fc0da543-3f4e-4358-a867-908f7972e3de · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-2055-392/2015(Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02710-2014-9)             Procesinio sprendimo kategorija:63.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2015 m. gegužės 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo Lindorff Oy apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-276-732/2015 pagal Lindorff Oy ieÅ¡kinį atsakovui L.

A. dėl skolos priteisimo Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė: IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 532,39 Lt skolos, 383,31 Lt palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2009-08-21 iki 2014-08-21 (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.), 5 % metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 1998-07-27 atsakovas L.

A. su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ sudarė Skaitmeninio korinio ryÅ¡io (GSM) tinklo paslaugų teikimo sutartį Nr. MB 0095278 bei 1998-07-29 – Skaitmeninio korinio ryÅ¡io (GSM) tinklo paslaugų teikimo sutartį Nr. LA 17647, pagal kurias atsakovui buvo teikiamos skaitmeninio korinio ryÅ¡io tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryÅ¡io paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti numatyta tvarka pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas. Atsakovui atsiskaityti buvo pateiktos 1998-08-16 ir 1998-10-16 sÄ skaitos, tačiau už paslaugas atsakovas tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas pradiniam kreditoriui UAB „Omnitel“ 1 532,39 Lt. 2008-12-23 pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi ieÅ¡kovui perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimÄ .

Apie reikalavimo perleidimÄ atsakovas buvo informuotas raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė palaikė ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, kad pradiniam kreditoriui reikalavimo teisė atsirado 1998 m. spalį. ReikalavimÄ iÅ¡ pradinio kreditoriaus perėmė 2008-12-23. Naujasis kreditorius iÅ¡siuntė 16 laiÅ¡kų atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. LaiÅ¡kai grįžo neįteikti. LaiÅ¡kų nepateikė į bylÄ . ViskÄ fiksuoja savo duomenų bazėje.

Bandė ieÅ¡koti kontaktų telefono numeriais, užklausta SoDros. Pirmasis laiÅ¡kas apie reikalavimo perleidimÄ iÅ¡siųstas 1999 m. sausio mėn. pabaigoje. Taip ilgai delsė, nes tikėjosi sulaukti atsakovo. PalÅ«kanas paskaičiavo 5 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į įstatymo nustatytÄ senaties terminÄ . Atsakovas į posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Skyrė ieÅ¡kovui 1000 eurų baudÄ .Sprendime nurodė, kad 1998-07-27 atsakovas su UAB „Omnitel“ sudarė Skaitmeninio korinio (GSM) ryÅ¡io tinklo paslaugų teikimo sutartį Nr. MB 0095278 bei 1998-07-29 sudarė korinio (GSM) ryÅ¡io tinklo paslaugų teikimo sutartį Nr. LA 17647, kuriomis atsakovas įsipareigojo naudotis Omnitel teikiamomis GSM ryÅ¡io paslaugomis ir vienu iÅ¡ sutartyje numatytų bÅ«du už suteiktas paslaugas atsiskaityti (Sutarčių 4.1.-4.3. p.).

UAB „Omnitel“ iÅ¡rašė atsakovui 1998-08-16 SÄ skaitÄ Nr. 5001618042 414,79 Lt sumai ir sÄ skaitÄ Nr. 5001618043 1117,01 Lt sumai bei 1998-10-16 sÄ skaitÄ Nr. 5001905252 (0,59 Lt sumai) už suteiktas paslaugas. Duomenų, kad skola sumokėta, nepateikta, pradinis kreditorius reikalavimo teisę perleido ieÅ¡kovui 2008-12-23 reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi. Pagal CK 1.126 str. 1 d. reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 d. teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo Å¡alis, o tokiu atveju pasibaigęs ieÅ¡kinio senaties terminas yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimÄ (CK 1.131 str. 1 d.).

Taigi plačiÄ ja prasme ieÅ¡kinio senatimi visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis) veikimas yra ribojamas, taip pat tam tikra apimtimi kiekvienu konkrečiu atveju ribojamos asmens teisės į pažeistų jo teisių teisminę gynybÄ . Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta. Svarbus ieÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančių teisės normų požymis yra tas, kad jos yra imperatyvios.IeÅ¡kovas įgijo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimÄ jau praėjus bendram maksimaliam 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminui (CK 1.125 str.).

