2022-03-09 Nr. AB-5815-3-61-3-04042-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1304-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04042-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. B. M., N. K. A. M., M. K. A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. S. B. M., N. K. A. M., M. K. A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai M. S. B. M., N. K. A. M. ir M. K. A. M. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 21M32842 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 6K-1254 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjai skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėjai skunde pateikė pagrįstus motyvus žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjai buvo nurodę, kad jiems turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas, prašė nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti galimybę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Komisija nenurodė nė vieno argumento, dėl ko nusprendė pareiškėjams nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime, kuris galėjo vykti ir nuotoliniu būdu.

2.2. Prašyme pareiškėjai nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjai negali pasilikti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė), nes kyla grėsmė jų visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems asmenims kilmės valstybėje yra grasinama, jie neturi nei teisių, nei išsilavinimo, nei darbo. Pareiškėjai gyvena nuolatinėje baimėje, skurde ir yra persekiojami ne tik Islamo valstybės, bet ir arabų, kurie ne tik verčia atsiversti į islamo tikėjimą, bet ir grobia merginas bei moteris. Pareiškėjų gyvenamąją vietovę 2014 m. užpuolė Islamo valstybė ir išžudė tūkstančius (duomenys neskelbtini) vyrų, tarp jų ir pareiškėjos vyrą. Pareiškėjai kartu su vaikais pavyko pasprukti ir persikelti pas brolį. Brolio šeimai liepus išsikraustyti, pareiškėjai persikėlė į pabėgėlių stovyklą, kurioje teko gyventi labai blogomis sąlygomis, dažnai kildavo gaisrai, todėl pareiškėjai atvyko į Lietuvos Respubliką. Į kilmės valstybę pareiškėjai grįžti negali, taip pat ir dėl skurdo, nes pareiškėjai kilmės valstybėje neturi namų, tektų ir vėl prašyti išmaldos, negalėtų vaikų leisti į mokyklą. Departamentas, vertindamas šias individualias rizikas, privalėjo atsižvelgti į tai, jog pareiškėja yra moteris, o vienas iš vaikų – nepilnametis, taip pat į tai, jog visa šeima išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, taigi yra priskirtini padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau to nepadarė, nes, nors pripažino, kad pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuriems gresia patirti smurtą iš Islamo valstybės, tačiau šią informaciją ignoravo ir jos nepaneigė.

2.3. Departamento surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad Islamo valstybė kilmės valstybės teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, vertė priimti islamą, moterys ir merginos buvo parduodamos vergų turguose bei laikomos seksualinėje nelaisvėje. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) moterų padėtis kilmės valstybėje iš esmės nėra pasikeitusi, nes nėra priimti įstatymai, reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias (duomenys neskelbtini) moteris. Moterys ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė kilmės valstybės vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečių teisių. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo moteriai. Pareiškėjai yra priskiriami padidintos rizikos grupei net pagal tris kriterijus (moteris, (duomenys neskelbtini) religija, vaikai), todėl individuali grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjams įrodinėti nereikia. Be to, pareiškėja nurodė ir socialines priežastis (yra vieniša motina, neturi namų, neturi darbo, negali išlaikyti savo vaikų). Šios aplinkybės taip pat iliustruoja realią grėsmę pareiškėjų gyvybei ir sveikatai bei patvirtina prieglobsčio suteikimo būtinybę. Todėl nepagrįsti Departamento motyvai, jog ekonominio pobūdžio priežastys neprilysta persekiojimui, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės. Departamentas padarė nepagrįstas išvadas, nes neatskyrė ekonominio migranto nuo prieglobsčio prašytojo.

2.4. Komisija nepasisakė dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti, o rėmėsi tik tuo, jog pareiškėjai nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir neturi ryšių su Lietuvos Respublika, tačiau vien nelegalus sienos kirtimas neturėtų sukelti pareiškėjams maksimalių sankcijų, kadangi pareiškėjai kirto sieną, siekdami teisėtų veiksmų – pasiprašyti prieglobsčio.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas atsiliepimą į skundą grindė tokiais argumentais:

4.1. Pareiškėjai Prašymą grindė tuo, kad kilmės valstybėje yra nesaugu, (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams yra grasinama, jie neturi nei teisių, nei išsilavinimo, nei darbo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjų nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 punkte nustatytų sąlygų.

4.2. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų Prašymą, surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją pareiškėjų paaiškinimo kontekste, tyrimo metu nenustatė jokios realios ir asmeninės grėsmės būti persekiojamiems ar patirti kankinimus, mirties bausmę.

4.3. Nors Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenimis yra išskirti keli padidintos rizikos asmenų profiliai, tarp kurių yra priskiriamos moterys, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, žmogaus teisių pažeidimai prieš moteris kilmės valstybėje apima išprievartavimą, smurtą šeimoje, moterų lytinių organų žalojimą, garbės žudymą, laikinas santuokas, seksualinę prievartą ir diskriminaciją, tačiau šiuo atveju pareiškėja nenurodė, kad jai ar jos dukrai būtų įvykdytas bent vienas minimas pažeidimas.

4.4. Nors EPPB duomenimis išskiriamos kelios moterų grupės, galinčios susidurti su padidinta persekiojimo rizika: jaunas amžius (mergaičių santuokos); moterys, dirbančios viešojoje erdvėje; moterys, kurios pažeidė moralės kodeksus; moterys, susijusios su Islamo valstybe; vienišos (išsiskyrusios, našlės) moterys, tačiau nei pareiškėja, nei jos dukra nepriklauso nei vienai moterų grupei, kurios susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Pareiškėjai gyveno kartu su savo šeima, nedirbo, jie nepriskiriami prie viešųjų ar žinomų asmenų, taip pat nėra viešai pasisakę. Pareiškėja ar jos dukra nėra išsituokusios, t. y. jos nepriklauso kategorijai vienišų moterų, kurių padėtis kilmės valstybės visuomenėje yra ypač sudėtinga (dėl visuomenės smerkimo ar ekonominių sunkumų). Nors pareiškėja yra našlė, ji turėjo vyriško palaikymo tinklą, kadangi kilmės valstybėje gyveno jos svainis bei pusbrolio šeima. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, buvo pagrįstai konstatuota, kad individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę, nenustatyta.

4.5. Departamentas įvertino aplinkybę, kad pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, tačiau vien tai, jog asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad jis būtinai bus persekiojamas ar diskriminuojamas. Pareiškėjai gyvena (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kurios Islamo valstybė nevaldo. Pareiškėjai yra kurdai, visą gyvenimą praleidę kilmės valstybėje, todėl pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra. Pareiškėja yra darbingo amžiaus moteris, dirbo, kilmės valstybėje gyveno su svainio šeima, turi vyriško palaikymo tinklą. Pareiškėjai turi pasus, todėl gali patvirtinti savo asmens tapatybę. Įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini), pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jiems gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Pareiškėjų pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės valstybėje, todėl pagrįstai nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

4.6. Pareiškėjų skundo teiginiai, kad moterys ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė kilmės valstybės vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečio teisių, yra nepagrįsti, nes nėra duomenų, kad moterų padėtis blogėtų. Kilmės valstybė 2021 m. balandį paskelbė apie programą, kuria bus siekiama padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) parlamentas priėmė (duomenys neskelbtini) moterų maitintojo netekimo įstatymą, kuriuo siekiama sukurti žalos, susijusios su konflikto metu moterų (aukų) patirto seksualinio smurto pasekmėmis atlyginimo sistemą. Šiuo įstatymu siekiama reabilituoti, reintegruoti ir suteikti ekonomines galias smurtą išgyvenusioms (duomenys neskelbtini) moterims. Šios pastangos bus įgyvendinamos kartu su Jungtinių Tautų tyrimo grupėmis. Pagal minėtą įstatymą joms bus mokamos kasmėnesinės stipendijos, teikiamas nemokamas būstas, nemokamos psichologo konsultacijos, be to, darbinantis viešajame sektoriuje joms bus teikiama pirmenybė. Ši informacija patvirtina, kad nors kilmės valstybė ir susiduria su tam tikrais sunkumais, įgyvendinant įstatymą, tačiau siekia ir stengiasi integruoti (duomenys neskelbtini) moteris į visuomenės gyvenimą.

4.7. Pareiškėjų skundo motyvas, jog Departamentas neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Pareiškėja nenurodė, kad dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei ar dėl to, kad yra moteris, negali susirasti darbo ar vaiką išleisti į mokyklą. Apklausos metu pareiškėja apibūdino bendrą situaciją kilmės valstybėje, pabrėžė, kad nėra darbo, tačiau nepagrindė, kad negali susirasti darbo dėl jos individualių savybių. Pareiškėja nepateikė duomenų, paneigiančių Departamento išvadas šiuo aspektu.

4.8. Pareiškėjų skundo argumentas, jog Komisija nepasisakė dėl pareiškėjų išdėstytų motyvų, susijusių su jų išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, nepagrįsti. Vien tai, kad Komisija savo sprendime iš naujo nepakartojo tų pačių Departamento motyvų, nesudaro pagrindo pareiškėjų veiksmus laikyti mažiau neteisėtais ar pavojingais. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, kuris laikytinas proporcingu.

5. Pareiškėjai pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad: Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos parengtame Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove ir EPPB parengtose gairėse aiškiai išskiriama, kad (duomenys neskelbtini) persekiojimo vykdytojai yra ir valstybiniai, ir nevalstybiniai subjektai, dėl kokių pagrindų (kokiais motyvais) vykdomas (duomenys neskelbtini) persekiojimas; šiuo metu kilmės valstybė negali suteikti efektyvios apsaugos nuo nevalstybinių subjektų persekiojimo, vidaus persikėlimo galimybė taip pat nėra prieinama, kadangi tiek kurdai, tiek ir arabai persekioja (duomenys neskelbtini); stovyklų sąlygos neatitinka minimalių standartų; Departamento atliktas prieglobsčio tyrimas neatitinka kilmės valstybės informacijos bei prieglobsčio teisėje nustatytų standartų, atliktas neišsamiai, praleidus dalį svarbios informacijos.

6. Departamentas atsiliepime į pareiškėjų papildomus paaiškinimus su jais nesutiko. Departamentas nurodė, kad: pareiškėjų pateikti papildomi paaiškinimai yra iš esmės grindžiami ne pareiškėjų individualia situacija, o teisės aktų nuostatomis ir bendra padėtimi kilmės valstybėje; pareiškėjai nenurodė, kad jiems būtų įvykdytas bent vienas pažeidimas, todėl pareiškėjų atveju individuali grėsmė negali būti preziumuojama, nes vien tai, kad pareiškėjai formaliai patenka į padidintos rizikos grupės sąrašą, nereiškia, kad nereikia nustatyti individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog pareiškėjams jų kilmės valstybėje gresia pavojus; Departamentas įvertino visas pareiškėjų Prašyme nurodytas ir patikslintas aplinkybes; Departamentas surinko aktualią ir išsamią informaciją pareiškėjų paaiškinimo kontekste. Pareiškėjai nenurodė, jog būtų tiesiogiai susidūrę su persekiojimu ar diskriminavimu; grįždami į kilmės valstybę pareiškėjai gali pasinaudoti įvairių organizacijų pagalba.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti Irako Respublikos pilietėms M. S. B. M. (M. S. B. M.) ir N. K. A. M. (N. K. A. M.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Irako Respublikos pilietėms M. S. B. M. (M. S. B. M.) ir N. K. A. M. (N. K. A. M.) pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

8. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

8.1. 2021 m. liepos 27 d. pasienio sargybos Varėnos raj., Kaniavos sen., Kalvių k. prieigose buvo sulaikyta 30 asmenų grupė, kurioje buvo ir pareiškėjai, kurie buvo pristatyti į Aleksandro Barausko pasienio užkardą aplinkybėms išsiaiškinti bei registruoti. Pareiškėjai turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus – kilmės valstybės piliečių pasus. Nustatyta, kad pareiškėjai atvyko iš Baltarusijos Respublikos. Prieglobsčio pasiprašė žodžiu.

8.2. Pirminės apklausos, vykusios 2021 m. rugpjūčio 12 d., metu pareiškėja nurodė, kad kartu su savo vaikais pabėgo, kai 2007 m. buvo nužudytas jos vyras. Pareiškėja teigė, kad šiuo metu kilmės valstybėje, (duomenys neskelbtini) mieste (gyveno nuo 2007 m. iki 2014 m.) nėra saugu, grasina Islamo valstybė. Po 2014 m. (duomenys neskelbtini) užpuolimo išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), 4 metus gyveno pas vyro tėvus, po to jie pareiškėjus išvarė. Vėliau 3 mėnesius gyveno stovykloje, ėjo pas žmones ir prašė leisti pagyventi, nes niekur nedirbo. Po kiek laiko vėl grįžo pas vyro tėvus, tačiau jie pareiškėjus prieš 3 mėnesius vėl išvarė. Apie Lietuvos Respubliką sužinojo iš žmonių gatvėje, todėl nusprendė atvykti. Pareiškėja nurodė, kad vienas brolis ir dėdė gyvena (duomenys neskelbtini), o kur kitas brolis gyvena nežino, sesuo liko kilmės valstybėje. Pareiškėjai iš (duomenys neskelbtini) oro uosto lėktuvu į (duomenys neskelbtini) oro uostą išvyko 2021 m. liepos 23 d., (duomenys neskelbtini) oro uoste juos pasitiko automobilis, kuris nuvežė iki miško ir pareiškėjai pėsčiomis 2021 m. liepos 26 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną.

8.3. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 11 d., metu pareiškėja papasakojo, kad kartu su vaikais atvyko iš kilmės valstybės. Pareiškėja teigė, kad jos vyrą nužudė teroristai, ji tapo našle, o vaikai liko be tėvo, todėl jiems nesaugu, jie negali lankyti mokyklos. Ilgus metus gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau 2014 m. (duomenys neskelbtini) užpuolė (duomenys neskelbtini) ir nužudė daugybę vyrų, buvo nužudytas pusbrolis, o brolis žuvo iš troškulio. Prasidėjus puolimams, pareiškėja kartu su vaikais pabėgo į (duomenys neskelbtini), kur svainis priėmė pagyventi 2–3 mėnesius, o vėliau pranešė, kad nebegali jų išlaikyti, todėl paprašė išvykti. Pareiškėja su vaikais atsidūrė stovykloje, bet ten dažnai kildavo gaisrai, todėl nusprendė išvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjams kilmės valstybėje nieko nebeliko, dėl skurdo pareiškėja negali vaikų leisti į mokyklą. Pareiškėjai negali grįžti, nes yra benamiai, neturi kur eiti, nėra darbo, nėra gyvenimo. (duomenys neskelbtini) jiems, (duomenys neskelbtini), grasina, gąsdina vaikus, primindami, kad nužudė vyrą ir vieną dieną nužudys ir pareiškėjus. Pareiškėja teigė, kad grasino, kai vaikai (duomenys neskelbtini) išeidavo į lauką. Pareiškėja patikslino, kad po vyro mirties labai pablogėjo jos atmintis. Stovykloje asmeniškai pareiškėjams niekas negrasino, tačiau jie nuolat jautėsi nesaugūs, prašė išmaldos. Pareiškėja taip pat paaiškino apie (duomenys neskelbtini) tikėjimą. Paklausta, kas pareiškėjai ir jos vaikams grėstų grįžimo į kilmės valstybę atveju, pareiškėja atsakė, kad (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams kilmės valstybėje gresia pavojus dėl bendros nesaugios situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių tautiečių persekiojimu. Kelionė į Lietuvos Respubliką kainavo apie 500 Eur. Pinigų kelionei užsidirbo, dirbdama tvarkytoja, taip pat paaukojo žmonės. Pareiškėjai norėtų gyventi saugioje šalyje, savanoriškai grįžti nenori.

8.4. Departamentas, įvertinęs tyrimo metu surinktą medžiagą, priėmė Departamento sprendimą, kuriame nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 3) uždrausti pareiškėjoms atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjoms atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5) neuždrausti nepilnamečiui pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Departamento sprendimas motyvuojamas tuo, kad, įvertinus informaciją apie kilmės valstybę bei pareiškėjos paaiškinimą, nebuvo nustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei tikėtino persekiojimo motyvų, taigi neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį.

8.5. Nesutikdami su Departamento sprendimu, pareiškėjai kreipėsi su skundu į Komisiją. Skunde nurodė, kad prieglobstis pareiškėjams nebuvo suteiktas nepagrįstai, Departamentui neįvykdžius pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjų Prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinkus visos aktualios, naujausios ir susijusios informacijos apie kilmės valstybę, todėl prašė panaikinti Departamento sprendimą.

8.6. Išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, Komisija priėmė Komisijos sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjų skundą. Komisija nurodė, kad Departamentas ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertino paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko aktualią informaciją apie kilmės valstybę, procedūrų nepažeidė.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Įstatymo 71, 86 ir 87 straipsnius, juos aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjos paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Departamento išvada, kad pareiškėjams kilmės valstybėje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Teismo vertinimu, pareiškėjų subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti minėtos Departamento išvados. Nustatyta, kad pareiškėjų baimė yra visiškai nepagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjams negresia kankinimai ar mirtis, todėl jie neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų. Teismas nusprendė, kad pareiškėjų paaiškinimas apie priežastis, privertusias juos išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, nenuoseklus, painus, prieštaringas. Apklausų metu pareiškėja negalėjo nurodyti įvykių detalių. Pirmosios apklausos metu pareiškėja teigė, kad paskutinė jos gyvenamoji vieta buvo pas vyro tėvus ir ji su vaikais, vyro tėvams ją išvarius, atvyko į Lietuvos Respubliką. Antrosios apklausos metu teigė, kad gyveno pas svainį, vėliau stovykloje, kurioje, neapsikentusi blogų sąlygų, nusprendė atvykti į Lietuvos Respubliką. Nors akcentavo, jog pareiškėjams kilmės šalyje gresia pavojus dėl išpažįstamo (duomenys neskelbtini) tikėjimo, tačiau apklausos metu nurodė, kad asmeniškai su persekiojimu nesusidūrė, o pareiškėjai nenori grįžti į kilmės valstybę, nes ten neturi namų, darbo, teisių ir saugumo, nors paklausta, kiek kainavo kelionė į Lietuvos Respubliką, pareiškėja nurodė sumą ir teigė, kad dalį pinigų užsidirbo, tvarkydama namus. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjų Prašymo motyvus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, teismui nekilo abejonių, kad nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį.

10. Teismas pažymėjo, kad Departamentas įvertino ir (duomenys neskelbtini)situaciją kilmės valstybėje. Nurodė, kad nepaisant (duomenys neskelbtini) darbininkų partijos veiksmų regione, saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kurioje įsikūręs (duomenys neskelbtini) miestas, nuo pat (duomenys neskelbtini) konflikto pradžios 2014 m. vertinama, kaip „stabili“, nors pažymima, kad tam tikras saugumo grėsmes kelia nusikalstamumas, pilietiniai neramumai bei kontrabandininkų veikla. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja jokios teritorijos nei kilmės valstybėje, nei (duomenys neskelbtini) Remiantis kilmės valstybės informacija, nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) aktyvumas kilmės valstybėje sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas, taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjų gyvenamoji vieta kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) gubernija) nelaikytina individualiu, riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę, tą patvirtino ir pareiškėjai. (duomenys neskelbtini) teritorijos (duomenys neskelbtini) nevaldo. Jeigu pareiškėjai nuspręstų grįžti į (duomenys neskelbtini), ši teritorija taip pat nėra valdoma (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybėje veikia Tarptautinė migracijos organizacija, kuri įgyvendina savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą, kuria 2018 m. pasinaudojo daugiau nei 5 600 piliečių. Pagalbą grįžtantieji ir viduje esantys asmenys gauna iš Europos valstybių ir kitų organizacijų, asmenims teikiamos teisinės konsultacijos ir kita pagalba. Grįžtantys gali pasinaudoti valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis. Apklausos metu pareiškėja teigė, kad susiduria su kaimynų priešiškumu, tačiau paprašyta patikslinti, kada ir kur tai įvyko, kokiais konkrečiais veiksmais tai pasireiškė, kaip dažnai, negalėjo atsakyti, taigi Departamentas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių riziką patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių.

