fc05094c-2ed0-406c-a8a8-9aa441bd7bb3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1-186-295/2016Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00655-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4.;1.2.22.1.(S)                                                                                VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS                                            TEISMAS                        N U O S P R E N D I S                      Lietuvos Respublikos vardu                                    2016 m. vasario 17 d.                                              Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei ir Rugilei Dičkalnytei,dalyvaujant prokurorėms Audronei Å ukienei ir Olgai Å leiterienei,nukentėjusiajam E. M. (E. M.),gynėjui advokatui Edmundui JonuÅ¡ui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo neuniversitetinio iÅ¡silavinimo, vedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas du kartus;2005-03-31 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, - 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda;2011-10-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ , - laisvės atėmimu 1 metams su 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, teistumai iÅ¡nykę,kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :Kaltinamasis V.

B., 2014 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytÄ dienÄ , GariÅ«nų turgavietėje esančiame automobilių detalių kioske, iÅ¡ nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė 13 (trylika) vienetų B kategorijos Å¡audmenų - 9 mm kalibro pramoninės gamybos Å¡ovinių su guminėmis kulkomis iki 2014 m. kovo 12 d., kol apie 22:30 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patruliai A. K. (A. K.) ir I. O. (I. O.), sustabdę kaltinamojo V.

B. vairuotÄ automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant automobilio priekinės keleivio pusės sėdynės rado ir paėmė minėtus Å¡audmenis.Å iais savo veiksmais kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. B. savo kaltę Å¡ia jam inkriminuota nusikalstama veika iÅ¡ esmės pripažino visiÅ¡kai. Jis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2014 metų pradžioje, GariÅ«nų turgavietėje, pas nepažįstamÄ jam asmenį, už 500 litų savigynai įsigijo dujinį pistoletÄ ir Å¡ovinių jam, kuriuos visÄ laikÄ laikė savo automobilyje.

Tuo metu, kai jis įsigijo dujinį pistoletÄ su Å¡oviniais, jų registruoti nereikėjo, todėl įsigydamas pistoletÄ ir Å¡ovinius, kaltinamasis V. B. negalvojo, kad daro nusikaltimÄ , tačiau vėliau, kai sužinojo, kad tokios rÅ«Å¡ies ginklus ir Å¡audmenis reikia registruoti, jis kreipėsi raÅ¡tu į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ dėl ginklo ir Å¡audmenų registracijos, tačiau atsakymo negavo. Kaltinamojo V. B. teigimu, pirkdamas ginklÄ , jis pastebėjo, kad ginklo identifikacinis numeris nutrintas, tačiau Å¡iai aplinkybei jis neteikė didelės reikÅ¡mės. Ar ginklas buvo tinkamas naudoti, kaltinamasis V.

B. pasakyti negalėjo, kadangi jo teigimu, jis Å¡io ginklo niekada nenaudojo, automobilyje jį laikė neužtaisytÄ , atskirai nuo Å¡audmenų. 2014 m. kovo 12 d. jo vairuojamÄ automobilį sustabdė policijos pareigÅ«nai, kurie ir paėmė iÅ¡ jo automobilyje buvusį dujinį pistoletÄ su Å¡oviniais.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 2., b.l. 31-35). Kad kaltinamojo V. B. vairuotame automobilyje Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2014 m. kovo 12 d. buvo rastas ir paimtas dujinis pistoletas su Å¡oviniais, savo tarnybiniame praneÅ¡ime (T. 1., b.l.

27) patvirtino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patrulis A. K. (A. K.). Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas A. K. papildomai paaiÅ¡kino, kad sustabdžius kaltinamojo vairuotÄ automobilį, ginklas buvo matomoje vietoje ant priekinės automobilio keleivio sėdynės, tačiau ar pistoletas buvo užtaisytas, liudytojas A. K. paaiÅ¡kinti negalėjo, tvirtindamas, kad rasto ginklo jis neapžiÅ«rėjo, bet prisimena, kad Å¡oviniai buvo dėtuvėje.

Kadangi sustabdyto automobilio vairuotojas buvo kaltinamas grasinimu nužudyti, jis tolimesniam aplinkybių aiÅ¡kinimuisi buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2015 m. vasario 5 d. iÅ¡vadoje (T. 1., b.l. 40-42) nurodyta, kad tirti pateikti 13 Å¡ovinių yra pramoninės gamybos (Å¡oviniai su markiruote OZK pagaminti Turkijoje, o su markiruote IIC9 – Ukrainoje) 9 mm kalibro (9 mm P.A. tipo) pistoletiniai Å¡oviniai, užtaisyti guminėmis kulkomis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr. 12 iÅ¡raÅ¡u, specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie Å¡oviniai yra B kategorijos Å¡audmenys, kadangi jų iÅ¡Å¡autų guminių kulkų energija virÅ¡ija 7,5 J. Ä® teisiamÄ jį posėdį iÅ¡kviestas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos licencijavimo skyriaus specialistas R.

Z. (R. Z.), susipažinęs su specialisto iÅ¡vada dėl Å¡audmenų, patvirtino, kad pas kaltinamÄ jį V. B. rasti Å¡oviniai yra B kategorijos Å¡audmenys, kurių įsigijimui ir laikymui 2014 m. kovo 12 d. buvo reikalingas leidimas. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamojo V. B. ir liudytojo A. K. (A. K.) parodymais bei specialistų iÅ¡vadomis buvo neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. B., neturėdamas leidimo, kai toks leidimas yra bÅ«tinas, įgijo ir laikė B kategorijos Å¡audmenis, t.y. pistoletinius Å¡ovinius, užtaisytus guminėmis kulkomis, kurių (guminių kulkų) iÅ¡Å¡autų energija virÅ¡ija 7,5 J, ir Å¡ie įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti, kad kaltinamasis V.

B., be leidimo įgydamas ir laikydamas Å¡audmenis, neteisėtai disponavo Å¡audmenimis, t.y. jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis V. B. savo kaltę dėl neteisėtai įgytų ir laikytų Å¡audmenų pripažino visiÅ¡kai, tačiau Å¡io prisipažinimo dėl nusikaltimo padarymo teismas nelaiko kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes mano, kad kaltinamasis V.

B. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ tik todėl, kad pas jį buvo rasti neteisėtai įgyti ir laikyti Å¡audmenys, be to, teismas mano, kad jis nesigaili dėl padaryto nusikaltimo.Skirdamas bausmę kaltinamajam V. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltinamojo V. B. asmenybę, kuris anksčiau buvo ne kartÄ trauktas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn už įvairias nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus (T. 2., b.l. 107-114), todėl, teismo vertinimu, tikslinga paskirti kaltinamajam V.

B. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo V. B. teistumas yra iÅ¡nykęs, jis yra vedęs ir iÅ¡laiko mažametę dukrÄ (T. 2., b.l. 119), be to, dirba (užsiima individualia veikla), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga kaltinamajam V. B. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti, paskiriant jam BK 71 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Dėl neteisėto disponavimo dujiniu pistoletu Kaltinamasis V. B. buvo kaltinamas taip pat ir tuo, kad jis, 2014 m. vasario mėnesį, GariÅ«nų turgavietėje esančiame automobilių detalių kioske, iÅ¡ nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir gabeno C kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ : pramoninės gamybos pusiau automatinį dujinį pistoletÄ â€žZORAKI MOD.914“, ant kurio rėmo kairiajame Å¡one buvęs identifikacinis ginklo numeris panaikintas paÅ¡alinant metalo sluoksnį, ir kurį iki 2014 m. kovo 12 d. laikė savo automobilyje Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol 2014 m. kovo 12 d., apie 22:30 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patruliai A.

K. (A. K.) ir I. O. (I. O.), sustabdę kaltinamojo V. B. vairuotÄ automobilį, ant automobilio priekinės keleivio pusės sėdynės rado ir paėmė nurodytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ .Å iais savo veiksmais kaltinamasis V. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje.              Dėl neteisėto disponavimo Å¡aunamuoju ginklu, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis V. B. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kaltinamasis V.

