fc0eb35d-0403-4068-88d0-dcdd5da3c60e · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1108-644/2013Proceso Nr. 3-62-3-00460-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 11 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Vaidai MartusevičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Ž. P. , vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas Ž. P. skundÄ palaikė ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l. 6-8) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-10-30 iki 2012-11-09 kartu su dar dviem nuteistaisiais buvo laikomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje (Toliau tekste – Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinė), kameroje Nr.

3. Å i kamera neatitiko higienos normų, nes joje tualetas įrengtas gyvenamojoje patalpoje, vanduo jame nenutekėjo. Dėl netinkamos ventiliacijos, atliekant gamtinius reikalus, sklido nemalonus kvapas, kuris įsigerdavo į odÄ bei drabužius dėl ko pareiÅ¡kėjas turėjo nepatogumų einant į pasimatymus su artimaisiais, tyrėju, vykstant į teismus, taip pat patyrė patyčias iÅ¡ kartu su juo kameroje buvusių nuteistųjų. Dėl patyčių, padidėjusios amoniako koncentracijos, patirtų nepatogumų, psichologinės įtampos, pažeminimų, emocinės depresijos ir dvasinių iÅ¡gyvenimų pablogėjo sveikata.

Dėl netinkamų Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinės sÄ lygų keletÄ kartų žodžiu kreipėsi į Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinės virÅ¡ininko pareigas ėjusį pareigÅ«nÄ , tačiau į jo praÅ¡ymus atsižvelgta nebuvo. Dėl Å¡ios priežasties pasidarė irzlus, agresyvus, pablogėjo bendravimas su aplinkiniais bei pareigÅ«nais, kas ir privertė Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinės pareigÅ«nus etapuoti jį į Kauno tardymo izoliatorių.

Per visÄ buvimo Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinėje laikotarpį nebuvo iÅ¡vestas pasivaikščioti į areÅ¡tinės kiemelį, nesudaryta galimybė pasivaikščioti policijos komisariato kieme, nepasiÅ«lyta pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, neiÅ¡duoti higienos reikmenys, nepakeista Å¡vari patalynė. Dėl blogo kvapo, vėdinimo sistemos nebuvimo, deguonies trÅ«kumo, atsisakymo iÅ¡vesti pasivaikščioti gryname ore, 2012-11-02 pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡kviesta medicininė pagalba.

Be to, dėl blogo apÅ¡vietimo skaitant baudžiamosios bylos medžiagÄ bei Å¡iam ginčui aktualius teisės aktus, pablogėjo regėjimas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus bei sveikatos pablogėjimÄ , todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 10 000 Lt neturtinė žala. Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b.l. 15,16) nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820, patvirtintÄ Lietuvos Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 52 punktÄ (Toliau tekste – Higienos norma), policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu kamerose.

Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinėje kalintiems asmenims, jų pageidavimu, sanitarinio mazgo valymui buvo iÅ¡duodamos dezinfekcinės valymo priemonės, jie buvo vedami į duÅ¡Ä , kuris yra įrengtas areÅ¡tinės patalpose, patalynė keičiama kas savaitę. Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinės 3 kameroje yra įrengtas praustuvas ir tualetas, kurie atskirti nuo kameros 120 cm. aukščio pertvara.

Pažymėjo, kad tualetas turi bÅ«ti kameroje, jei nuo jo sklido blogas kvapas, galimai juo naudojosi nevalyvas žmogus ir pats buvo dėl to kaltas. Pagal Higienos normos 23 punktÄ policijos areÅ¡tinės kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaidės), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinės vėdinimas atitinka Higienos normÄ , nes yra atidaromi langai. Marijampolės AVPK Å akių rajono PK nuo eksploatacijos pradžios neturėjo įrengto pasivaikščiojimo kiemo ir dėl to pasivaikščiojimai joje nebuvo vykdomi.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 Įsakymo Nr. 5-V-356, „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“, 7.10 punkte aiškiai nurodyta, jog pasivaikščiojimai vykdomi tik tose policijos areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Pareiškėjo reikalavimas pasivaikščioti komisariato kieme taip pat negali būti įgyvendintas, nes tokios galimybės nėra numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-10-10 įsakymo Nr. 5-V-677, „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 45 punkte.