IeÅ¡kovas ir po to pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį praėjus dar beveik 6 metam, ir dar neformaliai skaičiuoja delspinigius už paskutinius penkis metus, kurių papildomai praÅ¡o priteisti. Atsakovas apie ieÅ¡kinį neformaliai nežino, nes jo paskutinėje gyvenamoje vietoje nerasta (tai reiÅ¡kia,kad objektyviai Å¡ioje situacijoje jis ten negyvena), o apie teismo posėdį jis formaliai informuotas tik vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (CPK 130 str.) praėjus daugiau kaip 15 metų po skolos atsiradimo. IeÅ¡kovas teismui nurodė, kad siuntė 16 laiÅ¡kų atsakovui nors net ir Å¡itÄ patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

Todėl logiÅ¡kai mÄ stant tai įrodo, kad objektyviai atsakovo senoje gyvenamoje vietoje nėra, o duomenų apie naujÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ oficialiuose Å¡altiniuose nėra, kaip ir nėra duomenų apie atsakovo darbovietę. Teismas daro prielaidÄ , kad ieÅ¡kovui Å¡itie duomenys buvo žinomi iki ieÅ¡kinio padavimo dienos. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas įvertino, kad atsakovas negali pasinaudoti savo teise atsikirsti tuo pagrindu, kad ieÅ¡kinys paduotas praleidus ieÅ¡kininės senaties terminÄ ir tada Å¡is ieÅ¡kinys bÅ«tų nenagrinėjamas CK 1.125 str.pagrindais.Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas yra juridinis asmuo, kuriam pagal savo veiklos pobÅ«dį aiÅ¡kiai suprantama, kad jis „įsigijo“ reikalavimo teisę dėl atsakovo skolos pirminiam kreditoriui jau praėjus maksimaliam ieÅ¡kinio senaties terminui, t.y.ieÅ¡kovas net neturi ieÅ¡kinio reikalavimo teisės pagal CK 1.125 str., 1.131 str. prasmę.

IeÅ¡kovas nepraÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, nes akivaizdu, kad jokios svarbios tam priežasties nebuvo ir nėra. Tačiau net ir Å¡ioje situacijoje ieÅ¡kovas peržengė savo teisių ribas, nes, suprasdamas teisinę situacijos esmę, elgiasi nesÄ Å¾iningai kreipdamasis į teismÄ , t.y. ignoruoja bendruosius sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus tiek teisine prasme, tiek visuomenine moraline prasme (CK 1.5 str.), ko pasekoje tokiu savo elgesiu piktnaudžiauja jam suteikta procesine teise kreiptis į teismÄ (CPK 5,7 str.).

IeÅ¡kovas tokiu bÅ«du formuoja ypač neteisingÄ ir nesÄ Å¾iningÄ teismų praktikÄ , kadangi teismas tiek teisine, tiek moraline prasme neturi prioritetiÅ¡kai ginti tai, kad ieÅ¡kovas turi tik formaliÄ jÄ teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ (CPK 5 str.), pasinaudodamas jam žinoma situacija, kai atsakovas tiesiogiai negali apginti savo teisių, ko pasekmė - ieÅ¡kovas siekia prisiteisti skolÄ ir naujus delspinigius, kurių reikalavimo teisės ieÅ¡kovas iÅ¡ viso neturi nuo 2008-12-23 (ieÅ¡kovas pats teisme pripažino, kad ieÅ¡kinio senatis baigėsi iki jam „įsigyjant“ reikalavimo teises į atsakovo skolÄ ), kadangi skolinis reikalavimas atsirado iki 2008 metų gruodžio mėnesio, ir pirminis kreditorius apie tai žinojo.

