2023-12-06 Nr. DBT-100-3-63-3-02198-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-54/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02198-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėja I. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius) 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1496-(14.13.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 1SS-1474-(5.59 E.); 2) panaikinti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1499-(14.13.104.) ir NŽT 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 1SS-1476-(5.59 E.); 3) atnaujinti skundo dėl skundžiamų aktų panaikinimo padavimo terminą.

Pareiškėja skunde nurodė, jog iš NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus gavo 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1496- (14.13.104.), kuriame buvo nurodyta atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, kurį nenumatoma naudoti pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatacijai. Pareiškėja, nesutikdama su 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 13SD-1496-(14.13.104.) nurodytu reikalavimu, pateikė 2023 m. birželio 5 d. skundą NŽT, prašydama panaikinti minėtą raštą ir įpareigoti už tai atsakingus asmenis pradėti tinkamai įgyvendinti Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3D-462 (toliau – Aprašas), nuostatas, susijusias su žemės sklypu ir jame esančių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn. NŽT pateikė 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1474-(5.59 E.), kuriame nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1496-(14.13.104.) nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Be to, pareiškėja iš NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus gavo 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1499-(14.13.104.), kuriame buvo nurodyta atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, kurį nenumatoma naudoti pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatacijai. Nesutikdama su minėtame rašte nurodytu reikalavimu, pareiškėja pateikė 2023 m. birželio 5 d. skundą NŽT, prašydama panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1499-(14.13.104.) ir įpareigoti už tai atsakingus asmenis pradėti tinkamai įgyvendinti Aprašo nuostatas, susijusias su žemės sklypu ir jame esančių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn. NŽT pateikė 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1476-(5.59 E.), kuriame nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1499-(14.13.104.) nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Pareiškėjos nuomone, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus reikalavimai atlaisvinti valstybinius žemės sklypus, t. y. nugriauti juose esančius statinius, yra nepagrįsti, o NŽT daro nepagrįstą išvadą, kad žemės sklypuose esantys pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendrasavininkiais priklausantys poilsio nameliai yra neteisėtai pastatyti statiniai.

Skundo priėmimo klausimą sprendžiantis administracinis teismas nusprendė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti rūšinio teismingumo klausimą, remdamasis specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus skundo reikalavimus ir jų pagrindimą, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad pareiškėja kelia viešojo administravimo srities ginčą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su reikalavimais panaikinti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštus, kuriais buvo nurodyta atlaisvinti valstybinius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, ir NŽT sprendimus, kuriais pareiškėjos skundai dėl teritorinio skyriaus raštų panaikinimo buvo atmesti. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo dėl skundžiamų aktų panaikinimo padavimo terminą.

Skundžiamuose NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštuose dėl valstybinės žemės sklypų atlaisvinimo nurodyta, jog 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. N23/2004-0482 ir N23/2004-0484 yra pasibaigusios ir išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro, o minėtų sutarčių 13 punkte įtvirtinta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti būklėje.

Specialioji teisėjų kolegija ne kartą savo praktikoje yra nurodžiusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2020; 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2021; 2022 m. kovo 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-15/2022).

Nagrinėjamu atveju NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius nevykdė žemės naudojimo valstybinės kontrolės (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnis), tačiau nurodė pareiškėjai įvykdyti įsipareigojimus, kuriuos kildino iš 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N23/2004-0482 ir N23/2004-0484. Taigi NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, pateikdamas skundžiamus raštus, veikė kaip civilinių valstybinės žemės nuomos teisinių santykių dalyvis (valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), jam teisės aktais pavestoje srityje (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1.3 punktas).

Pareiškėjos keliamas ginčas susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla, kaip priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, perduodama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą (Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys