fc08cb8a-1d00-499f-96ce-617b49d511ad · Vilniaus rajono apylinkės teismas

     Baudžiamoji byla Nr. 1-37-269/2014Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00731-2009-6                                             Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.13.; 1.2.4.8.1.; 1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; 2.1.4.4.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.6.; 2.1.4.6.; 2.1.6.6.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.16.1.2.1.1.;2.1.16.1.2.1.2.; 2.1.16.1.2.1.5.; 2.1.16.1.2.1.6.; 2.1.16.1.2.3.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.4.6.1.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.4.13.; 2.3.4.14.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.          VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 30 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant A.

Čižienei, E. Jasmontaitei, I. Mečkovskajai, M.BareiÅ¡ytei, D.Å uopienei, A.ViÅ¡umirskajai ir K. Jasionytei,dalyvaujant prokurorei I.Kvedaraitei, advokatams L.Leikauskienei, M.MisiÅ«nui ir K.Baranauskui,kaltinamajam S. G.,nukentėjusiems D. D. ir D. C. (Ch.),teismo medicinos ekspertei J. G.-D, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK specialistams V. L., J. I. ir A. Å .,suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities VPK atstovei J. G.-F.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeS. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.

Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.,                                        n u s t a t ė: S. G. (toliau-kaltinamasis) muÅ¡damas ir smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė fizinį skausmÄ bei grasino jį nužudyti, o bÅ«tent:1) jis, 2009 m. gegužės 2 d., laikotarpiu nuo 23.50 val. iki 24.00 val. (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis griebė nukentėjusiajai D.

D. už Å¡ono ir jÄ Ä¯traukė į savo namo teritorijÄ , dėl ko nukentėjusioji parkrito ant žemės veidu žemyn. Po to teismo nagrinėjimo metu nenustatyta kuria koja vienÄ kartÄ spyrė jai į deÅ¡inę kojÄ , paėmė jai rankomis už pečių, pakėlė jÄ nuo žemės ir deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jai vienÄ smÅ«gį į pakrÅ«tinio sritį, sugriebė rankomis nukentėjusiajai už kaklo ir jÄ smaugė bei traukė jo namo teritorijoje esančio baseino link, grasino užmuÅ¡ti paskandinti, tuo Å¡iai nukentėjusiajai padarė poodines kraujosruvas deÅ¡inio klubikaulio sparno srityje, abiejų blauzdų srityse, taip muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmÄ , trumpalaikį psichinės sveikatos sutrikimÄ â€“ Å«miÄ reakcijÄ Ä¯ stresÄ , tuo nežymiai sutrikdė D.

D. sveikatÄ ;

2) jis 2009m. gegužės 2 d., laikotarpiu nuo 23.50 val. iki 24.00 val., (duomenys neskelbtini) rankomis griebė nukentėjusiajai D. D. už Å¡ono ir jÄ Ä¯traukė į savo namo teritorijÄ , dėl ko nukentėjusioji parkrito ant žemės veidu žemyn. Po to teismo nagrinėjimo metu nenustatyta kuria koja vienÄ kartÄ spyrė jai į deÅ¡inę kojÄ , paėmė jai rankomis už pečių, pakėlė jÄ nuo žemės ir deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jai vienÄ smÅ«gį į pakrÅ«tinio sritį, sugriebė rankomis nukentėjusiajai už kaklo ir jÄ smaugė bei traukė jo namo teritorijoje esančio baseino link, kuriame tuo metu buvo apie 1 m 15 cm gylio vandens, laikydamas jÄ stovinčiÄ nugara į baseinÄ , ant baseino kraÅ¡to, laikė jÄ dviem rankomis už kaklo ir grasino nukentėjusiajai jÄ nužudyti sakydamas, kad jÄ užmuÅ¡, paskandins, nes ji yra jo teritorijoje ir jis gali daryti savo teritorijoje viskÄ kÄ nori, t.y. grasino nukentėjusiÄ jÄ nužudyti esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, kaltu neprisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) 2009-05-02 apie 19.30 val. į kaimynų sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra kaimynės D. nuosavybė atvyko automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės dukra D. D. su dar trimis asmenimis, iÅ¡ kurių vienas kaltinamajam pažįstamas kaip jos sugyventinis T.. Asmenys, buvę gretimame sklype, ruošėsi Å¡vęsti. 21.00 val. jis išėjo pasivaikščioti į laukÄ .

Grįždamas iÅ¡girdo garsų vyriÅ¡kÄ balsÄ sakant „užmuÅ¡im, padegsim“. Jis stabtelėjo už Å¡iltnamio, kuris užstoja D. namÄ , iÅ¡girdo kažkÄ kalbantis apie jo ir žmonos namÄ ir sklypÄ , atpažino D. balsÄ . D. visiems aiÅ¡kino, kad jų, t.y. jo namas pastatytas jos žemėje, kad geruoju jų iÅ¡krapÅ¡tyti nepavyksta, buvo kalbama apie tai, kaip juos iÅ¡vilioti, tai girdėjosi detalėmis. Girdėjosi D. D. balsas. VyriÅ¡kas balsas periodiÅ¡kai įsiterpdavo, Å¡aukdamas „S.“, ta S. atsiliepdavo iÅ¡ kito bendrijos galo.

Kadangi jis buvo užsislėpęs už Å¡iltnamio, negalėjo atpažinti asmenų, asmens kuris sakė grasinamus žodžius. Nutarė iÅ¡eiti iÅ¡ sklypo ir pagal rytinę sienÄ nuėjo už avietyno, iÅ¡ kur matėsi D. kiemas. Stovėdamas stebėjo kas darėsi tame kieme. D. D. su savo draugais stovėjo jos sklypo pietinėje dalyje. Asmenys jį pastebėjo ir buvę su D. D. vaikinai pradėjo eiti link vartelių. Jis greitai grįžo į savo sklypÄ ir atsistojo toje pačioje vietoje, tai yra prie Å¡iltnamio prie savo namo durų.

D. D. gana garsiai kalbėjo su ir tarėsi, kad apsimes, iÅ¡važiuoja, o paskui kaip jis suprato, kad sugrįš atgal kai jie užmigs. Tai buvo apie 22.00 val. tada jis sugrįžo į namus ir perspėjo sÅ«nų ir žmonÄ , kad kaimynai kažkÄ rezga prieÅ¡ juos ir, kad Å¡ie stebėtų kaimynų teritorijÄ . Apie 22.15 val. kaimynai pradėjo garsiai Å¡Å«kauti, kad iÅ¡važiuoja į degalinę pirkti degtinės. Jis stebėjo kaip D. D. ir jos sugyventinis sėdo į automobilį, matė jos draugę, kuriÄ D.

D. vadino I.. Pamanė, kad jie galėjo bÅ«ti pasislėpę. Kadangi degalinėje degtinės nepardavinėjama, jis suprato, kad tai apsimestinis dalykas, automobilis iÅ¡važiavo, jis išėjo į laukÄ per rÅ«sio duris ir dar kartÄ patikrino visÄ savo sklypÄ ir jo prieigas. Išėjo į bendrijos keliukÄ ir pastebėjo, kad prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) stovi 3 vyrai, degė ryÅ¡ki lempa. Priėjęs apie 10 metrų nuo tų vyrų, pažino sodininkų bendrijos pirmininkÄ A. M., jo kaimynÄ A.

G.. Bendrijoje gyvenantį A. B., iÅ¡girdęs jo balsÄ pažino, kad tai tas pats vyras, kuris grasino D. kieme. Jis pagalvojo, kad galimai A. B. agituoja tuos žmones prisidėti prie D. rengiamo dalyko. Skubiai grįžęs į namus pasakė, kad žmona ir sÅ«nus užsirakintų, niekur nesikiÅ¡tų, o pats sėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendęs važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas giminaičius, pasikviesti pagalbos. Nuvažiavęs automobiliu apie 400 metrų pastebėjo be Å¡viesų prie sankryžos stovintį automobilį, atpažino įjungęs tolimÄ sias Å¡viesas, kad tai D.

D. automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu D. D. atidarė duris ir iššoko ant šalikelės. Automobilis pajudėjo sankryžos vidurio link, kad jam būtų užblokuotas kelias. Jis pačiu pakraščiu pravažiavo tiesiai ir pamatė, kad D. D. vėl įsėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Supratęs, kad D. D. turi kažkokių ketinimų, apsisuko ir grįžo iš karto į namus. Tai buvo apie 22.55 val.

Apie 23.00 val. D. sklype prieÅ¡ jų sklypÄ vėl kilo triukÅ¡mas. Jis išėjęs į laukÄ pastebėjo, kad prie D. namo kieme buvo susirinkusi visa D. D. kompanija. A. B., A. M. ir A. G.. Kai jis išėjo, A. B. įpuolė į jų sklypÄ , grasindamas primuÅ¡ti. Jis A. B. Å¡Å«ksniu sustabdė, perspėjo, kad pastarasis iÅ¡sineÅ¡dintų pats arba jį iÅ¡mes. A. B. stabtelėjo. A. B. iÅ¡ sklypo pradėjo traukti A. M. ir A. G.. Jis perspėjo visus, kad jie iÅ¡eitų iÅ¡ jo sklypo. Tuo metu D.

D. pradėjo Å¡aukti nuo savo namo, kad jis nusigriautų savo namÄ , pastatytÄ jo sklype, kitu atveju jie nugriaus. Jis nekreipė dėmesio, o A. M. bandė jam aiÅ¡kinti, kad jis yra bendrijos pirmininkas ir gali vaikščioti kur nori. Jis A. M. pasakė, kad tai yra jo turtas ir jo ginti gali net panaudodamas ginklus, turėdamas galvoje elektroÅ¡okÄ ir dujų balionėlį, kuriuos laikė namuose. A. M. ir A. G. nutempė A. B.. Jis grįžo į namÄ . Toliau žiÅ«rėjo televizorių. Jo žmona pastebėjo prie Å¡iltnamio prieÅ¡ jų duris susirinkusiÄ D.

D. kompanijÄ . D. D. ir vyras stovėjo ant virÅ¡utinės sienelės jau jo sklype. Priėjęs prie durų pasiklausė. Jis iÅ¡girdo D. D. kalbant, kad jis bus užpultas kai tik atidarys duris. Tuomet išėjo į laukÄ per rÅ«sio duris ir nuėjo į tÄ sklypo dalį, kuri yra už 10 metrų už jų susirinkimo vietos prie įvažiavimo prie senos jo automobilio galo. Tuo metu D. D. be jokios priežasties nuÅ¡oko ant atraminės sienelės, kuri buvo apie 80 cm aukščio, Å¡okdama koja įspyrė jam į Å¡onÄ .

Jis tik spėjo atsisukti ir atstumti jÄ nuo savęs. IÅ¡ karto kai jis pastarÄ jÄ atstÅ«mė, ji pagrasino, kad jis atsiims, pavadindama jį „svolačiumi“. Tuo pat metu pajuto smÅ«gį į nugarÄ , nuo kurio susilenkė. PrieÅ¡ jį nuÅ¡oko vyras, vyras pradėjo jį muÅ¡ti kumščiais į veidÄ . D. D. ir jos sugyventinis T. laikė jį už rankų. Tai pamatęs jo sÅ«nus su jo žmona iÅ¡bėgo į laukÄ . Ten pat buvo baseinas. T. ir D. D. stÅ«mė jį ir tÄ vyrÄ Ä¯ baseinÄ .

Jis su tuo vyru įkrito į baseinÄ , kuriame buvo 1 metras vandens. Prispaudė tÄ vyrÄ prie sienelės. Tuo metu atbėgęs jo sÅ«nus nustÅ«mė į Å¡alį D. D. ir puolė stumti iÅ¡ sklypo T.. Tada D. D. nustvėrė plytÄ su kuria trenkė į nugarÄ jo sÅ«nui, Å¡okančiam į baseinÄ . SÅ«nus įšokęs į baseinÄ puolė jo gelbėti. Tuo metu T., įbėgęs į sklypÄ , prie baseino, nuo baseino kraÅ¡to bandė pasiekti jį, todėl sÅ«nus nustvėrė T. už rankos ir laikė.

Tuo metu D. D. pastvėrusi plytÄ , bandė trenkti jam. Matydama, kad nepasiekia, pasiÅ«lė T. plyta trenkti G. per galvÄ . Tuo metu atbėgo A. B. sugyventinė S. ir Å¡oko į tarpÄ tarp D. D. ir T.. Tada D. D. numetė plytÄ . Tada jis sÅ«nui pasakė skubiai skambinti ir iÅ¡kviesti policijÄ . SÅ«nus, iÅ¡lipęs iÅ¡ baseino, bandė skambinti policijai, tuo pačiu metu policijai skambino ir D. D.. Po to D. D. bÅ«dama prie baseino kraÅ¡to pradėjo jį keikti. Pasakiusi S. G., kad brangiai kainuos jam jo statyba, pasitraukusi ėmė skambinti tėvams, kad jie kuo greičiau atvažiuotų.

Visų Å¡ių veiksmų metu I. stovėjo ir nesikiÅ¡o. Tas vyras, kurį jis laikė pradėjo normaliau kalbėti, prisistatė, kad jis D. C.. S. prašė, kad jis paleistų D.. Pastovėję vandenyje dar apie minutes, susitarę laukti policijos, liudytojas su Å¡eima nuėjo į savo namÄ . D. D. su savo kompanija nuėjo pas save. Jis suprato, kad D. C. sulaužė jam įdėtinius virÅ¡utinius dantis. Jis pamatė atvažiuojantį mikroautobusiukÄ su įjungtomis tolimosiomis Å¡viesomis. Jis, pagalvojęs, kad atvažiavo policija, išėjo ant kelio važiuojamosios dalies ir pamatė į Å¡viesÄ išėjusį vairuotojÄ , atpažino, kad tai S. D..

Tuo metu atsidarė automobilio keleivio durelės, iÅ¡girdo R. D. balsÄ Å¡aukiant „tėve, čia jis“. IÅ¡Å¡okęs R. D. trenkė jam į kepenis. Nuo skausmo susirietus, R. D. dar kartÄ trenkė į virÅ¡utinį žandikaulį. Suskaldyti jo įdėtiniai dantys supjaustė lÅ«pas ir subyrėjo. Jis prarado orientacijÄ . Tada S. D. trenkė jam kumščiu į smilkinį į deÅ¡inę pusę ir jis prarado sÄ monę. Tai matė jo sÅ«nus ir bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ namo (duomenys neskelbtini) gyventojas D.

Å .. Jis atsipeikėjo namuose, buvo Å¡oke. Buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba ir liudytojas buvo iÅ¡vežtas į Lazdynų ligoninę. Jis taip pat parodė, kad grįžęs iÅ¡ ligoninės į namus tÄ patį vakarÄ apie 21.30 val. matė, kad į savo sklypÄ atvažiavusi D. D. su savo sugyventiniu T. nuėjo pas A. B.. Ä®vykio metu jis buvo blaivus, D. smÅ«gių nesudavė, jÄ tik atstÅ«mė, kai ji Å¡okdama nuo sienelės jam įspyrė koja į Å¡onÄ (2 t., b. l. 42-48, 67-78, 104-110, 111-128, t. 8, b.l. 38).Ä®tariamasis S. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Fotonuotraukoje Nr. 18 pažymėta, kad S. G. rodydamas kaip jam į priekinę kairiojo žasto dalį sudavė smūgį koja D. D.. Fotonuotraukose Nr. 16, 17, 18, 19 matosi, kad yra atraminė sienelė (pamatai), laiptai. Laiptais matosi, kad galima užlipti ant pamatų. Fotonuotraukoje Nr. 34 S. G. parodė, kad ant kelio jam suduotas smūgis į kairę žandikaulio pusę (t. 8, b.l. 123-147).Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis parodė, kad konfliktas prasidėjo dar 2008 m. kai S. D. su sūnumi iki jų buvo atėjęs ir grasino.

Po R. D. ir S. D. grasinimų atvyko policija, bet vėl nusikaltimo požymių nerado, o policija mano su jais buvo užsidariusi ir bandė nuslėpti nusikaltimo požymius. 2008-07-24 Žemėtvarkos skyriaus komisija atliko klastotę, surašė aktÄ , kad sklypai turi dvi ribas. Jam aiÅ¡kinantis ir pateikus visus dokumentus R. D. įsiveržė į jų sklypÄ , jam smogė vėl į tÄ pačiÄ vietÄ , kur ir nagrinėjamu atveju smogė, sulaužė jam protezus. 2009-05-02 apie 11 val. jis su žmona ir sÅ«numi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), grįžo iÅ¡ ten kartu su žmona apie 14 val.

