fc030945-4e37-4fd8-b0d3-d430a3d1f6ec · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedÅ . (G.), K. T., Lietuvos valstybei, atstovaujamai NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄja praÅ¡o nustatyti turintį juridinÄ reikÅ¡mÄ faktÄ , kad ji priÄmÄ palikimÄ po brolio A. T. mirties, pradÄdama jį faktiÅ¡kai valdyti. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ praÅ¡o nustatyti paveldÄjimo pagal įstatymÄ tikslu. NurodÄ, kad po brolio mirties liko žemÄs sklypas, kuriuo ji rÅ«pinosi ir prižiÅ«rÄjo.
Legislator headnote
AI generatedfc030945-4e37-4fd8-b0d3-d430a3d1f6ec · Kauno apylinkÄs teismas: Tam, kad įgytų palikimÄ , įpÄdinis turi jį priimti. Jeigu įpÄdinis nÄra ir nebuvo padavÄs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priÄmimÄ ir nesikreipÄ dÄl turto apyraÅ¡o sudarymo, taÄiau faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kol kitam įpÄdiniui nÄra iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas, gali bÅ«ti nustatomas palikimo priÄmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). PažymÄtina, kad palikimo priÄmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpÄdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2YT-15710-944/2017Proceso Nr. 2-69-3-09240-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1, 3.4.4.2 (S) KAUNO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkriÄio 14 d.Kaunas Kauno apylinkÄs teismo teisÄja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytÄ,sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai V. Å .,suinteresuotam asmeniui K. T.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos V. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims N. T., L.
Å . (G.), K. T., Lietuvos valstybei, atstovaujamai NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄja praÅ¡o nustatyti turintį juridinÄ reikÅ¡mÄ faktÄ , kad ji priÄmÄ palikimÄ po brolio A. T. mirties, pradÄdama jį faktiÅ¡kai valdyti. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ praÅ¡o nustatyti paveldÄjimo pagal įstatymÄ tikslu. NurodÄ, kad po brolio mirties liko žemÄs sklypas, kuriuo ji rÅ«pinosi ir prižiÅ«rÄjo.
Daugiau asmenų pretenduojanÄių į po brolio mirties likusį turtÄ nÄra. Suinteresuotas asmuo valstybÄ, atstovaujama NacionalinÄs žemÄs tarnybos, atsiliepimu nurodo, kad ji neturi duomenų paneigianÄių pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, todÄl, pareiÅ¡kÄjai įrodžius nurodytas aplinkybes, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kimui.Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytÄ terminÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a: pareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų nustatyta, kad A.
T. mirÄ (duomenys neskelbtinI) (b. l. 8). Po jo mirties paveldÄjimo byla nÄra užvesta (b. l. 9). PareiÅ¡kÄja yra mirusiojo sesuo (b. l. 23â24). Mirusiojo vardu registruotas žemÄs sklypas. PareiÅ¡kÄja kreipÄsi į teismÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, kad palikimÄ priÄmÄ faktiniu valdymu. Teismas nurodo, kad paveldÄjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikÄjo mirtis. Po Å¡io juridiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto įvyksta universalus palikÄjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perÄjimas jo įpÄdiniams.
Tam, kad įgytų palikimÄ , įpÄdinis turi jį priimti. Jeigu įpÄdinis nÄra ir nebuvo padavÄs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priÄmimÄ ir nesikreipÄ dÄl turto apyraÅ¡o sudarymo, taÄiau faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kol kitam įpÄdiniui nÄra iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas, gali bÅ«ti nustatomas palikimo priÄmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). PažymÄtina, kad palikimo priÄmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpÄdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y.
įgyti nuosavybÄs teises į palikÄjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Ä®statyme tiesiogiai nustatyta, kad įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄdamas jį valdyti, jeigu jis juo rÅ«pinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesÄius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpÄdinis, pradÄjÄs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priÄmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Kiekvienas palikimo priÄmimo, faktiÅ¡kai pradÄjus turtÄ valdyti, atvejis yra individualus, todÄl, sprendžiant, ar įpÄdinis, paÄmÄs tam tikrÄ ar kelis palikÄjo kilnojamuosius daiktus, priÄmÄ palikimÄ ar ne, teismui reikia įvertinti konkreÄios situacijos aplinkybes, konkretaus įpÄdinio elgesį, jam šį daiktÄ ar daiktus paÄmus, kitų įpÄdinių požiÅ«rį ir vertinimÄ dÄl atitinkamų daiktų paÄmimo, kilnojamųjų daiktų paÄmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paÄmimas reiÅ¡kia ir palikimo priÄmimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).NagrinÄjamu atveju, nustaÄius, kad realus palikÄjo turtas, kurį galima buvo faktiÅ¡kai pradÄti valdyti, juo rÅ«pintis kaip savu, buvo žemÄs sklypas ir jos asmeniniai daiktai, todÄl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiÅ¡kai pradÄjus turtÄ valdyti, turi bÅ«ti vertinamos aplinkybÄs susijusios su Å¡io palikÄjo turto paÄmimu, valdymu ir rÅ«pinimusi.
PareiÅ¡kÄja duodama paaiÅ¡kinimus nurodÄ, kad po brolio mirties nuvyko į jo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , ten rado duomenis apie įsiskonimÄ , kurį apmokÄjo, taip pat po brolio mirties ji vienintelÄ prižiÅ«rÄjo žemÄs sklypÄ . Byloje pateikti P. K. ir J. O. raÅ¡tai (b. l. 36â37), patvirtina pareiÅ¡kÄjos nurodytas aplinkybes. MinÄti asmenys nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja rÅ«pinosi savo broliu prižiÅ«rÄjo jo buitį, po mirties toliau prižiÅ«rÄjo sodybÄ , periodiÅ¡kai atvažiuoja.
Suinteresuoti asmenys, L. Å . ir N. T. praÅ¡Ä nagrinÄti bylÄ jiems nedalyvaujant, taip pat nurodÄ, kad sutinka su pareiÅ¡kimu, pretenzijų neturi. Teismo posÄdžio metu mirusiojo brolis suinteresuotas asmuo K. T. sutiko su pareiÅ¡kimu, nurodÄ, kad viskuo rÅ«pinosi sesuo, pretenzijų neturi. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis pripažintina, kad pareiÅ¡kime iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs, duoti paaiÅ¡kinimai, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad po pareiÅ¡kÄjos brolio mirties jo sesuo perÄmÄ ir pradÄjo valdyti velionio turtÄ , t. y. faktiÅ¡kai priÄmÄ A.
T. palikimÄ . Duomenų apie testamentÄ ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į mirusiojo turtÄ , nÄra.Aptartos aplinkybÄs patvirtina, kad pareiÅ¡kÄja leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis įrodÄ (CPK 178 straipsnis), kad iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ priimti turtÄ atsiradusį po savo brolio mirties, pradÄdama šį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, todÄl pareiÅ¡kimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).Å is juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kÄja galÄtų įgyvendinti savo, kaip įpÄdinio teises į paveldimÄ turtÄ .
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties â (duomenys neskelbtini), priÄmÄ jos palikimÄ , pradÄjusi faktiÅ¡kai jį valdyti. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatomas paveldÄjimo tikslu. Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkÄs teismÄ .
TeisÄja                                                                               AuÅ¡ra BarÅ¡kietytÄ