fc0596cd-0bb1-4038-b200-b1d4fc43fbdb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-949-365/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01696-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Å imkuvienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai Z. K., atsakovų atstovui Aivarui Danusui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Z. K. skundÄ atsakovams Muitinės departamentui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, irn u s t a t ė: PareiÅ¡kėja Z. K. kreipėsi į teismÄ su skundu ir patikslintais skundais praÅ¡ydama:

1) panaikinti Muitinės departamento direktoriaus 2011 07 07 įsakymÄ Nr. 1P-240 ,,Dėl Z. K. 2011 06 20 skundo“;

2) įskaityti šiuos laikotarpius valstybinei pareigūno pensijai gauti (nuo 1997 08 18 iki 1998 03 15; nuo 1998 09 01 iki 1998 12 31; nuo 1999 01 01 iki 2001 09 30; nuo 2001 10 01 iki 2002 10 30);

3) įpareigoti Muitinės departamentÄ skirti Z. K. pareigÅ«no valstybinę pensijÄ nuo atleidimo iÅ¡ tarnybos muitinėje dienos;

4) priteisti 5 000 Lt neturtinę žalÄ (t. 1, b. l. 1-7, 137-145, 155-164).PareiÅ¡kėja skunduose nurodo, kad Panevėžio teritorinės muitinės virÅ¡ininko 2003 06 16 įsakymu Nr. K2-64K bei 2003 07 04 įsakymu Nr. K2-81K „Dėl 2003 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. K2-64K „Dėl Z. K. paskyrimo“ patikslinimo“ buvo paskirta į Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus virÅ¡ininkės pareigas. 2010 08 16 iÅ¡ tarnybos muitinėje buvo atleista. Dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos muitinėje pripažinimo neteisėtu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 05 26 nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo panaikintas Kauno TM virÅ¡ininko 2010 08 16 įsakymas Nr. 1P-410K „Dėl Z. K. atleidimo“, pripažinta, kad Z. K. atleista iÅ¡ Panevėžio teritorinės muitinės pagal teismo sprendimÄ nuo jo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2011 05 26. Lietuvos muitinėje taip pat tarnavo laikotarpiu nuo 1991 07 18 iki 1997 07 30. Nuo 1977 03 01 iki 1988 07 25 tarnavo vidaus reikalų sistemoje. 2011 05 05 per Kauno teritorinę muitinę, kreipėsi į Muitinės departamento generalinį direktorių su praÅ¡ymu skirti pareigÅ«no ir kario valstybinę pensijÄ .

Muitinės departamento generalinis direktorius 2011 06 03 įsakymu Nr. 1P-184 „Dėl atsisakymo skirti Z. K. pareigÅ«no ir kario valstybinę pensijÄ â€œ neskyrė jai pareigÅ«no ir kario valstybinės pensijos. SprendimÄ argumentavo tuo, kad, neįskaičius tarnybos stažo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje į staÅ¾Ä pareigÅ«no ir kario valstybinei pensijai gauti, ji neatitinka Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau - Ä®statymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sÄ lygų, t. y. reikalavimo turėti 20 metų tarnybos stažo minėtame Ä®statyme nustatytose pareigÅ«no ir kario pareigose.

Be tarnybos stažo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje turi pakankamÄ tarnybos staÅ¾Ä pareigÅ«no ir kario valstybinei pensijai gauti, t.y., 26 metus 10 mėnesių ir 14 d. Todėl ji pilnai atitinka Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sÄ lygÄ , t.y. reikalavimÄ turėti 20 metų tarnybos stažo Ä®statyme nustatytose pareigÅ«no ir kario pareigose. Atsakovas atsisakė patenkinti jos skundÄ motyvuodamas, kad ji nuo 2003 06 16 iki 2011 05 26 muitinės sistemoje ėjo Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus virÅ¡ininko pareigas, kurios nenumatytos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 straipsnio 9 dalyje ir Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, todėl negali bÅ«ti įskaitytos į staÅ¾Ä pareigÅ«no valstybinei pensijai gauti.

Ji Biržų rajono valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei Panevėžio apskrities Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ikiteisminį tyrimÄ (tuomet vadinami kvota) atliko nuo 1997 08 18 iki 2002 04 30.Nuo 2002 05 01 buvo perkelta į valstybės tarnybos rezervÄ , o 2002 10 30 buvo atleista iÅ¡ valstybės tarnybos, kadangi kvotos funkcija iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos perėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. 2002 04 01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas. 2002 07 01 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimÄ Nr. 1023 „Dėl Revizijų departamento reorganizavimo“.

Po šio nutarimo priėmimo Vidaus reikalų ministro įsakymu buvęs Revizijų departamentas prie Finansų ministerijos buvo prijungtas prie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos perimant jo vykdytas funkcijas. Buvo nustatytos naujos, labiau valstybės finansų apsaugai specializuotos šios tarnybos funkcijos, išspręsta mokesčių sistemos institucijų revizijų ir kvotos funkcijų dubliavimo problema, nustatyti specialūs, t.y. skirti tiesiogiai valstybės finansų apsaugos funkcijai vykdyti, tarnybos pareigūnų įgaliojimai.

Buvusi Valstybinės mokesčių inspekcijos ikiteisminio tyrimo (tuo metu - kvotos) funkcija priskirta statutinei - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jos pareigos, eitos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje atitiko statutinio pareigÅ«no pareigas. AnalogiÅ¡kos pareigos, eitos Biržų muitinėje laikotarpiu nuo 1991 07 18 iki 1997 07 30 įskaitomos į staÅ¾Ä valstybinei pareigÅ«no pensijai gauti. Tuo laikotarpiu tarnavo įstaigoje taip pat pavaldžioje Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, taip pat atliko ikiteisminį tyrimÄ , tuo metu vadinamÄ kvotÄ bylose tik dėl kontrabandos.

Vėliau Å¡i funkcija perėjo muitinės Kriminalinei tarnybai. Laikotarpiai, kurių metu ji atliko ikiteisminį tyrimÄ (tuo metu vadinamÄ kvotÄ ), dirbdama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, įskaitytini į staÅ¾Ä valstybinei pareigÅ«no pensijai gauti. Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme (įsigaliojusiame nuo 2007 01 19) nustatyta, kad teisę pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ gauti, be kitų 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigÅ«nų, turi ir muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nai, muitinės postų pareigÅ«nai bei muitinės pareigÅ«nai, atliekantys operatyvinę veiklÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ .

Anksčiau tokia teisė statutiniams muitinės pareigÅ«nams nebuvo numatyta. Tačiau Seimas, priimdamas tokį Ä®statymÄ ir nustatydamas, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ gauti įgyja tik dalis statutinių muitinės pareigÅ«nų, t.y. muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nai, muitinės postų pareigÅ«nai bei muitinės pareigÅ«nai, atliekantys operatyvinę veiklÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ , įteisino muitinės pareigÅ«nų diskriminacijÄ , nes nei minėtame Ä®statyme nei Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute nėra numatytas kitų statutinių muitinės pareigÅ«nų iÅ¡statutinimas.Iki atleidimo iÅ¡ tarnybos muitinėje ji buvo statutinė muitinės pareigÅ«nė, todėl po atleidimo, kadangi nebuvo iÅ¡statutinta ir , nebÅ«dama karjeros valstybės tarnautoja, prarado teisę be konkurso bÅ«ti priimtai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kaip numato Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalis.

Jai jau 57 metai, darbÄ susirasti yra beviltiÅ¡ka. Ji atsidÅ«rė tokioje situacijoje, kad nebeturi socialinių garantijų nei kaip statutinė muitinės pareigÅ«nė, nei kaip karjeros valstybės tarnautoja: jai atsisakyta paskirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , nors turi pakankamai statutinio tarnybos stažo (virÅ¡ 26 metų), taip pat - po atleidimo, panaikinus pareigybę, negalėjo 6 mėnesių bėgyje bÅ«ti perkelta be konkurso į atitinkamas karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Atlikusi tarnybÄ Lietuvos Respublikai pareigose su žymiai didesniais reikalavimais ir atleista iÅ¡ jų, negalėjo pasinaudoti socialinėmis garantijomis, kurios numatytos tarnyboje su mažesniais reikalavimais. Statute, reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«nų teisinę padėtį, nėra teisės normų, aiÅ¡kiai atskiriančių muitinės pareigÅ«nų, turinčių teisę gauti pareigÅ«no valstybinę pensijÄ , ir muitinės pareigÅ«nų, neturinčių tokios teisės, statusÄ .