Maždaug tuo metu į sklypÄ atvažiavo ir nukentėjusieji. Jis jų nematė, tai jie gal buvo pasislėpę. Jam tiesiog buvo žinoma, kad jie buvo toje vietoje. Apie 16 valandÄ jis su žmona vėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir namo grįžo apie 19 val. Jis buvo blaivus. Po 19.15 val. jo žmona pasakė, kad pamatę atvažiavusius D. su dabar jau žinomais draugais. Buvo vienas tamsus asmuo, kur manė žmona, kad tai R. D., kadangi pastarasis jiems grasino anksčiau, žmona iÅ¡sigando. Per langÄ matė, kad yra keturi asmenys, nusprendė nueiti pažiÅ«rėti ar yra R.

D.. Tuo tarpu jam paskambino R. J., jis išėjo į laukÄ , nuėjo pro kaimynų namus ir grįžo iki namo. Ėjo pagal rytinę sklypo ribÄ ir priėjo prie namo durų, kurios yra pietinėje dalyje ir sustojo prie Å¡iltnamio. Tuo metu D. sklype pietvakarinėje dalyje prie garažo durų stovėjo juodas „(duomenys neskelbtini)“. Jo automobilis stovėjo jo sklype tarp baseino ir atraminės sienelės. Stovėjo už D. Å¡iltnamio prie savo namo durų ir matė, kad yra susirinkusi grupė asmenų, tarp kurių buvo vienas plikas vyriÅ¡kis, kuris garsiai Å¡aukė ,,užmuÅ¡im, padegsim.

Tas plikas asmuo buvo A. B., greta jo buvo tie 4 asmenys, kurie jį kaltina. Jam toks rėkavimas sukėlė nerimÄ , nes nuo 2007 m. buvo D. terorizuojami. Jis nutarė atidžiai kažkurį laikÄ stebėti ir suvokti, kas vyksta. Tie asmenys pradėjo eiti pro garaÅ¾Ä ir kalbėjosi, girdėjo kaip D. D. sakė, kad neva jie pasistatė jos motinos žemėje namÄ ir kad niekaip neiÅ¡varo jų. D. D. pasakė, kad su policija už 200 Lt viskas bus sutvarkyta. Jis suprato, kad bus kažkokia provokacija. Jis grįžo Å¡iaurės rytine sklypo dalimi, apėjo apie vartelius aplink sklypÄ per avietynÄ ir bandė pamatyti kokie asmenys yra D. sklype ir ar yra R.

D.. Jį, matyt, pastebėjo, nes jis buvo matomas dangaus fone. Du vyrai pradėjo skubiai eiti link D. sklype esančių vartelių. Jis grįžo į savo sklypÄ . IÅ¡girdo, kad D. D. sakė, kad reikia apsimesti, kad jie iÅ¡važiuoja ir, kad paskui grįš, kai jie miegos. Grįžo į savo namÄ , per rÅ«sio duris įėjo į namÄ , pasikalbėjo su žmona, kuriai pasakė, kad prieÅ¡ jų kažkas planuojama. Jis tuo metu užlipo į namo kitÄ aukÅ¡tÄ , buvo langas pravertas pro kurį matomas D. kiemas.

Girdėjo ir matė, kad prie automobilio „(duomenys neskelbtini): vairo sėdo T. S.. D. D. sėdo Å¡alia ir Å¡aukė, kad važiuoja į degalinę ir parveÅ¡ dar degtinės. Jie iÅ¡važiavo iÅ¡ sodų bendrijos. Jis išėjo pažiÅ«rėti ar nėra pasislėpusių toje teritorijoje kitų asmenų, pasakė žmonai ir sÅ«nui kad iÅ¡tirs kas yra, apžiÅ«rėjo kur yra krÅ«mai, kad nebÅ«tų pasislėpusių asmenų. Tuo metu matė K. ir K., sėdinčius prie namo ir išėjo iÅ¡ sklypo, ėjo pro bendrijos vartus ir prieÅ¡ save pamatė degantį žibintÄ ir prie jo susirinkusiÄ Å¾monių grupę.

Jis priėjo prie žibinto, pažino, kad tai buvo B., M. ir G.. Suprato, kad A. B. tariasi apie galimus neteisėtus veiksmus prieÅ¡ jo Å¡eimÄ . Jis grįžo namo, pasakė žmonai ir sÅ«nui, kad čia susidarė gana didelė grupė asmenų, pasitarė su Å¡eima kÄ daryti. Policijai praneÅ¡ti nebuvo prasmės, nes visi praneÅ¡imai baigiasi tuo, kad pažeidimų nenustatydavo. Policija jam tik nori atkerÅ¡yti, o ne padėti. Nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas artimiausius giminaičius.

Sėdo į automobilį ir pasakė, kad namiÅ¡kiai užsirakintų. Prie sankryžos pamatė stovintį juodÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, suprato, kad tai D. D. automobilis. IÅ¡ keleivio pusės iÅ¡Å¡oko D. D., automobilis jam mėgino užblokuoti iÅ¡važiavimÄ , tačiau jis pravažiavo ir nusuko link (duomenys neskelbtini), žiÅ«rėdamas ar automobilis nesiveja jo. Jis sustojo apmÄ styti visko. Suprato, kad į (duomenys neskelbtini) jam važiuoti netikslinga, nusprendė grįžti pas žmonÄ ir sÅ«nų ir savo jėgomis bandyti gintis.

Buvo apie 22:45val., suprato, kad reikia su Å¡eima pasikalbėti labai rimtai, pasakė, kad jo laukė kelyje ir policija jiems nepadės. Pasakė kad turi viskÄ stebėti ir fiksuoti. Apie 23.15 val. žmona pasakė, kad D. D. atvažiavo. Dabar jau žino, kad jie buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) esančiÄ degalinę, ten kažkÄ nusipirko, grįžo į bendrijÄ ir važiuodami pro centrinius vartus nuvažiavo tiesiai, pravažiavo apie 100 m. ir sustojo prie A. M. namų, greta žibinto, kur buvo A.

M. ir G.. D. D. pasikalbėjo su M.. PraÅ¡o jo atžvilgiu nutraukti procesÄ pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p., kuris numato, kad procesas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors pagal kaltinamÄ jį aktÄ nurodyta, kad jis padarė neteisėtus veiksmus prieÅ¡ D. D. bÅ«damas nurodytu laiku savo teritorijoje, tačiau jo manymu nustatyta, kad buvo tuo laiku savo teritorijoje. Tačiau buvo baseine su D. C., o fizinio kontakto su D. D. neturėjo. 2009-07-30, 2009-09-14 jis pateikė T.

S. telefone esančius garso įraÅ¡us, kurie neginčijama įrodo, kad 2009-05-02 buvo savo namo kieme baseine. Baseine atsidÅ«rė po melagingai jį apkaltinusios D. D. padarytos veikos. Ä®siveržiant į jo saugomÄ teritorijÄ D. D. Å¡oko jam spiriant į kojÄ . D. C. spyrė jam koja į virÅ¡ugalvio pagrindÄ , smogė į kairį skruostÄ , į virÅ¡ugalvį. D. D. ir T. S. jį įstÅ«mė su D. C. į baseinÄ . Teismo ekspertizės specialisto iÅ¡vada nustatyti jam padaryti kÅ«no sužalojimai (tomas Nr. 3, b.l. 55), (t. 11, b.l. 175-180, t. 12, b.l. 84-85, 116-117, 124-125, t. 13, b.l. 92-99).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų įrodyta:D. D. 2009-05-04 protokolu – pareiÅ¡kimu kuriame D. D. nurodo, kad 2009-05-03 po 00.00 val. s.b. (duomenys neskelbtini) kaimynas, kurio pavardė S. G., stvėrė jÄ už Å¡ono, nutempė į savo sklypÄ , spyrė į Å¡launį, sudavė į pilvÄ , ėmė elgtis agresyviai, grasino, kad nužudys, konkrečiai paskandins ir tempė baseino link. Dėl S. G. veiksmų ji patyrė fizinį skausmÄ ir didelį iÅ¡gÄ stį.

PareiÅ¡kimu praÅ¡oma dėl S. G. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b.l. 1). Nukentėjusiosios D. D. (toliau-nukentėjusioji) parodymais, kad 2009-05-02 vakare apie 21.00-22.00 val., tikslaus laiko neatsimena, pradėjus temti, kartu su draugais I. A., D. C., T. S. nuvažiavo prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini). Pabuvę prie ežero, nuvažiavo į jos tėvų sodÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Ten buvo maždaug 2009-05-03 po 00.00 val.. Jie buvo blaivÅ«s, nieko negėrė, ji pati vairavo automobilį.

Sode ketino iÅ¡sikepti Å¡aÅ¡lykÄ . IÅ¡ pradžių nuėjo į sodo namelį, o po to ji nusprendė I. A. ir D. C. parodyti sodo sklypÄ , nes jie ten buvo pirmÄ kartÄ atvažiavę. Sodo teritorija nebuvo aptverta. BÅ«nant prie Å¡iltnamio, nukentėjusioji pamatė, kad kažkas guli prie jų obels. Einant link obels, pamatė, kad atsidarė jų kaimynų, pavarde G., namo durys. Minėto kaimyno namas pastatytas prie pat jų sklypo teritorijos, tik kaimyno sklypo teritorija yra žemiau. Kaimynas iÅ¡ karto, nieko jai nesakydamas, griebė nukentėjusiÄ jÄ už džinsinių kelnių, Å¡ono srityje ir nutempė į savo teritorijÄ .

Nukentėjusiajai tai buvo netikėta ir ji nukrito veidu žemyn kaimyno teritorijoje. Tada kaimynas spyrė jai į deÅ¡inę kojÄ . Jai atsikėlus kaimynas sugrėbė už pečių, o po to iÅ¡karto sudavė kumščiu į saulės rezginį. SmÅ«gis buvo labai stiprus, jai labai skaudėjo, nuo skausmo nukentėjusioji prisėdo. Norėdama apsiginti, bei bÅ«dama labai susijaudinusi ji gindamasi kumščiu norėjo suduoti jam atgal, jai atrodo, kad pataikė į kairįjį žandÄ , kažkur į tÄ vietÄ .

Tuomet kaimynas griebė jÄ už pečių, ėmė jÄ smaugti bei grasinti, sakydamas, kad jÄ užmuÅ¡, paskandins, nes ji yra jo teritorijoje ir jis gali daryti savo teritorijoje viskÄ kÄ nori. Taip pat sakė, kad sudegins jų sodÄ . NukentėjusiÄ jÄ iÅ¡tiko Å¡okas. Taip pat kaimynas vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Nukentėjusioji kaimynui sakė, kad jis neturi teisės taip daryti. Tada iÅ¡bėgo minėto kaimyno žmona. Kaimynas nukentėjusiÄ jÄ nustÅ«mė link baseino, esančio jų sodo teritorijoje, už poros metrų.

Bijodama įkristi į baseinÄ , nukentėjusioji laikėsi už kaimyno rÅ«bų iÅ¡ priekio. Vienu momentu buvo paslydusi į baseinÄ ir nusibrozdino kojas, jai buvo labai baisu, kad kaimynas gali jÄ paskandinti. Atrodo, kad prie jų pribėgo I. A. ir pradėjo Å¡aukti, kad gelbėtų, nes D. D. muÅ¡a. Tada pribėgo D. C., o po to T. S.. Pastarieji atitraukė nukentėjusiÄ jÄ nuo kaimyno, jai atrodo, kad tada ji suklupo ir nusibrozdino kojas. Kaimynas tuo metu viena ranka laikė jÄ už peties, o kita ranka smaugė.

Taip pat kaimynas, matydamas, kad vaikinai jÄ atitraukia nuo jo, nukentėjusiÄ jÄ pastÅ«mė ir ji atsitrenkė į jo teritorijoje buvusiÄ tvorÄ , taip nusibrozdino nugarÄ . Po to minėtas kaimynas grÅ«mėsi su D. C. ir paslydo bei nuvirto į baseinÄ . Ten grÅ«mėsi toliau, nukentėjusioji matė, kad kaimynas paėmė D. C. už gerklės. Kaimynas taip pat sakė D. C., kad jis yra savo teritorijoje ir gali daryti kÄ nori, užmuÅ¡ti jį. Tada iÅ¡bėgo kaimyno sÅ«nus ir pribėgo prie T. S., pradėjo grumtis.

Kaimyno žmona pradėjo Å¡aukti, kad nukentėjusioji su draugais užmuÅ¡ jos vyrÄ ir ėmė skambinti policijai. Žmona pribėgo prie nukentėjusiosios ir sakė, kad ji yra jų teritorijoje, kad jai baigsis bloguoju, nes buvo jų sodo teritorijoje. Kaimyno sÅ«nus nubėgo į namÄ , iÅ¡sinešė telefonÄ ir filmavo visÄ teritorijÄ bei savo tėvÄ , kuris buvo su D. C. baseine. Po to kaimynas liepė savo sÅ«nui daugiau nefilmuoti, o atneÅ¡ti popieriaus lapÄ , sakė, kad dabar raÅ¡ys. Nukentėjusioji tuo metu nubėgo, paėmė telefonÄ ir paskambino į policijÄ .

Su minėtu kaimynu pastoviai kyla konfliktai, nes jis per arti jų sodo sklypo pastatė savo namÄ , taip pat jis su visais konfliktuoja sode. Apklausta papildomai nukentėjusioji parodė, kad kaimynas S. G. dviem rankom buvo suėmęs jÄ už kaklo. Ji jautė realius grasinimus, kad jis jÄ užmuÅ¡, paskandins. Realius grasinimus jautė iÅ¡ kaimyno G., nes buvo bejėgė, negalėjo jam prieÅ¡intis, nes jėgos nelygios. P. G. buvo žymiai stipresnis, ji pati įvykio metu, patirdama S. G. smurtÄ , buvo Å¡oke, nes tikrai nesitikėjo tokių veiksmų, jėgos panaudojimo, todėl mano, kad grasinimai jos atžvilgiu tikrai buvo realÅ«s. Jokio preteksto konfliktuoti su kaimynu G. nebuvo ir jeigu su ja nebÅ«tų buvę jos draugų, ji mano, kad tikrai bÅ«tų buvusi nustumta į baseinÄ , bÅ«tų kritusi galva atgal ir jos sužalojimų pasekmės ir visa įvykių eiga bÅ«tų žymiai sudėtingesnė.

Kaimynas S. G. buvo smurtavęs prieÅ¡ jos tėvus, net tada kai vyko grumtynės jis asmeniÅ¡kai nukentėjusiajai pasakė, kad su jos tėvu bus susidorota, bus padegtas jų sodas. G. už kaklo įsikabinęs jai buvo trumpai. G. jÄ pakėlė už rÅ«bų per pečius ir traukė jÄ baseino link. Nukentėjusioji bandė S. G. atitraukti nuo savęs. S. G. rankomis buvo suėmęs nukentėjusiÄ jÄ už kaklo. Ji jautė realius grasinimus, kad jis jÄ užmuÅ¡, paskandins. Papildomai nukentėjusioji apklausta parodė, kad bÅ«nant prie G. baseino, tada, kai jis jÄ buvo sugriebęs rankomis už kaklo, jo suspaudimas buvo labai stiprus, jai trÅ«ko oro, manė, kad mirs, bet sÄ monės praradusi nebuvo.

PrieÅ¡ tai jai buvo pataikęs smÅ«gį S. G. į saulės rezginį, todėl ji buvo beviltiÅ¡koje padėtyje, negalėjo prieÅ¡intis S. G., nes buvo Å¡okiruota, apstulbusi nuo tokios įvykių eigos. Jis jÄ užpuolė netikėtai ir viskas vyko labai greitai, kad ji nespėjo pradžioje susiorientuoti kas vyksta, patyrė dvasinį sukrėtimÄ . Civilinį ieÅ¡kinį pateiks teisme. Patvirtino, kad pateiktame garso įraÅ¡e užfiksuotas pokalbis vyko 2009 m. gegužės mėn. naktį iÅ¡ 2 d. į 3 d.