B., kaip minėta, teisiamajame posėdyje pripažino, kad 2014 metų pradžioje, GariÅ«nų turgavietėje, pas nepažįstamÄ jam asmenį, už 500 litų savigynai įsigijo dujinį pistoletÄ ir Å¡ovinių jam, kuriuos visÄ laikÄ laikė savo automobilyje, ir kuriuos 2014 m. kovo 12 d. iÅ¡ jo paėmė policijos pareigÅ«nai. Taip pat kaltinamasis V. B., duodamas parodymus teisme, teigė, kad tuo metu, kai jis įsigijo šį ginklÄ ir jį laikė savo automobilyje iki 2014 m. kovo 12 d., specialaus leidimo įsigyti ar laikyti tokios rÅ«Å¡ies ginklus nereikėjo.

Kad kaltinamojo V. B. vairuojamame automobilyje Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2014 m. kovo 12 d. buvo rastas ir paimtas dujinis pistoletas, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojai A. K. (A. K.), nukentėjusysis E. M. (E. M.) ir liudytojas R. M. (R. M.). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistas, iÅ¡tyręs jam pateiktÄ kaltinamojo V. B. vairuojamame automobilyje rastÄ ir paimtÄ pistoletÄ , 2015 m. vasario 5 d. pateikė iÅ¡vadÄ (T. 1., b.l. 40-42), kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos (kilmės Å¡alis – Turkija) pusiau automatinis dujinis pistoletas ZORAKI MOD.914, skirtas Å¡audyti 9 mm. kalibro (9 mm.

P.A.K. tipo) dujiniais bei garsiniais (signaliniais) Å¡oviniais. Esant vamzdžio kanale iÅ¡suktai dalinei pertvarai (droseliui) Å¡audymui iÅ¡ Å¡io ginklo galima panaudoti ir 9 mm. kalibro (9 mm P.A. tipo) Å¡ovinius, užtaisytus guminėmis kulkomis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad tirti pateiktas dujinis pistoletas yra C kategorijos Å¡aunamasis ginklas.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (2014 m. birželio 26 d.

įstatymo Nr. XII-978 redakcija) 5 straipsnio 6 punktu, dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami C kategorijai, o minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimus įsigyti A, B, C kategorijų ginklus, iÅ¡duoda policijos įstaigos. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos licencijavimo skyriaus specialistas R. Z. (R. Z.), duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, dėl pas kaltinamÄ jį V. B. rasto ir paimto ginklo, paaiÅ¡kino, kad iki 2011-03-01 dujiniai pistoletai buvo priskiriami D kategorijai ir jam jokio leidimo nei įsigijimui, nei laikymui ar neÅ¡iojimui nereikėjo, tačiau, pasikeitus Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo redakcijai, nuo 2011-03-01 tokio tipo ginklas tapo C kategorijos ginklu, todėl dujinio pistoleto turėtojas privalėjo jį iki 2014 m. liepos 1 d. užregistruoti policijoje ir gauti atitinkamÄ leidimÄ .

Atsižvelgiant į šį įstatyme numatytÄ terminÄ , iki 2014-07-01, asmuo turintis tokį ginklÄ , galėjo jį laikyti ir neÅ¡iotis be leidimo. Be to, specialistas R. Z. susipažinęs su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada dėl dujinio pistoleto pareiÅ¡kė, kad tuo atveju, jeigu vamzdžio kanale nėra pertvaros (droselio), toks ginklas yra netinkamas Å¡audymui.Kad specialistams pateiktame tirti dujiniame pistolete ZORAKI - MOD.914 nėra pertvaros, savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus virÅ¡ininkas S. B. (S. B., T. 1., b.l. 33) Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamojo atsakomybėn traukiamas tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas.

Taigi, Å¡iame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant tam tikrai aplinkybei – leidimo neturėjimui, kai jis yra bÅ«tinas, ir tokio bÅ«tinojo leidimo neturėjimas nulemia BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų neteisėtumo požymį, todėl pagal 253 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako, jeigu jis disponavo Å¡aunamaisiais ginklais, kurių disponavimui specialus leidimas nereikalingas. Å aunamųjų ginklų apyvartÄ Lietuvos Respublikoje reguliuoja specialus teisės aktas - Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas, kuris numato ir leidimų (licencijų) Å¡aunamiesiems ginklams iÅ¡davimo tvarkÄ .

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo reikalavimais, dujinių pistoletų (revolverių), prie kurių yra priskiriamas ir kaltinamojo V. B. įsigytas ir laikytas revolveris, turėtojas privalėjo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir gauti leidimÄ , o iki 2014 m. liepos 1 d. leidimas Å¡ios kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams nebuvo bÅ«tinas, todėl kaltinamasis V.

B. negali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtÄ disponavimÄ Å¡aunamuoju ginklu, kadangi jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, dėl neteisėto disponavimo Å¡aunamuoju ginklu, jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes tuo metu, t.y. 2014 m. kovo 12 d., kai pas jį buvo rastas ir paimtas dujinis pistoletas, leidimas Å¡ios kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams nebuvo bÅ«tinas.Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyjeKaltinamasis V.

B. savo kaltės dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. teigė, kad nužudymu jis niekam negrasino, o užpultas nukentėjusiojo E. M. (E. M.), kuris buvo su broliu ir draugais, kaltinamasis V. B. parodė jiems, kad turi dujinį pistoletÄ , taip norėdamas nutraukti jų neteisėtus veiksmus, ir kad jie paliktų kaltinamÄ jį ramybėje. Kaltinamojo V. B. teigimu, tÄ dienÄ , t.y. 2014 m. kovo 12 d., jis ėjo pas savo motinÄ , gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl jos nuomininkas – nukentėjusysis E. M. grasino jo motinai susidorojimu.

Palikęs savo automobilį ir pėsčias eidamas į motinos namus, jis išgirdo greitai atlekiantį automobilį. Kai automobilis privažiavo arčiau, jis pamatė, kad tai Škoda markės automobilis, kuriame sėdėjo penki asmenys, tarp jų nukentėjusysis E. M. su savo broliu ir dar trys nepažįstami jam asmenys. Kadangi visi Škoda markės automobilyje sėdėję asmenys buvo agresyviai nusiteikę ir apsiginklavę metalinėmis bei teleskopinėmis lazdomis, kaltinamasis V. B. nusprendė pasišalinti, todėl nubėgo ir atsisėdo į savo automobilį, tačiau nukentėjusysis E. M. su draugais jam išvažiuoti neleido ir apstoję automobilį pradėjo lazdomis daužyti kaltinamojo automobilį ir reikalauti, kad jis išliptų iš automobilio santykiams išsiaiškinti.

Kaltinamasis V. B., norėdamas, kad jie atstotų nuo jo, iÅ¡ automobilio daiktų dėžės iÅ¡sitraukė dujinį pistoletÄ ir jį parodė E. M. su jo draugais. Pamatę ginklÄ , jie Å¡iek tiek atsitraukė nuo automobilio, taip sudarydami galimybę kaltinamajam iÅ¡važiuoti. Tačiau nukentėjusysis E. M. su broliu ir kitais asmenimis taip pat greitai įsėdo į savo automobilį ir persekiodami vijosi kaltinamÄ jį V. B., sudarydami avarines situacijas ir keldami grėsmę aplinkiniams. IÅ¡važiuodamas iÅ¡ įvykio vietos dujinį pistoletÄ kaltinamasis pasidėjo ant savo automobilio priekinės keleivio sėdynės, kur jį ir rado jo automobilį sustabdę policijos pareigÅ«nai.

Kaltinamojo V. B. teigimu, konfliktai tarp jo motinos ir nukentėjusiojo E. M. kilo dėl to, kad kaltinamojo motina uždraudė E. M. jos namuose laikyti kontrabandines cigaretes, o kadangi jis (kaltinamasis) Å¡iame konflikte palaikė savo motinÄ , jo santykiai su E. M. taip pat tapo įtempti. Nukentėjusysis E. M. (E. M.) teisiamajame posėdyje parodė, kad 2014 m. kovo 12 d., apie 20:00 val. jam paskambino žmona E. M. ir pasakė, kad į jų nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio kaltinamojo V.

