nurodyti, už kokį laikotarpį priteistina 9 779,29 Eur įsiskolinimo suma, taip pat nustatyti, kokio dydžio ir pagal kokį dokumentÄ nustatyta nuomos mokesčio suma, taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo aiÅ¡kintis Å¡alies tinkamumo civiliniame procese klausimÄ ir remtis į bylÄ pateiktais duomenimis nustatydamas faktines ir esmines nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes, o ne vadovautis duomenimis, kurių nagrinėjamu atveju byloje nėra.

20. Papildomai pažymėtina dėl apeliacinio skundo argumentų apie apelianto gyvenamosios vietos deklaravimÄ â€“ nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog bÅ«tų deklaravęs savo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. Remiantis 2009 m. rugsėjo 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imais apie asmenis, deklaravusius savo gyvenamÄ jÄ vietÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, apeliantas yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ 2001 m. rugsėjo 17 d., o vėliau 2013 m. gegužės 23 d., nors teigia, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena nuo 2007 metų ir bendro Å«kio ten nebeveda, tačiau iÅ¡ esmės jokių duomenų apie tai neteikia.

Todėl minėtus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta ir vertina juos kaip deklaratyvius teiginius, kurie iÅ¡ esmės neparemti jokiais į bylÄ pateiktais įrodymais. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ naujo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė