fc0a84f0-62fd-4910-8aaf-62efd45acbe4 · Panevėžio apylinkės teismas

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-62-1082/2021 Teisminio proceso Nr.1-01-1-14874-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 14 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant prokurorėms R. M., G. P., nukentėjusiajam S. D., kaltinamajai R. D. ir jos gynėjui advokatui A. C., ekspertams J.

D., V. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), LR pilietė, iÅ¡tekėjusi, profesinio iÅ¡silavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, n u s t a t ė : R. D. 2020-04-16 apie 21.30 val. namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu smurtavo prieÅ¡ Å¡eimos narį – sutuoktinį S. D., t. y. deÅ¡ine ranka laikydama S. D. už žasto, kaire plaÅ¡taka apdraskė nukentėjusiojo veidÄ , taip padarydama S. D. odos nubrozdinimus veide – nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ .

Kaltinamoji R. D. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikÅ¡to kaltinimo kalta prisipažino ir parodė, kad viskas buvo 2020-04-16, buvo tamsus paros metas. Viskas vyko kaltinime nurodyto namo kieme. Jos telefonas buvo sudaužytas, jai reikėjo su vaiku ruoÅ¡ti pamokas, todėl ji paprašė S. D. planÅ¡etės, bet jis jai jos nedavė ir norėjo iÅ¡važiuoti automobiliu. Kai ji priėjo prie automobilio durelių, Saulius sėdėjo už vairo, durelės buvo praviros, planÅ¡etė buvo jo rankose, ji įkiÅ¡o rankÄ Ä¯ automobilį ir bandė planÅ¡etę paimti, bet S. D. su maÅ¡inos vairuotojo durelėmis privėrė jai deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus.

Tada jai automatiÅ¡kai, iÅ¡ skausmo taip išėjo ir ji su viena ranka Å¡iek tiek jam drykstelėjo veidÄ . Ji net nagų neturi. Nežino, su kuria ranka tai padarė, nes jai labai tada suskaudo. Jis kažkaip lipo, o ji iÅ¡ skausmo drykstelėjo vienÄ kartÄ su viena ranka. Kad buvo įdrėksta, Å¡iek tiek matėsi, bet smarkiai nieko nebuvo, kraujas nebėgo, vaikiÅ¡kai taip. Niekas to įvykio daugiau nematė, nes kieme jie buvo tik dviese. Vaikas ir nieko nematė, nes jis buvo namuose. Ji policininkams, kurie jÄ sulaikė ir vežė, sakė, kad S. D. jai durelėmis pirÅ¡tus privėrė, kad ji čia reflektyviai.

Ji iÅ¡ to Å¡oko per apklausÄ gal ir nepasakė, bet sakė, gal pareigÅ«nai neprisiminė. Ji dėl rankos niekur nesikreipė. Buvo atvykę ir vaiko teisės, ji viskÄ gražiai paaiÅ¡kino, jokių ten konfliktų nebuvo. Kodėl buvo iÅ¡kviesti vaiko teisių pareigÅ«nai, ji nežino. PareigÅ«nams ji prieÅ¡inosi, nes neteisėtai jÄ suėmė. Ji tikslo sužaloti S. D. neturėjo, net tokios minties nebuvo, tik iÅ¡ skausmo taip sureagavo. Staigus buvo trinktelėjimas ir instinktyviai viskas išėjo.

Å iek tiek iÅ¡ pykčio taip galėjo bÅ«ti. Ji atsipraÅ¡o, kad taip įvyko, daugiau taip nesielgs. Pripažįsta, kad S. D. galėjo skaudėti. Dabar jos santykiai su sutuoktiniu draugiÅ¡ki, daugiau konfliktų nebebuvo. PraÅ¡o nutraukti bylÄ jai su S. D. susitaikius. Nukentėjusysis S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo 2020-04-16, buvo prietema. Jis gyvena kartu su kaltinamÄ ja. Viskas prasidėjo namie nuo eilinio konflikto – jis darėsi valgyti, o ji konfliktavo, prie jo žodžiais kabinėjosi.