B. motinai, duris, beldžiasi du vyrai, iÅ¡ kurių vienas – nuomotojos sÅ«nus V. B.. Nukentėjusiojo E. M. žmona telefonu jam paaiÅ¡kino, kad V. B. grasina jai ginklu, todėl jis su savo broliu R. M. (R. M.) nusprendė nuvažiuoti namo pas žmonÄ Ä¯ namus ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas vyksta. Privažiavę prie namo, jie pastebėjo du vyrus, iÅ¡ kurių vienas buvo kaltinamasis V. B.. Pamatęs nukentėjusįjį E. M., kaltinamasis nubėgo prie savo automobilio ir įsėdo į jį. Nukentėjusysis E. M., norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti kas vyksta ir kodėl V.

B. grasino jo žmonai, iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, ir priėjęs prie V. B. automobilio, pabeldė į lango stiklÄ . Tuo metu, kaltinamasis V. B. nuleido automobilio lango stiklÄ , ir iÅ¡kišęs pro langÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , jį užtaisė ir nukreipęs ginklÄ Ä¯ nukentėjusįjį E. M., pasakė, kad Å¡aus. Nukentėjusysis E. M., jo teigimu, labai iÅ¡sigando, todėl pasitraukė nuo kaltinamojo automobilio ir kartu su broliu įsėdę į automobilį, paskambino policijai ir pranešė policijos pareigÅ«nams apie tai, kad V.

B. grasino jiems ginklu. Nukentėjusysis E. M. su broliu savo automobiliu važiavo paskui kaltinamojo automobilį ir policijos pareigÅ«nams nuolat praneÅ¡inėjo apie automobilių judėjimo marÅ¡rutÄ . Vėliau policijos pareigÅ«nai sustabdė kaltinamojo automobilį ir jame rado ginklÄ , kuriuo kaltinamasis V. B. grasinio nukentėjusiajam E. M.. Nukentėjusiojo E. M. tvirtinimu, tÄ dienÄ jie buvo tik dviese, t.y. jis ir brolis, daugiau jokių asmenų kartu su jais nebuvo ir įvykyje su kaltinamuoju V. B. nedalyvavo.

Liudytojas – nukentėjusiojo brolis – R. M. (R. M.) teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jam telefonu paskambino brolis E. M., kuris paprašė pagalbos, kadangi kaltinamasis V. B. grasina susidorojimu E. M. žmonai. Norėdamas padėti broliui, liudytojas R. M., į pagalbÄ dar pasikvietęs ir savo draugÄ A. V., nuvyko pas brolį. Jiems visiems trims – E. M., R. M. ir A. V. nuvykus prie nukentėjusiojo E. M. namų, jie pastebėjo į automobilį bėgantį kaltinamÄ jį V.

B., kuris įsėdo į automobilį ir užsirakino automobilio duris. Norėdami su kaltinamuoju pasikalbėti, E. M. ir R. M. priėjo prie kaltinamojo V. B. automobilio, o A. V. liko sėdėti automobilyje. Tuo metu, kai E. M. ir R. M. prisiartino prie kaltinamojo V. B. automobilio ir stovėjo prie vairuotojo durelių, kaltinamasis iÅ¡sitraukė pistoletÄ ir per automobilio lango stiklÄ nusitaikė į brolius M.. Pamatę ginklÄ , broliai M. nubėgo į jų laukusį automobilį ir paskambino policijai. Liudytojo R.

M. teigimu, jis nematė, kad kaltinamasis į juos nukreiptÄ ginklÄ bÅ«tų užtaisęs ar pertrauktų pistoleto užraktÄ . Taip pat liudytojo R. M. tvirtinimu, nukreipdamas į juos ginklÄ , kaltinamasis V. B. jiems nieko nesakė, o jeigu ir sakė, tai nebuvo nieko girdėti, nes abiejų automobilių varikliai buvo užvesti, o kaltinamojo V. B. automobilio langų stiklai buvo pakelti (uždaryti). Liudytoja – nukentėjusiojo E. M. sutuoktinė - E. M., duodama parodymus teisme, parodė, kad po konflikto su kaltinamojo V.

B. motina, 2014 m. kovo 12 d. vakare, ji su kÅ«dikiu buvo viena namuose, kai kažkas kumščiais pradėjo belstis į buto duris. Prie durų stovėjo nepažįstamas vyras, o namo savininkės sÅ«nus – kaltinamasis V. B. stovėjo už namo kampo ir stebėjo aplinkÄ . Nepažįstamas vyriÅ¡kis reikalavo, kad jos sutuoktinis E. M. iÅ¡eitų su juo pasikalbėti. Nors liudytoja E. M. jam sakė, kad vyro nėra namuose, tačiau į tai vyriÅ¡kis nereagavo ir toliau reikalavo, kad jos sutuoktinis iÅ¡eitų pasikalbėti.

Kadangi prie buto durų buvęs vyriÅ¡kis elgėsi agresyviai, ji telefonu paskambino savo sutuoktiniui – nukentėjusiajam E. M. ir jam papasakojo kas vyksta namuose. Vėliau ji matė, kaip jos vyro automobilis įvažiavo į namo kiemÄ , tačiau greitai apsisuko ir vėl iÅ¡važiavo. Po kurio laiko jai paskambino sutuoktinis E. M. ir pasakė jai, kad kaltinamasis V. B. grasino jam ginklu ir apie tai jis pranešė policijai. Teisiamajame posėdyje taip pat buvo apklausta liudytoja I. M., tačiau teismas konstatuoja, kad liudytoja I.

M., duodama parodymus teisme, nepateikė jokių reikÅ¡mingų bylai aplinkybių arba duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, todėl teismas jos parodymų nelaiko įrodymais, ir priimdamas teismo nuosprendį, jais nesivadovauja. Taigi, kaltinimas grasinimu nužudyti kaltinamajam V. B. iÅ¡ esmės buvo grindžiamas nukentėjusiojo E. M. ir jo brolio bei sutuoktinės - liudytojų R. M. ir E. M. parodymais.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, t.y.

įstatymuose yra įtvirtinta, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuos iÅ¡analizavus padaroma iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti.Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes Å¡altinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iÅ¡ parodymų rÅ«Å¡ių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtÄ interesÄ , kad kaltininkas bÅ«tų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta.

Liudytojai R. M. ir E. M., kaip nukentėjusiojo E. M. brolis ir sutuoktinė, taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl vertinant nukentėjusiojo ir suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymus ir pripažįstant juos patikimais įrodymais, bÅ«tina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo asmens ir suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti.

Nukentėjusiojo E. M. ir liudytojų R. M. bei E. M. parodymai apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, nes yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, tiek Å¡iems asmenims nurodant konflikto kilimo priežastis, tiek duodant parodymus apie įvykyje dalyvavusių asmenų skaičių, grasinimo ginklu pobÅ«dį, formÄ bei turinį, ir nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės paÅ¡alinti.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas nukentėjusiojo E. M. ir liudytojų R. M. bei E. M. parodymus laiko nepatikimais, ir mano, kad jie negali bÅ«ti tinkamu įrodymu Å¡ioje baudžiamojoje byloje, o vien Å¡ių asmenų parodymais negalima pagrįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio kaltinamojo V. B. atžvilgiu dėl grasinimo nužudyti.Be to, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Å is nusikaltimas pasireiÅ¡kia tam tikra psichine prievarta, kuria siekiama paveikti kito žmogaus psichikÄ , keliant jam baimę arba palaikant jau esamÄ baimę, tačiau atsakomybė pagal šį įstatymÄ kyla ne už bet kokiÄ psichinę prievartÄ , o tik už grasinimÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ (sužaloti kÅ«nÄ ), ir nusikaltimu laikomas tik konkretus (realus) grasinimas, t.y. pareikÅ¡tas taip, kad nukentėjusiajam asmeniui yra aiÅ¡ku, jog tikrai grasinama jį nužudyti ar sunkiai sužaloti, ir kad toks grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Tačiau grasinimo nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ realumÄ rodo ne tik nukentėjusiojo asmens suvokimas, bet ir objektyviai egzistuojančios aplinkybės, apibÅ«dinančios grasintojo veiksmus, jų formÄ ir pobÅ«dį. Å ios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. B., pamatęs atvykusį nukentėjusįjį E. M. ne vienÄ , o su kitais (ar kitu) asmenimis, siekė iÅ¡vengti kontakto su jais, todėl nubėgęs prie savo automobilio ir atsisėdęs į jį, automobilyje užsirakino, o E. M. pareikalavus iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, V.

B. tai daryti atsisakė, ir parodė Ernestui bei R. M., kad jis turi pistoletÄ . Ar laikydamas rankose pistoletÄ , kaltinamasis V. B. dar ir žodžiu iÅ¡reiÅ¡kė kokį nors grasinimÄ nukentėjusiajam E. M. ar liudytojui R. M., neaiÅ¡ku, nes nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai Å¡ioje dalyje yra iÅ¡ esmės prieÅ¡taringi. Vėliau, nukentėjusiajam E. M. ir liudytojui R. M. pasitraukus nuo kaltinamojo V. B. automobilio, kaltinamasis nesekė paskui ErnestÄ ir R. M., taip siekdamas parodyti savo ketinimų rimtumÄ , o atvirkščiai, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, tuo tarpu, nukentėjusysis E. M. ir liudytojas R.

M., nepaisydami, nukentėjusiojo E. M. teigimu, realaus grasinimo nužudymu, važiavo savo automobiliu sekdami paskui kaltinamojo V. B. vairuojamÄ automobilį. Atsižvelgdamas į nurodytų objektyvių aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad ginklo demonstravimas Å¡ioje konkrečioje situacijoje, nelaikytinas grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , kadangi toks grasinimas nebuvo realus ir nebuvo pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas ir daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V.

B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl kaltinamasis V. B. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių  Dėl kardomosios priemonėsIkiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Nors Å¡i baudžiamoji byla yra iÅ¡nagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajam V. B. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas turi bÅ«ti atidėtas, vykdymo metu taikant tam tikrus apribojimus, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonės turi bÅ«ti taikoma iki nuosprendžio vykdymo pradžios.Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėtiPas kaltinamÄ jį V.

B. paimtas dujinis C kategorijos Å¡aunamasis ginklas, kuris yra saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (T. 2., b.l. 97-98), turi bÅ«ti grÄ Å¾intas kaltinamajam V. B., tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis V. B. neturi įstatymais numatyto leidimo disponuoti Å¡aunamaisiais ginklais, teismas mano, kad tikslinga Å¡aunamojo ginklo grÄ Å¾inimo klausimÄ pavesti spręsti įstatymais nustatyta tvarka teritoriniam policijos komisariatui, t.y. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o 13 (trylika) vienetų pistoleto Å¡ovinių, užtaisytų guminėmis kulkomis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, turi bÅ«ti sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :                V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto disponavimo Å¡audmenimis) ir paskirti jam laisvės atėmimÄ vieneriems metams. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio reikalavimais, V.

B. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant V. B. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 71 straipsnyje, ir įpareigoti jį per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokėti 10 (deÅ¡imties) MGL (376,60 € - trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 60 centų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

KardomÄ jÄ priemonę V. B. palikti tÄ pačiÄ - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, dėl neteisėto disponavimo Å¡aunamuoju ginklu, V. B. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį V. B. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. KlausimÄ dėl pas kaltinamÄ jį V.

B. paimto dujinio C kategorijos Å¡aunamojo ginklo, kuris yra saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, grÄ Å¾inimo V. B., pavesti spręsti įstatymais nustatyta tvarka Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o 13 (trylika) vienetų pistoleto Å¡ovinių, užtaisytų guminėmis kulkomis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                Valdas Bugelevičius