fc0d84b9-30bb-4bef-ba2c-d2d1f2bf29e4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-792-590/2015 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17890-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.4; 128.19. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. gegužės 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos I. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo I. S. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – A.

L., G. L., Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarė G. P., ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja I. S. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama atnaujinti jai terminÄ palikimui pagal įstatymÄ , atsiradusiam po T. L. mirties 2013-02-07, priimti. Nurodė, jog 2013-02-07 mirė jos tėvas T. L.. T. L. 1993-08-11 buvo sudaręs testamentÄ , kuriuo jam priklausančiÄ Â½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir visÄ kitÄ turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, kuris jam priklausys jo mirties dienÄ , paliko dukrai I.

S.. 2000-08-21 statinių dovanojimo sutartimi T. L. padovanojo pareiÅ¡kėjai gyvenamÄ jį namÄ , kiemo statinius, Å«kinius pastatus, pirtį ir garaÅ¾Ä , esančius (duomenys neskelbtini). 2014-01-07 palikėjo T. L. sutuoktinei J. L. buvo iÅ¡duotas pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimas, kuriuo buvo nustatyta, kad J. L. nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje su palikėju. Pažymėjo, jog paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymÄ palikėjo sutuoktinei pareiÅ¡kėjos motinai J.

L. bei suinteresuotiems asmenims A. L. ir G. L. nėra iÅ¡duoti. Po palikėjo T. L. mirties pareiÅ¡kėja 2013-04-25 kreipėsi į notarÄ per įstatymų nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , tačiau pateikus notarei testamento originalÄ , ji suprato neturinti teisės paveldėti žemės. PareiÅ¡kėjos teigimu, kreipimosi metu jai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ji turėjo teisę pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo, atsiradusio po tėvo T. L. mirties, priėmimo ir priimto palikimo perleidimo tretiesiems asmenims savo nuožiÅ«ra CK 5.75 straipsnyje numatyta tvarka.

BÅ«dama suklaidinta, pareiÅ¡kėja įstatymu nustatytu terminu nepateikė pareiÅ¡kimo dėl T. L. palikimo priėmimo. Nurodė, jog kreipdamasi į notarę ir pateikdama testamento originalÄ , ji iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po tėvo mirties, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių ji buvo suklaidinta ir pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo neparašė. PareiÅ¡kėjos manymu, įstatymu nustatytÄ terminÄ palikimui priimti ji praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas palikimui, atsiradusiam po T.

L. mirties 2013-02-07, priimti jai turi bÅ«ti atnaujintas. Suinteresuoti asmenys A. L. ir G. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiÅ¡kėjos reikalavimu. Pažymėjo, kad T. L. yra jų senelis. Nurodė, kad nors pareiÅ¡kėja ir yra Baltarusijos pilietė bei nuolat gyveno ir gyvena ne Lietuvoje, tačiau apie savo tėvo mirtį ji žinojo, dalyvavo jo laidotuvėse. Nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kimo nėra aiÅ¡ku, kokios priežastys sutrukdė pareiÅ¡kėjai nustatytu laiku įgyvendinti savo teisę į paveldėjimÄ .

Suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiÅ¡kėjos nurodytomis aplinkybėmis, jog ji buvo suklaidinta notarės. Suinteresuotų asmenų teigimu, notarė yra niekaip nesuinteresuotas asmuo, nes vykdo valstybės jai priskirtas funkcijas. Jei pareiÅ¡kėja nežinojo teisės normų, ji galėjo kreiptis teisinės pagalbos ir gauti reikalingÄ informacijÄ . Nurodė, jog pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad elgdamasi rÅ«pestingai ir apdairiai, ji neturėjo sÄ lygų pateikti pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo.Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarė G.

P. posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėja buvo atvykusi pas jÄ viena, o po tėvo mirties ir su motina. Pažymėjo, jog tikrai nesuklaidino pareiÅ¡kėjos, tiesiog paaiÅ¡kino paveldėjimo į žemę galimybes atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja yra Baltarusijos pilietė. PaaiÅ¡kino, jog nenurodė pareiÅ¡kėjai, kad ji iÅ¡vis negalinti paveldėti. IÅ¡klausiusi paveldėjimo tvarkÄ , pareiÅ¡kėja nurodė, jog pasitars su suinteresuotais asmenimis ir atvažiuos vėliau. Dėl nurodytų aplinkybių notarės biure buvo palikti pareiÅ¡kėjos atneÅ¡ti dokumentai, tačiau pareiÅ¡kėja priėmė sprendimÄ nieko nedaryti.

Papildomai paaiÅ¡kino, jog tiek ji, tiek biuro darbuotojos puikiai moka rusų kalbÄ , todėl pareiÅ¡kėjai viskas buvo tinkamai ir jai suprantama kalba iÅ¡aiÅ¡kinta.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-27 nutartimi pareiÅ¡kėjos I. S. pareiÅ¡kimÄ atmetė. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog notarė G. P. jai neiÅ¡aiÅ¡kino ar netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino paveldėjimo po tėvo T. L. mirties tvarkÄ . PareiÅ¡kėja žinojo apie tėvo mirtį, dalyvavo jo laidotuvėse, lankėsi pas notarę po tėvo mirties viena ir su motina, kur jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta paveldėjimo tvarka jai esant Baltarusijos piliete.

PareiÅ¡kėja nepaneigė Å¡ių faktų, todėl teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja savo teisę paveldėti įgyvendino aplaidžiai ir nerÅ«pestingai, nes elgėsi pasyviai. Teismas nurodė, kad testamento originalo palikimas pas notarę, neparaÅ¡ius pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, pats savaime negali bÅ«ti laikomas valios iÅ¡reiÅ¡kimu priimti palikimÄ po tėvo T. L. mirties. Teismas pažymėjo, jog CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, jog jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

PagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ sudaro tik objektyvios priežastys, kurios nepriklauso nuo pareiÅ¡kėjo valios. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, sprendė, jog nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiÅ¡kėja I. S. bÅ«tų pagrįstai praleidusi įstatyme nustatytÄ terminÄ palikimui priimti. PareiÅ¡kėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobÅ«džio (neva netinkamas notarės paveldėjimo procedÅ«rų iÅ¡aiÅ¡kinimas, suklaidinimas) ir priklausė tik nuo pareiÅ¡kėjos valios.

Remdamasis suinteresuoto asmens notarės G. P. parodymais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai buvo tinkamai ir jai suprantama kalba iÅ¡aiÅ¡kinta paveldėjimo procedÅ«ra po pareiÅ¡kėjos tėvo T. L. mirties. To, kad buvo suklaidinta notarės, pareiÅ¡kėja I. S. neįrodė. Teismas konstatavo, kad jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių po sužinojimo apie palikimÄ operatyviai kreiptis dėl paveldėjimo nebuvo. Teismas sprendė, jog neveikimas dėl pačios aplaidumo ir nenoro, neturėtų bÅ«ti pripažįstamas objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia tinkamai įgyvendinti savo teises ir laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Teismas taip pat nurodė, kad termino palikimui priimti atnaujinimas Å¡iuo atveju taip pat neatitiktų teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), nes nebÅ«tų protinga ir teisinga, jei mirusio asmens turtÄ paveldėtų asmuo, nors ir esantis pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymÄ , tačiau rÅ«pestingai nesiekęs įgyvendinti teisės priimti palikimÄ .Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja I. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-27 nutartį bei klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ tenkinti, atnaujinti pareiÅ¡kėjai I.

S. terminÄ palikimui, atsiradusiam po tėvo T. L., mirusio 2013-02-07, mirties priimti. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neteisingai įvertino faktines aplinkybes, lėmusias termino palikimui priimti praleidimÄ . Po palikėjo T. L. mirties, 2013-04-25 nepraleidusi įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti apeliantė kreipėsi į Vilniaus mieste 38-ojo notarų biuro notarę G. P. ir pateikė palikėjo T. L. 1993-08-11 sudaryto testamento originalÄ . Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarė G.

P. paaiÅ¡kino, kad apeliantė neturi teisės paveldėti žemės, kadangi yra Baltarusijos Respublikos pilietė, tačiau notarė neiÅ¡aiÅ¡kino, jog I. S. turi teisę pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo, atsiradusio po tėvo T. L. mirties, priėmimo. Apeliantė, kreipdamasi į notarę G. P. ir pateikdama jai palikėjo T. L. 1993-08-11 sudaryto testamento originalÄ iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimt patikimÄ , atsiradusį po tėvo T. L. mirties, tačiau notarė neįformino jos iÅ¡reikÅ¡tos valios ir neatliko savo pareigos tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti apeliantei atliekamo notarinio veiksmo (palikimo priėmimo) prasmę ir pasekmes.

