2021-11-17 Nr. AB-24457-3-64-3-01840-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-936-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01840-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo kalinamas Šiaulių TI, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Buvo grubiai pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą: nebuvo užtikrintas nustatytas 3,6 kv. m gyvenamasis plotas kamerose Nr. 8; Nr. 63; Nr. 87 ir Nr. 102. Buvo nustatyti higienos normos pažeidimai kamerose Nr. 8 ir Nr. 87, bendra dirbtinė apšvieta neatitiko teisės aktuose reglamentuojamos mažiausios gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos. Pareiškėjas dėl blogos šviesos negalėjo rašyti, skaityti, pasidarė irzlus, tai privedė prie depresijos. Kamerose sienos ir lubos buvo aptrupėję, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, nebuvo ventiliacijos, laikėsi didelė drėgmė. Kamerose tualetai neatitiko jo fiziologinių poreikių, nes buvo tupimi, o ne sėdimi, dėl to pareiškėjas patyrė diskomfortą. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjui pasireiškė emocinė depresija, nepilnavertiškumo jausmas, jis buvo kankinamas, t. y. patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Šiaulių TI paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-109) 1.3.1 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d., šiuo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 8, Nr. 87 ir Nr. 102, kuriose jam teko nuo 3,92 kv. m iki 9,8 kv. m, kas atitiko nustatytus reikalavimus. Pagal Įsakymo Nr. V-109 reikalavimus neprivaloma atsižvelgti į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą.

5. Dėl pareiškėjo netenkinusio sanitarinio mazgo įrenginio Šiaulių TI nurodė, jog pagal teisės aktus tupimo tualeto įrengimas jiems neprieštarauja. Pareiškėjo teiginiai dėl nemalonaus kvapo yra subjektyvaus pobūdžio, kvapas susijęs ne tik su ventiliacijos įrengimu ar galimybe vėdinti patalpas per langus, bet ir su pačių kalinamų asmenų veiksmais. Kamerų plotas buvo pakankamai didelis, asmenų skaičius jose neviršytas, patalpą galima buvo vėdinti per langą.

6. Šiaulių TI paaiškino, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) taikoma tik tiek, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Ventiliacijos sistemos įrengimas, langų angų padidinimas Šiaulių TI dėl pastato statuso negalimas. Šiaulių TI gyvenamosios patalpos vėdinamos natūraliu būdu (per langus). Natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nėra numatytas, esant natūralios šviesos trūkumui jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamento patikrinimų aktų matosi, kad kameroje Nr. 102 dalis sienų/lubų tinko yra nubyrėję, kameroje Nr. 87 apšvieta per žema, oro temperatūra tinkama, pelėsio nėra, galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta, drėgmė tinkama. Nors buvo nustatyti higienos normos pažeidimai, susiję su apšvietimu bei tinko nutrupėjimu, pareiškėjas nekonkretizavo, kuo pasireiškė tariami neigiami išgyvenimai ir nepagrindė prašomos neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydžio, todėl prašymas priteisti neturtinę žalą turi būti atmestas. Kamera Nr. 8 dėl skunde nurodomų aspektų aktualiu laikotarpiu netikrinta, jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimą higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.

7. Šiaulių TI pažymėjo, jog kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus, iš turto valdymo skyriaus pažymos matyti, kad 2019 m. lapkričio 19 d. kameroje Nr. 8 atliktas kosmetinis remontas, sutvarkytos plytelės grindyse. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikia jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galbūt siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo, atstovaujamo Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusią skundo dalį atmetė.

9. Vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, teismas vadovavosi Įsakymu Nr. V-109, taip pat nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančiu Kalėjimų departamento 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ ir nurodė, kad Šiaulių TI laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Įvertinęs Šiaulių TI pateiktus duomenis apie kameras, jų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių konkrečiais laikotarpiais, teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d. (iš viso 208 dienas) buvo laikomas skirtingose kamerose (Nr. 8, Nr. 87 ir Nr. 102) su dar 1–4 asmenimis, kuriose pareiškėjui teko nuo 3,92 kv. m iki 9,8 kv. m. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad visu skundžiamu laikotarpiu pareiškėjui teisės aktais nustatyta kameros ploto norma pažeista nebuvo.

10. Dėl asmeniui tenkančio kameros ploto skaičiavimo metodikos teismas pažymėjo, kad Įsakyme Nr. V-109 reikalavimas, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą turėtų būti atimamas sanitariniu mazgu ir baldais užstatytas plotas, neįtvirtintas. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ir jose įrengtų sanitarinių mazgų plotus, teismas darė išvadą, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto (iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgu užimtą plotą), t. y. nekilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

11. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl jo netenkinančio įrenginio sanitariniame mazge (buvo tik tupimas tualetas), teismas nustatė, kad Šiaulių TI kameroje Nr. 8 buvo įrengtas sėdimas klozetas, o kamerose Nr. 87 ir Nr. 102 – tupimas. Teismas nurodė, kad sėdimų unitazų įrengimas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (toliau – ir Aprūpinimo normos) nėra privalomas. Teismo vertinimu, byloje nebuvo jokių medicininių duomenų, kad tualeto konstrukcija būtų sukėlusi pareiškėjui kažkokius sveikatos pakitimus, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl sanitarinio įrenginio buvo atmesti.

12. Pareiškėjo argumentų, kad kamerose per silpna dirbtinė apšvieta, sienų ir lubų nelygūs paviršiai, veisėsi pelėsis, nebuvo ventiliacijos, todėl laikėsi drėgmė, pagrįstumą teismas vertino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015).

13. Iš byloje esančių NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktų teismas nustatė, kad buvo patikrintos ir pareiškėjo kameros Nr. 8, Nr. 87 ir Nr. 102. Buvo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 25 d. grįžtamosios kontrolės ir 2020 m. vasario 4 d. metu Nr. 102 kameroje kaip nepašalintas užfiksuotas higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas (dalis kameros sienų / lubų tinko sluoksnio nutrupėjęs). 2020 m. liepos 23 d. vykdant operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę Šiaulių TI, siekiant įvertinti gautuose pareiškėjų skunduose minimus faktus dėl galimų pažeidimų gyvenamosiose kamerose Nr. 8, Nr. 28, Nr. 87 ir Nr. 102, atlikti bendrosios dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir oro santykinės drėgmės matavimai, iš kurių matyti, kad dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 8 ir Nr. 87 neatitiko higienos normoje HN 134:2015 nustatytos mažiausios ribos (200 lx), kameroje Nr. 8 nustatyti techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai, kameroje Nr. 87 langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės, kameroje Nr. 102 nuo sienų nutrupėjęs tinko sluoksnis, t. y. šiose kamerose pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 12 punktas. Kontrolės metu kameroje Nr. 102 ant lubų nustatytas vizualiai matomas pelėsis, kamerose Nr. 8, Nr. 87 ir 102 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tačiau galimybė išvėdinti patalpas per langus sudaryta; 2020 m. rugpjūčio 6 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 87 nustatyta santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, pažymėta, kad šioje kameroje nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, galimybė išvėdinti patalpą per langą sudaryta.

14. Teismas pažymėjo, kad per šį laikotarpį buvo remontuojama tik kamera Nr. 8, kurioje 2019 m. lapkričio mėn. atliktas kosmetinis remontas – paklijuotos grindų plytelės, taip pat bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su prašymais ir skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, tačiau dėl netinkamų higienos sąlygų kreipėsi į NVSC Šiaulių skyrių 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 7 d. Teismas nustatė, kad į bylą pateiktas NVSC Šiaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. raštas Nr. (6-12 4.80) 2-46755, adresuotas pareiškėjui, kuriame buvo išvardinti nustatyti higienos normos HN 134:2015 pažeidimai kamerose Nr. 8, Nr. 87 ir Nr. 102.

15. Teismas apibendrino, kad higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai kameroje Nr. 102 užfiksuoti 2019 m. lapkričio 25 d., 2020 m. vasario 4 d. ir 2020 m. liepos 23 d. patikrinimų metu, t. y. visu pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Pelėsis kameroje Nr. 102, o dirbtinės apšvietos pažeidimas ir techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai kameroje Nr. 8 užfiksuoti 2020 m. liepos 23 d. atliekant operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę būtent pagal pareiškėjo D. M. prašymus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kameroje Nr. 8 buvo laikomas nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. sausio 7 d., skundus dėl netinkamų laikymo sąlygų visuomenės sveikatos centrui pateikė 2020 m. birželio–liepos mėn., todėl sprendė, kad šie pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 8 ir Nr. 102 metu. Teismas nustatė, kad dirbtinės apšvietos (higienos normos HN 134:2015 14 p.) pažeidimai kameroje Nr. 87 nustatyti 2020 m. liepos 23 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. liepos 3 d., skundus dėl netinkamų laikymo sąlygų padavė 2020 m. birželio ir liepos mėn., todėl sprendė, kad nurodyti pažeidimai buvo būtent pareiškėjo laikymo šioje kamerose metu.

16. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas kameroje Nr. 102 buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 12 punkto ir 39 punkto reikalavimus, kamerose Nr. 8 ir Nr. 87 – pažeidžiant minėtos higienos normos 12 punkto ir 14 punkto reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme buvo pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

17. Atsižvelgęs į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.

18. Teismo vertinimu, nustatyti higienos normos HN 134:2015 pažeidimai kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas pakankamai ilgą laikotarpį (208 dienas) sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau teismas nenustatė pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 10 000 Eur. Pažymėjęs, jog pareiškėjas jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

19. Nenustatęs, kad Šiaulių TI sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ir nežmoniškai su kuo elgtis, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į šiai bylai aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma. Teismas pareiškėjo patirtą skriaudą vertino 150 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo atstovo.

III. 20. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai – iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino pažeidimų mąstą ir intensyvumą bei jų įtaką pareiškėjo interesams. Teismo sprendimas yra šališkas. Teismas neatsižvelgė į žalą, padarytą pareiškėjo sveikatai, kuri kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų, neišnagrinėjo medicininių įrašų, nors pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybą dėl miego, virškinimo sutrikimų, kraujospūdžio svyravimų, kurie, jo teigimu, atsirado būnant Šiaulių TI, kaip psichologinio diskomforto pasekmė. EŽTT praktikoje konstatuota, kad netinkamos ilgalaikio kalinimo sąlygos prilygsta kankinimui ir tai reikšminga sąlyga nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį.

22. Pareiškėjas nurodo, kad patirtos kančios turi liekamąsias pasekmes, kurios prognozuojamos (šias pasekmes galima įvertinti tik ateityje), tačiau teismas tokio vertinimo neatliko.

23. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, higienos normomis, tačiau pagrindiniai pastatų statybą, įrengimą ir eksploatavimą reglamentuojantys teisės aktai yra statybos techniniai reglamentai, kurių teisinė galia aukštesnė ir statiniai turi atitikti šiuose reglamentuose nustatytas sąlygas. Šiuo atveju atsakovo atstovui visi pareiškėjo skunde išvardinti kalinimo sąlygų trūkumai buvo žinomi jau seniai, tačiau atsakovas akivaizdžiai ir sąmoningai nesiima veiksmų trūkumams šalinti ir taip daro žalą Šiaulių TI laikomiems asmenims, Lietuvos valstybei bei viešajam interesui. Pareiškėjui priklausantis žalos atlyginimas turi ne tik atlyginti jo patirtą žalą bet ir turėti atgrasantį poveikį atsakovo atstovui.

24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad, jo skaičiavimais, už kiekvieną praleistą netinkamomis sąlygomis dieną (iš viso jų buvo 208) jam atlygintina 39 Eur (bazinė socialinė išmoka). Prie šios apskaičiuotos dalies dar reikia pridėti technines išlaidas (telefoninių pokalbių, pašto išlaidų, kitų asmenų pagalbos, konsultacijų išlaidos), kurias pareiškėjas vertina 1 888 Eur. Taigi visa jam priteistina neturtinė žala yra 10 000 Eur. Pirmosios instancijos teismo priteista 150 Eur dydžio neturtinė žala yra neproporcingai maža ir nepagrįsta jokiais skaičiavimais, palanki atsakovo atstovui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d.

26. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, Šiaulių TI atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visu skundžiamu laikotarpiu kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimų. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė 150 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, neatsižvelgė į nustatytų pažeidimų mastą ir priteisė per mažą piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės neginčija teismo nustatytų higienos reikalavimų pažeidimų, kurie buvo užfiksuoti ir NVSC Šiaulių departamento, patikrinus kameras Nr. 8, Nr. 87 ir Nr. 102. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad kameroje Nr. 102 pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 12 punkto ir 39 punkto reikalavimus (buvo pelėsių, aptrupėjęs sienų (lubų) tinkas), o kamerose Nr. 8 ir Nr. 87 – pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 12 punkto ir 14 punkto reikalavimus (per silpna dirbtinė apšvieta, techniškai netvarkingi įrenginiai), t. y. konstatavo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, neteisėtus veiksmus, ir sprendė, kad dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasinius pergyvenimus, kurie laikytini neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnį.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai, neobjektyviai išnagrinėjo bylą, yra abstraktūs ir deklaratyvūs. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

30. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi pareiškėjo nusiskundimai dėl netenkinusių kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kurie sudarytų faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygas. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, pagrįstai vadovavosi Eksploatavimo taisyklėmis, higienos normoje HN 134:2015 nustatytais reikalavimais, kadangi būtent šie teisės aktai nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 1 p.), taip pat tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus (higienos normos HN 134:2015 1 p.).

32. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam turėtų būti priteistas 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

34. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 208 dienas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, gyvenimo sąlygos neatitiko higienos reikalavimų (įrengta per silpna dirbtinė apšvieta, nelygūs sienų, lubų paviršiai, buvo vizualiai matomo pelėsio, techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai, nesaugiai laikomi stiklai ant palangės) ir sprendė, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų jam pakankamas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista iš viso 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Byloje nenustatyta, kad dėl teismo konstatuotų pažeidimų pareiškėjas patyrė itin reikšmingas neigiamas pasekmes. Byloje esantys duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę nepatvirtina, kad ji galėjo pablogėti dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių higienos sąlygų Šiaulių TI kamerose.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suėmimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus ir sukeltas pasekmes, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 150 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys