Legislator Case Law & Legislation
fc0cf3c6-1342-46f2-a5c6-d4ce22b2fb5e AI generated

fc0cf3c6-1342-46f2-a5c6-d4ce22b2fb5e · Kauno apygardos teismas

Case Number fc0cf3c6-1342-46f2-a5c6-d4ce22b2fb5e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2S-265-775/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15327-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Å liumpienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-9164-939/2022 pagal pareiÅ¡kėjo I.

Legislator headnote

AI generated

fc0cf3c6-1342-46f2-a5c6-d4ce22b2fb5e · Kauno apygardos teismas: Å ios bylos esmė yra konstatuoti nepilnamečio vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktÄ , kadangi vaikas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, ir turi teisę turėti dvigubÄ (daugybinę) pilietybę visÄ gyvenimÄ (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tai yra giminystės (tėvystės) santykį tarp tėvo ir vaiko, siekdama atitinkamoms institucijoms pateikti praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos pilietybės vaikui gimus fakto konstatavimo. 6.7.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-265-775/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15327-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Å liumpienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-9164-939/2022 pagal pareiÅ¡kėjo I.

A. (A.), atstovaujamo A. K., pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio tėvystės santykių fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja A. K. (toliau – pareiÅ¡kėja), atstovaudama I. A. (toliau – nepilnametis vaikas), kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio tėvystės santykių fakto nustatymo, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

A., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra vaiko I. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o I. A. yra jo sÅ«nus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ . IÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai, kad pareiÅ¡kimÄ ji turi pateikti Rusijos Federacijos teisminei institucijai.

3. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo atstovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl giminystės santykio juridinio fakto nustatymo. Bylos duomenimis, nepilnametis vaikas I. A. yra Rusijos Federacijos pilietis, nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. jam Lietuvos Respublikoje nustatyta laikinoji rÅ«pyba, nepilnamečio vaiko rÅ«pintoja paskirta jo močiutė A. K., kuri yra Lietuvos pilietė. Nepilnametis vaikas Å¡iuo metu gyvena su močiute (duomenys neskelbtini). Vaiko motina R. A. (A.), N. yra Rusijos Federacijos pilietė. Nepilnamečio vaiko tėvas J. A. mirė (duomenys neskelbtini), vaiko tėvai nebuvo susituokę.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis) 29 – 32 straipsniais ir nustatė, kad remiantis minėtomis nuostatomis, įvertinus tai, kad nepilnametis vaikas yra Rusijos Federacijos pilietis, pareiškimo reikalavimas dėl giminystės santykio juridinio fakto nustatymo yra teismingas Rusijos Federacijos teisminėms institucijoms.

5. Nustatęs, kad pareiÅ¡kimas paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, jį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimti pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl pareiÅ¡kimo teismingumo, nepagrįstai ginÄÄ kvalifikavo kaip ginÄÄ dėl tėvystės nustatymo, dėl to ir netinkamai nustatė Å¡ios bylos teismingumÄ ir taikytinas teises. 6.2.

Vadovaujantis CPK 29 straipsniu, 30 straipsnio 4 dalyje, 446 straipsniu įtvirtintomis nuostatomis, ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , ieÅ¡kinys dėl tėvystės nustatymo gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , reikalavimas dėl tėvystės nustatymo teismingas ieÅ¡kovės arba atsakovo gyvenamosios vietos teismui, bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo pareiÅ¡kimai paduodami pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Šiuo atveju, nepilnamečio vaiko faktiška gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nepilnamečio vaiko tėvas yra Lietuvos pilietis, jo globėja – močiutė yra Lietuvos pilietė, kurios faktiška gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pareiškimas yra pareikštas dėl tėvystės nustatymo su tikslu, kad nepilnamečiui vaikui būtų konstatuotas Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktas (vaikas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimimu) bei tam, kad nepilnametis vaikas liktų gyventi su močiute – jo globėja Lietuvoje. 6.3.

CPK 785 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai iÅ¡imtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iÅ¡ Å¡alių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos Å¡alies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Spręsdamas dėl jurisdikcijos nagrinėti atitinkamÄ ginÄÄ , kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismas sprendžia pagal ieÅ¡kinio pateikimo momentu esančiÄ situacijÄ . 6.4.

CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose, teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai. Nagrinėjamu atveju, visos nuoseklios faktinės aplinkybės patvirtina, kad jurisdikcija ir bylos teismingumas Lietuvos teismams labiausiai atitinka vaiko interesus. 6.5. Teismas vadovavosi Dvišalės sutarties 29 – 32 straipsniais, tačiau klaidingai konstatavo, kad pareiškėja dėl giminystės, tėvystės nustatymo turėtų kreiptis į Rusijos Federacijos teismines institucijas, kadangi nagrinėjamoje byloje pagal Dvišalės sutarties 32 straipsnio nuostatas nėra ir negali būti taikoma kaip išimtinė Rusijos Federacijos teismų kompetencija.

Sutarties 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ginčui taikytina teisė nulemia teismų jurisdikcijÄ bylose dėl vaikų ir tėvų tarpusavio teisinių santykių. Taigi, ginčo pobÅ«dis lemia konkrečios teisės normos, reglamentuojančios bylos teismingumÄ , teisingÄ identifikavimÄ . PareiÅ¡kėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, o asmuo, kuriam siekiama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ yra nepilnametis vaikas, Rusijos Federacijos pilietis. PareiÅ¡kėjos ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti tėvystę nepilnamečio vaiko mirusiam tėvui, tai yra teismo patvirtinti giminystės (tėvystės) santykį tarp tėvo ir vaiko ir neginčija fakto, kad nepilnametis yra Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje. 6.6.

Å ios bylos esmė yra konstatuoti nepilnamečio vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktÄ , kadangi vaikas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, ir turi teisę turėti dvigubÄ (daugybinę) pilietybę visÄ gyvenimÄ (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tai yra giminystės (tėvystės) santykį tarp tėvo ir vaiko, siekdama atitinkamoms institucijoms pateikti praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos pilietybės vaikui gimus fakto konstatavimo. 6.7.

Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas. Å io įstatymo 7 straipsnio 1 punktas taikomas Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys arba jų teisėti atstovai raÅ¡tu praÅ¡o laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais.

Šiuo atveju, nepilnametis vaikas gimė (duomenys neskelbtini) ir gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Prašymas gali būti paduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai iki vaikui sukaks 18 metų. Vienas iš būtinų dokumentų prie prašymo yra vaiko gimimo liudijimas ar jį atitinkantis dokumentas, patvirtinantis, kad vaiko tėvai ar vienas iš jų, vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat dokumentas, liudijantis, kad vaikas, gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę.

Jeigu vaikas atitinka Å¡ias sÄ lygas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktÄ ir Å¡io vaiko ar jo teisėto atstovo praÅ¡ymu iÅ¡duoda Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinanti dokumentÄ . Nagrinėjamu atveju, nepilnametis vaikas atitinka visus reikalavimus ir sÄ lygas, todėl Å¡iuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos jurisdikcija. 6.8. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad nepilnamečiui vaikui nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nustatyta laikinoji globa ir rÅ«pyba, o pareiÅ¡kėja paskirta jo rÅ«pintoja.

Be to, nepilnametis vaikas nuo 2006 metų balandžio mėnesio faktiÅ¡kai gyveno Ukrainoje kartu su tėvais ir pareiÅ¡kėja bei seneliu J. A.. Po tėvo mirties vaiko motina paliko UkrainÄ ir nuo 2013 m. birželio 26 d. nepilnametis vaikas faktiÅ¡kai gyveno Ukrainoje, kartu su pareiÅ¡kėja ir seneliu, kur lankė ugdymo įstaigÄ . Nepilnametis jokio glaudaus ryÅ¡io su motina ir Rusijos Federacija neturi, tačiau turi glaudų ryšį su Lietuvos Respublika. Vaiko tėvas ir iÅ¡ jo pusės visi giminaičiai (močiutė, senelis, prosenelis, prosenelė ir kiti) buvo ir yra Lietuvos piliečiai.

Vaiko tėvas Lietuvoje nuolat gyveno iki 1997–1998 metų. PareiÅ¡kėja kartu su pareiÅ¡kimu pateikė 2022 m. lapkričio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadÄ , kuria patvirtinama, kad J. A. J. (J.) yra jos biologinio sÅ«naus sÅ«nus (t. y. anÅ«kas) su 99,9999341900887% tikimybe. Prasidėjus karui Ukrainoje, nepilnametis su pareiÅ¡kėja pabėgo iÅ¡ Ukrainos. Nepilnamečio motina 2022 m. gegužės 24 d. patvirtino savo sutikimÄ , kad nepilnametis vaikas vyktų su jį lydinčiu asmeniu – pareiÅ¡kėja į VokietijÄ , DidžiÄ jÄ BritanijÄ ir Å engeno sutarties Å¡alis. 2022 m. liepos 27 d.

Niurnbergo migracijos ir integracijos tarnyba Vokietijoje suteikė pareiÅ¡kėjai ir nepilnamečiui vaikui pabėgėlio nuo karo prieglobstį. Niurnbergo migracijos ir integracijos tarnyba Vokietijoje surašė sienos kirtimo pažymėjimÄ , kaip savalaikio iÅ¡vykimo įrodymÄ , terminÄ iÅ¡vykimui nustatant iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. Vaiko motina 2022 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kimu taip pat patvirtino, kad A. J., Jono, gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio sÅ«naus A. J., J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o 2022 m. rugsėjo 20 d. sutikimu nepilnamečio vaiko motina patvirtino, kad sutinka, jog jos sÅ«nui J.

A., J. būtų konstatuota Lietuvos Respublikos pilietybė. 6.9. Kaip minėta pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, giminystės, tėvystės nustatymo, teismui teikiamas, siekiant nustatyti, kad nepilnamečio vaiko tėvas J. A., Lietuvos Respublikos pilietis, miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos piliečio tėvas, tikslu, kad vaikui būtų konstatuotas Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktas. Kitokia nei ypatingosios teisenos tvarka gauti dokumento, patvirtinančio J.

A. tėvystę, nėra, nes J. A. yra miręs, nepilnamečiui iÅ¡duotame gimimo liudijime motinos pageidavimu yra įraÅ¡yta tik vaiko motina, įrašų apie tėvÄ nėra. 6.10. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad dėl karo Ukrainoje nepilnametis negali grįžti į UkrainÄ , o tuo labiau vykti į Rusijos FederacijÄ , kur gyvena jo motina, kadangi jam yra 16 metų, todėl kyla reali grėsmė bÅ«ti mobilizuotam ir priverstinai iÅ¡siųstam į karÄ . Be to, pareiÅ¡kėjai kreiptis į Rusijos Federacijoje teisingumÄ vykdančias institucijas dėl tėvystės nustatymo bÅ«tų neprotinga, nes tai ne tik gerokai užvilkintų bylos procesÄ neapibrėžtam laikotarpiui, padidintų proceso kaÅ¡tus visoms proceso Å¡alims, tačiau neapsaugotų ir nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pareiÅ¡kėja praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ priimti ir nagrinėti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų. Dėl naujų įrodymų priėmimo 9. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

10. PareiÅ¡kėja su atskiruoju skundu pateikė nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2YT-9164-939/2022 medžiagÄ ir raÅ¡ytinius įrodymus, kurie su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl siekiant iÅ¡vengti byloje perteklinės to paties pobÅ«džio informacijos, pareiÅ¡kėjos su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis). 11. 2023 m. vasario 20 d. apeliantės atstovė į bylÄ pateikė 2022 m. gruodžio 22 d. A. R. N. įgaliojimÄ pareiÅ¡kėjai. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas įrodymas, kuriuo remiasi apeliantė, gali bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant nagrinėjamÄ atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas jį priima į bylÄ (CPK 178 straipsnis). Dėl nutarties (ne)teisėtumo 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta ieÅ¡kinį priimti kaip neteismingÄ Lietuvos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Civilinės bylos teismingumas konkrečios valstybės teismui (tarptautinė jurisdikcija) yra viena iÅ¡ sÄ lygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Užsienio (tarptautinio) elemento civilinėje byloje egzistavimas lemia tam tikrus proceso teisės taikymo ypatumus ir suponuoja teismo pareigÄ pirmiausia iÅ¡spręsti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti konkrečiÄ bylÄ (CPK 782 straipsnis).

14. PareiÅ¡kėja ir nepilnamečio vaiko močiutė bei rÅ«pintoja, kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas yra jo sÅ«nus. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis DviÅ¡alės sutarties 29–32 straipsniais atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ kaip neteisingÄ Lietuvos Respublikos teismams ir iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai, kad ji turo kreiptis į Rusijos Federacijos teismines institucijas.

15. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju teisingai nustatė taikytinÄ teisės aktÄ , t. y. 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose. Tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas teisingai, bÅ«tina nustatyti, kokia konkreti teisės norma Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma.

16. Sutarties dėl teisinės pagalbos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismingumo nustatymo taisyklė bylose dėl vaiko ir jo tėvų tarpusavio teisinių santykių – tokios bylos yra teismingos teismams tos valstybės, kurios teisė taikytina Å¡iems santykiams. Sutarties dėl teisinės pagalbos 31 straipsnyje nustatyta, kad vaiko ir jo tėvų, nesančių santuokoje, teisinius santykius reguliuoja įstatymai tos Å¡alies, kurios pilietis yra vaikas. Tai yra bendroji norma, reglamentuojanti taikytinos teisės nustatymÄ visais atvejais, kai sprendžiama byla dėl vaiko ir jo tėvų, nesančių santuokoje, santykių.

17. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas I. A., bÅ«damas Rusijos Federacijos piliečiu, Å¡iuo metu gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, atstovaujamas rÅ«pintojos – savo močiutės A. K., taip pat Lietuvos Respublikos pilietės, praÅ¡o nustatyti tėvystę mirusiam spėjamam tėvui, t. y. giminystės (tėvystės) santykį tarp tėvo ir vaiko. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ginčo pobÅ«džio identifikavimÄ lemia ne procesinė forma (teisena), pagal kuriÄ yra nagrinėjama byla, bet materialiniai teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių kilo ginčas.

Pažymėtina, kad tėvystės nustatymas vaikui sukuria ne tik turtines, bet ir neturtines teises, t. y. giminystę. BÅ«tent giminystės santykio pagrindu atsiranda kitos teisės. Tai, kad paduodant pareiÅ¡kimÄ teismui bÅ«tina nurodyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo tikslÄ , lemia tokio pareiÅ¡kimo nagrinėjimo procesinė tvarka, reglamentuojama inter alia CPK 391 straipsnio 1 dalyje ir 447 straipsnio 1 punkte. Minėta, kad ne procesinė forma (teisena), pagal kuriÄ yra nagrinėjama byla, bet materialiniai teisiniai santykiai nulemia konkrečios bylos nagrinėjimo dalykÄ .

Tuo atveju, kai ypatingosios teisenos tvarka yra nagrinėjama byla dėl tėvystės nustatymo, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra giminystės santykių (teisinio santykio tarp tėvo ir vaiko) nustatymas, o ne siekiamų įgyti teisių (pilietybės įgijimo) klausimas. Šiuo atveju byla yra susijusi su tėvystės santykio nustatymu, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs ir vaiko tėvai nebuvo santuokoje. Dėl to bylos teismingumas turi bÅ«ti nustatomas pagal tas teisės normas, kurios reglamentuoja bylų dėl tėvystės nustatymo jurisdikcijÄ .

18. Sutarties 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ginčui taikytina teisė nulemia teismų jurisdikcijÄ bylose dėl vaikų ir tėvų tarpusavio teisinių santykių, tačiau Sutarties 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieÅ¡kovas ir atsakovas gyvena vienos Susitariančios Å alies teritorijoje, priimti sprendimus tokiose bylose kompetentingi taip pat teismai ir Å¡ios Susitariančiosios Å alies, laikantis 29 ir 31 straipsnių nuostatų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek pareiÅ¡kėjas, tiek jo įstatyminė atstovė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, Å¡iuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, suinteresuotas asmuo byloje taip pat yra Lietuvos institucija, spėjamas vaiko tėvas – Lietuvos Respublikos pilietis.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjas siekia nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktÄ , jo ryÅ¡ys su Lietuva yra glaudus, sprendžia, jog, vadovaujantis Sutarties dėl teisinės pagalbos 32 straipsnio 2 dalimi, Å¡i byla yra teisminga Lietuvos teismams.

19. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje netinkamai aiÅ¡kino bylų su tarptautiniu teismingumu reguliuojančias nuostatas, todėl neteisingai iÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ . Skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl praÅ¡ymo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Edita Å liumpienė