fc02448d-acda-45d9-a9a4-76c59db640de · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-644-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15955-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-155-748/2017 pagal ieÅ¡kovių A. J. ir I. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje, dublike prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 20 334,82 Eur žalos, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto tualete trÅ«kusio vamzdžio, 2016 m. vasario mėn. buvo užlietas ieÅ¡kovėms nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuvykus į butÄ , ieÅ¡kovė A.

J. pamatė, kad visas butas užpiltas ir nuo drėgmės supelijęs su visais jame buvusiais baldais ir daiktais, dėl ko tapo netinkamu naudotis. Dėl atsakovo kaltės ieÅ¡kovės patyrė nuostolius: 16 917, 82 Eur už buto remontÄ , 2940 Eur už sugadintus baldus, 450 Eur už buitinę technikÄ . Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike nurodė, kad ieÅ¡kovės nepagrindė įrodymais, neįrodė, jog atsakovas pažeidė pareigÄ nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtÄ bei juo disponuojant, bei nepateikė įrodymų, jog buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas ir jog jų patirta žala atsirado 2016 m. vasario mėnesį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. J. ieškovei A. J. 5 349,56 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5349,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 382,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš atsakovo A. J. ieškovei I. J. 8 915,93 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (8 915,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Priteisė valstybei išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu: iš atsakovo A.

J. 20,34 Eur, iÅ¡ ieÅ¡kovės A. J. 3,25 Eur, iÅ¡ ieÅ¡kovės I. J. 5,40 Eur.IeÅ¡kovių pateiktų įrodymų visuma teismui sudarė pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovių butas buvo užlietas iÅ¡ virÅ¡uje esančio atsakovo buto. Teismas taip pat įvertino liudytojų A. A. ir A. S. parodymus. Analizuojant pateiktus duomenis apie vandens sunaudojimÄ Â teismas vertino, kad atsakovo bute nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. suvartoto vandens kiekis 122 kub. m yra labai didelis, nes atsakovo patalpos yra negyvenamosios-poilsio, bute niekas nuolat negyvena, atsakovas patvirtino, kad butu naudojasi tik retkarčiais vasaros sezono metu.Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje byloje nėra reikÅ¡minga, kokios techninės priežastys nulėmė vandens tekėjimÄ iÅ¡ atsakovo buto, pakanka, jog yra nustatyta, iÅ¡ kur į ieÅ¡kovių butÄ pateko vanduo, t. y., kad užpylimo židinys buvo atsakovo butas.

Kitų galimų vandens iÅ¡siliejimo priežasčių teismas nenustatė. Teismas sprendė, kad užpylus apačioje esantį butÄ , buvo padaryta žala ieÅ¡kovių turtui, t. y. atsakovo veiksmai buvo neteisėti dėl pavojingo, turtÄ gadinančio poveikio.Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad ieÅ¡kovė patyrė žalÄ dėl supelijusio buto ir jame buvusio turto dėl nepriežiÅ«ros, kaip neįrodytus. Aplinkybę, jog ieÅ¡kovės apie tris mėnesius po užliejimo neatvyko apžiÅ«rėti buto, teismas nelaikė nepriežiÅ«ros faktu, nes neturėdamos apie įvykį informacijos, objektyviai neturėjo tam pagrindo.

PrieÅ¡ingai, teismas vertino, kad atsakovas turėjo veikti kaip sÄ Å¾ininga civilinių teisinių santykių Å¡alis ir imtis priemonių ieÅ¡koves informuoti apie žalos atsiradimÄ , Å¡itaip eliminuoti žalos padidėjimo galimybę, tačiau tokių veiksmų neatliko (CK 1.5 straipsnio 1dalis).Teismas nustatęs, kad dėl užliejimo žala buvo padaryta visam butui, reikalinga jį buvo remontuoti, atliekant lokalinėje sÄ matoje nurodytus darbus, nurodytÄ remonto darbų apimtį ir vertę laikė pagrįsta.

Teismas sprendė, kad tokiÄ Å¾alos sumÄ â€“ 12 465,49 Eur dėl butui reikalingų remonto darbų privalo atlyginti atsakovas.Teismas dėl dalies darbų atlikimo ir apmokėjimo (pažyma apie atliktų darbų vertę ir atliktų darbų aktas už 2016 m. liepos mėnesį - 1294,14 Eur (t.1, b. l. 12-13); PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija LGR Nr.000333 ir 2016-07-23 mokėjimo nurodymas pagal atliktų darbų aktÄ Nr. 1 ir pažymÄ - 1294,14 Eur (t.1, b. l. 11, 14); pelėsio naikinimo darbai - 3096 Eur (t.1, b. l. 15, 16); 2016-06-27 mokėjimo pavedimas Nr. 818 – 170 Eur pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AS Nr. 12161, 2) 2016-08-31 mokėjimo pavedimas Nr. 830 – 1000 Eur už atliktus darbus ST/P 16/07/25, 3) 2016-09-04 mokėjimo pavedimas Nr. 835 - 914 Eur už atliktus darbus ST/P 16/07/25, ST/P 16/08/30, 4) (t. 1, b. l. 155, 154, 153)) laikė, kad nėra įrodyta, kad Å¡ie atlikti buto remonto darbai nebuvo įtraukti į lokalinę sÄ matÄ , kai buvo apskaičiuota 12 465,49 Eur bendra remonto lėšų suma, todėl Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo nepriteisė.IeÅ¡kovių reikalavimÄ atlyginti žalÄ 2 940 Eur už baldus ir 450 Eur už buitinę technikÄ teismas tenkino iÅ¡ dalies, atsižvelgiant, jog byloje esančiomis nuotraukomis ir Å¡alies bei liudytojo A.

A. paaiÅ¡kinimais yra įrodytas po buto užliejimo baldų ir buitinės technikos sugadinimo pelėsiu faktas, tačiau nėra pateikta įrodymų apie sugadintų baldų ir buitinės technikos kainas, jų buvusio susidėvėjimo laipsnį. Teismas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovėms 1500 Eur už sugadintus baldus ir 300 Eur už sugadintÄ buitinę technikÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atsakovas A.

J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovių atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovėms iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ už tariamai užlietÄ butÄ , nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovių butas 2016 m. vasario mėn. užlietas ir/ar užlietas iÅ¡ atsakovo A.

J. buto, t.y. neįrodyta, kad ieÅ¡kovių turtas sugadintas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys, todėl nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų taikyti atsakovių civilinę atsakomybę. Teismas pasirėmęs kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916-2017) neįvertino faktinių aplinkybių, kiek jos tapačios LAT iÅ¡nagrinėtų bylų aplinkybėms. Teismas apsiribodamas, Å¡ioje kasacinio teismo cituojamoje byloje nurodytu teiginiu, nesant byloje jokių duomenų, kad užliejimo Å¡altinis yra apelianto butas, sprendė, kad žalÄ sukėlė atsakovas, nevertino byloje esančių įrodymų visumos ir nenustatinėjo galimų kitų drėgmės Å¡altinių, kurie galėjo sÄ lygoti žalos atsiradimÄ .

Tam, kad teismas galėtų pagrįstai priteisti ieÅ¡kovėms žalÄ iÅ¡ atsakovo, byloje esantys įrodymai, turi patvirtinti ir įrodyti faktÄ , kad žalÄ darantis vanduo realiai iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v.

V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014). Ieškovės neįrodė šio fakto. Nei vienas byloje apklaustų liudytojų ieškinio motyvų dėl apelianto kaltės nepatvirtino. Teismas nenustatė galimų kitų vandens šaltinių, nevertino įrodymų viseto, nenustatinėjo kitų galimų pelėsio atsiradimo priežasčių. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad: namo dalis, kurioje yra ieškovių patalpos yra sena, 1967 metų statybos; antras ir trečias namo aukštai, kuriame yra apelianto patalpos, yra naujai pastatyti rekonstrukcijos metu; name nėra centrinio šildymo; dėl netinkamai pastatytų namo pamatų visoje senoje namo dalyje nuolatos kaupiasi drėgmė (ne tik ieškovių bute), atsiranda pelėsis; pelėsis yra visame name, bendrose namo patalpose, laiptinėje; anksčiau namas (beveik visi laiptinės butai) buvo užlieti iš viršutiniame aukšte esančių patalpų, kurios apeliantui nepriklauso; namo pirmininkas matė laiptinės siena tekantį vandenį, tačiau jo šaltinio nenustatė, o patikrinęs atsakovo patalpas, jokių vandens nutekėjimo požymių nerado ir nenustatė;

Å¡alia ieÅ¡kovių patalpų esančių patalpų savininkas teismui paaiÅ¡kino, kad kiekvienais metais džiovina patalpas, nes joje kaupiasi drėgmė net ir neužliejus patalpų; ieÅ¡kovės pripažino kad, pažeisdamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 "Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" patvirtinimo, NR. V-1081, reikalavimus, savo butÄ paliko neÅ¡ildomÄ ir nevėdinamÄ visam žiemos - pavasario laikotarpiui, dėl ko drėgmė jų bute, o to pasėkoje ir pelėsis, galėjo atsirasti dėl netinkamo naudojimosi savo turtu.

Liudytojas A. S. (namo tarybos pirmininkas) patvirtino, kad per 2014-2015-2016 metus, tai jau penktas kartas name, kai buvo pribėgę vandens laiptinėje. Jis taip pat patvirtino, kad name esantis (duomenys neskelbtini) butas yra stipriai supelijęs, nors Å¡is butas nebuvo užpiltas. IeÅ¡kovių ir atsakovo butai yra buvę užlieti virÅ¡ atsakovo esančio buto dar prieÅ¡ atsakovui įsigyjant butÄ . Liudytojas A. S. šį faktÄ patvirtino. IeÅ¡kovės nepateikė jokių įrodymų, kad po to, kai jų butas buvo užpiltas iÅ¡ kitų patalpų, kuomet atsakovas patalpų pastate dar net neturėjo, bÅ«tų tinkamai iÅ¡džiovinę savo patalpas.

Liudytojas A. A. teismui nurodė, kad per žiemÄ bute pridrėksta, siena iÅ¡ laiptinės perÅ¡Ä la, taip pat perÅ¡Ä la ir visi įvadai. 2016 m. kovo mėn. pradžioje atvyko pasiruoÅ¡ti vasaros sezonui ir rado labai pridrėkusį butÄ , žymiai daugiau pridrėkusį, nei anksčiau. Å is liudytojas taip pat nurodė, kad žiemos metu bute gyveno sÅ«naus žmona, kuri įjungdavo drėgmės surinktuvÄ ir per dienÄ sutraukdavo apie 3 litrus drėgmės, o per naktį – dar 3 litrus, paskui – mažiau.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovėms ilgÄ laikÄ nesilankant bute ir nevėdinant patalpų, esant tokiai drėgmei visame name, pelėsis yra neiÅ¡vengiama. Teismas nevertino aplinkybių pagrindžiančių faktÄ , kad pelėsis yra bendra Å¡io namo problema ir jo atsiradimas nėra sÄ lygotas atsakovo veiksmų ar neveikimo, o užliejimo fakto iÅ¡ apelianto patalpų nepatvirtina jokie įrodymai. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovės nurodo, kad jų patalpos užlietos dėl to, kad atsakovo tualete trÅ«ko vamzdis, tačiau Å¡io ieÅ¡kinio motyvo ieÅ¡kovės neįrodė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

IeÅ¡kovės savo ieÅ¡kinio reikalavimus dėl atsakovo kaltės įrodinėjo liudytojo A. A. parodymais, esÄ pastarasis patvirtins teismui ieÅ¡kovių argumentas, kad jų butas buvo užlietas ir virÅ¡uje esančio atsakovo buto. Tokių parodymų Å¡is liudytojas nedavė ir minėtos ieÅ¡kovių ieÅ¡kinio versijos nepatvirtino. Svarbi liudytojo A. A. nurodyta aplinkybė, jog jis 2016m. kovo mėnesį dėl savo taip pat sudrėkusio buto žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę, nes jo butas yra draustas.

Draudimo bendrovė „BTA draudimas“, atsiuntusi į namÄ ekspertų grupę, kurie nuodugniai iÅ¡tyrė name susidariusiÄ situacijÄ , nurodė, kad nėra galimybių nustatyti kaltininko, žala butui galėjo atsirasti dėl ilgalaikio drėgmės poveikio ir kad tiek žalos nebÅ«tų, jeigu tai bÅ«tų momentinis užpylimas.Liudytojas A. S. patvirtino, kad buvo atrakinę atsakovui priklausantį butÄ , ir jame jokio vandens nebuvo. Teismas turėjo atsižvelgti į Å¡iuos parodymus.2016 m. birželio 13 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina faktÄ , kad butas yra supelijęs, tačiau nepatvirtina, kad pelėsis atsirado dėl lubų ar sienų užliejimo ir apskritai kada tas pelėsis atsirado.

Antstolio užfiksuotas yra pelėsio, o ne buto užliejimo faktas, nes bute balų, kurios atsirastų užliejus butÄ , nebuvo.Duomenys, kad atsakovo sunaudojamo vandens kiekis virÅ¡ija (duomenys neskelbtini) mieste skaičiuojamÄ vandens suvartojimo vidurkį, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės ir negalėjo įtakoti teismo sprendimo. Pateikti duomenys yra ir už laikotarpį, kai patalpos nepriklausė atsakovui. Apskaičiuotas vidurkis vienam gyventojui negali bÅ«ti traktuojamas kaip suvartojamo vandens konstanta butui, nes jis skaičiuojamas sudedant skirtingų vartotojų, su skirtingais poreikiais, suvartojamÄ vandens kiekį.

Atsakovas patvirtino byloje, kad nors pats bute apsistoja nedažnai, jo butu dažnai naudojasi kiti asmenys, jo draugai ir pažįstami. Todėl atsakovo bute suvartojamo vandens kiekis nėra ir negali bÅ«ti vertintinas kaip įrodymas Å¡ioje byloje, kad Å¡is vanduo nebuvo panaudotas gyventojų reikmėms, o buvo nutekintas į ieÅ¡kovių butÄ .Argumentai, kad ieÅ¡kovių patalpos iki buto užliejimo buvo tvarkingos, pelėsio jose nebuvo, laikytini tik jų teismine pozicija ir yra deklaratyvÅ«s, nes jie nepagrįsti jokiais įrodymais.

Tačiau teismas be jokio pagrindo teigė, kad iÅ¡ Å¡alių parodymų darytina iÅ¡vada, kad buto patalpų bÅ«klė dėl sezoniÅ¡kumo esmingai nekisdavo. Atkreiptinas dėmesys, jog labai tikėtina, kad ieÅ¡kovės yra nesÄ Å¾iningos, nes visi kiti kaip liudytojai apklausti Å¡io namo gyventojai patvirtino, kad name nuolatinė problema yra drėgmė ir visur atsiradęs pelėsis. Nei vienas liudytojas neliudijo apie ieÅ¡kovių buto bÅ«klę iki 2016 m. pradžios ir jos nevertino.Mikroklimato parametrų ieÅ¡kovės nesilaikė, todėl labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovių bute drėgmė kondensavosi dėl netinkamos patalpų priežiÅ«ros, o to pasėkoje buto sienos ir jame esantys daiktai supelijo.

IeÅ¡kovės pačios nurodė, kad buto neÅ¡ildė, tai patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, jog paskutinį kartÄ bute jos buvo 2015 m. lapkričio mėnesį, o tuomet į butÄ atvyko tik po to, kai 2016 m. gegužės mėnesį buvo informuotos apie 2016 m. vasario mėnesį galimai užlietÄ butÄ .IeÅ¡kovės neįrodė žalos dydžio. Žalos dydis byloje įrodinėjamas ne patirtomis iÅ¡laidomis, o sÄ matomis. Toks žalos dydžio įrodinėjimas prieÅ¡tarauja LAT suformuotai teisės taikymo taisyklei, kad tais atvejais, kai turtas jau yra atstatytas į pradinę bÅ«klę, atlyginamos praktiÅ¡kai tam patirtos iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovės byloje jokiais leistinais įrodymais neįrodė senų kilnojamųjų daiktų vertės, kuriÄ teismas priteisė. Tokio pobÅ«džio bylose žalos dydį privalo įrodyti jos reikalaujantis asmuo, tačiau byloje nėra jokių turto vertę pagrindžiančių įrodymų. IeÅ¡kovių pateiktos iÅ¡laidos sausintuvo nuomai yra nepagrįstos, nes virÅ¡ija vieÅ¡ai skelbiamas sausintuvų pardavimo kainas. Tai reiÅ¡kia, kad net po tariamo patalpų užliejimo fakto ieÅ¡kovės atliko tokius veiksmus, kurie didino tariamÄ Å¾alos dydį.Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai: Teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai įvertino ir iÅ¡tyrė tiek bylos Å¡alių nurodytas aplinkybes, tiek liudytojų paaiÅ¡kinimus, tiek kitus byloje esančius įrodymus. Teismo iÅ¡vados yra padarytos remiantis byloje esančiais įrodymais, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo naikinti. Vertinant apelianto veiksmų teisėtumÄ /neteisėtumÄ , buvo atsižvelgiama ne tik į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , bet ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, liudytojų parodymus bei Å¡alių nurodytas faktines aplinkybes.

IeÅ¡kovės Å¡ioje byloje turėjo įrodyti ir įrodė, kad ieÅ¡kovėms nuosavybės teise priklausantis butas buvo užpiltas iÅ¡ atsakovo buto, o ne kitų Å¡altinių, kÄ siekia įrodyti apeliantas. Apeliantas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių ir leidžiančių daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose nebuvo vandens iÅ¡siliejimo, o žemiau jo esantys butai ir laiptinė buvo užlieta iÅ¡ kitų vandens Å¡altinių.

Ä®vertinus liudytojų A. S. ir A. A. paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad vandens iÅ¡siliejimo Å¡altinis yra apeliantui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nes buvo užlieti tik tie butai/patalpos, kurie yra po apeliantui nuosavybės teise priklausančiu butu. Apeliantas, teikdamas savo paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad bute lankosi labai retai, tačiau kelis kartus jau yra atlikęs Å¡ių patalpų remontÄ , tačiau remonto atlikimo priežastys nebuvo nurodytos. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu taip pat negalėjo teismui nurodyti net jam priklausančio buto numerio bei tikslios buto buvimo vietos.

Tačiau, įvertinus byloje esantį UAB (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ apie vandens sunaudojimÄ atsakovo bute laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d., matosi, kad suvartoto vandens kiekis yra 122 kub. m, kas yra labai daug. Apelianto nurodyti subjektyvaus pobÅ«džio samprotavimai apie suvartojamo vandens kiekį nepaneigia aplinkybės, kad buvo vandens iÅ¡siliejimas ir, kad atsakovas dėl to nėra kaltas. Nors apeliantas ir nurodo, kad 2012 m. buvo užlietas ieÅ¡kovėms nuosavybės teise priklausantis butas, tačiau Å¡i aplinkybė nėra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku.

IeÅ¡kovės pažymėjo, kad visada naudojosi butu ir neturėjo jokių problemų iki 2016 m. pavasario, kuomet rado visÄ supelijusį butÄ . Negalima sutikti su apelianto padaryta iÅ¡vada, kad pelėsis yra bendra Å¡io namo problema ir jo atsiradimas nėra sÄ lygotas atsakovo veiksmų ar neveikimo, o užliejimo fakto iÅ¡ apelianto patalpų nepatvirtina jokie įrodymai. Apeliantas neakcentuoja liudytojo A. A. nurodytų aplinkybių, kad bÅ«tent 2016 m. pavasarį jo butas buvo pridrėkęs ženkliai daugiau nei anksčiau.

Tai sÄ lygoja faktÄ , kad 2016 m. įvyko vandens iÅ¡siliejimas, dėl ko sudrėko ne tik liudytojui A. A. nuosavybės teise priklausantis butas, ieÅ¡kovėms priklausantis butas, bet ir laiptinė. Vien remiantis liudytojo A. A. parodymais negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad name yra pelėsio problema, nes: (1) liudytojo A. A. parodymai yra prieÅ¡taringi ir prieÅ¡tarauja liudytojo A. S. nurodytoms aplinkybėms; (2) vien tik vieno asmens parodymas apie pelėsio buvimÄ nesuponuoja iÅ¡vados, kad visame name yra pelėsis, dėl kurio supelijo ne tik visas ieÅ¡kovėms nuosavybės teise priklausantis butas, bet ir visi daiktai, esantys jame.

Dar ir tai, kad paklausus liudytojo A. S. apie kitų asmenų skundus dėl esančio pelėsio jų butuose/patalpose, tokių skundų jis nesulaukė. Liudytojas A. A. tik nurodė aplinkybę dėl BTA draudimas nurodytų aplinkybių susijusių su buto draudimu, tačiau nei A. A. prašymas draudimo bendrovei dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, nei draudimo bendrovės atsakymas, bei draudimo bendrovės taisyklės dėl draudiminio/nedraudiminio įvykio nebuvo pateikti šioje byloje. Šie įrodymai nėra ir negali būti laikytini įrodymais šioje byloje.

Tuo labiau, kad pats liudytojas A. A. patvirtino, kad su draudimo bendrove toliau nesiaiÅ¡kino, o kitur niekur nesikreipė dėl galimos žalos atlyginimo. Kaip jau buvo ne kartÄ minėta, liudytojo A. A. paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s, kurių pagrindų bÅ«tų galima daryti tam tikras iÅ¡vadas. Nėra aiÅ¡ku kuo remiantis apeliantas padarė iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovių patalų nepriežiÅ«ros. Savo paaiÅ¡kinimų teisme metu ieÅ¡kovė A. J. yra nurodžiusi, kad patalpomis žiemos sezonu retai kada naudojasi, tačiau visada rudenį paruoÅ¡ia patalpas žiemai - palieka minimalų Å¡ildymÄ , užsuka vandenį.

Tokius pat veiksmus atlieka ir liudytojas A. A.. Pažymėtina dar ir tai, kad visÄ laikÄ name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena tik vienas asmuo A. S.. Visi kiti asmenys, kurie turi nuosavybės teise patalpas/butus name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojasi tik Å¡iltuoju metų sezonu. Taigi, vadovaujantis apelianto logika, tada visų asmenų patalpos/butai, kurie yra name, esančiame (duomenys neskelbtini), turėtų bÅ«ti supeliję, nes nė vienas iÅ¡ asmenų, iÅ¡skyrus A. S., nuolatos negyvena ir nesinaudoja savo patalpomis, įskaitant ir patį apeliantÄ .IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovės prašė priteisti žalÄ , kuriÄ sudaro: buto remonto sÄ naudos, sugadintų baldų ir buitinės techninės įrangos atlyginimas.

Žalos dydį ieÅ¡kovės įrodinėjo UAB (duomenys neskelbtini) lokaline sÄ mata ir Å¡ios sÄ matos patikslinimais, kurioje yra nurodyti darbai, bÅ«tini atlikti siekiant atstatyti patalpas į pradinę iki apgadinimo buvusiÄ padėtį; PVM sÄ skaitomis - faktÅ«romis bei mokėjimo pavedimais. Pažymėtina, kad antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra matyti, kad visos buto sienos, grindys, lubos, durys apipeliję, atÅ¡okę dažai, tinkas. Lokalinėje sÄ matoje ir jos patikslinime nurodytos buto atkÅ«rimo sÄ naudos, kurios yra tolygios sÄ naudoms, reikalingoms atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. NR. 3K-3-52/2011 ir kt.). Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo esant nekilnojamojo turto – buto sugadinimui, užliejus vandeniu iÅ¡ aukščiau esančio buto, pripažinto žalos židiniu.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nuo 2015-08-06 atsakovui A.

J. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos - poilsio patalpos nuo 2-1 iki 2-4 bei negyvenamosios-poilsio patalpos nuo 2-31 iki 2-34 su bendrojo naudojimo patalpomis 1-5, 1-6, 2-5, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Pilnas adresas nesuteiktas (t.1, b. l. 32-33). Atsakovui priklausančios patalpos (įvardijamos kaip butas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra antrame namo aukšte. Ieškovėms nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos - poilsio patalpos nuo 1-31 iki 1-34 su bendrojo naudojimo patalpomis 1-5 ir 1-6, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (įvardijamos kaip butas Nr. (duomenys neskelbtini)): ieškovei A.

J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys Å¡ių patalpų, o ieÅ¡kovei I. J. asmeninės nuosavybės teise – 5/8 dalys Å¡ių patalpų. Pilnas adresas nesuteiktas (VÄ® Registrų centro duomenys, t. 2, b. l. 75-83). Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad po atsakovo butu Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame namo aukÅ¡te yra ieÅ¡kovių patalpos (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei liudytojui A. A. priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini).Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų), yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad yra bÅ«tina nustatyti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas:

žalÄ , neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti.

Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). ŽalÄ padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nustatyta, kad ieÅ¡kovių butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iÅ¡ aukščiau esančio atsakovo buto.

Pasak apelianto, teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis vien tik ieÅ¡kovių pateikta informacija, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovių butas 2016 m. vasario mėn. užlietas ir/ar užlietas iÅ¡ atsakovo A. J. buto.PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog buto apliejimo židinys buvo atsakovui priklausančiame (duomenys neskelbtini) bute, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma.IeÅ¡kovės savo reikalavimÄ atsakovui grindė tuo, kad jos butas buvo užlietas vandeniu, patekusiu iÅ¡ atsakovo buto, esančio virÅ¡uje.

Užliejimo faktÄ ieÅ¡kovės įrodinėjo liudytojų A. A. ir A. S. parodymais. Apeliantas nesutinka su Å¡ių liudytojų parodymų vertinimu. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo Å¡ių liudytojų parodymus vertinti kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ . IÅ¡klausius pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 21 d. posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatyta, kad apeliantas teisme paaiÅ¡kino, kad bute lankosi retai, tačiau kelis kartus yra atlikęs Å¡ių patalpų remontÄ , taip pat ir 2016 m. tikslios datos neprisimena, keitė duris, dažė sienas dėl drėgmės, nors taip pat negalėjo teismui nurodyti jam priklausančio buto numerio, tikslios buto buvimo vietos, remonto darbų apimties. 2017 m. birželio 21 d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju A.

A. patvirtino, kad 2016 m. kovo mėn. atvykęs į jam priklausančias patalpas (butÄ Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmame aukÅ¡te, rado labai pridrėkusį butÄ , ypač siena iÅ¡ laiptinės pusės, kad per tualeto, duÅ¡o patalpose esančius Å¡viestuvus bėgo vanduo, kad buvo ypač sudrėkusi nuo pat virÅ¡aus bendra su ieÅ¡kovių butu kapitalinė siena, kad 2016 m. gegužės mėnesį buvo daromas remontas antro aukÅ¡to patalpų, kad ankščiau nebuvo problemų dėl drėgmės (garso įraÅ¡as nuo 24 min. 45 sek. iki 56 min.32 sek.).

Pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. posėdyje apklaustas liudytoju A. S. patvirtino aplinkybę, kad 2016 m. žiemos pabaigoje matė vandens susikaupimÄ pirmo aukÅ¡to laiptinėje, pridrėkusias laiptinės sienas, matė, kad 14 bute buvo Å¡lapia, iÅ¡neÅ¡ami daiktai suÅ¡lapę, kad jis nenustatinėjo pirmo aukÅ¡to patalpų užliejimo priežasčių, kad name nebuvo trÅ«kę jokie bendri vamzdynai, kad  iki 2016 m. nebuvo nusiskundimų dėl pelėsio. Taip pat liudytojas A.

S. patvirtino, kad jis apsilankė atsakovui priklausančio (duomenys neskelbtini)-o buto patalpose ir nors ten nenustatė išsiliejusio ar bėgančio vandens, tačiau buto ir jame esančių tualeto ir vonios kambario gerai neapžiūrėjo, nes nebuvo elektros (garso įrašas nuo 6 min. 33 sek. iki 37 min. 16 sek,). Šių liudytojų parodymai patvirtina ieškovių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybės, kad ieškovių butas buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovo buto.  Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) butas buvo aplietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) spręstina ir iš apliejimo lokalizacijos: (duomenys neskelbtini) butas yra tiesiai po (duomenys neskelbtini) butu.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad bendrieji inžineriniai tinklai įtakos apliejimui neturėjo, kad kituose butuose apliejimo židinių nebuvo. Pažymėtina, kad apeliantas procesiniuose dokumentuose net neteigė, kad buto užliejimas galėjo įvykti dėl daugiabučio namo ir jo dalies (buto) trÅ«kumų, kad jog vanduo galėjo patekti dėl kitų priežasčių. Taip pat Apeliantas neteigė ir neįrodinėjo, kad bÅ«tų užpiltas ir atsakovo butas. Nors apeliantas teigia, kad teismas nevertino aplinkybių, pagrindžiančių faktÄ , kad pelėsis yra bendra Å¡io namo problema ir jo atsiradimas nėra sÄ lygotas atsakovo veiksmų ar neveikimo, tačiau Å¡ie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ liudytojų A. A. bei A. S. nurodytų aplinkybių matyti, kad iki 2016 m. pradžioje įvykusio vandens iÅ¡siliejimo, dėl ko sudrėko ne tik liudytojui A. A. nuosavybės teise priklausantis butas, ieÅ¡kovėms priklausantis butas, bet ir laiptinė, dėl pelėsio name nebuvo jokių problemų. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ byloje ieÅ¡kovių pateiktų kartu su ieÅ¡kiniu dokumentų: 2016-06-13 antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų, nustatyta, kad 2016-06-10 buvo konstatuota, jog (duomenys neskelbtini), esantis butas yra supelijęs – nustatyti daugybiniai pelėsiai ant buto sienų, lubų, baldų ir/ar kitų daiktų (t.1, b. l. 18-29), o UAB (duomenys neskelbtini) lokalinėje sÄ matoje nurodytų bÅ«tinų remonto darbų apimtis siekiant atstatyti patalpas į pradinę prieÅ¡ tai buvusiÄ padėtį itin didelė.