11. Teismas nustatė, kad Departamentas įvertino ir pareiškėjų individualią situaciją padidintos rizikos kontekste. Nustatyta, kad pareiškėjai nepriklauso nė vienai grupei, kurios, remiantis EPPB informacija, susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Departamentas atlikto tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjai savo kilmės valstybėje gyveno su šeima, pareiškėjos nėra išsituokusios (nepriklauso vienišų moterų kategorijai, kurių padėtis kilmės valstybės visuomenėje yra ypač sudėtinga). Nors pareiškėja yra našlė, ji turi vyriško palaikymo tinklą, nes kilmės valstybėje gyvena jos svainis ir pusbrolio šeima.

12. Teismas nustatė, kad Departamentas taip pat įvertino ir aplinkybę, kad pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Surinkta informacija patvirtina, kad ne visos (duomenys neskelbtini) grupės susiduria su rizika. Nors EPPB (duomenys neskelbtini) tautinę bendruomenę priskiria prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau pažymi, kad net ir patenkant į šią grupę, ne visi susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Nurodo, kad būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kurioje veikia Islamo valstybė. Teismas šią išvadą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

13. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, tai, jog Departamentas nerado, o pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu pareiškėjai dėl išpažįstamos religijos yra persekiojami ar diskriminuojami, taip pat, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjai gyvena teritorijoje, kurioje beatodariškas smurtas, remiantis EPPB duomenimis, nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjų baimė yra hipotetinio pobūdžio, ji nelaikytina visiškai pagrįsta pabėgėlio statuso taikymo prasme.

14. Teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nusprendė, kad aplinkybė, jog kilmės valstybėje nėra saugu gyventi, savaime nesudaro teisinio pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Teismas atmetė pareiškėjų skundo argumentus dėl papildomos apsaugos nesuteikimo, vadovaudamasis EPPB duomenimis, kad nė vienoje iš kilmės valstybių provincijų beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas pažymėjo, kad kilmės valstybėje yra regionų, kur ginkluotas konfliktas apskritai nevyksta. Pareiškėjai nei Departamentui, nei teismui nenurodė individualių aplinkybių, padidinančių riziką patirti beatodairiško smurto veiksmus kilmės valstybėje. Pareiškėjai be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nei Departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Pareiškėjų paaiškinimas apie gresiantį pavojų atmestas. Nustatęs ir tai, kad Departamentas nagrinėjo pareiškėjų nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino pareiškėjų hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinių pagrindų pareiškėjams suteikti papildomą apsaugą.

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų prašymas jų skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai privalomas nebuvo, pareiškėjai nenurodė, o Komisija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.

16. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 128 straipsnio 2 dalimi, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsniu, ir nustatęs, kad pareiškėjų Prašymas pagrįstai buvo atmestas, bei įvertinęs pareiškėjų atvykimo aplinkybes į Lietuvos Respubliką (neteisėtai kertant Lietuvos–Baltarusijos sieną), Prašymo išnagrinėjimą skubos tvarka, padarė išvadą, kad Departamento sprendimo dalis dėl pareiškėjų išsiuntimo pagrįsta ir teisėta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Be to, patys pareiškėjai iki Departamento sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

17. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 ir 44 punktais, padarė išvadą, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus. Teismas pripažino, kad nors Departamento surinkta informacija suponuoja išvadą, jog pareiškėjai gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, atsižvelgus į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjų situaciją, ir nustačius, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padarę kokių nors teisės pažeidimų, būtų proporcinga pareiškėjoms aptariamą draudimą mažinti iki 2 metų.

18. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių 12 ir 15 punktais, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir Reglamentas) 24 ir 25 straipsniais ir tuo, ką nustatė, pripažino, kad yra pagrindas keisti ir Departamento sprendimo dalį, kuria nutarta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl pareiškėjoms nustatyto draudimo, keičiant 3 metų laikotarpį iki 2 metų laikotarpį.

19. Pareiškėjo M. K. A. M. vardu prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė jo motina – viena iš pareiškėjų. Prašyme nurodytos aplinkybės tokios pačios kaip ir pareiškėjų. Pareiškėjas, atstovaujamas pagal įstatymą pareiškėjos (motinos), atskirų motyvų dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo nesuformulavo, o dėl pareiškėjų nurodytų motyvų teismas pasisakė.

20. Nustatęs, kad pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant draudimo atvykti ir įvesti perspėjimą į C. SIS II laikotarpius, teismas išvestinį pareiškėjų skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė. Likusių argumentų teismas atskirai nevertino.