AnalogiÅ¡kai yra reglamentuota ir Vidaus reikalų ministerijos institucijų ir tarnybų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, ProkuratÅ«ros, Kalėjimų departamento ir jo įstaigų pareigÅ«nų teisinė padėtis, neiÅ¡skiriant atskirų Å¡ių institucijų pareigÅ«nų grupių ir suteikianti teisę gauti pareigÅ«no valstybinę pensijÄ visiems minėtų institucijų pareigÅ«nams. Galiojantis vieningas muitinės pareigÅ«nų statuso teisinis reguliavimas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad teisę nustatyta tvarka gauti pareigÅ«no valstybinę pensijÄ de facto turi visi Lietuvos muitinės pareigÅ«nai nepriklausomai nuo užimamos pareigybės. Ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo skirti jai karių valstybinę pensijÄ prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės akto - Statuto - 3 straipsnyje įtvirtintiems tarnybos muitinėje lygiateisiÅ¡kumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lÅ«kesčių, teisėtai įgytų teisių principams, Å¡ia apimtimi neatitinka Lietuvos Respublikos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas.

Dėl visų lygių (net ir aukščiausio) valstybės tarnautojų ir pareigÅ«nų nenoro įsigilinti į priimamus įstatymus bei kitus norminius aktus, nenumatymas priimamų sprendimų pasekmių, o gal ir dėl kai kurių vadovų ar politikų nekompetencijos jai padaryta didžiulė turtinė ir neturtinė žala. Ji prarado visas gyvybiÅ¡kai svarbias socialines garantijas: pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ ir galimybę realiai įsidarbinti, atleidus iÅ¡ tarnybos pagal pareigybės panaikinimÄ , dėl ko jai sumažėja senatvės pensija visam likusiam gyvenimui.

Visa Å¡i situacija jai sukėlė didelę psichologinę įtampÄ , nestabilumo darbo santykiuose jausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Tokie atsakovų Å¡iurkÅ¡tÅ«s jos teisių pažeidimai menkino jos orumÄ , sukėlė jai dvasinį diskomfortÄ , sveikatos pablogėjimÄ , žymiai pablogino jos gyvenimo kokybę. Atsakovų padaryti Å¡iurkÅ¡tÅ«s pažeidimai yra objektyvÅ«s faktoriai, jau patys savaime bylojantys apie padarytÄ didelę neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 5 000 Lt.Atsakovas Muitinės departamentas su pareiÅ¡kėjos skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepimuose į skundus (t. 1, b. l. 86-87, 190-191) nurodė, kad Kauno teritorinės muitinės parengtame 2011 05 16 PareigÅ«no tarnybos laiko (Darbo stažo) lape Nr. 8 nurodyta, kad į Z. K. tarnybos laikÄ be kitų laikotarpių yra įtraukti ir Å¡ie laikotarpiai: Biržų rajono Valstybinės mokesčių inspekcijos IÅ¡ieÅ¡kojimo ir prevencijos skyriaus vyriausioji valstybinė mokesčių inspektorė (kvotėja) nuo 1997 08 18 iki 1998 03 15, Biržų rajono Valstybinės mokesčių inspekcijos IÅ¡ieÅ¡kojimo ir prevencijos skyriaus vyriausioji valstybinė mokesčių inspektorė (kvotėja) nuo 1998 09 01 iki 1998 12 31, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus vyriausioji valstybinio mokesčių inspektorė nuo 1999 01 01 iki 2001 09 30, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus specialistė nuo 2001 10 01 iki 2002 04 30.

Valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojų pareigos nėra nurodytos Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1958; 2005, Nr. 71-2558; 2007, Nr. 8-314) 1 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja, kas turi teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , todėl minėti laikotarpiai negali bÅ«ti įskaityti į staÅ¾Ä pareigÅ«no valstybinei pensijai gauti. Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos Respublikos piliečiai, t.y. konkrečių institucijų pareigÅ«nai, kurie turi teisę gauti pareigÅ«no ar kario valstybinę pensijÄ .

Minėtoje įstatymo normoje pateikiamas baigtinis pareigÅ«nų sÄ raÅ¡as, kuris negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas plečiamai. Neįskaičius Z. K. darbo stažo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje į tarnybos staÅ¾Ä pareigÅ«no ir kario valstybinei pensijai gauti, Z. K. neatitinka Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sÄ lygų, t. y. reikalavimo turėti 20 metų tarnybos stažo įstatyme nustatytose pareigÅ«no ar kario pareigose.

Z. K. nuo 2003 06 16 iki 2011 05 26 muitinės sistemoje ėjo Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus virÅ¡ininko pareigas. Minėtos pareigos nenumatytos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 straipsnio 9 dalyje ir Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, todėl negali bÅ«ti, kaip praÅ¡o Z. K., įskaitytos į staÅ¾Ä pareigÅ«no valstybinei pensijai gauti. Z. K. nedirbo 20 ir daugiau metų įstatyme nustatytose pareigÅ«no pareigose, todėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 07 07 įsakymu Nr. 1P-240 pagrįstai atsisakyta pareiÅ¡kėjai skirti pareigÅ«no valstybinę pensijÄ .

PareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad Seimui priėmus Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymÄ Nr. X-1027 (įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 19 d.), ji įgijo teisėtÄ lÅ«kestį gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ .

Minėtu įstatymu buvo nustatyta, kad teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ turi ne visi muitinės pareigÅ«nai, o tik muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nai, muitinės postų pareigÅ«nai ir muitinės pareigÅ«nai, atliekantys operatyvinę veiklÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ . PareiÅ¡kėja Å¡io įstatymo priėmimo metu ėjo Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus virÅ¡ininko pareigas, kurios neatitiko įstatyme minimų pareigų pareigÅ«no valstybinei pensijai gauti, todėl pareiÅ¡kėja nei pagal galiojusį iki pakeitimo teisinį reguliavimÄ nei po jo pakeitimo net negalėjo turėti teisėtų lÅ«kesčių gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ .

Muitinės departamento generalinio direktoriaus atsisakymas skirti pareiÅ¡kėjai pareigÅ«no valstybinę pensijÄ atitinka galiojančių įstatymų nuostatas ir yra teisėtas, todėl neesant neteisėtų valdžios institucijų veiksmų valstybės atsakomybė neatsiranda.Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėja palaikė skunduose iÅ¡dėstytus reikalavimus, prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

PraÅ¡ymas netenkinamas.Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės virÅ¡ininkas 2010 08 16 įsakymu Nr. 1P-410K atleido nuo 2010 08 16 Z. K. iÅ¡ Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus virÅ¡ininkės pareigų (t. 1, b. l. 94).Kauno teritorinė muitinė 2011 05 06 gavo Z. K. praÅ¡ymÄ skirti jai pareigÅ«no valstybinę pensijÄ (t. 1, b. l. 98-99).Muitinės departamento PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo komisija 2011 06 03 iÅ¡vadoje konstatavo, kad Z.

K. darbo stažas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje į tarnybos staÅ¾Ä pareigÅ«no ir kario valstybinei pensijai gauti negali bÅ«ti įskaičiuotas, todėl Z. K. neatitinka Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sÄ lygų, t. y. reikalavimo turėti 20 metų tarnybos stažo įstatyme nustatytose pareigÅ«no ar kario pareigose, todėl siÅ«lė neskirti Z. K. pareigÅ«no ir kario valstybinės pensijos (t. 1, b. l. 112).Muitinės departamento generalinis direktorius 2011 07 07 įsakymu Nr. 1P-240, atsižvelgdamas į komisijos iÅ¡vadas atsisakė skirti Z.

K. pareigÅ«no valstybinę pensijÄ , nes ji neatitinka įstatymų nustatytų sÄ lygų, t. y. neturi 20 metų tarnybos stažo (t. 1, b. l. 113).PareiÅ¡kėja minėtÄ Ä¯sakymÄ apskundė Muitinės departamentui, kuris 2011 07 07 įsakymu netenkino pareiÅ¡kėjos skundo (t. 1, b. l. 120-121).Byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar į tarnybos laikÄ pareigÅ«no valstybinei pensijai gauti, turi bÅ«ti įskaičiuotas pareiÅ¡kėjos tarnybos laikas dirbtas Biržų r. ir Panevėžio apsk. VMI atliekant kvotėjos funkcijas.