Pažymėjo, kad Higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai rekonstruojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nors Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje kai kurie įrenginiai neatitiko naujos Higienos normos, tačiau tvarka pažeista nebuvo, kadangi pasivaikščiojimų kiemo įrengimas, ventiliacijos įrengimas ar kiti panašūs darbai būtų susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcija.

PareiÅ¡kėjo teiginys dėl pablogėjusios sveikatos yra nemotyvuotas ir neturi jokio pagrindo, bei nėra nepagrįstas medicininiais dokumentais. Marijampolės AVPK Å akių rajono PK esančiame „AreÅ¡tuotiems asmenims medicinos pagalbos suteikimo registracijos žurnale“, laikotarpyje nuo 2012-10-30 iki 2012-11-09, yra padarytas vienas įraÅ¡as, t.y. 2012-11-02, dėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimo galvos skausmu, kitų įrašų dėl nusiskundimo sveikata nėra, iÅ¡skyrus 2012-11-09 padarytÄ Ä¯raÅ¡Ä , kad Ž.

P. yra sveikas ir gali bÅ«ti konvojuojamas. Ž. P. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jam bÅ«nant Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinėje laikotarpyje nuo 2012-10-30 iki 2012-11-09 bei visÄ laikÄ skaitant ir studijuojant baudžiamosios bylos medžiagÄ bei įstatymus dėl blogo apÅ¡vietimo pablogėjo regėjimas. Marijampolės AVPK Å akių rajono PK nebuvo užregistruota nei vieno pareiÅ¡kėjo skundo (pareiÅ¡kimo) dėl netinkamų Marijampolės AVPK Å akių rajono PK sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas su skundu nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio buvimÄ aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti patenkintas, nes ginčo atveju nėra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Ž. P. laikotarpiu nuo 2012-10-30 iki 2012-11-09 buvo laikomas Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinėje kameroje Nr. 3 (b.l. 28-47). Byloje ginčo dėl Å¡ių faktinių aplinkybių nėra.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad bÅ«nant minėtoje kameroje, jo teisės buvo pažeistos dėl joje esančio nepakankamo apÅ¡vietimo, silpnos oro ventiliacijos ir dėl to blogo kvapo, neiÅ¡duotų higienos priemonių, nekeičiamos patalynės, nepasiÅ«lius iÅ¡simaudyti duÅ¡e, nesuteiktos galimybės pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas jo patirtÄ pažeminimÄ ir nepatogumus vertina 10 000 Lt ir Å¡iÄ neturtinę žalÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.Policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

AnalogiÅ¡ka nuostata iÅ¡dėstyta Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (Toliau tekste - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V -356, 6 punkte.Higienos normos 2 punkte nurodyta, jog Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areÅ¡tinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Pagal Higienos normos 20 punktÄ , policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Byloje esantys įrodymai (b.l. 27, 48-50) patvirtina, kad kameroje Nr. 3, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, įrengtas sanitarinis mazgas, jis atskirtas nuo gyvenamosios patalpos 120 cm. aukščio pertvara, Å¡iame mazge įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema (kranai su Å¡altu vandeniu, tualetas), tačiau tuo pačiu minėti įrodymai patvirtina ir tai, kad minėtoje kameroje, sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, praustuvė, nėra veidrodžio bei tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), kas iÅ¡ dalies neatitinka Higienos normos 20 punkto reikalavimų.