III. 21. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Pareiškėjai apeliaciniame skunde dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui.

23. Grįsdami pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo:

23.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl prieglobsčio nesuteikimo.

23.2. Departamentas ir teismas nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjų individualią situaciją pagrindžiančias aplinkybes, susijusias su pareiškėjų (duomenys neskelbtini) tikėjimu. (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje susiduria su dideliais sunkumais, nes vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, dėl ko (duomenys neskelbtini) vis dar neturi pagrindinių piliečių teisių. Dėl tikėjimo pareiškėjams nėra saugu kilmės valstybėje. Tai, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų apie patiriamus individualius grasinimus, smurtą, ar jų dar nepatyrė, negali paneigti potencialios grėsmės tikimybės. Dėl to pareiškėjai priskiriami padidintos rizikos grupei pagal tikėjimą, lytį, faktą, kad pareiškėja turi vaikų, neturi darbo, yra vieniša motina ir negali išlaikyti savo vaikų.

23.3. Departamentas, darydamas išvadas dėl papildomos apsaugos, vadovavosi EPPB informacija, kuri dėl vienerių metų senumo, nebeatitinka esamos padėties kilmės valstybėje. Todėl Departamentas ir teismas turėjo ne formaliai ar fragmentiškai vadovautis minėtais duomenimis, bet sistemiškai įvertinti naujausią ir aktualią informaciją iš skirtingų šaltinių apie ginkluotus susirėmimus ir individualią pareiškėjų situaciją, jų galimybes apsisaugoti nuo ginkluotų konfliktų.

24. Atsakovas Departamentas atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą pateikė, praleidęs atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą padavimo terminą, kuris neatnaujintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių pareiškėjai nenurodo.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjų prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, pripažinęs, kad pareiškėjai neatitinka kriterijų pabėgėlių statusui gauti, kad pareiškėjų baimė grįžti į kilmės valstybę nėra visiškai pagrįsta, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos taikymo kriterijų, tačiau konstatavęs, jog 5 metų draudimas pareiškėjoms atvykti į Lietuvos Respubliką nėra proporcinga ir adekvati priemonė pareiškėjų padarytam pažeidimui, tenkino pareiškėjų skundą iš dalies ir sumažino minėtą terminą iki 2 metų ir iki 2 metų sumažinto terminą, kada perspėjimas apie draudimą atvykti ir apsigyventi bus įvestas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, atitinkamai pakeitė Departamento ir Komisijos sprendimus, o kitą skundo dalį atmetė.

29. Pareiškėjai apeliaciniame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą.

30. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų. Pareiškėjai neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš dalies patenkino pareiškėjų skundą, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas.

31. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

32. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

33. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjų apeliacinis skundas.

37. Apeliaciniame skunde pareiškėjai laikosi pozicijos, jog pareiškėjų paaiškinimai pagrindė jų baimę grįžti į kilmės valstybę ir Departamentas bei teismas juos netinkamai įvertino. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjų Prašyme nurodytų individualių aplinkybių, kurios pagrindžia pareiškėjų baimę grįžti į kilmės valstybę, ir rėmėsi neaktualia ir pasenusia EPPB informacija apie kilmės valstybę.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų Prašymą, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus ją apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjų padėties kilmės valstybėje tyrimą ir priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos paaiškinimai, nepagrindžia pareiškėjų baimės dėl galimo persekiojimo kilmės valstybėje.

39. Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime, remdamasis 2021 m. EPPB ataskaita, nustatė, kad šiuo metu nė vienoje Irako provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią EPPB skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi ginčijamame Departamento sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pažymi, kad pareiškėja rėmėsi tik bendro pobūdžio paaiškinimais apie jiems galimai gresiančio persekiojimo baimę. Departamentas pagrįstai nurodė, kad nors pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, tačiau tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamiems dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jiems galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

41. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjų atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualiausią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjų kilmės valstybėje (jų gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gali būti persekiojami, ar jiems kiltų kokia nors grėsmė.

42. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojami tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

43. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Nenustatyta, jog pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų M. S. B. M., N. K. A. M., M. K. A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys