fc0b5f6b-c35f-4dfa-b3b7-7e75bade1fe4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1459-437/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03916-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės, Halinos Zaikauskaitės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

A. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1-4) praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ Nr. 1D-XXXX(11);

2) priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«no pensijos dalį – 11 563,61 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam paskirta 703,58 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija. Remiasi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu ir nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo dirbantis pensininkas, todėl jam pensija mažinta ne tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str., bet ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, kurios pripažintos prieÅ¡taraujančios Konstitucijai.

Kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo. 2013 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija sprendimu Nr. 1D-XXXX(11) nurodė, kad praÅ¡ymo nenagrinės. Remiasi Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimu, kuriame pasisakyta dėl Konstitucijos 107 str. ir 72 str. nuostatų ir jose įtvirtinto teisinio reguliavimo. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, kurioje pasisakyta, dėl pensijos dalies priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaudama ir Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 21-23) dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 1D-8239(11) nurodė, kad sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ . Pagal 2012 m. birželio 30 d. Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų nebetaiko, o pensijos kompensavimo mechanizmas nenustatytas. Atkreipia dėmesį, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiÅ¡kėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Atsižvelgdami į tai, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį į ministerijÄ kreipėsi tik 2013 m. balandžio 23 d. (pakartotinis kreipimasis - 2013 m. rugpjūčio 14 d.), t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiÅ¡kėjimo apie pensijos nepriemokÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012 m. rugsėjo 21 d.), ir vadovaudamiesi nurodyto teisės akto nuostatomis, mano, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas apskritai turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtu.Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo valstybinės pensijos perskaičiavimas ir mokėjimas jo nurodytu laikotarpiu buvo atliekamas pagal tuo metu galiojusias Laikinojo įstatymo nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymų ar kitų teisės aktų, motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu, atitinkami ministerijos veiksmai laikytini teisėtais.Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu į ministerijÄ kreipėsi tik 2013 m. balandžio 23 d. (pakartotinis kreipimasis - 2013 m. rugpjūčio 14 d.)., t. y. po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nustatyto 3 metų (ar 6 mėn.) termino, nes apie savo teisių pažeidimÄ jis žinojo (turėjo sužinoti) dar 2010 m. vasario mėn., kai gavo pirmÄ kartÄ sumažintÄ pensijÄ , todėl jo skundas turėtų bÅ«ti atmestas arba byla nutraukta.  Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. PareiÅ¡kėjas teismui 2013 m. gruodžio 6 d. pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ (b. l. 27-28).Terminas skundui paduoti atnaujintinas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus patvirtinta iÅ¡vada (b. l.

12) nuo 2000 m. gegužės 21 d. neterminuotai paskirta 642,43 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ . PareiÅ¡kėjas 2013 m. balandžio 23 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ , kuris buvo persiųstas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti susidariusiÄ paskirtos valstybinės pensijos nepriemokÄ (b. l. 14-15). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2013 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. 1D-XXXX(11) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jo praÅ¡ymas dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo nebus nagrinėjamas, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ dienos, t. y.

Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 16). PareiÅ¡kėjas 2013 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ , vėl praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti susidariusiÄ paskirtos valstybinės pensijos nepriemokÄ (b. l. 17-18).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendime Nr. 1D-XXXX(11) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad į jo analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ jau buvo atsakyta 2013 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. 1D-XXXX(11), bei nurodyta Å¡io sprendimo apskundimo tvarka, o kadangi pareiÅ¡kėjas 2013 m. rugpjūčio 14 d. praÅ¡yme nepateikė naujų faktinių duomenų, todėl jo praÅ¡ymas nebus iÅ¡ naujo nagrinėjamas (b. l. 5). Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2012 metais teisėtumo, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad jog suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ , o skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo Å¡io asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ dienos. IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Nustatyta, kad pirmoji sumažinta pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėn., pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2013 m. rugsėjo 27 d., todėl teismas 2013 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tu pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui patikslinti skundÄ , praÅ¡ant atnaujinti skundo padavimo terminÄ ir pateikiant įrodymus dėl termino praleidimo (b. l. 25).PareiÅ¡kėjas teismui 2013 m. gruodžio 6 d. pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti 3 metų skundo padavimo teismui terminÄ (b. l. 27-28), kuriame nurodė, kad apie tai, jog jam pensija buvo sumažinta neteisėtai sužinojo tik Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ , įsigaliojusį 2012 m. rugsėjo 21 d.

Teigia, kad kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ metu įstatymų leidėjas nebuvo sureguliavęs pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Valstybinių pensijų įstatymas, PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereguliavo neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) iÅ¡mokėjimo klausimo bei Å¡iuose teisės aktuose nebuvo numatytos kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , jų veiksmų apskundimo terminai.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo mėn. 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kad kreipimosi į teismÄ terminas yra treji metai nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ . Teigia, kad nėra kompetentingas spręsti klausimų dėl įstatymo aiÅ¡kinimo, taikymo bei dėl įstatymo analogijos taikymo, nes tai teismo prerogatyva. Todėl mano, kad kreipimosi į teismÄ trejų metų terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl pritaikytos pareigÅ«nų ir karių pažeistoms teisėms dėl valstybinės pensijos nepriemokos gavimo ginti įstatymo analogijos taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas dienos, t. y. nuo 2012 m. kovo 13 d., arba nuo 2012 m. rugsėjo 22 d., t. y. po Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012 m. rugsėjo 21 d.Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ (b. l. 31-32) pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nurodė 3 metų terminÄ kreiptis į teismÄ , o pareiÅ¡kėjas kreipėsi praleidęs jį, nes apie pensijos nepriemokÄ sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. vasario mėn..

Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo kreipėsi daugiau kaip po 6 mėnesių, kas neatitinka sÄ Å¾iningumo, rÅ«pestingumo ir operatyvumo standartų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. nustato, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 2 d., praÅ¡yme atnaujinti terminÄ nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.Priėmus LaikinÄ jį įstatymÄ 2009 m. gruodžio 9 d., valstybėje esant sunkiai ekonominei situacijai, buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, kad įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas bus laikinas (Å¡iuo atveju pensijų dydžio ribojimai) ir valstybė, iÅ¡gyvenusi ekonominį sunkmetį, panaikins nustatytus laikinus ribojimus.

LR valstybinių pensijų įstatyme ir PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo ar apskundimo terminai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, atsižvelgdamas į tai, taikė įstatymo analogijÄ pagal LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį. Ä®statymų leidėjas nėra aiÅ¡kiai sureguliavęs neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) iÅ¡mokėjimo klausimų, o nuo kurio momento turėtų bÅ«ti skaičiuojamas minėtas terminas, pasisakyta tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013.

Be to, Å¡ioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, jog teisė kreiptis į administracinius teismus yra suprantama plačiai ir, kad teisė naudotis teisminiais gynybos bÅ«dais administraciniame teisme visų pirma grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme; asmens teisės turi bÅ«ti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai).

Teisė į veiksmingÄ teisminę apsaugÄ Ä¯tvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisinis reguliavimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus, neprieÅ¡taringas, suprantamas teisinių santykių dalyviams (2005 m. gegužės 29 d., 2008 m. gruodžio 14 d., 2009 m. kovo 27 d.). Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, siekiant užtikrinti teisinį saugumÄ , senaties terminas turi bÅ«ti nustatytas iÅ¡ anksto (2002 m. liepos 11 d. sprendimas Marks & Spencer byloje Nr. C-62/00, 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimas Test Claimants byloje Nr. C-362/12).

Nors veiksmingumo principas nedraudžia nacionalinės teisės aktais sutrumpinti termino, tačiau tai daroma su sÄ lyga, kad ne tik naujai nustatytas terminas yra protingas, bet ir naujuose teisės aktuose įtvirtinta pereinamojo laikotarpio tvarka, pagal kuriÄ , priėmus Å¡iuos teisės aktus, ginčo Å¡alims suteikiamas pakankamas terminas pateikti grÄ Å¾inimo praÅ¡ymus, kuriuos jie turėjo teisę pateikti galiojant ankstesniems teisės aktams; tokia pereinamojo laikotarpio tvarka bÅ«tina, nes Å¡iems praÅ¡ymams nedelsiant taikant trumpesnį senaties terminÄ , nei prieÅ¡ tai galiojęs, iÅ¡ kai kurių ginčo Å¡alių atgaline data bÅ«tų atimta teisė į kompensacijÄ arba jie turėtų tik labai trumpÄ terminÄ Å¡iai teisei įgyvendinti (2013 m. gruodžio 12 d. sprendimas Test Claimants byloje Nr. C-362/12).Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus dėl praleisto termino, taip pat tai, kad, kaip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, jog teisė kreiptis į administracinius teismus yra suprantama plačiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008), teismų praktika dėl kreipimosi į ikiteismines institucijas ir teismus terminų iki Å¡iol yra labai nevienoda, darytina iÅ¡vada, kad tai sudaro sunkumų pensijų gavėjams apsispręsti, kuomet suėjo terminas kreiptis dėl ginčo ikiteismine ir (ar) teismine tvarka.

Tokioje situacijoje piliečiams objektyviai yra sudėtinga suvokti, kad įstatymas galimai prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Teismo vertinimu, dėl Å¡ių veiksnių buvęs teisinis neapibrėžtumas neproporcingai apsunkina suinteresuotų asmenų pažeistų teisių gynybÄ . Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į pensijos nepriemokÄ turi ginti per trejų metų terminÄ paaiÅ¡kėjo tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013 m. kovo 12 d. nutartį, kurioje be kita ko iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ asmuo praÅ¡ymÄ turi pateikti pensijÄ skiriančiai ir mokančiai institucijai.

Pažymėtina, kad praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti susidariusiÄ valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokÄ pareiÅ¡kėjas pateikė 2013 m. balandžio 25 d. (b. l. 14). Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi per protingÄ terminÄ po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties paskelbimo, todėl konstatuotina, kad gindamas savo teises, pareiÅ¡kėjas veikė pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai. Teismas atsižvelgia ir į tÄ aplinkybę, jog įstatymų leidėjas nėra aiÅ¡kiai sureguliavęs neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) iÅ¡mokėjimo klausimų.

Tai aptarta tik 2013 m. lapkričio 7 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Kaip jau minėta, teismų praktika dėl kreipimosi į ikiteismines institucijas ir teismus terminų yra labai nevienoda, o tai sudaro sunkumus pareiÅ¡kėjams nuspręsti, kada suėjo tam tikras terminas kreiptis į teismÄ ar į atsitinkamas institucijas. Pažymėtina, kad paskirta pensija pareiÅ¡kėjui buvo mažinta jau nuo 2010 m. sausio 1 d., tačiau jis nebuvo informuotas apie tai koks individualus administracinis aktas dėl to buvo priimtas bei apie tai, kad savo teisę į pensijos nepriemokÄ jis galėjo ginti per trejus metus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-212/2014 pažymėjo, kad ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 str. 1 d.).

Å ioje nutartyje taip pat nurodyta, kad Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiÅ¡kėjas įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.

Pažymėtina, kad, 2012 m. rugsėjo 21 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, įstatymų leidėjas nesiėmė veiksmų sureguliuoti ir nustatyti neteisėtai neiÅ¡mokėtų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmÄ . Taigi pats įstatymų leidėjas savo neveikimu suponavo teisinių santykių neaiÅ¡kumÄ , nors, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, asmenys turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pažeistos teisės bus atstatytos. PareiÅ¡kėjas pagrįstai galėjo manyti, kad teisės aktai, pagal kuriuos jai buvo apskaičiuojama ir iÅ¡mokama valstybinė pensija, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai iki tol, kol Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ , nustatantį, kad valstybinių pensijų sumažinimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai.Taigi teisinės situacijos neaiÅ¡kumas sÄ lygojo tai, kad pareiÅ¡kėjas galėjo klysti dėl kreipimosi į teismÄ tvarkos.

Be to, pareiÅ¡kėjas pagrįstai turėjo teisę tikėtis, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo atitinkamos institucijos pradės grÄ Å¾inti jam neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ bei į protingumo ir teisingumo principus, terminas skundui paduoti atnaujinamas.2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ <...>.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010 m. spalio 26 d.) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., 107 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieÅ¡taraujančiais aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiÅ¡kia Å¡ių aktų teisinės galios panaikinimÄ bei jų paÅ¡alinimÄ visam laikui iÅ¡ Lietuvos teisės sistemos.

Tai, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjui buvo mokama sumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėtos pensijos priteisimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A575-1831/2011).Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad teisė į pensijÄ , kaip viena iÅ¡ socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiÄ jÄ konstitucinę jurisprudencijÄ privalo bÅ«ti siejama su prigimtine nuosavybės teise.

Teisės į pensijÄ turtinių aspektų neliečiamumas kyla iÅ¡ prigimtinės teisės į nuosavybę. BÅ«tent Å¡i aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytÄ pensijÄ bus valstybės saugoma ir ginama. Taip pat minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas pensijos nepriemokos klausimo neaptaria. Atsižvelgus į tai, susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogijÄ taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo bÅ«dÄ , kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais.

Minėtoje nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiÅ¡kėjo teisių gynimas reiÅ¡kia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiÅ¡kÄ paÅ¡alinimÄ , todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas. Pažymėtina, kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iÅ¡ teisės aktų, vėliau pripažintų prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra (Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, mano, kad pareiÅ¡kėjui visos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. priteisimas nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to pareiÅ¡kėjo pensijos nepriemokos priteisimas užtikrintų veiksmingÄ jo teisių teisminę gynybÄ , socialinį teisingumÄ bei teisės virÅ¡enybę.Svarbu paminėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principÄ , jeigu minėta iÅ¡imtis bÅ«tų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebÅ«tų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei asmenų lygiateisiÅ¡kumo principu nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui iÅ¡lieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti priteisti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies, kuri Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijos 48 str. 1 daliai, taikymo.Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugsėjo 11 d. pažyma Nr. 11PP(P)-XXXX (b. l.

6) patvirtina, kad pareiškėjui A. A. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis. Nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio buvo 703,58 Lt (pažymos Nr. 11PP(P)-XXXX antroji grafa). Pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, nurodyta paskirta pensija sumažinta iki 603,67 Lt ir ginčo laikotarpiu turėjo būti išmokėta 19 317,44 Lt (603,67 Lt. x 32 mėn.) (pažymos Nr. 11PP(P)-XXXX trečioji grafa).

Å iuo pagrindu pareiÅ¡kėjui pensija sumažinta pagrįstai ir teisėtai, tačiau Å¡i suma, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, dar kartÄ buvo perskaičiuota atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį ir sumažinta, o ginčo laikotarpiu buvo iÅ¡mokėta 7 753,83 Lt (pažymos Nr. 11PP(P)-XXXX ketvirtoji grafa). Taigi pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo yra 11 563,61 Lt (19 317,44 Lt - 7 753,83 Lt).

Ginčo dėl Å¡ios sumos byloje nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad Å¡ios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neiÅ¡mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis – 11 563,61 Lt priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Atsiliepime atsakovės prašė pensijos perskaičiavimo kompensavimÄ atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigÅ«nų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Asignavimų poreikis Å¡iam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektÄ .

Teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į Å¡io sprendimo priėmimo datÄ (2014 m. vasario 24 d.), atsakovės praÅ¡ymas pensijos perskaičiavimo kompensavimÄ atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. yra nebeaktualus, todėl minėtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ nespręstinas.PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė reikalavimÄ panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ Nr. 1D-XXXX (11), kuriame pareiÅ¡kėjas informuojamas, kad jo praÅ¡ymas iÅ¡ naujo nebus nagrinėjamas vadovaujanti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 p. jam nepateikus naujų faktinių duomenų ir nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija jo analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ jau iÅ¡nagrinėjo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 11D-XXXX.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių priežasčių, kodėl šis sprendimas yra naikintinas.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2013 m. balandžio 23 d. ir 2013 m. rugpjūčio 14 d. teikė analogiškus prašymus dėl neišmokėtos pensijos dalies paskaičiavimo ir išmokėjimo (b. l. 14-15, 17-18). Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 11D-XXXX (b. l.

16) matyti, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija juo atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, bei nurodytas Å¡io sprendimo apskundimo terminas. PareiÅ¡kėjas praleido 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 11D-XXXX apskundimo terminÄ ir jo neskundė bei nėra pateikta duomenų, kad jis bÅ«tų prašęs šį terminÄ atnaujinti.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 p. numatyta, kad praneÅ¡imas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats vieÅ¡ojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimÄ tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimÄ , taip pat jeigu yra suėjęs praneÅ¡imo ar skundo padavimo senaties terminas.

Å io įstatymo 23 str. 6 d. numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimÄ arba tas pats vieÅ¡ojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedÅ«ros sprendimÄ ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ administracinės procedÅ«ros sprendimÄ .Atsižvelgiant į Å¡ioje skundo dalyje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. 1D-XXXX (11) teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dalyje dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 1D-XXXX(11) panaikinimo netenkintinas.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str. ir 129 str., n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo A. A. praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ paduoti skundÄ tenkinti ir atnaujinti pareiÅ¡kėjui terminÄ skundui paduoti.PareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pareiÅ¡kėjo A. A. naudai 11 563,61 Lt (vienuolika tÅ«kstančių penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris litus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ centÄ ) pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                        Raimondas Blauzdžius Rasa Ragulskytė-Markovienė Halina Zaikauskaitė