PareiÅ¡kėjos teigimu, dirbdama VMI ji atliko kvotėjos funkcijas vėliau perduotas statutinei – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, todėl jos pareigos, eitos VMI atitiko statutinio pareigÅ«no pareigas ir turi bÅ«ti įskaičiuotas į staÅ¾Ä pensijai gauti.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 10 17 sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1477/2011 nurodė, kad specialus pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojantis įstatymas yra Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas.

Šį įstatymÄ detalizuojantis poįstatyminis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtinti Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai).Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 d. yra nurodyti Lietuvos Respublikos piliečiai turintys teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ :

1) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai;

2) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai;

3) profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos civilinę kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai;

4) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;

5) prokuratūros pareigūnai;

6) Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai;

7) muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nai, muitinės postų pareigÅ«nai ir muitinės pareigÅ«nai, atliekantys operatyvinę veiklÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ .IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymo nuostatų turinys, lingvistinis, sisteminis, loginis jų aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme numatytas pareigÅ«nų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti yra savarankiÅ¡ka teisinė kategorija, specialus teisinis institutas, turintis savarankiÅ¡kÄ paskirtį ir juridinę reikÅ¡mę.

Laikotarpiai, kurie patenka į pareigÅ«nų ir karių tarnybos laikÄ valstybinei pensijai skirti, reglamentuojami Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 str. bei Nuostatų 7 p. Laikotarpiai, kurie prilyginami tarnybos laikui Å¡iai pensijai skirti, taip pat įtvirtinti Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 3 ir 4 d. bei Nuostatų 6 p. Nuostatų 4 p. numatyta, jog pareigÅ«nų ir karių tarnybos laikas pareigÅ«nų ir karių valstybinei pensijai skirti nustatomas ir apskaičiuojamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 ir 16 str.PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 1 punktas numato, kad vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nams ir kariams į tarnybos laikÄ pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, kraÅ¡to apsaugos, valstybės saugumo, prokuratÅ«ros, sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ ) laikas nuo paskyrimo į pareigÅ«no ar kario pareigas dienos.

PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str., reglamentuojančio PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimÄ , 3 d. nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nais ir kariais, muitinės pareigÅ«nais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti operatyvinę veiklÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ ), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami Å¡ie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.:

1) faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (iÅ¡skyrus tarnybÄ naikintojų bÅ«riuose ir batalionuose) laikas – iki 1990 m. kovo 11 d.;

2) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

3) darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;

4) viena tarnybos ar darbo diena Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – skaičiuojama kaip trys tarnybos dienos;

5) asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

6) mokymosi aukÅ¡tosiose, specialiosiose vidurinėse, aukÅ¡tesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiÅ¡kose kitų valstybių mokyklose laikas gali bÅ«ti įskaitytas į tarnybos laikÄ pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ä® tarnybos laikÄ pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukÅ¡tosiose, aukÅ¡tesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iÅ¡ karto paskirti pareigÅ«nais.Nuostatų 6 p. įtvirtinta, kad į tarnybos laikÄ , nurodytÄ PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str., iki 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitomas: faktinis tarnybos laikas visų valstybių įvairių rÅ«Å¡ių ginkluotosiose pajėgose, TSRS valstybės saugumo sistemoje iki 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje ir kitose tarnybose, kuriose tarnyba organizuota statutiniais pagrindais.

Å iame punkte nurodyti laikotarpiai įskaitomi tik tuo atveju, jeigu už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos; mokymosi aukÅ¡tosiose, specialiosiose vidurinėse, aukÅ¡tesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo, karo bei analogiÅ¡kose TSRS ir kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Ä® tarnybos laikÄ Ä¯skaitoma pusė mokymosi kitose aukÅ¡tosiose, aukÅ¡tesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybÄ nepraėję 3 mėnesiai, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat bÅ«tinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme.

Ä® tarnybos laikÄ , nurodytÄ PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 str., nuo 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitoma: Lietuvos policijos akademijos studentų ir Vidaus reikalų ministerijos aukÅ¡tesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinis tarnybos laikas, nurodytas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, jeigu asmenims, besimokantiems nurodytųjų įstaigų dieniniuose skyriuose, pavesta saugoti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ arba vykdyti kitas pareigas, kai jie atlieka praktikÄ arba stažuojasi vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos sistemų įstaigose; tarnybos laikas policijos rezerve, kai asmenys saugo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ arba vykdo kitas policijai bÅ«dingas pareigas (Nuostatų 7 p.).Byloje pateiktame Kauno teritorinės muitinės 2011 05 16 PareigÅ«no tarnybos laiko (Darbo stažo) lape Nr. 8 nurodyta, kad į Z.