Ä®vykio metu nukentėjusioji buvo stipriai sukrėsta ir po incidento kai jÄ užpuolė G. ir kai jis po to mušėsi su D. C. baseine, ji buvo Å¡oke. Pas nukentėjusiÄ jÄ po įvykio buvo isterija, todėl kalbėjo susijaudinusi, pakeltu tonu (1 t. b.l. 19-22, 24-26; 5 t. 176, t. 8, b.l. 119, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 1-2, t. 15, b.l. 86-87,121, 125 ).Nukentėjusioji D. D. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir Nr. (duomenys neskelbtini), 5 nuotraukoje nurodyta, kad rodant I.

A. savo tėvų sklypÄ , ji pamačiusi kažkÄ Å¡viečiant ant žemės, nuėjo pažiÅ«rėti, pasilenkė ir tuo momentu pajuto, kad jÄ už kelių sugrėbė S. G. ir jÄ patraukė, ko pasėkoje ji atsidÅ«rė S. G. sklype, suklupo. Nuotraukoje Nr. 4 D. D. parodyta, kad įvykio metu metalinės tvoros ir antros betoninės sienelės nebuvo (t. 1, b.l. 27-36, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 3-5, t. 15, b.l. 86-87, 116).Nukentėjusioji savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino akistatoje su S. G. (t. 1, b.l. 37-56, 57-74, 75-82, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 6-11, 12-17, 18-23, t. 15, b.l. 86-87, 116).Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, kad viskas vyko 2009 gegužės pirmÄ sekmadienį.

Ji važiavo su draugais prie ežero, kuris yra netoli sodo, vėliau vyko pas jÄ Ä¯ sodÄ . Buvo vakaras, tikslaus laiko neatsimena. Jie planavo pailsėti ir ten pernakvoti. Norėjo draugams vakare parodyti sodÄ , nes buvo pirmas kartas, kai pasikvietė draugus. Ji kartu su I. vaikščiojo po sodÄ . Atsistojo prie Å¡alia esančio Å¡iltnamio. Pamatė Å¡iukÅ¡lę ir nusprendė jÄ pakelti. Pajuto, kaip jÄ kažkas sugriebia už Å¡ono ir ji krito. Tai buvo S. G.. Pajuto, kaip S. G. pakelia jÄ su rankomis ir spiria į saulės rezginį.

PrieÅ¡ ar po spyrė dar į kojÄ . Atsimena, kad smaugdamas po smÅ«gio tempė į baseinÄ , grasino, kad nužudys ir paskandins. Sakė daug necenzÅ«rinių žodžių. Pagalbos Å¡auktis negalėjo, nes buvo Å¡oke. A. T. ir D.. Atplėšė nuo S. G.. Ji buvo įsistvėrus už S. G. pečių, kadangi bijojo nukristi į baseinÄ , kuris buvo betoninis. Bijojo, kad krentant ant galvos gali bÅ«ti blogai. Buvo parklupusi, susibraižė kojas. Pamena, kad kai draugai nuo S. G. atitraukė jÄ , S. G. stÅ«mė jÄ ir ji apsibraižė nugarÄ .

Pamena, kaip D. su S. G. įvirto į baseinÄ . Matė, kaip iÅ¡eina jo sÅ«nus. Pradėjo filmuoti D. ir S. G.. Mastė, kad kažkokį metalo gabalÄ buvo iÅ¡sinešęs, lakstė aplink baseinÄ . Atsimena, kad buvo išėjusi jo žmona, nežino tik kada, kvietė policijÄ . Dar atsimena, kad nuo S. G. sklido alkoholio kvapas, jis baseine prisipažino, kad buvo iÅ¡gėręs. Ji po Å¡ių įvykių pati kvietė policijÄ . Po viso Å¡ito viskas nurimo. Jie nuėjo link savo sodybos laukti policijos, o S. G. pats iÅ¡lipo iÅ¡ baseino.

Atvažiavo policija. Jie pasakė, kad gali pÅ«sti į alkotesterį, bet policija to neprašė, matėsi, kad jie buvo blaivus. Mano, kad S. G. pavojingas visuomenei. Lyg kažkada buvo S. G. panaudojęs smurtÄ prieÅ¡ jos tėvÄ . Viskas yra dėl žemės. Ji asmeniÅ¡kai neprovokavo S. G.. Jis taip elgėsi be jokios priežasties. Ji mano, jis bandė jÄ provokuoti. NamÄ jis per arti pasistatęs, dėl to ir dabar su jos mama S. G. lyg bylinėjasi teisme. Tuo metu, kai S. G. jÄ traukė, pastarasis parkrito veidu žemyn.

Traukė gal metrÄ . Ji nesuvokė iÅ¡karto kas vyksta, jai buvo Å¡okas, nesitikėjo to. Mano, kad parkrito, nes neiÅ¡laikė pusiausvyros, tai buvo visai netikėta. Negali pasakyti kiek kartų spyrė, buvo spirta į Å¡launį. Paskui jis pakėlė už pečių ir sudavė ranka į krÅ«tinės sritį. Tada rankomis už kaklo paėmė ir smaugdamas tempė link baseino. Nežino, kodėl buvo traukiama link baseino. Kiek atsimena nesiprieÅ¡ino. Ji stovėjo nugara į baseinÄ , ant jo briaunos. Laikėsi S. G. už pečių, nes jei bÅ«tų nukritusi į baseinÄ , tai galėjo blogai baigtis.

Ar baseinas gilus neatkreipė dėmesio. Vandens ten buvo. S. G. sakė grasinančius žodžius, sakė pasmaugs ir nužudys, kad ji randasi jo teritorijoje ir jis gali su ja daryti kÄ noriu. Kai jis jÄ sugriebė, ji buvo ant jų ir S. G. teritorijos kraÅ¡to. Tvoros tada nebuvo, ji buvo pastatyta vėliau. Kaltinamasis kalbėjo su ja, jo kalboje įžvelgė pyktį ir pagieÅ¾Ä , sakė paskandins, užmuÅ¡, mano, kad tai buvo provokacija. Kai griebė S. G., ji buvo viena, visi kiti buvo toliau, mano jie nematė įvykio.

Mano, kad jokios priežasties nebuvo, kad S. G. galėjo sukelti agresijÄ . Ji nebuvo S. G. teritorijoje, nes jo teritorija buvo žemiau, yra tokia sienelė tarp jų sklypų. Niekas ten nevartojo alkoholio, ji buvo už vairo. I. A., D. C. ir T. S. buvo įvykio vietoje. Negali pasakyti kiek jie matė įvykio, bet atsimena, kad jie atitraukė jÄ nuo baseino. KÅ«no sužalojimus patyrė, jÄ Â apžiÅ«rinėjo teismo medicinos specialistas. Kreipėsi po dviejų ar trijų dienų, iÅ¡karto nesikreipė, nes dirba.

Tikrai atsimena, kad S. G. sūnus filmavo, kaip D. C. su S. G. buvo baseine. Civilinio ieškinio nereikš. Iki to įvykio neturėjo jokių teisminių ginčų su S. G.. Jai tėvai pasakojo, kad tėčiui jis trenkė su kažkokiu strypu. Mano, kad S. G. pavojingas, nes jis provokuoja. Jai ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta psichiatrinę ekspertizė. Sakė, kad jokių sutrikimų nėra (t. 11, b.l. 85, 88-91). M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D.

D. padaryta poodinės kraujosruvos dešinio klubikaulio sparno srityje, abiejų blauzdų srityse, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai 2009-05-03. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti trim trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek ir atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus (1t. b.l. 17-18).Nukentėjusiojo D. C. (toliau-nukentėjusysis) parodymais, kad 2009 m. gegužės 2-3 dienomis, su savo drauge I. A., jos drauge D. ir vaikinu T., D. vairuojamuoju automobiliu atvyko į D.

D. tėvams priklausantį sodo sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini) kaime norėdami pernakvoti. Ten jie buvo pirmÄ kartÄ , todėl D. D. nutarė parodyti sodo sklypo teritorijÄ . Netrukus iÅ¡girdo, kad I. paÅ¡aukė jį vardu. Atsisukęs pamatė, nepažįstamÄ vyrÄ , tempiantį D. link baseino, esančio kitame sodo sklype. Minėtas vyriÅ¡kis D. tempė suėmęs kaklo srityje. Tai pamatęs jis pribėgo prie jų. Bėgdamas girdėjo tÄ vyrÄ sakant „užmuÅ¡iu“, „paskandinsiu“, suprato, kad tie žodžiai yra skirti D., kuri nuo baseino kraÅ¡to buvo iki 1 metro atstumu.

Prie to vyro nukentėjusysis pribėgo kartu su T. ir atitraukė vyrÄ nuo D.. Tuomet tas vyras sudavė nukentėjusiajam kumščiais du kartus į kairę veido pusę. Po antro smÅ«gio nukentėjusysis kartu su tuo vyru paslydę nukrito į baseinÄ . Nukentėjusysis nugriuvo nugara į vandenį ir tas vyras prispaudė jį prie dugno. Norėdamas iÅ¡trukti jis pradėjo mosikuoti rankomis. Mosikuodamas galėjo pataikyti tam vyrui į galvÄ . Jautė, kad tas vyras įsikibęs jam į megztinį krÅ«tinės srityje bando skandinti.

Slystelėjęs vyriÅ¡kis čiupo nukentėjusįjį už krÅ«tinės ir įrėmė į baseino sienÄ . Nukentėjusysis prašė T. pagalbos. T. įšoko į baseinÄ , paslydo, vėliau iÅ¡ baseino iÅ¡lipo. Tas vyras laikė nukentėjusįjį prie sienos tol, kol pats pasiÅ«lė iÅ¡lipt, nes, kaip minėjo, sirgo plaučių uždegimu. Laikydamas nukentėjusįjį grasino visiems, nukentėjusįjį žadėjo užmuÅ¡ti, pasodinti, minėjo kažkÄ apie filmuotÄ medžiagÄ , prisipažino, kad yra iÅ¡gėręs, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Nukentėjusiajam bÅ«nant su tuo vyru baseine, iÅ¡ sklype esančio namo išėjo moteris su vaikinu. VyriÅ¡kis kreipėsi į tÄ vaikinÄ , kad tas atsineÅ¡tų popieriaus lapÄ . Tas vaikinas nuėjo atgal į namus iÅ¡ kurių išėjo neÅ¡inas apie 2 metrų ilgio, 2 centimetrų skersmens metaliniu strypu. Vėliau tas vaikinas tÄ armatÅ«rÄ padėjo. IÅ¡lipus iÅ¡ baseino, jie visi iÅ¡siskirstė. Ä®vykį galėjo matyti to sodo bendrijos pirmininkas, nes įvažiuojant į sodo teritorijÄ jis juos sustabdė patikrinti kas važiuoja.

Vėliau nukentėjusysis matė jį netoli įvykio vietos. Ä® medikus nukentėjusysis nesikreipė, nes nebuvo sužalojimų (1t. b.l. 112-114, 116, t. 5, b.l. 177, 8 t. b.l. 152, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 40-41, t. 15, b.l. 86-87, 116).Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1t b.l. 117-125, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 42-43, t. 15, b.l. 86-87, 116).Nukentėjusysis savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino akistatoje su S. G. (t. 1, b.l. 126-159, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 44-54, t. 15, b.l. 86-87, 116).Teismo posėdyje nukentėjusysis papildomai parodė, kad 2009-05-02 dienÄ buvo prie ežero, vakare nuvažiavo iki D.

D. sodybos. Merginos nuėjo toliau, o jis su T. S. buvo prie garažo. Po kokių 5 min. iÅ¡girdo pagalbos Å¡auksmÄ . Nubėgo ir pamatė, kad D. prie baseino atbrailos. Bėgdamas nematė kaip kas vyksta. Nubėgęs nuÅ¡oko nuo atbrailos, čiupo už S. G., o T. S. už D. D., kad juo atitraukti. S. G. jam sudavė pora smÅ«gių į kairę veido sritį, paslydo, griuvo į baseinÄ nugara į vandenį, nes iki nugriuvimo laikėsi už S. G.. Jis tuo momentu negalėjo pasikelti nuo dugno, matyt jį žmogus laikė, tačiau jis iÅ¡simuistė ir iÅ¡niro.

Stovėdami baseine, S. G. jį atrėmė į sienÄ kuris savo žmonai ar sÅ«nui pasakė iÅ¡kviesti policijÄ . Laikė baseine kol pats matyt nepakentė skausmo nuo drebulio. S. G. sakė, kad pasodins, paklausė jo visų asmens duomenų. Jis S. G. pasakė viskÄ , nes nieko nebuvo blogo padaręs. S. G. pasakė, kas nors ir jis yra iÅ¡gėręs, bet ir jie iÅ¡gėrę. Jie tÄ vakarÄ buvo visiÅ¡kai blaivÅ«s. IÅ¡ S. G. namų išėjo jo žmona ir sÅ«nus. Jis neprieÅ¡taravo, kad S. G. užsiraÅ¡ytų jo asmens duomenis.

Sodo bendrijos pirmininkas galėjo matyti įvykį, nes jis tikrino kas įvažiuoja. D. D. pasakė kas sodo bendrijos pirmininkas. Ä® medikus nesikreipė, jam kitÄ dienÄ truputį skaudėjo. Skaudėjo nuo sudavimo į veidÄ , bet pagrinde buvo suÅ¡alimas. Prašė pripažinti nukentėjusiuoju, nes jam buvo grasinta, suduota, bandyta skandinti. Dėl smurtavimo nesikreipė, bet kai sužinojo, kad ant jų skundas paraÅ¡ytas, tai jis jau netylėjo. Jis prieÅ¡ kaltinamÄ jį nesmurtavo. Neturi jokio turtinio suinteresuotumo byloje.

Teisme jokių faktų nenuslėpė, kiek atsimena tiek kalba. Ä®vykio dienÄ vakare buvo tik sodyboje. Jie buvę į artimÄ degalinę iÅ¡lėkę penkioms minutėms. TÄ dienÄ vidurį dienos buvo iÅ¡gėręs butelį alaus. Ä®vykio metu negėrė nieko. Apie konfliktus dėl žemės ir namo sužinojo tik tyrimo eigoje. Negirdėjo D. D. grasinimų nugriauti S. G. namo. Grumtynės tarp jo ir S. G. buvo nes jie abu susiėmė. Fizinis poveikis jiems abiems galėjo bÅ«ti, atsimena, kad gavo kelis smÅ«gius, galėjo ir jam trinktelėt.

Kai iÅ¡girdo riksmÄ automatiÅ¡kai bėgt pradėjo, nematė, kas ten vyksta. Pribėgus pamatė, kad D. D. beveik guli ir rėkia. Suprato, kad vyksta smurtas. Grasinimus girdėjo (t. 11, b.l. 84, 91-92, 106-107). Liudytojo A. B. parodymais, kad tik girdėjo apie S. G. ir D. D. konfliktÄ , paties konflikto nematė. S. G. reikalavo, kad jis liudytų prieÅ¡ D. D.. Jis sakė, kad jam už tai butelį pastatys, prašė duoti melagingus parodymus. Jis norėjo privataus kaltinimo tvarka pateikti kaltinimÄ S. G., kad jis grasino jam, liepė duoti melagingus parodymus, jį neva mušė kažkas, į vandenį jį metė.

Jis iÅ¡gėrė su kaltinamuoju, tačiau nesutiko duoti melagingų parodymų, nes negali žiÅ«rėti į blogybę. Kai S. G. pasiÅ«lė duoti melagingus kaltinimus, jam pasakė, kad kreipsis į teismÄ . S. G. pasakė, kad tada jis sėdės kalėjime (t. 1, b.l. 181-182, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 64, t. 15, b.l. 86-87, 116, t. 11, b.l. 103, 105-106). Teismo medicinos ekspertė J. G.- D. parodė, kad kaip teismo medicinos ekspertė dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje (tomas Nr. 8, b.l. 149-151), palaiko savo paaiÅ¡kinimÄ duotÄ ikiteisminio tyrimo metu.

Viskas yra suraÅ¡yta iÅ¡ S. G. paaiÅ¡kinimo. Jis sakė, kad prieÅ¡ jį smurtavo, kokie sužalojimai jam padaryti. Vien iÅ¡ jo žodžių tÄ tikrinome. Kadangi S. G. kÅ«no sužalojimai buvo abiejų lÅ«pų pusėje, dantenos deÅ¡inėje pusėje, sužalojimai rodo, kad trauminio poveikio jėga paveikė abejų lÅ«pų deÅ¡ine pusę. Rodo pridėjimo vieta. Tie sužalojimai buvo padaryti nuo smÅ«ginio kontakto į lupus. D. buvo sudavęs į kairę pusę, deÅ¡inėje pusėje negalėjo atsirasti.

Pagal tai, kur nurodė kur smÅ«giuota, tai nebÅ«tų D. padaryti sužalojimai. Buvo vertinami dokumentai: ambulatorinė kortelė, specialisto iÅ¡vada. Ä®vykio aplinkybės buvo paimtos iÅ¡ užduoties, po to iÅ¡ kitų specialisčių iÅ¡vadų. Data įvykio nurodyta 2009-05-02, apie 23 val. Jis kreipėsi į ligoninę. Jau buvo gegužės 3 d., nes buvo 2 val. nakties. Gegužės 4 d. jis buvo apžiÅ«rėtas ekspertės D. K.. Surašė, kad sužalojimai padaryti prieÅ¡ porÄ dienų iki iÅ¡vados.

Dėl blaivumo nieko nebuvo minima medicinos kortelėje. Nėra duomenų. Žmogus, kuris padarė sužalojimus, smogė į abiejų lupų žandikaulių deÅ¡inę pusę (t. 8, b.l. 149-151, t. 11, b.l. 151-152, t. 15, b.l. 86-87, 121, 126-132). Liudytoja I. A. parodė, kad įvykis buvo 2009 m. gegužės mėnesio pirmomis dienomis. Su D. D. maÅ¡ina atvažiavo su draugais į sodÄ . Norėjo nakvoti. D. D. parodė savo teritorijÄ . D. D. rodydama pamatė prie medžio Å¡iukÅ¡lę ir norėjo jÄ pakelti.

Pasilenkus pakelti jÄ iÅ¡ niekur iÅ¡nyro S. G., stvėrė jÄ ir nubloÅ¡kė jÄ Ä¯ savo teritorijÄ . Jai S. G. spyrė ir bandė kelti. Pakėlęs trenkė. Paėmęs viena ranka jai už peties, kita už gerklės sakė, kad jÄ užmuÅ¡, pakas ir sudegins sodÄ . Ji tada pakvietė į pagalbÄ D. C. ir T., pasakė, kad D. D. užpuolę. Jie bandė atitraukti S. G.. S. G. pastÅ«mė D. D., ji trenkėsi į tvorÄ . S. G. įsikibo į D. C.. S. G. paslydo tada, abudu S. G. ir D. C. nukrito į baseinÄ .

D. C. krito atbulas į baseinÄ . Jam įkritus, S. G. laikė jį už galvos po vandeniu ir neleido jam iÅ¡nirti. T. į baseinÄ iÅ¡Å¡oko T., norėjo D. C. padėti iÅ¡nirti iÅ¡ po vandens. IÅ¡nirus D. C., S. G. prirėmė D. C. prie baseino sienos. S. G. sakė, kad jie įsibrovė į jo teritorijÄ , iÅ¡kvies policijÄ ir pasodins jų į kalėjimÄ . S. G. esant baseine, iÅ¡ namo išėjo S. G. žmona ir sÅ«nus. S. G. paprašė sÅ«naus, kad jis atneÅ¡tų popierių ir tuÅ¡inukÄ .

SÅ«nus nuėjo į namÄ , iÅ¡sinešė ilgÄ strypÄ , pastovėjo su juo prie baseino ir grįžo į namÄ . Pastovėjęs baseine S. G. pasakė, kad reikia iÅ¡lipti iÅ¡ baseino, nes yra iÅ¡gėręs, ir gali susirgti plaučių uždegimu. S. G. neįstÅ«mė į baseinÄ D. D., nes pribėgo vaikinai ir jie kliudė įstumti jÄ , atitraukė jÄ . Tai buvo S. G. baseinas. Jame vandens buvo. Buvo visi blaivus. D. C. S. G. laikė už pečių. Kai S. G. D. D. stÅ«mė, ji buvo nugara į baseinÄ .

Jei S. G. bÅ«tų įstÅ«męs D. D. į baseinÄ , pastaroji galėjo sužaloti stuburÄ . D. D. bÅ«tų atsitrenkusi į baseino kraÅ¡tÄ . S. G. kaire ranka laikė jÄ už peties, kaire ranka laikydamas už gerklės jÄ stÅ«mė. Žodžiais sakė, kad nužudys, sudegins sodybÄ . Jai buvo baisu, kai S. G. stvėrė D. D.. IÅ¡sigando, kad gali D. užmuÅ¡ti, ar sužaloti (t. 1, b.l. 83-85, t. 11, b.l. 146, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 24-25, t. 15, b.l. 86-87, 116).Liudytoja I.

A. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1t. b.l. 86-95, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 26-28, t. 15, b.l. 86-87, 116).Liudytoja I. A. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino akistatoje su S. G. (t. 1, b.l. 96-111, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 29-39, t. 15, b.l. 86-87, 116).Liudytojas T. S. (T. S.) parodė, kad 2009 m. gegužės mėnesį atvažiavo su draugais į sodÄ . Jis su Ch. stovėjo prie namo. D. D. ir I. vaikščiojo prie Å¡iltnamio, rodė I. sklypÄ .

Tada pasigirdo pagalbos Å¡auksmas. Atbėgo ir pamatė, kad S. G. laikė D. prie baseino kraÅ¡to ir jÄ smaugė. Link baseino D. buvo nukrypusi nugara. S. G. rėkė, kad jÄ paskandins, užmuÅ¡, padegs namus, pasodins į kalėjimÄ . Kai jie pribėgo, Ch. stvėrė S. G. už rankos, kad jis nemestų D. D. į baseinÄ . S. G. pastÅ«mė I. ir atrodo ji nukrito prie tvoros. T. C. grÅ«mėsi su S. G. ir kurie įkrito į baseinÄ . S. G. pastarÄ jį pradėjo galva skandinti į baseinÄ . D. C. paprašė pagalbos.

Jis atitraukė D. C. nuo S. G.. S. G. tuo metu pasakė, kad yra vartojęs alkoholį. IÅ¡ jo sklido kvapas. Buvo atbėgęs S. G. sÅ«nus su vaizdo įraÅ¡ymo kamera, filmavo įvykį. Po to S. G. paprašė atneÅ¡ti popieriaus lapÄ . S. G. sÅ«nus atbėgo su armatÅ«ra. Paskui sÅ«nus kažkur dingo. Tada buvo iÅ¡kviesta policija. Jie nuėjo keturiese į namus laukti policijos. Po įvykio jis pametė telefonÄ (t. 1, b.l. 160-162, t. 5, b.l. 175, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 55-56, t. 15, b.l. 86-87, 116).

Liudytojas T. S. (T. S.) savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino akistatoje su S. G.. Akistatos metu parodė, kad jis įvykio metu turėjo mobilų telefonÄ â€žSony Ericsson“, kurį prieÅ¡ Å¡okdamas į baseinÄ pasidėjo ant sienelės, kad nesuÅ¡laptų. Jis jokių įrašų įvykio metu nedarė (t. 1, b.l. 163-174, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 57-61, t. 15, b.l. 86-87, 116).Liudytojas L. G. parodė, kad jis kaltinamojo S. G. sÅ«nus. Teismo posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2009 m. gegužės mėn. pradžioje apie 20 val. tėvas S. G. pasakė jam ir motinai O.

G., kad D. kažkÄ prieÅ¡ juos, jų namÄ organizuoja. Pats tėvas išėjo į laukÄ , o jis žiÅ«rėjo pro langÄ , bet nieko įtartino kaimyno sklype nepastebėjo. Po to tėvas iÅ¡važiavo, po kiek laiko grįžo ir pasakė, kad D. D. ir jos sugyventinis T. bandė blokuoti jo automobilį prie sankryžos. Po 1-2valandų iÅ¡girdo lauke triukÅ¡mÄ . IÅ¡bėgęs į laukÄ pamatė savo tėvÄ S. G., stovintį savo sklype ant sienelės, kuri yra žemesnė. Tuo metu atbėgo kaimynas A., kuris rėkė grasinimus, keiksmus, bet buvo neaiÅ¡ku į kÄ Å¡ie žodžiai nukreipti.

Pasirodė sodo bendrijos pirmininkas ir dar vienas vyras ir jie A. iÅ¡vedė. Po kiek laiko vėl iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , pasižiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė, kad pas kaimynus esanti panelė, vardu I., ir nepažįstamas vaikinas bėga jų sklypo ribos link. S. G. tuo metu klausėsi prie namo virÅ¡utinių durų, po to iÅ¡bėgo į laukÄ . Pro langÄ pastebėjo, kad tas nepažįstamas vaikinas Å¡oko į jo tėvų teritorijÄ . Tuo metu iÅ¡girdo Å¡aukiančiÄ savo motinÄ , iÅ¡bėgo paskui jÄ Ä¯ laukÄ ir matė, kaip D.

D., tas nepažįstamas vaikinas, T. puola tėvÄ G.. Nepažįstamas vaikinas su S. G. buvo vienas prieÅ¡ais kitÄ susikibę rankomis, o D. D. taikėsi suduoti liudytojo tėvui ranka turima plyta. T. bandė stumti tėvÄ . Visa tai vyko prie baseino. Jis rankomis nustÅ«mė T.. Tėvas su tuo kitu vaikinu įkrito į baseinÄ . Jis taip pat šoko į baseinÄ iÅ¡ paskos, bandė juos skirti. D. D. tuo metu tiesė plytÄ T., buvusiam virÅ¡ baseino. Tėvas pasakė nesikiÅ¡ti, skambinti į policijÄ .

Tada jis iÅ¡lipo iÅ¡ baseino, nuėjo namo ir paskambino policijai. Jam grįžus į laukÄ , viskas buvo aprimę. D. D. grasino, kad jiems viskas atsieis. Tėvas su nepažįstamu vaikinu iÅ¡lipo iÅ¡ baseino ir jis su tėvu grįžo namo. Jis su tėvu žiÅ«rėjo televizorių, prasidėjus reklamai abu išėjo į laukÄ . Tėvas nuėjo į gatvę, o jis – į lauko tualetÄ . Išėjęs iÅ¡ tualeto iÅ¡girdo tėvo riksmÄ , iÅ¡bėgęs į gatvę pamatė tėvÄ gulintį ant žemės. Å alia jo stovėjo R. ir S. D..

Å alia buvo automobilis su įjungtomis Å¡viesomis, todėl matėsi gulintis tėvas. Tie vyrai įlipo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Pribėgo prie tėvo, tėvas buvo be sÄ monės. Su mama padėjo tėvui grįžti namo ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Po 15 min. atvyko policija. Jis įvykio metu nenukentėjo. Su D. konfliktai vyksta seniai, dažniausiai dėl žemės (2 t., b.l. 42-48, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 72-74, t. 15, b.l. 86-87, 116).Liudytojas L. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

L. G. (nuotrauka Nr.

4) parodė, kad Å¡ioje vietoje stovėjo jo tėvas S. G. apie 23 val. 10 min. prieÅ¡ vėlesnius įvykius (2t. b.l. 49-55, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 75-76, t. 15, b.l. 86-87, 116).Teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. G. pakartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai parodė, kad D. D. prie baseino elgėsi isteriÅ¡kai, drÄ siai, provokuojančiai, pas jÄ iÅ¡gÄ sčio nebuvo. Jis nubėgo į namÄ skambinti į policijÄ . Po to vėl iÅ¡girdo, kad suÅ¡uko motina, kad vėl puola tėvÄ .

IÅ¡bėgo į kiemÄ su lazda. VisÄ Ä¯vykį jis suprato kai norÄ susidoroti su jo Å¡eima. KitÄ dienÄ jis su tėvu ant bendrijos kelio rado telefonÄ . TelefonÄ paėmė kaip radinį. Jis asmeniÅ¡kai informacijos telefone nežiÅ«rėjo, atidavė telefonÄ tėvui. Tėvas informacijÄ telefone žiÅ«rėjo, perkėlė iÅ¡ ten įraÅ¡Ä , darytÄ Ä¯vykio metu (t. 14, b.l. 21, 25-29). Liudytoja O. G. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, todėl praÅ¡o juos pagarsinti.

Ikiteisminio tyrimo metu O. G. parodė, kad 2009-05-02 Å¡eÅ¡tadienio vakare apie 20 val. vakaro matė atvažiavusiÄ D. su sugyventiniu T. S.. Su jais buvo dar du žmonės: vyras ir moteris. Kai liudytoja ėjo Å¡erti Å¡uns, pasižiÅ«rėjo į tÄ pusę ir pamatė, kad į jÄ kaip į kokiÄ aukÄ pasižiÅ«rėjo tas vyras – R. D.. Pajutusi pavojų grįžusi tai pasakė savo vyrui. Vyras, kuris tuo metu kalbėjo telefonu, lipdamas laiptais į rÅ«sį, pažadėjo pažiÅ«rėti ar tai tikrai atvažiavo R.

D.. Grįžęs apie 10 val. vakaro liudytojos vyras buvo sunerimęs ir pasakė, kad tai ne R. D., o visai kiti žmonės. Vyras pasakė, kad D. organizuoja kažkÄ prieÅ¡ juos, todėl jie turi bÅ«ti pasirengę stebėti pro langus. Vyras sakė einÄ s apsižvalgyti po kiemo teritorijÄ . Po kiek laiko grįžęs pasakė, kad reikalas labai rimtas. Jis važiuoja ieÅ¡koti pagalbos, o ji su sÅ«numi liepė užsirakinti duris ir stebėti pro langus. Po kiek laiko vyras grįžo ir jai su sÅ«numi pasakė, kad D. su T. prie sankryžos, netoli kiosko, bandė blokuoti keliÄ .

D. sugrįžo apie 11 val. vakaro. Ji užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir pro langÄ pamatė D. kieme ir susirinkus nemažai žmonių grupei. Nusileidusi žemyn apie tai pasakė vyrui. Vyras išėjo apsižvalgyti. Ji pati tuo metu nuėjo į virtuvę. Pro virtuvės langÄ matė, kaip į kiemo vidų, prie baseino įsiveržė girtas A. B. Å¡aukdamas „duosiu į snukį“. Jos vyras į tai ramiai atsakė, kad A. B. iÅ¡sineÅ¡dintų arba vyras pats jį iÅ¡mes. A. B. svirduliuodamas apsisuko ir ėjo lauk, bet tuo metu iÅ¡ bendrijos kelio į jų kiemÄ Ä—jo A.

G. ir bendrijos pirmininkas A. M., kurie trukdė A. iÅ¡eiti. Jie kalbėjo kažkÄ grasinamai jos vyrui, bet vyras gana garsiai ir piktai atsakė jiems, kad gina savo namÄ ir jie tegul eina aiÅ¡kintis savo reikalų kitur. Be to bendrijos pirmininkas iÅ¡didžiai pasakė, kad jis yra bendrijos pirmininkas ir eina kur nori, tačiau vyras liepė visiems eiti iÅ¡ jų kiemo. A. susikibo su A. ir taip stumdydamiesi nuėjo tolyn į bendrijos keliÄ . Kai viskas nurimo, vyras grįžo į namus. Po kurio laiko ji užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ .

Leisdamasi laiptais pro laiptinės langelį pamatė liudytojos sklype prieÅ¡ duris ant atraminės sienelės, esančios prie D. Å¡iltnamio susirinkusius D. svečius - du vyrus: vienas stambesnis, kitas lieknesnis, kiek toliau nuo jų - pačiÄ D.. Nulipusi laiptais, apie tai iÅ¡kart pasakė savo vyrui. Vyras palipęs laiptais pasižiÅ«rėjo pro laiptinės langelį, paÅ¡aukė sÅ«nų, pats patikrino duris ar jos užrakintos ir uždegė lauke Å¡viesÄ . Po to tyliai pasakė sÅ«nui, kad Å¡is nufotografuotų, kur stovi D. svečiai, o pats nuėjo į rÅ«sį.

Ji pati tuo metu nuėjo į virtuvę ir žiÅ«rėjo pro langÄ . Matė, kaip jos vyras nuėjo prie baseino, pasižiÅ«rėjo į susirinkusius D. svečius ir jiems pasakė iÅ¡eiti iÅ¡ jų sklypo. Po to vyras nuėjo link maÅ¡inos, atsistojo maÅ¡inos priekyje ir žiÅ«rėjo į bendrijos keliÄ . IÅ¡ ten girdėjosi kažkoks triukÅ¡mas. Pamatė, kaip greitai jų sklypo virÅ¡utine atramine sienele atėjo D., nuÅ¡oko ant apatinės atraminės sienelės, įsikibo į vamzdį ir Å¡oko ant jos vyro.

Vyras susverdėjo, bet atstÅ«mė D. į bendrijos keliÄ . Tuoj pat virÅ¡utine atramine sienele pribėgo vienas iÅ¡ užpuolikų, iÅ¡ visos jėgos koja spyrė jos vyrui į nugarÄ . Vyrui parkritus, ji puolė iÅ¡ virtuvės Å¡aukdama sÅ«nų į pagalbÄ . Atrakino duris sÅ«nų praleisdama į priekį. Kieme prie baseino vyko grumtynės. Kažkas stÅ«mė, kažkas krito į baseinÄ , vanduo taÅ¡kėsi į visas puses. Dviese paniro į vandenį. SÅ«nus greitai nubėgo ir iÅ¡stÅ«mė į bendrijos keliÄ kitÄ užpuolikÄ â€“ T..

A. D. pažiÅ«rėjo į baseinÄ , užkliuvo už akmenų prie Å¡ulinio, čiupo plytÄ . Pamačiusi tai ji paÅ¡aukė sÅ«nų. SÅ«nui L. G. atbėgus D. smogė plyta į nugarÄ , sÅ«nus Å¡oko į baseinÄ . Baseine buvo jos vyras ir vienas iÅ¡ užpuolikų, kaip vėliau vyras minėjo, kad tai buvo D. C.. SÅ«nus puolė tėvui į pagalbÄ . IÅ¡ bendrijos kelio atbėgo T. ir nubėgo baseino pakraščiu prie D. C.. P. T. atbėgo iÅ¡ apačios S. K.. D. Å¡aukė T.: „imk plytÄ ir duok jam į galvÄ â€œ ir bandė paduoti plytÄ T..

SÅ«nus priartėjo prie T., čiupo jam už rankų ir tas nieko nebegalėjo padaryti. Bijodama, kad D. nesmogtų plyta vyrui ar sÅ«nui ji puolė gintis Å¡aukdama, kad visi pasitrauktų nuo jos vyro ir iÅ¡eitų iÅ¡ jų sklypo. D. Å¡aukdama jÄ pastÅ«mė vos neįstumdama į baseinÄ . Matydama, kad nepavyko jos užpuolimas, D. Å¡aukė, klykė nesavu balsu. Ji bandė dar prieÅ¡intis, bet vyras liepė jai grįžti prie namo ir saugoti namus. Matė kaip vyras laikė prispaudęs D. C. prie baseino sienelės. Ji nubėgo ant laiptų.

T. dar bandė lysti, bet jos vyras baisiu balsu suÅ¡uko: „T., nelįsk, čia ne tavo reikalas“. Moteris vardu I. visÄ laikÄ stovėjo už maÅ¡inos ir nieko nedarė. Ä®. D. pradėjo Å¡aukti: „nugriausim namÄ , pastatytÄ mano tėvų žemėje, jei ne –pats nugriausi“. Vyras paÅ¡aipiai atsakė: „tik nepatrÅ«kit, atsisėsite į kalėjimÄ â€œ. D. pasakius „tu man grasini? Tu mano tėvÄ sumuÅ¡ei, mano brolis aiÅ¡kiai pasakė, kas už tai bus. Vyras atsakė: „bet tavo tėvas mano žmonÄ mušė“.

Kadangi prasidėjo grasinimai, vyras liepė sÅ«nui eiti, paskambinti į policijÄ . IÅ¡lipęs ant kranto sÅ«nus nubėgo į namÄ , ieÅ¡koti telefono. D. taip pat nusiramino, ėmė skambinti telefonu, išėjusi į bendrijos keliÄ . T. taip pat nuėjo paskui D.. Kadangi prie baseino liko tik S., ji žiÅ«rėjo, kad ji ko nors nepadarytų, nuėjo prie jos. S. nieko nedarė, tik prašė jos ir vyro paleisti D. C., nes jis nieko blogo nepadarė. Vyras pasakė, kad negali jo paleisti, nes ant kranto jis pavojingas, tegul lieka vandenyje, bus ramesnis kol atvažiuos policija.

N. S. nuėjo, tad O. G. nuskubėjo į namus, bandė ieÅ¡koti telefono, kad paskambintų dukroms, bet niekur nerado telefono. Po kurio laiko išėjusi iÅ¡ namo pastebėjo bendrijos keliu ateinant keletÄ Å¾monių. Ä®bėgusi į namus pradėjo Å¡aukti sÅ«nui, kad juos vėl puola. SÅ«nus tuo metu skambino policijai. Liudytoja išėjusi pamatė ateinančiÄ D., už jos T.. D. atėjusi, atsitÅ«pė ant baseino kraÅ¡to ir tarp D. provokuojančiu balsu klausė jos vyro: „o panelės stumdyti negalima“ ir liudytojos vyrui paÅ¡aipiai į tai atsakius, kad neaiÅ¡ku, ar ji panelė, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, į kurį įsiterpė ji klausdama ar vyresnę moterį galima stumdyti.

Ä® tai D. atsakė, kad gynė draugus. Po kurio laiko D. nusiramino ir vėl nuėjo į bendrijos keliÄ . Jos vyras ėmė ramiai kalbėtis su užpuoliku D. C., kažko jo klausinėjo. SÅ«nus buvo išėjęs į laukÄ su lazda rankoje apsiginti, jeigu dar kažkas užpultų. Jos vyras paprašė sÅ«naus, kad atneÅ¡tų popieriaus lapÄ ir raÅ¡iklį, kad užraÅ¡ytų duomenis. Po kažkiek laiko viskas nurimo, vyras sugrįžo į namus, persirengė darbiniais drabužiais, prieÅ¡ tai užrakindamas duris ir užgesindamas lauko Å¡viesÄ .

Jie sėdo gerti arbatos, trumpai aptarė, kas įvyko. Vyras dar pridÅ«rė, gal pilnatis. Bet pažiÅ«rėjus pasirodo, kad prieÅ¡pilnis. Vyras su sÅ«numi nutarė iÅ¡eiti pasitikti policijos, o jai liepė užsirakinti duris ir užgesinti name Å¡viesas, stebėti pro langus. Ji nuėjo į virtuvę. Po kelių minučių pamatė, kaip nuo D. kiemo atėjo trys žmonės prie jų baseino. Netrukus iÅ¡girdo susijaudinusį sÅ«naus balsÄ sakant, kad D. sumušė jos vyrÄ , reikia skambinti į greitÄ jÄ .

Nubėgusi laiptais žemyn paskui sÅ«nų, vyrÄ rado partemptÄ prie gyvatvorės, ji su sÅ«numi bandė neÅ¡ti. Ä®neÅ¡us pro vartelius, vyras ėmė dejuoti, atsipeikėjęs galėjo pats eiti. Grįžus į namus pamatė, kad sumuÅ¡tas vyrui veidas, visas kruvinas, viena akimi sunkiai matė. SÅ«nus paskambino į greitÄ jÄ . Netrukus atvyko policija. IÅ¡ atvykusių pareigÅ«nų kalbos ir užduotų klausimų ji suprato, kad pareigÅ«nai atvyko su iÅ¡ankstine nuomone. Policininkė atėjo arčiau vyro, pažiÅ«rėjo ir atsisuko į sÅ«nų.

SÅ«nus glaustai papasakojo kas atsitiko, policininkė užrašė užpuolikų pavardes ir pasakiusi, kad reikia sutikslinti duomenis iÅ¡skubėjo pas D., jos net neapklaususi. Netrukus atvyko ir greitoji. Atėjęs medikas apžiÅ«rėjo vyrÄ ir iÅ¡vežė jį į ligoninę. Apie 2 val. nakties iÅ¡ D. kiemo iÅ¡važiavo dvi maÅ¡inos. Jie nuėjo gulti apie 3 val. Patikslina, kad kai sėdo gerti arbatos ir viskÄ , kas vyko trumpai aptarė. Vyras paminėjo, kad prie baseino nieko rimto jam nepadarė, tik iÅ¡klibino dantų protezÄ .

Parodė, kad prie baseino jÄ keletÄ kartų pastÅ«mė pati D.. Ji vos neprarado kÅ«no pusiausvyros ir neįkrito į baseinÄ . Papildomai apklausta parodė, kad prieÅ¡ D. nuÅ¡okant ant jos vyro, vyras žiÅ«rėjo į bendrijos keliÄ stovėdamas ne maÅ¡inos priekyje, o gale. Ji pirminės apklausos metu neteisingai nurodė, nes nėra vairuotoja ir nežino kur yra automobilio priekis, kur galas. Stovintį vyrÄ ji matė pro virtuvės langÄ . Nematė, kad G. bÅ«tų sudavęs smÅ«gius D.. S. G. grasinimų niekam nesakė.

IÅ¡bėgusi su sÅ«numi L. G. į laukÄ ji buvo pastebėjusi prie baseino asmenų grupę, kurioje buvo S. G., D. C., D., S.. KÄ darė kiekvienas iÅ¡ jų tiksliai nurodyti negali, bet gali teigti, kad S. G. buvo užpultas ir turėjo gintis (2T, b.l. 2-4, 5-6, 7-11, 27).Liudytoja O. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1T, b.l.12- 26, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 68-70, t. 15, b.l. 86-87, 116).Teismo posėdyje liudytoja O. G. pakartojo savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (14 t., b.l. 22, 29-31).

Liudytojas A. S. parodė, kad dirba greitosios pagalbos brigadoje. 2009 m. pavasarį tikslios datos neatsimena, naktį gavo dispečerio praneÅ¡imÄ , kad s. b. (duomenys neskelbtini) sumuÅ¡tas žmogus. Kaip suprato buvo konfliktas su kaimynais. SmÅ«giai buvo į pilvÄ ir galvÄ . Žaizdų, lūžių nebuvo, smegenų sukrėtimo požymių nebuvo. Jokių kalbų apie nužudymo negirdėjo. Vyras pasakojo apie įvykį riÅ¡liai, pyko ant kaimyno, aiÅ¡kino, kad jį mušė nekaltai. Ar jis buvo iÅ¡gėręs nežino, nes jie netikrino.

VyriÅ¡kis buvo iÅ¡vežtas į greitosios pagalbos ligoninę, ten jam turėjo daryti echoskopijÄ (t. 6, b.l. 54-55, t. 13, b.l. 104, 106-108). Liudytoja L. S. parodė, kad neatsimena savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, todėl praÅ¡o pagarsinti. 2009 m. gegužės mėn. pradžioje ji kaip apskrities VPK Vilniaus r. PK VTS prevencijos poskyrio (duomenys neskelbtini) PN tyrėja, kiek atsimena 3 d. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo ir nuvyko į s.b. (duomenys neskelbtini). JÄ pasitiko moteris, kuri prisistatė S. G.

žmona. Lauke buvo vaikinas, kaip paaiÅ¡kėjo S. G. sÅ«nus. Moteris paaiÅ¡kino, kad įvyko muÅ¡tynės tarp S. G. ir kaimynės D. D. ir su ja buvusių asmenų, kurių metu jos vyras buvo sumuÅ¡tas. Ji įėjo į namo vidų. S. G. gulėjo, dejavo, nekalbėjo. Tuomet ji nuėjo pas D. D. ir su ja buvusius asmenis. Nustatė jų duomenis. Å ie asmenys paaiÅ¡kino, kad S. G. pirmas užpuolė D. D., buvo sugriebęs už kaklo, smaugė prie S. G. kieme esančio baseino, į kurį D. D. bandė įtempti, gÄ sdindamas pastarÄ jÄ paskandinti, užmuÅ¡ti.

Ji atsimena, kad D. D. buvo išsigandusi. Vaikinų rankos buvo apdraskytos, jie aiškino, kad bandė gelbėti D. D. nuo S. G.. Papildomai teisme liudytoja L. S. parodė, kad bendravo tik S. G. žmona. Vėliau bendravo su išvardintais asmenimis, nepasirodė, kad būtų labai girti, bendravo adekvačiai. Jie jai paaiškino, kas nutiko, bet smulkmenų neaiškino. Suprato, kad įvyko konfliktas dėl užpuolimo, muštynių. Iš S. G. žmonos suprato, kad jaunimas užpuolė. Jaunimas nurodė, kad G. užpuolė.

Gali bÅ«ti, kad pas Ch. buvo sužalojimai, tačiau akivaizdžių, didelių sužalojimų nesimatė. Kiek pamena, D. D. nurodė, kad S. G. jÄ Äiupo, traukė į baseinÄ , o jaunuolis susižalojo rankas bandydamas atitraukti D. D. nuo S. G.. Nepamena ar jie sakė, kad kas nors smurtavo prieÅ¡ juos. Tarp sklypų jokios tvoros nebuvo, galima buvo laisvai pereiti iÅ¡ sklypo į sklypÄ . Ji laisvai ėjo iÅ¡ vieno sklypo į kitÄ . Sužalojimų ant S. G. kÅ«no nematė. Buvo pirmininkas priėjęs. Paklausė dėl ko greitoji atvykusi, pasakė, kad matė incidento pabaigÄ .

D. D. ir jos draugams nereikėjo suteikti medicininės pagalbos. Anksčiau nagrinėjo pareiškimus dėl S. G. ir D. žemės sklypų ribų (t. 1, b.l. 190-191, T. 13, b.l. 138, 141-143).Liudytojas A. G. parodė, kad praėjus laikui nieko neatsimena, todėl prašo pagarsinti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir jais vadovautis (bylos tomas I, b.l. 183-184). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad yra s. b. „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys. 2009-05-02 su sodo bendrijos pirmininku A.

M. dirbo A. M. sklype. Prie jų neblaivus priėjo A. B. ir jie jį iÅ¡varė. Po kiek laiko prie sklypo sustojo automobilis, kuriame važiavo keturi jauno amžiaus žmonės, iÅ¡ kurių viena buvo D. D.. Nuo tos vietos, kur jie dirbo, matosi D. kiemas, tačiau augmenija jį užstoja, todėl matomumas yra nelabai geras. IÅ¡ D. kieme įsijungusios Å¡viesos suprato, kad A. B. nuėjo pas D.. Po to iÅ¡girdo B. balsÄ D. kieme. Kadangi, liudytojas valdybos narys, o A. M. – sodo bendrijos pirmininkas, D. D. buvo pažadėję suteikti pagalbÄ ir manydami, kad neblaivus A.

B. gali trukdyti D., nuėjo pas D. padėti iÅ¡vyti A. B.. Nuėję pas D. pamatė, kad ten tėra tik jaunimas apie 20 metų – D. D. su savo amžiaus draugais, viso 4 žmonės, o tėvų nebuvo. Pradėjo A. B. vyti iÅ¡ jų sklypo, nes A. B. yra jų sodo gyventojas, nesaikingai vartojantis alkoholį. O iÅ¡gėręs mėgsta vaikÅ¡tinėti pas bendrijos gyventojus. Bevejant A. B. jis su juo susikibo ir abu nugriuvo. Tuomet iÅ¡girdo iÅ¡ D. kaimynų G. sklypo S. G. balsÄ sakant: „jeigu tu dar žengsi žingsnį-aÅ¡ už savo veiksmus neatsakau“.

Suprato, kad S. G. šiuos žodžius sako pirmininkui A. M., kuris žengė iš D. sklypo S. G. sklypo link, norėdamas su S. G. pakalbėti dėl įvykusio incidento. Pamatė, kad S. G. stovi savo sklype ir stebi įvykius, vykstančius D. kieme. Nei jis nei pirmininkas nesuprato, kodėl S. G. taip pasakė, nes mano, kad jie gynė ir G. interesus nuo alkoholio pavartojusio B. veiksmų, kuriais drumsčia visų sodo bendrijos narių rimtį, tame tarpe ir S. G.. Po G. šių žodžių pirmininkas pas S. G. nebėjo.

Jis su pirmininku iÅ¡vedė A. B. už rankų namo. Po to nuėjo vėl dirbti pas M.. IÅ¡ ten nematyti G. kiemo ir kieme esančio baseino. Po pusvalandžio pas juos atbėgo D. D. kuri buvo sutrikusi ir Å¡lapia, prašė pagalbos. Sakė, kad S. G. jÄ griebė ir įmetė į baseinÄ , juos visus sumetė į baseinÄ . Jis jai pasakė, kad dėl S. G. nieko padėti negali ir pasiÅ«lė kviesti policijÄ . D. D. išėjo. Kaip D. D. atsidÅ«rė baseine ir kas jÄ ten įmetė, nei jis, nei pirmininkas nematė, tik girdėjo klyksmus, sklindančius iÅ¡ tos pusės, bet nieko nesuprato.

Tai vyko apie 24 val. Po valandos pamatė prieÅ¡ais S. G. namÄ stovintį policijos ekipaÅ¾Ä . Su pirmininku priėję paklausė pas kÄ jie atvyko, nes pirmininko žmona dėl B. veiksmų buvo du kartus paskambinusi į policijÄ . Kol bendravo su policijos pareigÅ«nais, privažiavo greitosios pagalbos automobilis. Medikai paaiÅ¡kino, kad gavo iÅ¡kvietimÄ , kad S. G. komos bÅ«senoje. Policijos pareigÅ«nai pasakė, kad S. G. guli ir jo jau 20 minučių negali apklausti. Pamatė, kad G. eina pats, pasiremdamas į sÅ«nų ir dar kažkÄ , į kÄ , neprisimena.

Greitoji S. G. iÅ¡vežė. Kai policija jau buvo iÅ¡vykusi, į sodų bendrijÄ Ä¯važiavo D. D. tėvas ir brolis. Tuo metu su G. jokių santykių nepalaikė, jo elgesys yra labai keistas nuo tada, kai prasidėjo konfliktas su D., nuo to laiko jo elgesys jam nesuprantamas. S. G. nuolat vaikÅ¡to su diktofonais, stengiasi įraÅ¡yti kÄ bendrijos nariai kalba, stebi kitų asmenų veiksmus, vaikÅ¡to vakarais po bendrijÄ ir stebi. Sako visiems, kad viskÄ filmuoja, viskÄ Ä¯raÅ¡inėja (t. 1, b.l. 183-184, t. 5, b.l. 174, t. 13, b.l. 139, 143-146).

Liudytoja J. K. parodė, kad nieko neatsimena, todėl praÅ¡o pagarsinti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir jais vadovautis (bylos tomas I, b.l. 175-176). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad dėl įvykio įvykusio 2009-05-02 – 2009-05-03 parašė savo ranka parodymus. TÄ dienÄ girdėjo, kad A. B. Å¡aukė „papjausiu“, bet į kÄ , t.y. kam buvo adresuoti Å¡ie žodžiai nežino. A. B. gyveno netoli jos, ypač kai A. B. nedirbo, bÅ«davo iÅ¡gertuvės, skandalai.

Kai A. B. Å¡aukdavo savo namuose, viskas aplinkui girdėdavosi. Taigi A. B. Å¡auksmas privertė pažiÅ«rėti pro langÄ . Tai buvo jau vakaras apie 22 - 23 val. A. B. buvo Å¡alia jos ir S. G. sklypo, tikslesnės vietos nurodyti negali, nes buvo tamsu, užstojo vaizdÄ alyvos medis, krÅ«mai. Ji iÅ¡sigandusi, tuo labiau, kad tuo laiku buvo nėščia (duomenys neskelbtini) mėnesį, pradėjo skambinti policijai, bijojo, kad kažkas nenukentėtų. BÅ«dama namo antrame aukÅ¡te, iÅ¡girdo vandens pliaukÅ¡telėjimÄ , pažiÅ«rėjusi pro langÄ , pastebėjo Å¡alia, S. G. sklype stovinčius žmones, kas tuo metu ten buvo negali pasakyti, ar buvo kas baseine, taip pat pasakyti negali, nes tos vietos iÅ¡ jos lango nesimato.

Po kažkuriuo laiko vėl žvilgtelėjo pro langÄ , pastebėjo sodo kaimynę D. D., kuri buvo apsigaubusi pledu, ji buvo savo sklype prie savo namo. Vėliau prabudus G. sklype pamatė policijÄ . Kas vyko G. sklype ji nematė, tik užsifiksavo A. B. rėkavimas, dėl ko buvo iÅ¡sigandusi ir skambino policijai. Nieko konkretesnio pasakyti negali, nes jokių muÅ¡tynių, konflikto, nematė (t. 1, b.l. 175, 177-178, t. 5, b.l. 174, T. 13, b.l. 136, 146-148).Liudytojas A. M. parodė, kad nieko neatsimena, todėl praÅ¡o pagarsinti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir jais vadovautis (bylos tomas I, b.l. 187-189).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad 2009-05-02 į G. sklypÄ Ä¯Ä—jęs nebuvo. Jis priėjus prie S. G., kuris stovėjo ant savo sklypo ribos, jis jam pasakė, kad jei jis žengsiu dar žingsnį, jis už savo veiksmus neatsako. Tuo metu jis su A. G. vedė A. B. namo. Kiek atsimena, nei A. G., nei A. B. į S. G. sklypÄ nebuvo užėję. BÅ«nant prie A. B. sklypo jis atsisukęs į S. G. sklypo pusę, pastebėjo grumtynes prie S. G. sklype esančio baseino. Ar buvo kas S. G. baseine nematė, tiksliau jam nesimatė, o prie baseino, kiek atsimena, buvo apie 5 asmenys, iÅ¡ tų asmenų atpažino tik D.

D., kuri yra S. G. kaimynė. Dėl ko buvo kilęs konfliktas S. G. sklype nežino, kÄ konkrečiai darė kiekvienas asmuo buvęs prie baseino, negali pasakyti, tik pastebėjo pasirodžiusį S. G., kuris galimai iÅ¡lipinėjo iÅ¡ baseino ir atrodė ženkliai sveikesnis negu vėliau kai S. G. buvo vedamas iÅ¡ namų medicinos darbuotojų pagalba. Vėliau prie S. G. sklypo iÅ¡ kelio pusės matė policijos ir medikų automobilius. Tuo metu S. G. buvo vedamas į medikų automobilį. TÄ dienÄ , t.y. 2009-05-02 jo žmona skambino į policijÄ dėl A.

B. kabinėjimosi prie jo ir A. G.. Jokio susitarimo su D. D. ir kartu su ja buvusiais draugais veikti prieÅ¡ S. G. nebuvo. Nes jis nei D. D., nei jos draugų nepažįsta. PačiÄ D. D. prieÅ¡ tai buvo matęs kaip kaimynę. 2009 metų pavasarį jis buvo iÅ¡rinktas Å¡ios sodų bendrijos pirmininku. Nuo to laiko S. G. pradėjo nepagrįstai reikalauti iÅ¡ jo įvairių dokumentų. Kiek teko susidurti su pačiu S. G. ir iÅ¡ kitu sodų bendrijos nariu susidaro neigiama nuomonė apie S. G., kadangi jam viskas yra blogai, save vadina skriaudžiamu, reikalauja iÅ¡ aplinkinių kažkokių veiksmų savo naudai. 2009-05-02 su D.

D. susitiko tada, kai ji atbėgo pasakyti, kad į jos sklypÄ yra atėjęs A. B. ir kabinėjasi, jis tada, su jo kartu buvusiu A. G. nuėjo į D. sklypÄ . S. G. bendrijos gyventojams ir sodininkams-poilsiautojams trukdo ramiai gyventi bei poilsiauti. Jis praÅ¡o bendrijos vardu įsitikinti, ar S. G. yra veiksnus (t. 1, b.l. 185-189, t. 13, b.l. 137, 148-149). Liudytojas D. Å . parodė, kad palaiko savo aprodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teisme parodė, kad S. G. yra jo uoÅ¡vis. Jis negali pasakyti kÄ mušė du vyrai ant kelio prie K. sklypo.

Incidento tarp S. G. ir D. D. jis nematė. D. sklypÄ nuo S. G. skyrė betoninė tvorelė. Savo parodymus liudytojas D. Å . patikrino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 8, b.l. 105-118, t. 14, b.l. 23-25, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 3-5, t. 15, b.l. 86-87, 121-124).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad įvykio vietos apžiÅ«ra atlikta 2009-05-04 nuo 16.45 val. iki 17.30 val. dalyvaujant D. D.. Prie įraÅ¡o „D. D. kaip asmens dalyvavusios įvykio vietos apžiÅ«roje“ yra paraÅ¡as.

Apžiūros vieta žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), sodų bendrija (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo fotografuojama ir fotonuotraukos prijungtos prie įvykio vietos apžiūros protokolo. Sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aptvertas. Užmurinti tvoros pamatai 80 cm aukščio prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) esančio iš dešinės. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pamatu aukštis 70 cm. Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra lauko baseinas. Baseino dugnas betonuotas. Baseine yra prileistas vanduo.

Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) prie pamatų yra laiptai. Matosi, kad laiptais galima užlipti ant pamatų kurie yra prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). (1T b.l. 5-10, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 3-5, t. 15, b.l. 86-87, 138-146).Kratos protokolu, kurios metu L. G. pateikė telefono aparatÄ (2T b.l. 36-37).Daikto apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rėtas mobilaus ryÅ¡io telefono aparatas. ApžiÅ«ros metu telefono ir atminties kortelės duomenys perkelti į kompiuterinę laikmenÄ .

Telefono aparatas grÄ Å¾intas L. G.. Telefono aparate nėra jokios garso ar įraÅ¡o informacijos susijusios su S. G. pareikÅ¡tu kaltinimu (2T b.l. 38-40, 41).Daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo S. G. pateikė garso įrašų 2008-05-29; 2009-05-26 stenogramas ir CD laikmenÄ . S. G. sako A. B., kad reikia eiti į teismÄ liudininku dėl muÅ¡tinių kurie buvo naktį. A. B. atsakė, kad neliudys, nes nieko nematė ir nemušė. S. G. kalba su R. ir S. D. (2T b.l. 79, 80-89).Daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo S. G. pateikė pareiÅ¡kimÄ ir įvykių schemÄ (2T b.l. 90, 91-100).

M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados (duomenys neskelbtini) kopija ir pridėtais dokumentais. Tyrimas atliktas 2009-05-18 S. G. asmeniškai prašant. Ankstesnio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybėse nurodyta, kad 2009-05-02 apie 23 val. S. G. mušė D.. 24 val. S. G. mušė R. D. ir S. D.. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir padaryti galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-05-02) ( 5T, b.l. 184-185).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis S. G. apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis bei atsižvelgiant į specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis atsakoma į užduoties klausimus ir duodama išvada:

S. G. nustatyti šie kūno sužalojimai : poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimai su kraujosruvomis viršutinės ir apatinės lūpų dešinės pusės gleivinėje, nubrozdinimai viršutinių 1,2, 3, 4-o dešinės pusės dantų vainikų dantenose, poodinė kraujosruva dešiniajame žaste. VU Greitosios pagalbos ligoninėje nustatytas kairės plaštakos IV piršto ir pilvo sumušimai sužalojimais nevertinami, nes diagnozė nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais.

UAB „SK Impeks medicinos D. C.“ S. G. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas sužalojimu taip pat nevertinamas, nes diagnozė nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika. Sužalojimai, padaryti paveikus kietu buku ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu paveikus 1-3 paras iki teismo medicinos ekspertės apžiÅ«ros 2009-05-04, galimai 2009-05-03 po 00.00 val., poodinės kraujosruvos deÅ¡iniajame žaste atsiradimas, atsižvelgiant į jos konkrečiÄ lokalizacijÄ , bei morfologinius požymius, bÅ«dingas nuo žasto suspaudimo pirÅ¡tais.

Likusių aukščiau nurodytų kÅ«no sužalojimų atsiradimas yra bÅ«dingas smÅ«gių sudavimui pvz. ranka, koja ir pan. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Jei trauminių poveikių buvo daugiau, jų objektyvÅ«s požymiai liko neužsifiksavę. Sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui ( 5T, b.l. 179-183).S. G. pareiÅ¡kimu, kuriuo jis pateikė T. S. telefono aparatÄ ir iÅ¡ jo padarytÄ garso įraÅ¡o stenogramÄ . S. G. detaliai perklausęs garso įraÅ¡Ä daro iÅ¡vadÄ , kad D.

D. su kitais asmenims sukÅ«rė versijÄ , kad tariamai S. G. užpuolę D. D., tempė už gerklės į baseinÄ . FaktiÅ¡kai gi D. D. ir jos sugyventinės T. S. iÅ¡anksto susitarė S. G. iÅ¡provokuoti, sužaloti arba užmuÅ¡ti. D. D. daug kartų užduoda klausimÄ S. G. kodėl pastarasis pakelė rankÄ ant jos (3T b.l. 79-105).Daikto apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rėtas T. S. mobilaus telefonas kurį ikiteisminio tyrimo metu pateikė S. G.. Telefonas po apžiÅ«ros grÄ Å¾intas T. S. (3T, b.l.126-133, 134).2010-11-10 įraÅ¡o suvestine kuri parengta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r.

PK specialisto H. G. (6T b.l. 29-30).Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus pirminės komplektinės ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pokalbio metu su D. D. apie byloje tiriamÄ Ä¯vykį kai ji paaiÅ¡kina, kad ji aprodinėjo sodybÄ draugei ir ėjo palei sodo kraÅ¡to, pamatė kažkokiÄ tai Å¡iukÅ¡lę. Kai norėjo jÄ paimti kaimynas už kelinių kleÅ¡nės jÄ Ä¯sitempė į savo teritorijÄ kur ji pargriuvo. Kai keliesi ji gavo smÅ«gį į saulės rezginį ir į Å¡launikaulį.

Po to, kaimynas jÄ nusitempė už 3-4 m prie baseino ir bandė lyg jÄ Ä¯mesti į baseinÄ . Kai jÄ tempė, tai kaimynas Å¡aukė, kad jÄ nuskandins, vadino visokiais necenzÅ«riniais žodžiais, grasino, kad namÄ padegs. Ji bijojo, kad galėjo sužaloti galvÄ ar užmuÅ¡ti, nes baseine buvo nedaug vandens, o dugnas cementinis. Atbėgę jo draugai jÄ nuo kaimyno atitraukė. D. D. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu kilo Å«mi reakcija į stresÄ . D. D. nebÅ«dingas padidintas polinkis fantazuoti.

Ji ikiteisminio tyrimo metu galėjo ir Å¡iuo metu gali teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. D. D. byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo bÅ«ti baimės ir iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė įtariamojo veiksmai, bÅ«senoje, tačiau tai iÅ¡ esmės nesutrikdė jos gebėjimo suvokti aplinkÄ , savo veiksmus bei bandyti iÅ¡vengti galimų jai pavojingų pasekmių. Ä®tariamojo grasinimai ir juos lydintys veiksmai davė pagrindÄ D. D. manyti, kad jo grasinimai realÅ«s ir gali bÅ«ti įgyvendinti.

Atsižvelgiant į tiriamosios ir liudytojų nurodytas situacines aplinkybes (įvykis tamsiu paros metu, įtariamojo elgesys visiÅ¡kai netikėtas, gÄ sdinantis, keliantis grėsmę, greita įvykio eiga), tiriamosios emocinę bÅ«senÄ (Å¡okiruota netikėto užpuolimo ir agresyvaus elgesio, jaučianti baimę dėl grasinimų bei įtariamojo veiksmų ir jų galimų pasekmių) bei fizines galimybes (fiziÅ¡kai silpnesnė už įtariamÄ jį), tiriamoji negalėjo aktyviai prieÅ¡intis įtariamojo veiksmams.

D. D. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu buvo sukeltas trumpalaikis psichinės sveikatos sutrikimas – Å«mi reakcija į stresÄ , - kuri yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs jai ilgalaikių psichinės sveikatos sutrikimų (7T, b.l. 129-132 ).Prokuroro reikalavimu ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu su rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal 140 str. 1 d. (8T., b.l. 14-15, 16).Psichiatrijos gydymo įstaigose kaltinamasis nesigydė ir narkologinėje įskaitoje neįraÅ¡ytas (2 T., b.l. 135-140).2010-03-09 gauta Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vada, kad S. G. tikslinga dėl patirtos 2009-05-02 skirti ambulatorinę psichiatrijos ekspertizę (2 T., b.l. 149).2011-02-03 Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus eksperto ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu nėra galimybės atsakyti į nutartyje pateiktus klausimus, todėl S. G. rekomenduojama skirti stacionariÄ teismo psichiatrijos ekspertizę.

S. G. tvirtina, kad 1982 ar 1983 m. sportuodamas regbio varžybų metu patyrė galvos traumÄ su sÄ monės netekimu, gydytas medicinos įstaigose, galva nebuvo operuota, diagnozės nežino (6 T., b.l. 89-92).2011-07-11 gautas Utenos ekspertinio skyriaus stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. G. besimokant VISI patyrė 2 galvos traumos. Kalbant su S. G. apie byloje tiriamÄ Ä¯vykį ir komplikuotus santykius su kaimynais, jo samprotavimai tampa kraÅ¡tutinai smulkmeniÅ¡ki, klampÅ«s, kartais nukrypsta į smulkmenas, smulkmeniÅ¡kai pasakojo apie nesusitarimus su kaimynais dėl sklypų ribų, iÅ¡vados nepakankami argumentuotos ir jis kategoriÅ¡kai įsitikinęs savo samprotavimų teisingumu.

Teismo psichiatrų ekspertų komisija S. G. diagnozuoja –organinį asmenybės sutrikimÄ (F07.0). Objektyvių medicininių duomenų apie tai, jog įtariamasis S. G. praeityje sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nenustatyta. Asmens sugebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti analizuojamas tik konkrečios veiklos metu juridiÅ¡kai reikÅ¡mingoje situacijoje. Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. padarymo metu įtariamasis S. G. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., padarytos metu įtariamasis S. G. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu įtariamasis S. G. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, kuris Å¡iuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ä®tariamasis S. G. gali bÅ«ti apklausiamas, gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime bei teismo posėdyje. S. G. nereikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones.

S. G. buvo tiriamas VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2011-06-08 iki 2011-06-21 (7 T., b.l. 190-193).Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta liudytojo V. K. parodymais ir kita bylos medžiaga (t. 13, b.l. 105, 108-114). Kaltinamasis S. G. kaltę neigė aiÅ¡kindamas, jog jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, jai negrasino, tačiau jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais –iÅ¡ dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis ir ekspertinės aktais bei kitais byloje esančiais ir iÅ¡nagrinėtais įrodymais.Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , visuma.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. G. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 140 str.1 d., 145 str. 1 d.. Jo veiksmų kvalifikacija teisinga.BK 140 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D.

D. padaryta poodinės kraujosruvos dešinio klubikaulio sparno srityje, abiejų blauzdų srityse, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai 2009-05-03. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti trim trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek ir atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus. Minėtoje specialisto išvadoje pažymėta, kad nukentėjusios apžiūra buvo atlikta po penkių dienų po įvykio, tai yra 2009-05-07.

Nukentėjusioji specialistei paaiÅ¡kino, kad 2009-05-03 po 00.00 val. (duomenys neskelbtini), kaimynas griebė už D. D., nuo ko pastaroji veidu krito žemyn, po ko spyrė į kojÄ , smaugė, sudavė į saulės rezginį. Specialistė Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodė, kad D. D. kÅ«ne sužalojimai padaryti galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Nukentėjusioji D. D. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu parodė bei patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, kad 2009-05-03 kartu su draugais atvažiavo į sodÄ .

Ji kartu su I. vaikščiojo sodo teritorijoje kuri nebuvo aptverta, atsistojo prie Å¡alia esančio Å¡iltnamio, t.y. ant jų ir S. G. teritorijos kraÅ¡to, t.y. ant sienelės, turima omenyje pamatų tarp jų sklypų. Pamatė Å¡iukÅ¡lę ir kai pasilenkė jÄ pakelti. Pajuto, kaip jÄ kažkas sugriebia už kelių ir ji krito. Nesuvokė iÅ¡karto kas vyksta, jai buvo Å¡okas, nesitikėjo to. Kai griebė S. G., ji buvo viena, visi kiti buvo toliau, mano jie nematė įvykio. Mano, kad parkrito, nes neiÅ¡laikė pusiausvyros, tai buvo visai netikėta.

Tai buvo S. G. ir iÅ¡ kur jis atsirado jos sugriebimo metu ji nematė. Ji parkrito veidu žemyn. Traukė gal metrÄ . Negali pasakyti kiek kartų spyrė, buvo spirta į Å¡launį. Paskui jis pakėlė jÄ už pečių ir sudavė ranka į krÅ«tinės sritį. Tada rankomis už kaklo paėmė ir smaugdamas tempė link baseino. Atbėgo T. S. ir D. C.. Atplėšė jÄ nuo S. G. kai ji buvo įsistvėrusi už S. G. pečių, nes ji bijojo nukristi į baseinÄ , kuris buvo betoninis. Nukentėjusysis D.

C. parodė, kad tÄ dienÄ buvo pas D. D. sode. IÅ¡girdo pagalbos Å¡auksmÄ . Nubėgo ir pamatė, kad D. baseino atbrailos. Bėgdamas nematė kaip kas vyksta. Nubėgęs nuÅ¡oko nuo atbrailos, čiupo už S. G., o T. S. už D. D., kad juo atitraukti. S. G. jam sudavė pora smÅ«gių į kairę veido sritį, paslydo, griuvo į baseinÄ nugara į vandenį. Tuo metu laikėsi už S. G.. Jis tuo momentu negalėjo pasikelti nuo dugno, matyt jį žmogus laikė, tačiau jis iÅ¡simuistė ir iÅ¡niro.

Stovėdami baseine, S. G. jį atrėmė į sienÄ . S. G. savo žmonai ar sÅ«nui pasakė iÅ¡kviesti policijÄ . S. G. laikė baseine kol pats matyt nepakentė skausmo nuo drebulio ir pasakė, kad pasodins. Liudytojas T. S. parodė, kad jis su D. C. stovėjo prie namo. D. D. ir I. A. vaikščiojo prie Å¡iltnamio, rodė I. sklypÄ . Tada pasigirdo pagalbos Å¡auksmas. Atbėgo ir pamatė, kad S. G. laikė D. prie baseino kraÅ¡to ir jÄ smaugė. Link baseino D. buvo nukrypusi nugara. S. G. rėkė, kad jÄ paskandins, užmuÅ¡, padegs namus, pasodins į kalėjimÄ .

Kai jie pribėgo, D. C. stvėrė S. G. už rankos, kad jis nemestų D. D. į baseinÄ . S. G. pastÅ«mė I. ir atrodo ji nukrito prie tvoros. Tada D. C. grÅ«mėsi su S. G.. Jie įkrito į baseinÄ . G. pastarÄ jį pradėjo galva skandinti į baseinÄ .Liudytoja I. A. parodė, kad jai D. D. rodė savo teritorijÄ . Rodydama pamatė prie medžio Å¡iukÅ¡lę ir norėjo jÄ pakelti. Pasilenkus pakelti jÄ iÅ¡ niekur iÅ¡nyro S. G., stvėrė jÄ ir nubloÅ¡kė jÄ Ä¯ savo teritorijÄ , jai spyrė.

S. G. bandė jÄ kelti, o pakėlęs trenkė. Paėmęs viena ranka jai už peties, kita už gerklės sakė, kad jÄ užmuÅ¡. Kaip matyti iÅ¡ liudytojų A. G. ir A. M. parodymų, jie abu 2009-05-02 dirbo A. M. sklype. Prie jų neblaivus priėjo A. B. ir jie jį iÅ¡varė. Po kiek laiko prie sklypo sustojo automobilis, kuriame važiavo keturi jauno amžiaus žmonės, iÅ¡ kurių viena buvo D. D.. Ji pasakė, kad negali bÅ«ti tėvų sklype, nes jiems trukdo neblaivus sodo bendrijos gyventojas A.

B.. A. B. yra jų sodo gyventojas, nesaikingai vartojantis alkoholį kuris iÅ¡gėręs mėgsta vaikÅ¡tinėti pas bendrijos gyventojus. A. G. pasiÅ«lė jai, jeigu A. B. trukdys, kad juos kviestų į pagalbÄ . IÅ¡ D. kieme įsijungusios Å¡viesos suprato, kad A. B. nuėjo pas D.. Po to iÅ¡girdo A. B. balsÄ D. kieme. Manydami, kad neblaivus A. B. gali trukdyti D., nuėjo pas D. padėti iÅ¡vyti A. B.. Tuomet iÅ¡girdo iÅ¡ D. kaimynų G. sklypo S. G. balsÄ sakant: „jeigu tu dar žengsi žingsnį-aÅ¡ už savo veiksmus neatsakau“.

Suprato, kad S. G. Å¡iuos žodžius sako pirmininkui A. M., kuris žengė iÅ¡ D. sklypo S. G. sklypo link, norėdamas su S. G. pakalbėti dėl įvykusio incidento. Pamatė, kad S. G. stovi savo sklype ir stebi įvykius, vykstančius D. kieme. Vėliau atbėgusi D. D. buvo sutrikusi ir Å¡lapia, prašė pagalbos, sakė, kad S. G. jÄ griebė ir įmetė į baseinÄ , juos visus sumetė į baseinÄ .Liudytoja L. S. parodė, kad gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo ir nuvyko į s.b. (duomenys neskelbtini).

JÄ pasitiko moteris, kuri prisistatė S. G. žmona, kuri paaiÅ¡kino, kad įvyko muÅ¡tynės tarp S. G. ir kaimynės D. D. ir su ja buvusių asmenų, kurių metu jos vyras buvo sumuÅ¡tas. Liudytoja įėjo į namo vidų. S. G. gulėjo, dejavo, nekalbėjo. Tuomet liudytoja nuėjo pas moters nurodytus asmenis. Nustatė jų duomenis. Å ie asmenys paaiÅ¡kino, kad S. G. pirmas užpuolė D. D., buvo sugriebęs už kaklo, smaugė prie S. G. kieme esančio baseino, į kurį D. D. bandė įtempti, gÄ sdindamas pastarÄ jÄ paskandinti, užmuÅ¡ti.

Liudytoja atsimena, kad D. D. buvo iÅ¡sigandusi. Vaikinų rankos buvo apdraskytos, jie aiÅ¡kino, kad bandė gelbėti D. D. nuo S. G.. Nors kaltinamasis teisme teigė D. D. nemušęs, neva D. D. apkalba dėl to, kad tarp jų yra konfliktas dėl sklypo rybų, teismas įvertinęs visus įrodymus surinktus byloje daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo pateikta versija yra be loginio pagrindo ir iÅ¡ esmės niekuo nepagrįsta. D. D. parodė, kad apkalbėti S. G. neturėjo jokio pagrindo, nors tarp jos tėvų ir S. G. yra konfliktas dėl sklyporybų.

Ji asmeniÅ¡kai neprovokavo S. G., jis taip elgėsi be jokios priežasties, mano, jis bandė jÄ provokuoti. Ji paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ jokios priežasties nebuvo S. G. sukelti agresijÄ . Ji nebuvo S. G. teritorijoje, nes jo teritorija buvo žemiau. Ji buvo ant sienelės, turima omenyje ant pamatų tarp jų sklypų. Niekas ten nevartojo alkoholio, jie niekam netrukdė. Teisme apklaustas liudytojas L. G. teigė jog tėvas S. G. pasakė jam ir motinai O. G., kad D. kažkÄ prieÅ¡ juos, jų namÄ organizuoja. Matė kaimynÄ A.

B., kuris rėkė grasinimus, keiksmus, bet buvo neaiÅ¡ku į kÄ Å¡ie žodžiai nukreipti. Pasirodė sodo bendrijos pirmininkas ir dar vienas vyras ir A. B. iÅ¡vedė. Pro langÄ pastebėjo, kad nepažįstamas vaikinas Å¡oko į jo tėvų teritorijÄ , tuo metu iÅ¡girdo Å¡aukiančiÄ savo motinÄ , iÅ¡bėgo paskui jÄ Ä¯ laukÄ ir matė, kaip D. D., tas nepažįstamas vaikinas, T. puola tėvÄ G.. Tėvas su tuo kitu vaikinu įkrito į baseinÄ . Liudytoja O. G. parodė, kad nematė, kad S. G. bÅ«tų sudavęs smÅ«gius D.

D.. S. G. grasinimų niekam nesakė. IÅ¡bėgusi su sÅ«numi L. G. į laukÄ ji buvo pastebėjusi prie baseino asmenų grupę, kurioje buvo S. G., D. C., D. D., T. S.. KÄ darė kiekvienas iÅ¡ jų tiksliai nurodyti negali, bet gali teigti, kad S. G. buvo užpultas ir turėjo gintis. Taigi kaltinamojo versija, jog jis įvykio metu D. D. smÅ«gių nesudavė, jÄ tik atstÅ«mė, kai ji Å¡okdama nuo sienelės jam įspyrė koja į Å¡onÄ , laikytina niekuo nepagrįsta ir atmestina remiantis specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusios sužalojimų, jų pobÅ«džio, nukentėjusiosios ir liudytojų D.

C., T. S., I. A., A. G. ir A. M. ir kitų liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, ekspertizės aktais. Teismas netiki kaltinamojo versija, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti vaikÅ¡tant po teritorijÄ , nes, įvertinus įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ ir foto nuotraukas prie jo, nukentėjusios parodymus ir jo parodymų patikrinimÄ vietoje, kaltinamojo parodymus ir jo parodymų patikrinimÄ vietoje, liudytojos I. A., L. S. ir A. G. parodymus komplekse įrodyta, kad kaltinamasis buvo prie pamatų kurie skyrė jo sklypÄ su D..

Jokios tvoros tarp sklypų nebuvo. Kur S. G. buvo sugrėbimo metu ar prie pamatų ar ant pamatų nukentėjusioji ir liudytoja I. A. nespėjo pastebėti, kadangi nukentėjusios sugrėbimas buvo staigus ir netikėtas. Kai nukentėjusioji bÅ«dama ant pamatų prasilenkė kaltinamasis galėjo jÄ sugrėbti už kelių, nes pamatų aukÅ¡tis 80 cm. Kaltinamasis galėjo laiptais užlipti ant pamatų ir ten nukentėjusiÄ jÄ sugrėbti.Kaltinamojo pateiktas graso įraÅ¡as gautas iÅ¡ liudytojo T. S. mobilaus telefono ir kiti kaltinamojo pateikti garso ir vaizdo įraÅ¡ai bei įrašų stenogramos kurie buvo peržiÅ«rėti apžiÅ«rėti teisme neįrodo, kaip teigė kaltinamasis, kad nuketėjusioji suplanavo nusikaltimų, numatytų BK 140 str.1 d. ir 145 str. 1 d. inscenizacijÄ arba bando kaltinamÄ jį apkalbėti, kad jis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė arba nukentėjusioji kartu su kitais asmenimis grasino jam ir jo Å¡eimos nariams panaudoti smurtÄ arba nužudyti.

Garso įraÅ¡Ä gautÄ iÅ¡ liudytojo T. S. mobilaus telefono negalima laikyti patikimu įrodymu pagrindžiančių arba paneigiančių kaltinamajam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , nes neįrodyta ar Å¡is garso įraÅ¡as padarytas teisėto bÅ«du, prie kokių aplinkybių Å¡is telefonas atsirado pas kaltinamÄ jį, kas darė įraÅ¡Ä Ä¯vykio metu (kompaktinės laikmenos prie 1 t. virÅ¡elio, t. 2, b.l. 89, kompaktinės laikmenos prie 3 tomo virÅ¡elio, kompaktinės laikmenos prie 4 t. virÅ¡elio, t. 5, b.l. 140, t. 10, b.l. 32, t. 15, b.l. 154-155, 157, t. 16, b.l. 64-68, 94-99, 107-111, 125-128, 170-171, 178-181, 187-188, t. 17, b.l. 6-12).Protokolas-pareiÅ¡kimas suraÅ¡ytas 2009-05-04 teisėtai, nes nepažeisti BPK 165 str., 171 str. 1 d., BK 145 str. 3 d. reikalavimai. 2009-05-04 iÅ¡ nukentėjusios pareiÅ¡kimÄ paėmė ir ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikaltimo požymių, numatytų BK 145 str. 1 d. pradėjo tas pats policijos pareigÅ«nas E. J. turintis teisę pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

IÅ¡ minėto nukentėjusios protokolo-pareiÅ¡kimo turinio nustatyta, kad ji praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir tokiu bÅ«du patraukti S. G. baudžiamojon atsakomybėn. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo dienos įraÅ¡o taisymas neįrodo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai (t. 1, b.l. 1). Dėl nusikaltimo požymių, numatytų BK 145 str. 1 d. praneÅ¡ta prokurorui (t. 1, b.l. 3).Taip pat prokuroro reikalavimu ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu su rezoliucija teismo manymu teisėtai, t.y. nepažeidus BPK 167 str. 3 d., 407-409 str. nuostatų 2011-07-22 pradėtas ikiteisminį tyrimas ir dėl nusikaltimo požymių, numatytų BK 140 str. 1 d., nes nusikaltimas, numatytas BK 140 str.1 d. su nusikaltimu, numatytu BK 145 str.1 d. sudaro idealiÄ jÄ sutaptį, tokiu bÅ«du ir nusikaltimas, numatytas BK 140 str.1 d. turi visuomeninę reikÅ¡mę (t. 1, b.l. 1, 8T., b.l. 14-15, 16).Teismo nagrinėjimo metu nepasitvirtino kaltinamojo versija, kad ikiteisminio tyrimo metu pažeidžiant BPK Å¡eÅ¡tojo skirsnio reikalavimus buvo atliktos ekspertizės ir suraÅ¡yti aktai.

Pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti realizuotas.

Pagal teismų praktikÄ grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketintų grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio vakarÄ , kaltinamasis S. G. naudojo smurtÄ prieÅ¡ D.

D.. IÅ¡ byloje esančio protokolo pareiÅ¡kimo gauto iÅ¡ D. D. 2009-05-04 matyti, kad 2009-05-03 po 00.00 val. (duomenys neskelbtini) kaimynas, kurio pavardė S. G., stvėrė jÄ už Å¡ono, nutempė į savo sklypÄ , spyrė į Å¡launį, sudavė į pilvÄ , ėmė elgtis agresyviai, grasino, kad nužudys, konkrečiai paskandins ir tempė baseino link. PareiÅ¡kimu praÅ¡oma dėl kaimyno veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b.l. 1). Teismo posėdyje nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad smaugdamas po smÅ«gio S. G. tempė jÄ Ä¯ baseinÄ , grasino nužudyti ir paskandinti.

Sakė daug necenzÅ«rinių žodžių. Pagalbos Å¡auktis negalėjo, nes buvo Å¡oke. Atbėgo T. S. ir D. C., atplėšė nuo S. G., nes ji buvo įsistvėrusi už S. G. pečių, bijojo nukristi į baseinÄ , kuris buvo betoninis. Bijojo, kad krentant ant galvos gali bÅ«ti blogai. Dėl S. G. veiksmų iÅ¡sigando, suprato iÅ¡ kaltinamojo veiksmų, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir nukentėjusysis D. C., kuris iÅ¡girdus, kad I. A. paÅ¡aukė jį vardu ir atsisukęs pamatė S. G., tempiantį D. link baseino, esančio kitame sodo sklype.

Minėtas vyriÅ¡kis D. D. tempė suėmęs kaklo srityje. Tai pamatęs jis pribėgo prie jų. Bėgdamas girdėjo tÄ vyrÄ sakant „užmuÅ¡iu“, „paskandinsiu“, suprato, kad tie žodžiai yra skirti D., kuri nuo baseino kraÅ¡to buvo iki 1 metro atstumu. Prie S. G. nukentėjusysis pribėgo kartu su T. S. ir atitraukė vyrÄ nuo D.. Tuomet S. G. sudavė nukentėjusiajam kumščiais du kartus į kairę veido pusę. Po antro smÅ«gio nukentėjusysis kartu su tuo vyru paslydę nukrito į baseinÄ .

S. G. teigė, kad stovėdamas ant pamatų klausėsi ir stebėjo, kÄ darosi D. kieme. IÅ¡ ten esančių asmenų kalbų suprato, kad jie tariasi apie galimus neteisėtus veiksmus prieÅ¡ jo Å¡eimÄ . Jis grįžo namo, pasakė žmonai ir sÅ«nui, kad čia susidarė gana didelė grupė asmenų, pasitarė su Å¡eima kÄ daryti. Policijai praneÅ¡ti nebuvo prasmės, nes visi praneÅ¡imai baigiasi tuo, kad pažeidimų nenustatydavo. Policija jam tik nori atkerÅ¡yti, o ne padėti tyrimÄ . Vėliau jam išėjus iÅ¡ namo D.

D. Å¡oko į jo teritorijÄ ir spyrė į kojÄ . D. C. spyrė jam koja į virÅ¡ugalvio pagrindÄ , smogė į kairį skruostÄ , į virÅ¡ugalvį. D. D. ir T. S. jį įstÅ«mė su D. C. į baseinÄ . Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada nustatyti jam padaryti kÅ«no sužalojimai. Jis D. D. negrasino. Atvirkščiai, jis suprato, kad A. B. tariasi su atvažiavusiais asmenimis apie galimus neteisėtus veiksmus prieÅ¡ jo Å¡eimÄ . A. B. grasino S. G. Å¡eimÄ primuÅ¡ti. S. G. A. B. Å¡Å«ksniu sustabdė, perspėjo, kad jis iÅ¡sineÅ¡dintų pats arba jį iÅ¡mes.

LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ar kitokia forma praneÅ¡ant žmogui, kad jis gali bÅ«ti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismo posėdžio metu apklausti nukentėjusioji D. D., liudytojai D. C., T. S., patvirtino, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ tÄ vakarÄ buvo vartojamas smurtas. Kaltinamojo muÅ¡imo ir smurtavimo veiksmai nukentėjusios atžvilgiu, t.y. smÅ«gių sudavimas, fizinio skausmo sukėlimas, tempimas jÄ Ä¯ baseinÄ , grasinimas, kad nužudys ir paskandins buvo tam tikras bauginimas.

IÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog objektyviai kaltinamasis grasino žodžiu nukentėjusiajai, jo tyčia pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Nukentėjusysis grasinimÄ suvokė kaip realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei.

Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, už kÄ jis privalo atsakyti baudžiamÄ ja tvarka. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų D. C., T. S., I. A., O. G., L. G. parodymus ir kitus nuosprendyje iÅ¡analizuotus įrodymus pripažįsta, jog S. G. 2009-05-02 (duomenys neskelbtini) sugriebė rankomis nukentėjusiajai už kaklo ir jÄ smaugė bei traukė jo namo teritorijoje esančio baseino link, kuriame tuo metu buvo apie 1 m 15 cm gylio vandens, laikydamas jÄ stovinčiÄ nugara į baseinÄ , ant baseino kraÅ¡to, laikė jÄ dviem rankomis už kaklo ir grasino nukentėjusiajai jÄ nužudyti sakydamas, kad jÄ užmuÅ¡, paskandins, nes ji yra jo teritorijoje ir jis gali daryti savo teritorijoje viskÄ kÄ nori, tokiu savo elgesiu sudarė D.

D. pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti realizuotas. Kaltinamojo iÅ¡sakytas grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusios psichinę bÅ«senÄ - ji bijojo, todėl iÅ¡kvietė policijÄ . Jos baimė buvo konstatuota Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus pirminės komplektinės ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) kur jai pasiÅ«lyta psichiatro konsultacija ir jos minėta baimė tęsiasi iki Å¡iol. Nukentėjusioji grasinimÄ suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, nes jai grasino S. G. kuris yra jai kaimynas ir su kuriuo jos tėvų santykiai dėl žemės sklypų ribų buvo konfliktiÅ¡ki.

Nukentėjusioji patyrė psichologinį diskonfortÄ , nervinę įtampÄ , nerimÄ , stresÄ , tai tik patvirtina grasinimo realumÄ . Vadovaudamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str.1 d. faktinės aplinkybės visiÅ¡kai įrodytos. Pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis, numatyta LR BK 145 str. 1 d., formalioji, todėl baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis.

Kadangi kaltinamasis žodžiu tiesiogiai nukentėjusiajai pranešė, kad jÄ užmuÅ¡, ji tai iÅ¡girdo ir labai iÅ¡sigando, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, nes nėra svarbu, ar dėl to atsirado kokie nors žalingi padariniai. Teismas pripažįsta, jog kaltinamasis, tiesiogiai nukentėjusiajai žodžiais praneÅ¡damas, kad jÄ užmuÅ¡, grasino jÄ nužudyti, bei atlikdamas minėtus veiksmus suvokė pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, t.y. savo elgesio bauginamÄ jį pobÅ«dį, ir norėjo nukentėjusiajai sukelti mirties baimės jausmÄ , todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo veiksmai dėl grasinimo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas nužudyti, nes kaltinamasis fizinio ir psichinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ grasino nukentėjusiÄ jÄ nužudyti, tai darydamas suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis. Nukentėjusios parodymai nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi viso proceso metu, todėl jais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį. Kaltinamojo parodymai, nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, kartais jo parodymuose ir praneÅ¡imuose teismui jo samprotavimai tampa kraÅ¡tutinai smulkmeniÅ¡ki, klampÅ«s, jis nukrypsta į smulkmenas, smulkmeniÅ¡kai pasakojo apie nesusitarimus su kaimynais dėl sklypų ribų, iÅ¡vados nepakankami argumentuotos ir jis kategoriÅ¡kai įsitikinęs savo samprotavimų teisingumu, todėl vertintini kritiÅ¡kai, kaip jo gynybinė versija, ir atmestini.Kaltinamojo veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarÅ«Å¡iais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį.Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas metais.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl 2009-05-02 padarytų nesunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. baigsis praėjus BK 95 str. 1 d.

b) p. (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05-01 redakcija) nustatytam 5 metų skaičiui 24 valandÄ , prieÅ¡ prasidedant atitinkamai paskutinei termino dienai (BK 3 str.). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pasibaigimas Å¡venčių arba nedarbo dienÄ senaties termino nepratęsia. Tokiu bÅ«du apkaltinamasis nuosprendis priimamas ir skelbiamas 2014-04-30 nesuėjus BK 95 str. 1 d.

b) p. (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05-01 redakcija) nustatytam 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kurie priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, į jų padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas, dirba ir darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, į jo Å¡eimos padėtį- yra vedęs, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , pastovų pragyvenimo Å¡altinį, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuo nusikaltimų įvykio iki nuosprendžio priėmimo suėjo beveik 5 metai, todėl kaltinamajam skirtinos už nusikaltimus, numatytÄ BK 140 str. 1 d. areÅ¡to bausmės. Vadovaudamasis BK 63 str. nuosprendžiu paskirtos bausmės už padarytus nusikaltimus kurie sudaro idealiÄ jÄ sutaptį bendrintinos apėmimo bÅ«du ir jam skirtina galutinė areÅ¡to bausmė (t. 2, b.l. 131-139, t. 6, b.l. 39-40, t. 8, b.l. 21-26).

Vadovaudamasis BPK 141 str. 1 d., 66 str. į galutinės bausmės laikÄ kaltinamajam įskaitytinas iÅ¡bÅ«tas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje II-ame poskyryje nuo 2011-06-08 iki 2011-06-21 kai jis buvo tyrimas vykdant Vilniaus r. apylinkės teismo 2011-03-30 nutartį skirti stacionarinę kompleksinę pirminę psichiatrijos ekspertizę ir suėmimo nuo 2014-03-24 iki 2014-04-07 laikas ir laikytina, kad kaltinamasis atliko bausmę (t. 6, b.l. 192, t. 7, b.l. 43-44, 77-82, 190-193, t. 16, b.l. 10-11, 53-55, 61-63, 83, 145-150).Daiktai-kaltinamojo drabužiai ir dantų protezai, teismo manymu nėra daiktai turintys reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti, nes jie kaip parodė kaltinamasis savo parodymų patikrinime vietoje (foto Nr.

34) ir įrodyta kita bylos medžiaga, susiję su kaltinamojo sumuÅ¡imu ant kelio, t.y. vietoje kuri nėra nusikaltimų vieta nurodyta kaltinamajame akte ir kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamÄ jį sumušė R. ir S. D., todėl nuosprendžiui įsiteisėjus popierinis vokas Nr. 1 su Å¡iais daiktais saugomais Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK grÄ Å¾intini kaltinamajam (t. 8, b.l. 123-147, t. 9, b.l. 40).Pagal kaltinamojo praÅ¡ymÄ Ä¯rodymų tyrimo metu, vadovaudamasis BPK 290 str., teisme buvo peržiÅ«rėta garso ir vaizdo medžiaga (toliau-dokumentai) esantis kompaktinėse laikmenose.

PeržiÅ«ra vyko teismo posėdžiuose nuo 2014-03-24 iki 2014-04-04. Pagal teismo praÅ¡ymÄ ir kvietimÄ Å¡iuos dokumentus padėjo peržiÅ«rėti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK specialistai V. L. ir J. I. panaudojant tokių dokumentų atitinkamÄ peržiÅ«rėjimo technikÄ , nes teismas tokios technikos neturėjo. Vilniaus apskrities VPK dėl Å¡ių dokumentų susipažinimo teisme patyrė 607, 61 Lt nuostolį, nes Å¡ie specialistai kviečiami ir padedami teisme peržiÅ«rėti dokumentus buvo atitraukti nuo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r.

PK įprastinio darbo. 607, 61 Lt nuostolio dydis paskaičiuotas pagal nustatytÄ Å¡ių darbuotojų mėnesinį atlyginimÄ . Vilniaus apskrities VPK praÅ¡o pripažinti Å¡iam komisariatui padarytÄ 607, 61 Lt nuostolio dydį ir pervesti į Å¡io komisariato sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis BPK 103 str.

6) p., 105 str. 1 d. priteistinos iÅ¡ kaltinamojo Vilniaus apskrities VPK sumokant į Å¡io komisariato sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini). 607, 61 Lt proceso iÅ¡laidos (t. 15, b.l. 154-155, 157, t. 16, b.l. 64-68, 94-99, 107-111, 125-128, 170-171, 178-181, 187-188, t. 17, b.l. 6-12).Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktinas paskirtas raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, o jam įsiteisėjus-panaikintinas (t.17, b.l. 21-22). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str.,                           n u s p r e n d ė: S. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. ir jį nuteisti:už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. 20 parų areÅ¡tu;už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 str. 1 d. 29 parų areÅ¡tu.Vadovaudamasis BK 63 str. 1-2 d., 5 d.

1) p. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes apimti ir S. G. paskirti galutinę 29 (dvideÅ¡imt devynių) parų areÅ¡tÄ . Vadovaudamasis BPK 141 str. 1 d., 66 str. į galutinės bausmės laikÄ S. G. įskaityti iÅ¡bÅ«tÄ Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertiniame skyriuje II-ame poskyryje nuo 2011-06-08 iki 2011-06-21 kai jis buvo tyrimas vykdant Vilniaus r. apylinkės teismo 2011-03-30 nutartį skirti stacionarinę kompleksinę pirminę psichiatrijos ekspertizę ir suėmimo nuo 2014-03-24 iki 2014-04-07 laikÄ ir laikyti, kad S. G. atliko 29 (dvideÅ¡imt devynių) parų areÅ¡to bausmę.Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus neturinčius reikmės bylia tirti ir nagrinėti- popierinį vokÄ Nr. 1, drabužius ir dantų protezus saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r.

PK grÄ Å¾inti S. G. (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-09-21 nutarimas dėl daiktinių įrodymų perdavimo į saugojimo kamerÄ ).Vadovaudamasis BPK 103 str.

6) p., 105 str. 1 d. priteisti iÅ¡ S. G. Vilniaus apskrities VPK sumokant į Å¡io komisariato sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini); 607, 61 Lt (Å¡eÅ¡i Å¡imtai septyni Lt 61 ct) proceso iÅ¡laidų.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. G. palikti paskirtÄ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, o jam įsiteisėjus-panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                    TadeuÅ¡as Volkovskis