Kad nekonfliktuoti, jis norėjo iÅ¡važiuoti, tada ji pasakė, kad jis atiduotų planÅ¡etę, kuri yra jo ir buvo prieÅ¡ tai maÅ¡inoje ant galinės sėdynės padėta. Jis planÅ¡etės jai nedavė ir išėjo į automobilį. Jis iÅ¡ pradžių nematė, kad ji irgi iÅ¡bėgo. Jis nespėjo nei durų atidaryti, nei įlipti, kai jam bÅ«nant prie automobilio R., pasakiusi, kad jis atiduotų planÅ¡etę, griebė jam už rankos, jis atsisuko ir ji tada jam drėskė veidÄ . Kuria ranka ir į kuriÄ pusę ji drėskė, jis tiksliai neatsimena.

Buvo vienas drėskimas. Jam skaudėjo. Tada jis iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, kurie atvažiavo ir jÄ iÅ¡vežė. Kaltinamoji pareigÅ«nams sakė, kad jis pats susidraskė. Vaikas įvykio nematė, tik vėliau iÅ¡bėgo. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesÄ , nes buvo mažiau laiko praėję, dabar tikrai nepamena. R. laikė jį už alkÅ«nės, o kita ranka drėskė. Jis neatsimena, kiek ten įdrėskimų buvo. Ikiteisminio tyrimu metu teisingai sakė. Nė karto nėra buvę, kad jis bÅ«tų privėręs kaltinamajai pirÅ¡tus.

Ä®vykio metu jis pats nebuvo iÅ¡gėręs. Sutuoktinė alkoholio nevartoja. Su R. D. jie susitaikė, jokių pretenzijų jis jai neturi. Jų santykiai dabar yra normalÅ«s, draugiÅ¡ki, jie yra skyrybų procese, ji gyvena pas mamÄ , su vaiku bendrauja. PraÅ¡o susitaikymo ir neskirti R. D. kriminalinės bausmės. Ikiteisminio tyrimo metu S. D. parodė, kad R. D. yra jo sutuoktinė, su ja santuokoje 11 metų. Turi biologinį sÅ«nų A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., visi gyvena (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame kotedže. Paskutiniu metu tarp jo ir R. santykiai įtempti, jie gyvena tame pačiame bÅ«ste, tačiau atskiruose kambariuose.

R. gyvena pirmame namo aukÅ¡te, o jis gyvena antrame namo aukÅ¡te. SÅ«nus A. bÅ«na ir su motina ir su juo.  2020-04-16 apie 19. 30 val. jis grįžo į namus iÅ¡ darbo. Atėjusi R. pradėjo ieÅ¡koti priekabių, jam priekaiÅ¡tauti, kad jis sÅ«nui A.i duoda užnuodytÄ maistÄ , kad jis vartoja narkotikus bei bÅ«na visada neblaivus, nors jis alkoholio ir narkotikų iÅ¡ viso nevartoja. Dar R. jam pasakė, kad jį "pasodins" ir iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Atvykę pareigÅ«nai jokių pažeidimų nenustatę iÅ¡vyko.

Kadangi R. ir toliau neaprimo, reiÅ¡kė įvairias pretenzijas jam, konfliktavo dėl įvairių buitinių dalykų, apie 21.30 val., vengdamas tolimesnių konfliktų su R., jis bandė savo automobiliu iÅ¡važiuoti iÅ¡ namų. Jam išėjus į kiemÄ , R. iÅ¡bėgo jam iÅ¡ paskos, deÅ¡ine ranka jam sugriebė už kairės rankos žasto, jis tuo metu buvo apsivilkęs treningÄ . Fizinio skausmo jis nejuto. Laikydama deÅ¡ine ranka jo žastÄ , kairės rankos nagais, griebė jam už veido ir jį sužalojo, apdraskė, jam bėgo kraujas.

Kiek tiksliai kartų sugriebė už veido, jis nepamena, nes buvo iÅ¡tiktas Å¡oko, bet tikrai ne mažiau dviejų kartų, nes viskas įvyko labai greitai. Sužalojimai buvo padaryti deÅ¡inėje veido pusėje. Gilus įbrėžimas buvo prie deÅ¡inės akies, jis buvo labai iÅ¡sigandęs, kad nebÅ«tų pažeista akis. Juto didelį fizinį skausmÄ . Kito fizinio smurto jo atžvilgiu R. nenaudojo. Ä®vykio niekas nematė, paÅ¡alinių asmenų nebuvo. R. ir toliau nenurimo, Å¡aukė, kad jis jai atiduotų kompiuterį, kuris priklauso jam.

Jis nuėjęs už kieme stovėjusio automobilio paskambino policijai. IÅ¡girdusi, kad skambina policijai, R. nuėjo į namus. R. prieÅ¡ jį smurtauja ne pirmÄ kartÄ , dėl to yra kreipęsis į policijÄ .  <...> Civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos byloje nereikÅ¡. Ä® gydymo įstaigas nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus kreipėsi, kur jam buvo nustatyti sužalojimai (1 t., b.l. 24-35). IÅ¡ S. D.pareiÅ¡kimo matyti, kad jame jis nurodė, kad 2020-04-16 apie 21.30 val. namų kieme adresu (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė R.

D., gim. (duomenys neskelbtini), viena ranka sugriebė jį už galvos ir laikė, o kita ranka, nagais draskė du kartus jam per veidÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ . PraÅ¡o R. D. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b.l. 7-16). Liudytojas G. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje Konfliktas buvo kilęs tarp vyro ir žmonos dėl kompiuterio. Pirmo iÅ¡kvietimo metu pavyko taikiai iÅ¡spręsti, nes jie buvo blaivÅ«s. Už 15 min. juos iÅ¡kvietė vyras, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra apdraskytas.

Moteris bendravo tik per duris, ji paaiÅ¡kino, kad pats raktu susidraskė nosį, Å¡is panoro raÅ¡yti paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Moteris prieÅ¡inosi, kadangi buvo vaikas, atvyko vaiko teisių specialistai ir operatyvinė grupė. Ji nubėgo į svetainę, apsikabino vaikÄ ir pasakė, kad jie neiÅ¡veÅ¡ jos. Jie gražiai su ja kalbėjo. Specialistas paprašė tėvo paimti vaikÄ iÅ¡ mamos glėbio, Å¡iaip ne taip vaikÄ iÅ¡traukė. Jėga buvo uždėti antrankiai, ji muistėsi ir bandė iÅ¡trÅ«kti.

Nuvežus į komisariatÄ , pradėjus apžiÅ«rinėti daiktus, ji vėl ėmė prieÅ¡intis, buvo apžiÅ«rėta ir nuvesta į laikino sulaikymo kamerÄ . Gali bÅ«ti, kad tai buvo 2020-04-16. Tuo adresu jie važiavo du kartus, tie kvietimai buvo 20 min. laikotarpyje. PirmÄ kart kvietė moteris dėl kompiuterio, vyras paaiÅ¡kino, kad kompiuteris jam priklauso. Atvykus pirmÄ kart nekilo jokių klausimų ir jie nusprendė, kad iÅ¡sprendė konfliktÄ taikiai. AntrÄ kart vyras buvo sužalotas. Ji kalbėjo tik dėl kompiuterio ir kad vyras susižalojęs raktais, buvo kraujo, apie rankÄ ji nieko nesakė.

Vyras buvo blaivus, ramus, pasakė, kad jie nesugebėjo sutvarkyti ir moteris jį sužalojo. Moteris buvo neadekvati, pasakojo visokių nebÅ«tų dalykų. Nieko apie rankÄ moteris nesakė. Alkotesterio rodmenys buvo 0,10, bet čia alkotesterio paklaida dėl dezinfekcinio skysčio, jie akivaizdžiai abu buvo visiÅ¡kai blaivÅ«s. Buvo jos neaiÅ¡ki agresija. Liudytojas D. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su kolege K. Y. pagal koordinatoriaus praneÅ¡imÄ vyko adresu, kuriuo gyvena kaltinamoji. PraneÅ¡imas buvo apie tai, kad vyksta konfliktas tarp sutuoktinių ir yra nepilnametis vaikas.

Nuvykę rado sutuoktinius, vaikÄ ir policijos pareigÅ«nus. Moteris apsikabino vaikÄ ir nurodė, kad jo nepaleis ir nuo jo neatsitrauks. Jie norėjo, kad vaikas nedalyvautų konflikte, bet motina pradėjo kelti grėsmę vaikui, pareigÅ«nai ėmėsi veiksmų ir nusivedė jÄ Ä¯ laukÄ , vaikas norėjo bÅ«ti su tėčiu. Tėtis nurodė, kad vyko konfliktas ir buvo smurtiniai veiksmai, tik nepamena, kokie tiksliai veiksmai buvo atlikti. Jie paėmė tėvo paaiÅ¡kinimÄ , pabendravo su vaiku, pareigÅ«nams buvo sudėtinga su kaltinamÄ ja susitvarkyti, patalpinant į tarnybinį automobilį.

Jis neatkreipė dėmesio į sužalojimus – ar jų turėjo sutuoktiniai, nes jo dėmesyje buvo vaikas. Vaikas paties smurto nematė. Kaltinamoji iÅ¡ karto neigiamai į juos sureagavo, apsikabino vaikÄ ir viskas, prasidėjo pareigÅ«nų ir jos suirutė. Sutuoktinio nematė, nes buvo jis apklausiamas, o sutuoktinės elgesys buvo tikrai neadekvatus, matėsi, kad tai moteriai kažkas yra. Nesuprato, kodėl buvo konfliktas, žinojo, kad nebe pirmÄ kartÄ kartojosi konfliktas. Jie nusprendė, kad vaikÄ su tėvu palikti yra nepavojinga, vaikas nurodė, kad nori bÅ«ti su tėčio, jog nebijo.

Pati kaltinamoji minėjo, kad vaikas su tėvu bÅ«ti nenori. Liudytoja K. Y. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020-04-16 gavo iÅ¡kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, kur yra mažametis vaikas. IÅ¡ karto buvo pasakyta, kad buvo smurtas, moteris smurtavo vyro atžvilgiu, papildomos informacijos negavo. Jai su D. N. nuvykus apie 22.30 val. juos pasitiko R. D., ji buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi, neleido prieiti prie sÅ«naus. Ji buvo iÅ¡vesta policijos pareigÅ«nų, tada jiems pavyko su vaiku pabendrauti. Konfliktas, vyro nuomone, įvyko dėl sutuoktinės psichinės ligos paÅ«mėjimo.

Vaikas įvykio nematė. Kažkokių smurto žymių ji nepastebėjo. Liudytoja bendravo daugiau su vaiku. R. D. niekuo nesiskundė. Jai pasirodė lyg moteris bÅ«tų iÅ¡gėrusi, vyras elgėsi labai ramiai, papasakojo, kad tai vyksta ne pirma kartÄ , konfliktus iÅ¡provokuoja žmona, kai bÅ«na ligos paÅ«mėjimas. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų- kotedžų teritorijoje, <...>, kiemas neapÅ¡viestas. Nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, nieko nepaimta (1 t., b.l. 17- 21).

IÅ¡ policijos pareigÅ«no G. N. 2020-04-16 tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje matyti, kad jame užfiksuotos aplinkybės – nukentėjusysis S. D. Å¡oko bÅ«senoje, jam fiksuotas įdrėskimas veide, smurtu įtariamas asmuo – R. D. agresyvi, jai nustatytas 0,11 prom. girtumas. PaaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad 2020-04-16 apie 21.40 val. adresu (duomenys neskelbtini)tarp S. D. ir R. D. įvyko žodinis konfliktas dėl kompiuterio, kurio metu R. D. ranka perdrėskė jam veidÄ ties kaire nosies puse; ant S. D. matėsi akivaizdus kraujuojantis įdrėskimas (1 t., b.l. 67-68).

Iš neblaivumo patikrinimo žurnalo įrašų matyti, kad 2020-04-16 22.30 val. S. D. buvo nustatytas 0,10 prom. girtumas, o R. D. – 0,11 prom. girtumas (1 t., b.l. 64- 67). Iš S. D. pateiktos fotonuotraukos matyti, kad joje užfiksuotas vyriškio veidas, kuriame tarp antakių, taip pat ant nosies dešinės šnervės ir po dešine akimi ant skruosto matyti sužalojimai (1 t., b.l. 37). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. D. padaryta odos nubrozdinimai veide, paveikus kietais bukabriauniais daiktais, aštuonių trauminių poveikių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku.

Nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti rankų nagais. Pagal sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmÄ (1 t., b.l. 63). IÅ¡ vyresniosios tyrėjos L. Å .V. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad juo informuojama apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl galimų R.

D. veiksmų sumušant sūnų A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Taip pat nurodoma, kad 2020-10-26 R. D. dėl agresyvaus, neadekvataus elgesio buvo pristatyta į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ psichiatrijos skyrių (2 t., b.l. 11-12). Iš 2020-05-20 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje duomenų nėra, kad R. D. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, kas galėtų turėti esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b.l. 116).

IÅ¡ VÅ¡Ä® „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ praneÅ¡imo matyti, kad R. D. nuo 2020-10-26 iki 2020-10-29 gydyta psichiatrijos skyriuje, diagnozė: Å«minis polimorfinis psichozinis sutrikimas su Å¡izofrenijos simptomais (2 t., b.l. 23). Ekspertas V. D. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) teikė iÅ¡ dokumentų, rėmėsi medicinine dokumentacija, tiriamoji buvo labai trumpai gydyta, kur buvo nurodyta, kad sutrikimai galėjo kilti dėl riboto intelekto ir asmenybinių dalykų.

Kadangi ji pateko į stacionarÄ , stebint buvo matyti, kad ji yra nenuoseklaus ir padriko mÄ stymo. Jai buvo nustatyta diagnozė, iÅ¡nykus agresijai, ji buvo iÅ¡raÅ¡yta, nes ji neturi draudimo ir buvo suteikta tik bÅ«tinoji pagalba. Mes jÄ laikėme tiek, kiek galima. Jai buvo iÅ¡raÅ¡yti ir suleisti medikamentai, bet yra pažymima, kad ji yra nepakankamai kritiÅ¡ka savo bÅ«klės atžvilgiu ir medikamentų nevartoja. Medikamentų poveikis yra iki dviejų savaičių. Stacionare stebėti duomenys keistų iÅ¡vadÄ , mano, kad bÅ«tų tikslinga skirti ekspertizę, ji niekada ilgiau trijų dienų nebuvo gydyta, siÅ«lo skirti jai stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę.

R. D. buvo pristatyta GMP, iÅ¡kvietė vyras ir stacionarizuota skubos tvarka, jÄ Ä¯vertino psichiatras, stacionarizuota pagal bÅ«tinosios pagalbos kategorijas, kad savo veiksmais kelia pavojų sau ir aplinkiniams. Buvo konstatuota, jog ji agresyvi, tai buvo nurodyta GMP lape, nurodyta vyro, po to gydančio gydytojo buvo konstatuota, kad kaltinamoji buvo agresyvi. IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. D. nei nusikalstamos veikos padarymo metu (2020-04-16), nei Å¡iuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu.

Jai nustatyti miÅ¡rÅ«s ir kiti asmenybės sutrikimai bei adaptacijos sutrikimas, kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ji dėl savo psichikos sveikatos bÅ«klės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui teisme, duoti apie jas parodymus, ji gali dalyvauti teismo procese. R. D. nereikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones (2 t., b.l. 176-181). Ekspertė J. D. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadas.

Ekspertizę atliko iÅ¡ medicininės dokumentacijos, R. D. stebėjimo, ikiteisminio tyrimo medžiagos, buvo atlikti testai. Ji daugiausiai bendravo su R. D., kuri paskui buvo perduota kitiems specialistams, buvo atlikta galutinė iÅ¡vada. Å iuo metu ir ekspertizės metu R. D. nustatytas adaptacijos sutrikimas, jai nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. Kaip matyti, kaltinamoji R. D. teisme iÅ¡ esmės pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo sutuoktinio S. D. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtÄ .

Šie jos parodymai sutampa su nukentėjusiojo bei liudytojų duotais parodymais, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, fotonuotraukų duomenimis ir specialisto išvada, kuri patvirtina, jog S. D. buvo sukeltas fizinis skausmas, o nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys R. D. kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo.

Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Taigi, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamoji R. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtÄ savo sutuoktinio S. D. atžvilgiu, t. y. deÅ¡ine ranka laikydama S. D. už žasto, kaire plaÅ¡taka apdraskė nukentėjusiojo veidÄ , taip nežymiai sutrikdydama savo Å¡eimos nario – sutuoktinio sveikatÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ .

Nėra abejonių, kad R. D. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiÅ¡kę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kÅ«nui, jam sukėlė fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ . Akivaizdu ir tai, kad atlikdama kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamoji suprato savo veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamoji savo neteisėtais smurtiniais veiksmais fizinį skausmÄ sukėlė bei nežymiai sutrikdė sveikatÄ savo Å¡eimos nariui – sutuoktiniui S. D., tokie kaltinamosios prieÅ¡ Å¡eimos narį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Kaltinamosios R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad teismui baiginėjant įrodymų tyrimÄ , kaltinamoji ir nukentėjusysis žodžiu iÅ¡sakė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylos nutraukimo jiems susitaikius. Teismo posėdžio metu tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis patvirtino susitaikę. Atsižvelgiant į tai bei į kitas aplinkybes, prokurorė ir kaltinamosios gynėjas taipogi prašė atleisti kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, jai su nukentėjusiuoju susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalis dar numato, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Å ioje byloje kaltinamoji R. D. padarė vienÄ baigtÄ , tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ji yra neteista, inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, iÅ¡tekėjusi ir turi vienÄ nepilnametį vaikÄ , nedirba ir nėra registruota Užimtumo tarnyboje, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruota. Nors bylos duomenimis kaltinamoji yra ne kartÄ gydyta psichiatrijos skyriuje, pagal ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadas – R.

D. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu ir jai nereikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones (2 t., b.l. 176-181). Kaip matyti, kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iÅ¡ dalies, tačiau teisme ji pripažino esmines minėtos veikos aplinkybes. IÅ¡ įvykio aplinkybių matyti, kad R. D. veikė paveikta emocijų. Be to, nors nusikalstama veika ir yra smurtinio pobÅ«džio, tačiau ji nesukėlė didelės žalos.

Kaltinamoji teisme parodė besigailinti dėl savo elgesio, su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė. Nukentėjusysis S. D. teismo posėdžio metu taipogi patvirtino susitaikęs su sutuoktine, prašė jai nutraukti bylÄ jiems susitaikius. Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Pastarosios aukščiau nurodytos, byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindÄ teismui manyti, jog kaltinamoji R. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, manyti prieÅ¡ingai nesÄ lygoja jokie byloje esantys objektyvÅ«s duomenys.

Ä®vertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sÄ lygoms ir nesant Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui keliÄ užkertančių pagrindų, kaltinamoji R. D. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , jai su nukentėjusiuoju S. D. susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina. Teismui nusprendus taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleidus kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo R.

D. atžvilgiu. Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajai skirti vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos LR bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Å iuo atveju įvertinus visas bylos aplinkybes ir atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei į tai, jog kaltinamoji nusikaltimÄ padarė savo Å¡eimos nario – sutuoktinio – atžvilgiu, teismas sprendžia, kad nubaudimo tikslams įgyvendinti bei teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti Å¡iuo atveju yra bÅ«tinas ir proporcingas prokurorės kaltinamajai taikyti praÅ¡omos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, todėl kaltinamajai skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722 straipsnis).

Teismo vertinimu, įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose skyrimas Å¡ioje byloje neprieÅ¡tarauja teismų praktikai. Gynėjas baigiamųjų kalbų metu be kita ko teigė esant pagrindui bylÄ kaltinamosios atžvilgiu nutraukti BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Tačiau teismas su tokiais gynėjo teiginiais nesutinka. Pagal BK 37 straipsnį – padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia Å¡iame BK straipsnyje numatytus padarinius, kurie Å¡ioje byloje yra nustatyti ir abejonių dėl jų teismui nėra. Atsižvelgiant į tai byloje nustatyti kaltinamosios veiksmai sukeliant baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius negali bÅ«ti laikomi nepavojingi, mažareikÅ¡miai, nepadarę žalos nukentėjusiojo sveikatai. Kaltinamosios gynėjo subjektyviai pateikiama nuomonė apie tai, kad kaltinamosios pavartoto smurto intensyvumas nesiekia lygio, už kurį reikėtų taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, BK 140 straipsnio 2 dalies kontekste savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo bei neįpareigoja teismo vertinti ir konstatuoti, kad dėl to veika pripažintina mažareikÅ¡me.

Todėl BK 37 straipsnis R. D. atžvilgiu netaikytinas. Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios R. D. valstybės naudai išieškotinos 7,60 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. D., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, R.

D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti R. D. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti R. D., kad tuo atveju, jeigu ji, bÅ«dama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

O jeigu ji per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Priteisti iÅ¡ R. D. 7,60 Eur (septynis eurus 60 euro centų) proceso iÅ¡laidų valstybės naudai. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Rita Dirkė