Higienos normos 23 p. nurodyta, kad Policijos areÅ¡tinės kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tiek pareiÅ¡kėjas, tiek atsakovas patvirtino, kad kamera yra vėdinama pro langus (orlaides), kas atitinka minėto Higienos normos punkto reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, dėl nepakankamos, teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančios ventiliacijos, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Higienos normos 20 p. įtvirtintas reikalavimas sanitariniam mazgui turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ nagrinėjamu atveju nėra aktualus, t.y.

Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinei jis netaikomas, nes tokios oro šalinimo sistemos įvedimas būtų susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Taisyklių 9.2. p. bei Higienos normos 52 p., asmenys, laikomi policijos areštinėje, privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kameroje. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Byloje esantis Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinės specialisto tarnybinis pranešimas patvirtina, kad areštuotiems asmenims pageidaujant jiems buvo išduodamos sanitarinio mazgo valymui būtinos priemonės (b.l. 27).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus, rÅ«pinimasis kameros Å¡vara yra paties asmens, laikomo areÅ¡tinėje pareiga, įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į atsakovo atstovÄ dėl valymo inventoriaus bei priemonių iÅ¡davimo, o Å¡is tokias priemones bÅ«tų atsisakęs iÅ¡duoti, byloje nėra pateikta, todėl darytina iÅ¡vada, kad blogas kvapas kameroje Nr. 3 buvo sÄ lygotas paties pareiÅ¡kėjo bei kitų kameroje gyvenančių asmenų elgesio (neveikimo), netinkamai prižiÅ«rint (neprižiÅ«rint) kameroje esantį sanitarinį mazgÄ .

PareiÅ¡kėjas vienu iÅ¡ skundo argumentų nurodė tai, kad per buvimo Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinėje laikotarpį jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės (muilas, tualetinis popierius), nebuvo pakeista patalynė, nepasiÅ«lyta iÅ¡simaudyti duÅ¡e, nesuteiktos kirpėjo paslaugos. Atsakovo atstovas įrodymų, paneigiančių Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus, į bylÄ nepateikė, todėl laikytina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui esant Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinėje nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės (muilas, tualetinis popierius), pakeista patalynė, nebuvo pasiÅ«lyta iÅ¡simaudyti duÅ¡e bei nesuteiktos kirpyklos paslaugos, tuo pažeisti Taisyklių 7.12 p., 83, Higienos normos 31, 59, 60 punktų, Kardomojo kalinimo įstatymo 44 str. 4 d. reikalavimai.Policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi bÅ«ti organizuojami Taisyklėse nustatyta tvarka (Higienos normos 11 p.).

Taisyklių 54-58 p. reglamentuota policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimo tvarka, tačiau teise į pasivaikščiojimÄ gali pasinaudoti tik asmenys laikomi areÅ¡tinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai (Taisyklių 7.10 p.).Kadangi, pagal byloje esančius duomenis (b.l. 9), Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinėje nuo jos eksploatacijos pradžios nebuvo įrengtas pasivaikščiojimo kiemas, todėl atsakovo atstovas, objektyviai negalėdamas suteikti pareiÅ¡kėjui galimybės pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje, Taisyklių nuostatų nepažeidė.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-10-10 įsakymo Nr. 5-V-677, „Dėl policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ 45 punkte griežtai reglamentuoti atvejai, kuomet policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys yra iÅ¡vedami iÅ¡ kamerų. Å iame punkte galimybė bÅ«ti iÅ¡vestam pasivaikščioti į policijos komisariato kiemÄ nėra numatyta, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas bÅ«ti iÅ¡vestam pasivaikščioti Marijampolės AVPK Å akių rajono policijos komisariato kieme atmestinas, kaip nepagrįstas.Policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. AreÅ¡tinių kamerų ir karcerio dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 21 p.). Byloje esantis Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013-03-06 raÅ¡tas Nr. 5D-557 (b.l. 11), patvirtina, kad 2013-02-28 Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinėje buvo atlikta operatyvioji valstybinė sveikatos saugos kontrolė, kurios metu atlikti kamerų natÅ«ralaus ir dirbtinio apÅ¡vietimo matavimai. Pagal Laboratorijos 2013-02-18 NatÅ«ralios apÅ¡vietos matavimo protokolÄ ir Dirbtinės apÅ¡vietos matavimo protokolÄ Nr. F-K-A-61, kamerose, kuriose buvo atlikti matavimai, natÅ«rali ir dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko Higienos normos 21 punkto reikalavimų.

Atsakovas į bylÄ nepateikė Å¡iuos kamerų natÅ«ralios ir dirbtinės apÅ¡vietos matavimo rezultatus paneigiančių įrodymų, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamo natÅ«ralaus ir dirbtinio apÅ¡vietimo kameroje Nr. 3 nepaneigti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas).

Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTÄ® 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas) (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju vertintina, kad Marijampolės apskrities AVPK Å akių rajono PK teko pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl netinkamų kameroje Nr. 3 asmenų laikymo sÄ lygų bei Higienos normoje nustatytų reikalavimų pažeidimų. Minėta institucija nepakankamai argumentavo ir neginčijamų įrodymų, kad Higienos normos 20 p. (sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, praustuvė, nėra veidrodžio bei tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), 21 p. (netinkamas kameros natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas), 59 p., 60 p. bei Taisyklių 7.12 p, Kardomojo kalinimo įstatymo 44 str. 4 d. (lovos skalbinių keitimas, prausimasis po Å¡iltu duÅ¡u, pasinaudojimas kirpėjo paslaugomis ne rečiau vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę), Taisyklių 83 p., Higienos normos 31 p. (higienos reikmenų neiÅ¡davimas) reikalavimai nebuvo pažeisti, nepateikė.

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ .

Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinė neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės aktais nustatytų asmenų buvimo policijos areÅ¡tinėje sÄ lygų, todėl konstatuotina, kad Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinė pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į tinkamas asmenų buvimo policijos areÅ¡tinėje sÄ lygas. Ž. P. neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų grindžia iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ AreÅ¡tuotiems asmenims medicinos pagalbos suteikimo registro (b.l. 12,13), kuris patvirtina, kad 2012-11-09 Ž.

P. suteikta medicininė pagalba dėl galvos skausmų. Tačiau, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodytas nusiskundimas (galvos skausmas) nesudaro pagrindo teigti, jog jis buvo tiesiogiai įtakotas netinkamų laikymo sÄ lygų Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinėje. Ä®rodymų apie regos bei kitų sveikatos sutrikimų į bylÄ nėra pateikta, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinėje sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų fizinių nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y.

Ž. P. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog dėl netinkamų asmenų laikymo sÄ lygų Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinės kameroje Nr. 3, bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata.

PareiÅ¡kėjas Marijampolės AVPK Å akių rajono PK buvo laikomas trumpai – deÅ¡imt dienų. Ä® bylÄ nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog ginčo laikotarpiu dėl netinkamų asmenų laikymo sÄ lygų jis bÅ«tų kreipęsis su nusiskundimais į Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinės pareigÅ«nus. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Ä®vertinus pažeidimo trukmę bei tai, kad pareiÅ¡kėjas per buvimo Marijampolės AVPK Å akių rajono PK areÅ¡tinėje laikotarpį nei karto, dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais į pareigÅ«nus, neesant byloje įrodymų, jog atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas laikymo sÄ lygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2012-10-30 iki 2012-11-09 buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas asmenų laikymo policijos areÅ¡tinėse sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas prašė teismÄ priteisti teismo iÅ¡laidas, tačiau nepateikė jo patirtų teismo iÅ¡laidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl jo praÅ¡ymas netenkintinas (ABTÄ® 45 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 45 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d. buvo pažeista Ž. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas, asmenų laikymo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje, sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo Ž. P. reikalavimÄ dėl 10 000 Lt (deÅ¡imties tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                               Audrius Grauželis