Todėl teismas laiko, kad ieÅ¡kovas yra praradęs teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį (CK 1.131str.), apie tai realiai suprato prieÅ¡ pateikiant ieÅ¡kinį ir procesualiai nesÄ Å¾iningai padavė ieÅ¡kinį paneigdamas įstatymo imperatyvÄ , sÄ Å¾iningÄ ir gerÄ jÄ moralę. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ situacijÄ , kad ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė teismui aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, siekiant ateityje iÅ¡vengti panaÅ¡ios teismų praktikos taikymo analogiÅ¡kam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, kadangi teismo giliu įsitikinimu tokie ieÅ¡kiniai iÅ¡kreipia teisminio teisingumo prasmę, pirmosios instancijos teismas skyrė ieÅ¡kovui 1000 eurų baudÄ . Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė Lindorff Oy prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo priimtame teismo sprendime yra nurodyta, jog „ieÅ¡kovas neturi ieÅ¡kinio reikalavimo teisės pagal CK 1.125 str., 1.131 str. prasmę“, tačiau apeliantas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka bei atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti civilinio kodekso straipsniai reglamentuoja ieÅ¡kinio senaties suėjimo terminus bei ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes (CK 1.131 str.). IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga nepanaikina ieÅ¡kovo subjektinės materialinės teisės, taip pat, kaip ir procesinės teisės kreiptis į teismÄ , kadangi ieÅ¡kinio senaties terminas yra procedÅ«rinis, o ne naikinamasis terminas.

Pažymėtinas naikinamojo ir procedÅ«rinio termino atskirties aspektas yra tai, jog naikinamojo termino suėjimas yra sÄ lyga prievolei pasibaigti (CK 6.124 str.), tačiau procedÅ«rinio termino pabaiga nesiejama su materialinės teisės pabaiga. Taigi Å¡iuo atveju apeliantas nėra praradęs teisės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo. CK 1.126 str. 2 d. yra aiÅ¡kiai įtvirtina, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja, tačiau praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Å¡ioje civilinėje byloje nebuvo pateiktas.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. sprendime nurodo, jog ieÅ¡kinio reikalavimas, pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad reikia nustatyti, kurį iÅ¡ dviejų viešųjų interesų (ieÅ¡kovo teisės kreiptis į teismÄ ir atsakovo teisės netrukdomai naudotis savo turtu) teiktų ginti prioritetiÅ¡kai. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, jog Å¡ioje civilinėje byloje yra vieÅ¡ojo intereso faktorius. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neturi galimybės apginti savo pozicijos teisme, tačiau byloje teismui priėmus sprendimÄ už akių ir atsakovui A.

L. manant, jog jo teisės yra pažeistos, nėra užkertamas kelias CPK tvarka bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesui atnaujinti. Todėl ieÅ¡kovas yra įsitikinęs, jog pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį jis procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, o 1000 Eurų bauda jam paskirta nepagrįstai. Kadangi teismas ieÅ¡kinio iÅ¡ esmės net nenagrinėjo, vadinasi neatskleidė bylos esmės. Apeliacinis skundas tenkintinas.  Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pirmosios instancijos teismas atmetė Lindorff Oy ieÅ¡kinį atsakovui L. A. dėl skolos priteisimo remdamasis iÅ¡ esmės vieninteliu argumentu, t.y. tuo, kad ieÅ¡kovas praleido 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kovas nebeturi ieÅ¡kinio reikalavimo teisės pagal CK 1.125 str., 1.131 str. prasmę. Su tokia teismo iÅ¡vada sutikti negalima. IÅ¡ties, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, tačiau CK 1.126 str. 1 d. yra pasakyta, kad reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs. Be to Å¡io straipsnio 2 d. sakoma, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja ir niekur nėra pasakyta, kad senaties terminÄ praleidęs ieÅ¡kovas netenka ieÅ¡kinio reikalavimo teisės. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra tik pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, tačiau, kaip jau minėta ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Vadinasi, nesant iÅ¡reikÅ¡tos atsakovo pozicijos ieÅ¡kinio senaties taikimo klausimu, teismas neturėjo pagrindo ieÅ¡kinio atmesti dėl ieÅ¡kinio senaties. O kadangi ieÅ¡kovui teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį nėra iÅ¡nykusi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skirti ieÅ¡kovui baudÄ dėl nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡to aiÅ¡kiai nepagrįsto ieÅ¡kinio. Be to, CPK 130 str. yra pasakyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Tačiau byloje nėra pakankamų duomenų, kad atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma ir jis nagrinėjamais klausimais asmeniškai negalėjo išreikšti pozicijos byloje. Vien vieno voko su atžyma „neatsiėmė“ gavimas teisme, fakto, kad atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma nepatvirtina. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ydingai kvalifikavo ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, bylos nenagrinėjo visiškai ir taip neatskleidė bylos esmės, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str. apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė:

Apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimÄ panaikinti.BylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.              Teisėjas                                                                   Virginijus Kairevičius            Â