Teismas netinkamai įvertino Å¡iÄ bylos aplinkybę ir nepagrįstai taikė apeliantės atžvilgiu aukÅ¡tesnius elgesio standartus. PareiÅ¡kėja (apeliantė) laiku kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, pateikė notarei testamento originalÄ , giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ir atliko veiksmus palikimui priimti, todėl buvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga. Bylos nagrinėjimo metu notarė G. P. neneigė aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja pateikė testamento originalÄ ir jis buvo saugomas paveldėjimo byloje.

Suinteresuoti asmenys A. L. ir G. L. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-27 nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimui įstatyme nurodytais bÅ«dais priimti nustatytas trijų mėnesių terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, kuri Å¡iuo konkrečiu atveju yra T. L. mirties momentas (CK 5.3 str.), t. y. 2013-02-07. Taigi, palikimas turėjo bÅ«ti priimtas ne vėliau kaip iki 2013-05-07. PareiÅ¡kėja į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti jai terminÄ palikimui priimti kreipėsi tik praėjus daugiau nei metams laiko nuo palikėjo mirties.

Bylos nagrinėjimo metu buvo gauti notarės, kuri nebuvo ir nėra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo (valstybės įgaliotas asmuo), iÅ¡samÅ«s paaiÅ¡kinimai apie faktines su pareiÅ¡kėjos reikalavimu susijusias aplinkybes, kurie visiÅ¡kai paneigė pareiÅ¡kėjos teiginius dėl termino praleidimo priežasčių. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad elgdamasi rÅ«pestingai ir apdairiai neturėjo sÄ lygų veiksmui atlikti – praÅ¡ymui dėl palikimo priėmimo pateikti – iki pasibaigiant įstatyme nustatytiems terminams.

Tokiu bÅ«du matyti, kad pareiÅ¡kėja nenurodė jokių, konkrečiais įrodymais pagrįstų, objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių jai laiku atlikti palikimui priimti reikalingus veiksmus, todėl nėra pagrindo jos elgesį vertinti kaip rÅ«pestingÄ bei sÄ Å¾iningÄ ir ženkliai praleistÄ terminÄ atnaujinti. Atskirasis skundas tenkinamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja I. S. yra T. L. dukra (b. l. 15, 16). T. L. mirė 2013-02-07 (b. l. 6). T. L. 1993-08-11 buvo sudaręs testamentÄ , kuriuo jam priklausančiÄ Â½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir visÄ kitÄ turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, kuris jam priklausys jo mirties dienÄ , paliko dukrai I.

S. (b. l. 7). 2000-08-21 statinių dovanojimo sutartimi T. L. padovanojo pareiÅ¡kėjai gyvenamÄ jį namÄ , kiemo statinius, Å«kinius pastatus, pirtį ir garaÅ¾Ä , esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). PareiÅ¡kėja po palikėjo T. L. mirties, 2013-04-25 kreipėsi į notarę ir pateikė testamento originalÄ , tačiau jai buvo paaiÅ¡kinta, jog ji negali paveldėti žemės (t. y. ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nes yra Baltarusijos pilietė.

PareiÅ¡kėja daugiau jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko. 2014-05-26 pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu atnaujinti terminÄ palikimui priimti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-27 nutartimi pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmetė. PareiÅ¡kėja I. S., nesutikdama su minėta 2014-10-27 nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ .Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, jog nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymÄ ar testamentÄ turi paveldėjimo teisę, jÄ Ä¯gyvendina savo nuožiÅ«ra – gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimÄ priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra iÅ¡plėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.

Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi įrodyti, jog Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Ä®statyme įpėdinis neįpareigojamas praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitÄ , t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimÄ asmeniÅ¡kai, pats arba per atstovÄ . Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, kad terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja savo teisę paveldėti įgyvendino aplaidžiai ir nerÅ«pestingai, nes elgėsi pasyviai, bei sprendė, kad jos neveikimas dėl pačios aplaidumo ir nenoro, neturėtų bÅ«ti pripažįstamas objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia tinkamai įgyvendinti savo teises ir laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais pirmosios instancijos teismo argumentais.Kaip jau nustatyta, 2013-02-07 mirė pareiÅ¡kėjos tėvas T. L.. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja I. S. po savo tėvo T. L. mirties 2013-04-25, t. y. nepraleisdama įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, kreipėsi į Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarę G. P. dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo pagal testamentÄ . Byloje ginčo dėl to nėra. Å i aplinkybė iÅ¡ esmės rodo, kad pareiÅ¡kėja I.

S. buvo aktyvi ir suinteresuota priimti palikimÄ (½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsiradusį po jos tėvo T. L. mirties, bei paneigia pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja savo teisę paveldėti įgyvendino aplaidžiai ir nerÅ«pestingai bei nesiekė įgyvendinti teisės priimti palikimÄ . Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjai notaro biure buvo paaiÅ¡kinta, kad pagal įstatymÄ ji negalinti įgyti nuosavybės teisės į žemę, nes yra Baltarusijos pilietė.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors pareiÅ¡kėja, kaip užsienio pilietė, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus žemės nuosavybės teise įgyti negali, tačiau Å¡iuo atveju pagal CK 5.75 straipsnį tokiu atveju įpėdinis (pareiÅ¡kėja) įgyja teisę į pinigų sumÄ , gautÄ pardavus žemę įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-04-18 nutarimu Nr. 475 ir 2005-09-16 nutarimu Nr. 1024 patvirtintų Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) tvarka.

Pažymėtina, jog Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad notaras privačios žemės savininko įpėdinio praÅ¡ymu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatyta tvarka iÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriame nurodo, kad privačios žemės savininko įpėdinis, paveldėjęs žemės sklypÄ ar jo dalį, turi teisę į pinigų sumÄ , gautÄ pardavus paveldėtÄ Å¾emės sklypÄ ar jo dalį (toliau vadinama – žemės sklypas), o jeigu žemės sklypÄ paveldėjo keli privačios žemės savininko įpėdiniai, – papildomai nurodoma, kokios žemės sklypo dalys jiems tenka.

Taisyklių 3 punkte numatyta, kad privačios žemės savininko įpėdinis, gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ , kreipiasi pagal žemės sklypo buvimo vietÄ Ä¯ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teritorinį padalinį (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys) su praÅ¡ymu parduoti paveldėtÄ Å¾emės sklypÄ jo nurodytam pirkėjui arba aukcione. Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjai I. S. po tėvo mirties kreipusis į Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarę G.

P. dėl palikimo priėmimo pagal testamentÄ , pareiÅ¡kėjai jos praÅ¡ymu turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, nurodytas Taisyklių 2 punkte, su kuriuo ji bÅ«tų įgijusi teisę kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį su praÅ¡ymu parduoti paveldėtÄ Å¾emės sklypÄ jos nurodytam pirkėjui arba aukcione, tačiau minėtas paveldėjimo teisės liudijimas dėl nežinomų priežasčių pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotas nebuvo. Byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad notarė, iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad pareiÅ¡kėja neturi teisės įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai žemės paveldėjimo tvarkÄ , numatytÄ CK 5.75 straipsnyje.

Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėja po tėvo mirties, nepraleisdama įstatymo nustato termino palikimui priimti, kreipėsi su testamentu į notarę, t. y. buvo suinteresuota priimti palikimÄ , yra labiau tikėtina, kad pareiÅ¡kėja neužbaigė žemės paveldėjimo procedÅ«rų tik dėl to, kad jai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta specifinė žemės paveldėjimo tvarka, numatyta CK 5.75 straipsnyje. Kadangi byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėja buvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, aktyviai siekė priimti palikimÄ , pareiÅ¡kėjos, kaip Baltarusijos pilietės, žinių apie specifinę žemės paveldėjimo tvarkÄ stoka, Å¡iuo atveju neturėtų jai užkirsti kelio priimti palikimÄ .

Å ioje situacijoje pareiÅ¡kėjos žinių apie palikimo priėmimo tvarkÄ stoka pripažintina svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti.    Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos I. S. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-10-27 nutartis panaikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkinamas, pareiÅ¡kėjai I.

S. terminas palikimui, atsiradusiam po tėvo T. L., mirusio 2013-02-07, mirties priimti atnaujinamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės.PareiÅ¡kėjos I. S. pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Atnaujinti pareiÅ¡kėjai I. S. (Baltarusijos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)) terminÄ palikimui, atsiradusiam po tėvo T.

L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2013 m. vasario 7 d., mirties, priimti. Teisėjas                                                                                                     Vidas Stankevičius