fc0cfd3e-7185-464a-b863-ecc38679d398 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-725-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04560-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. L. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja D. L. su 2013 m. spalio 1 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama (b. l. 1–3): panaikinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ Nr. 5-S-3804 „Dėl praÅ¡ymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“ (b. l. 5); priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto priedo už kvalifikacinę klasę. PareiÅ¡kėja skundÄ iÅ¡ esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, skunde, be kita ko, nurodo, Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) dirba nuo (duomenys neskelbtini) (pareigybės lygis – B, pareigybės kategorija – 10, kvalifikacinė klasė – 2).

2. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ Policijos departamentas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat pareiÅ¡kėjos reikalavimui prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėjo, kad kol nėra nustatyto teisinio reglamentavimo dėl darbo užmokesčio nepriemokos kompensavimo, Policijos departamentas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, todėl mano, kad pagrįstai ginčijamu raÅ¡tu atsisakė spręsti darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo klausimÄ .

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimo teisė bus realizuojama įstatymų leidėjui nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (b. l. 8–10). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos D. L. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtÄ tarnybinio atlyginimo dalį.

Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pagrindu.Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminÄ , kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi GrÄ Å¾inimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiÅ¡kėja dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokiÄ pozicijÄ formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016.Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimo dėl Policijos departamento 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 5-S-3804 „Dėl praÅ¡ymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“ panaikinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos D. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                 Ernestas Spruogis