Todėl labiau tikėtina, jog jei butas nebÅ«tų užlietas ar užliejimas bÅ«tų buvęs iÅ¡ tiesų menkas, poreikio naudoti drėgmės surinktuvÄ , naikinti visame bute (ant sienų, lubų, baldų) atsiradusio pelėsio nebÅ«tų poreikio, o pelėsis tokia apimtimi nebÅ«tų atsiradęs. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io su pasekmėmis nebuvimo (t.y. sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti) nepagrįsti.

Teismų praktikoje yra nurodoma, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. IeÅ¡kovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų.

Kadangi byloje esantys aptarti įrodymai įrodo, kad ieÅ¡kovių butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas virÅ¡uje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), o šį faktÄ paneigiančių įrodymų atsakovas į bylÄ nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas A. J. yra atsakingas už tai, kad turtas, kuris yra jo nuosavybė, bÅ«tų tinkamai naudojamas pagal paskirtį, pasirÅ«pinti turto bÅ«kle. Kadangi iÅ¡ Å¡ios bylos įrodymų darytina iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini) buto apliejimo židinys buvo (duomenys neskelbtini) bute, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas yra atsakingas dėl (duomenys neskelbtini) buto savininkių (ieÅ¡kovių), patirtos žalos.

Todėl konstatuotina, jog yra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei (CK 6.246 str. – 6.249 str.).Dėl žalos dydžio. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovės neįrodė žalos dydžio, kad žalos dydis byloje įrodinėjamas ne patirtomis iÅ¡laidomis, o sÄ matomis, kad byloje nėra jokių turto vertę pagrindžiančių įrodymų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Tai reiÅ¡kia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) buto po apliejimo buvusi bÅ«klė užfiksuota 2016-06-13 antstolio A.

S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, foto nuotraukose, iÅ¡ Å¡ių įrodymų spręstina apie padarytos žalos apimtį.Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad dėl užliejimo žala buvo padaryta visam butui, reikalinga jį remontuoti, atliekant lokalinėje sÄ matoje nurodytus darbus, kad nurodyta remonto darbų apimtis ir vertė pagrįsta, sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovėms 12465,49 Eur už butui reikalingus remonto darbus, 1500 Eur už sugadintus baldus ir 300 Eur už sugadintÄ buitinę technikÄ .Žalos atstatymo darbų kaÅ¡tus patvirtina ieÅ¡kovių į bylÄ pateikta lokalinė sÄ mata, PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros bei mokėjimo pavedimai.

IÅ¡ lokalinės sÄ matos, sudarytos 2016 m. kovo mėn. kainomis, matyti, kad ieÅ¡kovių buto po užpylimo vandeniu remontui reikalinga 12465,49 Eur suma. Apeliantas nenurodė, kad sÄ matoje nurodyta darbų apimtis, medžiagos, nėra bÅ«tini atkurti buto bÅ«klę, buvusiÄ iki jo užliejimo, kad darbai gali bÅ«ti atlikti mažesnėmis kainomis. Kiekviena Å¡alis privalo pateikti įrodymus savo argumentams pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių duomenų nepateikė.

Nors apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovių pateiktos iÅ¡laidos sausintuvo nuomai yra nepagrįstos, nes virÅ¡ija vieÅ¡ai skelbiamas sausintuvų pardavimo kainas, tačiau tokios iÅ¡laidos ir nebuvo teismo priteistos iÅ¡ atsakovo.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl detaliau nepasisoma.Dėl bylos baigties.Ä®vertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetÄ , ir iÅ¡ įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

Tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankÅ«s apeliantui, ar kad priėmė apeliantui nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d/ 1 p.)..

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovių atstovas advokatas G. G. 2018 m. kovo 14 d. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovių turėtas 423, 50 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .

Minėtų iÅ¡laidų dydį patvirtina 2018 m. kovo 12 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr.00939 bei mokėjimo kvitas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės A. J. vardu sumokėtos ir ieÅ¡kovių atstovo praÅ¡omos priteisti Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl ieÅ¡kovei A. J. iÅ¡ apelianto priteistinos 423, 50 Eur iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto A. J. į valstybės biudžetÄ priteisiamos 6,95 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 423, 50 Eur ( keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.Priteisti valstybei iÅ¡ apelianto (atsakovo A. J. 6, 95 Eur ( Å¡eÅ¡is eurus ir 95 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, šiÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Aušra Baubienė                                                                               Raimondas Buzelis                                                                                                            Arvydas Žibas