K. tarnybos laikÄ be kitų laikotarpių yra įtraukti ir Å¡ie laikotarpiai: Biržų rajono Valstybinės mokesčių inspekcijos IÅ¡ieÅ¡kojimo ir prevencijos skyriaus vyriausioji valstybinė mokesčių inspektorė (kvotėja) nuo 1997 08 18 iki 1998 03 15, Biržų rajono Valstybinės mokesčių inspekcijos IÅ¡ieÅ¡kojimo ir prevencijos skyriaus vyriausioji valstybinė mokesčių inspektorė (kvotėja) nuo 1998 09 01 iki 1998 12 31, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus vyriausioji valstybinio mokesčių inspektorė nuo 1999 01 01 iki 2001 09 30, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus specialistė nuo 2001 10 01 iki 2002 04 30(t. 1, b. l. 91-92).

Biržų r. VMI pateikti įsakymai ir Panevėžio apsk. VMI nusikaltimų tyrimų skyriaus vyriausiojo valstybinio mokesčių inspektoriaus – kvotėjo pareiginė instrukcija patvirtina, kad pareiÅ¡kėja dirbdama minėtose institucijose užėmė ir atliko kvotėjos pareigas (t. 1, b. l. 13, 14, 15, 20-22). PareiÅ¡kėja dirbdama VMI atliko funkcijas, vėliau galimai priskirtas statutinei tarnybai. Tačiau PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme ir jį detalizuojančiuose Nuostatuose nurodytos konkrečios valstybinės institucijos, kuriose dirbantys pareigÅ«nai turi teisę gauti pareigÅ«nų valstybinę pensijÄ .

Nurodytuose teisės aktuose pateikiamas baigtinis institucijų sÄ raÅ¡as, į kurį Valstybinė mokesčių inspekcija neįtraukta.Teismas pažymi, kad laikotarpiais, kuriuos pareiÅ¡kėja praÅ¡o įskaičiuoti į staÅ¾Ä pareigÅ«no pensijai gauti, Å¡iuos santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Pavadinimas pakeistas Simo 2007 01 18 įstatymu Nr. X-1027), kurio 6 str. nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nams ir kariams į tarnybos laikÄ pensijai skirti įskaitomas:

1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo bei prokuratūros sistemose laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos;

2) darbo įstaigose bei organizacijose laikas, jeigu pareigÅ«nai ar kariai buvo nukreipti dirbti jose, bÅ«dami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ar KraÅ¡to apsaugos ministerijos kadrų rezervÄ . Tokiu bÅ«du ir tuo laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad į staÅ¾Ä pareigÅ«no pensijai gauti gali bÅ«ti įskaitytas laikas dirbtas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.Faktinės aplinkybės, ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų visuma, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo įskaityti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omus laikotarpius valstybinei pareigÅ«no pensijai gauti, todėl Muitinės departamentas pagrįstai atsisakė skirti pareiÅ¡kėjai pareigÅ«no valstybinę pensijÄ , o Muitinės departamento direktorius 2011 07 07 įsakymu Nr. 1P-240 ,,Dėl Z.

K. 2011 06 20 skundo“ pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjos skundo. Pripažinus, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas, nėra pagrindo įpareigoti Muitinės departamentÄ skirti Z. K. pareigÅ«no valstybinę pensijÄ nuo atleidimo iÅ¡ tarnybos muitinėje dienos.PareiÅ¡kėja praÅ¡o atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ jos manymu dėl neteisėtų valdžios institucijų, o konkrečiai dėl Muitinės departamento neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.). Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybės iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å io straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Byloje nenustatyta, kad atsakovas pažeidė įstatymų reglamentuojančių ginčo santykius pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, reikalavimus ar jų nevykdė. Nenustačius priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir praÅ¡omos priteisti žalos, negali bÅ«ti tenkinamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl žalos atlyginimo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismasn u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjos Z. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                              Irena Paulauskienė                                                                                            Liudmila Zaborovska                                                                                            Gintaras Dzedulionis