fc00e85d-bdf0-4d68-9e87-bf3bf10c9a56 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-19735-959/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11553-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.1.18.3 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. spalio 24 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Sergej Lebedev, sekretoriaujant Dainai Cikanavičienei, dalyvaujant bÅ«simai ieÅ¡kovei (toliau – ieÅ¡kovė) J. G., jos atstovui advokato padėjėjui Ž. S., bÅ«simam atsakovui (toliau – atsakovas) R. G., iÅ¡vadÄ duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J. – P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės J. G. bei atsakovo R. G. praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė teismui pateikė praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo, kuriais, prašė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo R. G. nepilnamečiam vaikui S. G. 350 Eur laikinÄ iÅ¡laikymÄ kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo Å¡io praÅ¡ymo teismui pateikimo iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos, bei skirti ieÅ¡kovę iÅ¡ atsakovo priteisto laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise;

2) nustatyti nepilnamečio vaiko S. G. laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė praÅ¡ymuose nurodė, jog atsakovas reguliaraus iÅ¡laikymo vaikui S. G. neteikia. Dabartinėje gyvenamojoje vietoje, į kuriÄ ji buvo priversta persikelti dėl atsakovo netinkamo elgesio, pasireiÅ¡kusio psichologiniu smurtu, nepilnamečiui vaikui yra užtikrinta saugi ir stabili aplinka, jis turi atskirÄ kambarį, jame yra bÅ«tiniausi baldai, kompiuteris, kitos tokio amžiaus vaikui reikalingos priemonės tiek mokslui, tiek laisvalaikiui.

Taip pat, nepilnamečiui vaikui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, 2020 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sindromas, dėl ko jo minimalÅ«s priežiÅ«ros ir psichologinio santykio poreikiai yra didesni už įprastus tokio amžiaus visiÅ¡kai sveiko vaiko poreikius. Pats vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos, kuri geriau supranta jo emocinę bÅ«senÄ , nulemtÄ ir raidos sutrikimų. Juos sieja ypač stiprÅ«s emociniai ryÅ¡iai, motina yra svarbiausias vaiko socialinis partneris, todėl jam reikalinga didesnė bÅ«tent motinos globa.

Å alys iki Å¡iol buvo žodžiu sutarę, kad jų nepilnametis sÅ«nus, kol galiausiai bus iÅ¡spręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tam tikrÄ laikÄ leis ir pas atsakovÄ . Tokį sprendimÄ iÅ¡ esmės lėmė faktas, kad nors ieÅ¡kovė dėl atsakovo netinkamo elgesio jos atžvilgiu buvo privesta neplanuotai palikti namus, tačiau suvokė, jog staigus aplinkos pakeitimas bei vieno iÅ¡ sutuoktinių priverstinis iÅ¡sikėlimas iÅ¡ namų gali bÅ«ti nesuprantamas nepilnamečiui sÅ«nui.

Atsakovas įvairiais bÅ«dais, pasireiÅ¡kiančiais psichologinius spaudimu, siekė iÅ¡siderėti bÅ«tent jam naudingesnes santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sÄ lygas, o dar vėliau pradėjo ieÅ¡kovę kaltinti neiÅ¡tikimybe. Dabartinę situacijÄ , kai atsakovas yra užvaldęs bendrus namus ir tai laiko pagrindu nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui kartu su juo, vertinti iÅ¡skirtinai tik atsakovo naudai, bÅ«tų elementariai neprotingai, neteisinga, kadangi Å¡i situacija yra sÄ moningai sukurta bÅ«tent atsakovo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog ji dėl atsakovo veiksmų Å¡iuo metu negauna nepilnamečio vaiko neįgalumo iÅ¡mokos, bÅ«tent todėl praÅ¡o teismo nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, kad atsakovas negalėtų manipuliuoti vaikui skirtais pinigais. Vaiko pinigus Å¡iuo metu gauna ieÅ¡kovė, juos sudaro 127 Eur suma. Vaikas pusę laiko praleidžia su ieÅ¡kove, o kitÄ pusę praleidžia su atsakovu. IeÅ¡kovės manymu, faktiÅ¡kai vaikas gyvena su ja. Pagrinde visais vaiko reikalais rÅ«pinasi ieÅ¡kovė.

Nenustačius vaiko gyvenamosios vietos su ieÅ¡kove, jos manymu, iÅ¡kyla reali grėsmė jai netekti galimybės disponuoti valstybės mokamais pinigais, skirtais vaikui. Atitinkamai ieÅ¡kovei padidėtų finansinė naÅ¡ta, kadangi jos gaunamos pajamos yra beveik 2,5 karto mažesnės nei atsakovo. Tokiu bÅ«du galimai nukentėtų ir vaiko interesai, kadangi iÅ¡kiltų rizika, jog atsakovas gali pradėti manipuliuoti dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Atsakovas savo seseriai pardavė automobilį, kuriuo naudojosi ieÅ¡kovė, ir kuriuo veždavo sÅ«nų į mokyklÄ .

Sesuo, gavusi automobilį, nieko nelaukusi, pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , kad transporto priemonė bÅ«tų prievarta paimta iÅ¡ ieÅ¡kovės. Tokios aplinkybės rodo atsakovo tyčia keliamus rÅ«pesčius ieÅ¡kovei. Kol vaikas bÅ«na pas atsakovÄ , tol jis tenkina visus jo poreikius. Å iuo metu bÅ«tinųjų vaiko poreikių suma sudaro apie 1 015,92 Eur. Atsakovas teismo praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko S. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo savo gyvenamojoje vietoje.

Nurodo, jog sÅ«nus gyvena kartu su juo, savo namuose, kuriuose užaugo savo įprastoje ir saugioje bei žinomoje vietoje, turi savo kambarį ir visus savo asmeninius daiktus. Kartu su juo gyvena ir pilnametis sÅ«nus G. G., su kuriuo jis turi artimÄ emocinį ryšį. Artimas bendravimas su broliu teigiamai atsiliepia jo socializacijos raidai. Vaikas yra su specialiais poreikiais, todėl jo įprastos ir saugios gyvenamosios vietos tęstinumo iÅ¡saugojimas yra ypač svarbus. IeÅ¡kovės J. G. moraliniai nusistatymai, kai ji galėjo iÅ¡sižadėti Å¡eimos ir vaikų ir be jokios priežasties palikti namus, kelia pagrįstas abejones jos galimybėmis pasirÅ«pinti specialių poreikių turinčiu mažamečiu vaiku.

Nepilnametis sÅ«nus kas antrÄ savaitę praleidžia su savo motina J. G., kuri Å¡iuo metu gyvena su kitu vyru. Tuo laikotarpiu, kai nepilnametis S. G. gyveno kartu su atsakovu, pastarasis pilnai rÅ«pinosi visais jo poreikiais, maistu, rÅ«bais, kelione į mokyklÄ ir pan. Anot atsakovo, ieÅ¡kovė, teigdama, kad jis nesirÅ«pina savo sÅ«numi, meluoja ir tai daro siekdama nepagrįstos asmeninės finansinės naudos. Pastaruosius keletÄ metų, kai sÅ«nus sirgdavo ir negalėdavo lankyti mokyklos, atsakovas visada likdavo namie jo slaugyti, nes darbovietė ir užimamos pareigos leidžia dirbti nuotoliniu bÅ«du iÅ¡ namų.

Jei vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakovu, jis iÅ¡ ieÅ¡kovės nereikalautų jokio papildomo iÅ¡laikymo, kadangi, tokiu atveju, užtektų sÅ«naus gaunamų iÅ¡mokų (vaiko pinigai, neįgalumo paÅ¡alpa) bei atsakovo gaunamo atlyginimo. Darbo pobÅ«dis leidžia pilnai iÅ¡laikyti ir pasirÅ«pinti mažamečiu vaiku ir skirti jam pakankamai dėmesio ir laiko. Vaikui gyvenant kartu su atsakovu, ieÅ¡kovė bet kada galės atvykti į jai priklausančius namus. Jei ieÅ¡kovė laikysis faktiÅ¡kai nusistovėjusio susitarimo, jos sÅ«nus pas jÄ svečiuojasi kas antrÄ savaitę ir ji dalyvauja jo auklėjime, atsakovas sutiktų ieÅ¡kovei kas mėnesį pervesti dalį sÅ«naus gaunamų iÅ¡mokų ir bendru sutarimu spręsti kam turi bÅ«ti leidžiamos sÅ«nui skirtos iÅ¡mokos, prioritetÄ teikiant sveikatos priežiÅ«rai, mokymosi poreikiams, užklasinėms veikloms/bÅ«reliams, brangesniems pirkiniams, pvz. akiniai, telefonas, kompiuteris, rÅ«bai ir pan.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, jog ginčo su ieÅ¡kove dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra. IeÅ¡kovei jis niekada nėra grasinęs fiziniu smurtu. Parduotas automobilis buvo abiejų sutuoktinių bendra nuosavybė. PraÅ¡ymÄ dėl iÅ¡mokos gavimo buvo parašęs dar rugpjūčio mėnesį, kadangi, jo manymu, iÅ¡mokÄ jis turi gauti kartu su sutuoktine per pusę. Å iuo metu yra gavęs dvi iÅ¡mokas dėl neįgalumo. PirmÄ iÅ¡mokÄ panaudojo vaiko aprangai, bÅ«reliams, pramogoms, komunalinėms paslaugoms ir pan.

Kai gavo antrÄ iÅ¡mokÄ , apie tai informavo ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovė nereikalavo iÅ¡laidų padengimo, kadangi tie pinigai yra bÅ«tent vaiko. Nesutinka su tuo, jog ieÅ¡kovės teigimu, ji skiria didesnę sumÄ vaiko poreikių tenkinimui, negu, kad atsakovas. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų priedų matyti, jog ji vaiko poreikiams iÅ¡leido 322,56 Eur, kai vien vaiko iÅ¡mokų suma sudaro 350 Eur. Atsakovas per truputį trumpesnį laikotarpį vaiko poreikiams yra iÅ¡leidęs apie 500 Eur. Jo manymu bei atsižvelgiant į pateiktus kvitus, jis vaiko poreikiams iÅ¡leidžia didesnes sumas.

VisiÅ¡kai neketina atimti iÅ¡ ieÅ¡kovės vaiko gaunamų neįgalumo iÅ¡mokų. Kai buvo pradėję skyrybų procesÄ , visas bendras vaiko iÅ¡laidas raÅ¡ydavo į ataskaitÄ ir dalindavosi per pusę. Sutiktų taip daryti ir Å¡iuo metu, kadangi tokiu atveju nebÅ«tų jokio ginčo. Neketina trukdyti motinai bendrauti su savo sÅ«numi. Nurodo, jog jo namas yra visiÅ¡kai netoli nuo ieÅ¡kovės namų, apie 200–300 metrų atstumu. Jei ieÅ¡kovė sutiktų perimti jų bendrÄ automobilį, tuomet atsakovas sutiktų įsigyti sau kitÄ .

Šalių prašymai atmestini. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, tarp Å¡alių kilęs ginčas iÅ¡ esmės nesprendžiamas, neatliekamas įrodymų vertinimas, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Šeimos bylose bei šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiÅ¡kai yra siekiama užtikrinti tinkamÄ nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugÄ , taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iÅ¡ jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo iÅ¡laikymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamÄ pagrindÄ â€“ aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas teismas Å¡eimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iÅ¡ jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų.

Å i laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobÅ«džio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas iÅ¡nagrinės bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumÄ jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotÄ sprendimÄ , ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas.

Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais iÅ¡gyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalÄ , o Å¡eimos bylose bei apskritai Å¡eimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Asmeniui, praÅ¡ančiam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo bÅ«tinybę ir kad jų nepritaikius, bus pažeisti vaiko ar vieno iÅ¡ sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir bÅ«tinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama, pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

Teismui bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Abi Å¡alys pareiÅ¡kė reikalavimus dėl laikinos vaiko S. G. gyvenamosios vietos nustatymo. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir gali bÅ«ti taikomas esant aplinkybių visetui:

1) tėvai gyvena skyriumi;

2) vieno iÅ¡ tėvų elgesys, gyvenimo bÅ«das kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sÄ lygų vaikui augti ir vystytis. Å i laikinoji apsaugos priemonė yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio ir jos taikymÄ pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iÅ¡ tėvų pusės (Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2470-273/2016). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2019 m. liepos 23 d. sprendime byloje Å . prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 21243/17) pripažino, jog Lietuvos Respublika pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį (teisę į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad nacionalinės priemonės, trukdančios tėvo ir vaiko bendravimui, prilygsta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. saugomos teisės apribojimui. Sprendime nurodyta, kad Lietuvos teismų sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriais buvo nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su motina, padėjo stiprinti vaiko prisiriÅ¡imÄ prie motinos gyvenamosios vietos ir padidino tikimybę, kad bÅ«tent Å¡i gyvenamoji vieta ir taps nuolatinė, siekiant užtikrinti stabilų vaiko gyvenimÄ .

Teismas nurodė, jog tokio pobÅ«džio bylose Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. reikalauja, kad nacionaliniai teismai nuodugniai įvertintų visÄ Å¡eimos situacijÄ , o pareiÅ¡kėjo atveju sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimti, nenagrinėjant jo argumentų. Tie sprendimai po kiek laiko nulėmė galutinį bylos rezultatÄ , kai pareiÅ¡kėjo argumentai jau buvo nebesvarbÅ«s. Nors teismų sprendimai nebuvo savavaliÅ¡ki ar akivaizdžiai nepagrįsti, tačiau veiksmingas Å¡eimos gyvenimo gerbimas reikalauja, jog bÅ«simi tėvo ir vaiko santykiai bÅ«tų nustatyti atsižvelgiant į aktualias, o ne praeityje buvusias aplinkybes.

IeÅ¡kovė patikslintame praÅ¡yme nurodė, jog atsakovas prieÅ¡ jÄ jau ilgai naudojo psichologinį smurtÄ , o visai nesenai tai peraugo net į garsinimus fiziniu smurtu („prismaugti“ miegant), naudojo technines jos sekimo priemones. IeÅ¡kovės atstovas posėdyje paaiÅ¡kino, kad, nepritaikius praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės, grėsmė vaiko interesams pasireiÅ¡kia tuo, kad:

1) atsakovas gali pateikti praÅ¡ymÄ dėl vaiko pinigų, kuriuos Å¡iuo metu gauna ieÅ¡kovė, mokėjimo jam (pagal jo praÅ¡ymÄ vaiko neįgalumo iÅ¡moka Å¡iuo metu jau yra mokama jam) ir taip ieÅ¡kovei bus apribota galimybė disponuoti Å¡iais pinigais;

2) atsakovas gali trukdyti ieÅ¡kovei bendrauti su vaiku, nes jau yra pardavęs bendrÄ Å¡alių automobilį, kuriuo ieÅ¡kovė atvykdavo pasiimti vaiko. Abi Å¡alys nurodė, jog Å¡iuo metu jie sutaria dėl tokios bendravimo su sÅ«numi Simu tvarkos: vaikas vienodÄ laikÄ (po vienÄ savaitę) praleidžia su abiem tėvais. Taigi, nuo Å¡alių gyvenimo skyriumi pradžios vaikas faktiÅ¡kai gyvena tiek su ieÅ¡kove, tiek su atsakovu. IÅ¡ iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pateikto vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akto (DOK-127593 priedas) matyti, jog vaikui taip bendrauti su tėvais tinka, jis norėtų gyventi ir praleisti laikÄ su abiem tėvais vienodai, su abiem tėvais sutaria gerai.

IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos iÅ¡vadoje (toliau – IÅ¡vada), kuriÄ atstovė posėdyje palaikė, nurodyta, kad abu tėvai sudaro tinkamas sÄ lygas vaiko poreikiams tenkinti. Institucija padarė iÅ¡vadÄ , jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su bet kuriuo iÅ¡ tėvų neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Å alys pateikė charakteristikas, kuriose nurodyta, kad abu tėvai rÅ«pinasi vaiku, jo mokymusi. Abi Å¡alys pateikė mokėjimo dokumentus, kuriais įrodinėja iÅ¡laidas vaiko poreikiams tenkinti, taigi vaiko poreikius Å¡iuo metu tenkina abu tėvai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡ioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog vieno iÅ¡ tėvų elgesys, gyvenimo bÅ«das kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sÄ lygų vaikui augti ir vystytis. IeÅ¡kovės argumentai, susiję su atsakovo elgesiu jos atžvilgiu (psichologinio smurto prieÅ¡ jÄ bei sekimo priemonių naudojimas), yra susiję su pačios ieÅ¡kovės, o ne Å¡alių nepilnamečio vaiko, teisių ar interesų galimu pažeidimu.

IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių grėsmės vaiko saugumui egzistavimÄ . Laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra skirta nepilnamečio vaiko, o ne jo tėvų, interesams apsaugoti. Tiek CK, tiek CPK numato kitas laikinÄ sias apsaugos priemones, kurių paskirtis – laikina vieno iÅ¡ vaiko tėvų teisių ir interesų apsauga, tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ių priemonių taikyti nereikalaujama. IeÅ¡kovės argumentai, susiję su vaikui skirtų iÅ¡mokų mokėjimu, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo grėsmei vaiko interesams konstatuoti.

Pati ieÅ¡kovė posėdyje pripažino, jog valstybės mokamų iÅ¡mokų paskirtis – iÅ¡ dalies tenkinti vaiko poreikius. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog vaiko poreikius iÅ¡ gaunamų pajamų tenkina abu tėvai. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , aplinkybė, kuris iÅ¡ tėvų gaus valstybės mokamas iÅ¡mokas ir iÅ¡ jų tenkins vaiko poreikius, neturi reikÅ¡mės. IeÅ¡kovės interesas gauti visas arba dalį Å¡ių iÅ¡mokų, jai įrodžius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, gali bÅ«ti ginamas taikant kitas laikinÄ sias apsaugos priemones.

IeÅ¡kovės argumentas, jog atsakovas gali trukdyti jai bendrauti su vaiku, kadangi jis yra pardavęs santuokoje įgytÄ transporto priemonę, kuria ieÅ¡kovė iki tol naudojosi, teismo vertinimu, yra nepagrįstas. IeÅ¡kovė posėdyje pripažino, jog atstumas tarp Å¡alių esamų gyvenamųjų vietų yra apie 350 metrų. Be to, atsakovas posėdyje sutiko nuvežti vaikÄ bendravimui su ieÅ¡kove į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Abi Å¡alys pripažino, jog Å¡iuo metu dėl bendravimo su vaiku tvarkos joms pavyksta susitarti ir dėl to ginčų tarp jų nekyla.

Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog Å¡ioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo esamÄ ar bÅ«simÄ trukdymÄ vaikui bendrauti su ieÅ¡kove pagal Å¡alių sutartÄ bendravimo tvarkÄ , tokiu bÅ«du kenkiant vaiko interesams. Atsakovo praÅ¡ymas nustatyti laikinÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo yra grindžiamas argumentais, susijusiais su netinkama vaiko aplinka – atsakovo manymu, vaikui bÅ«tų žalinga augti kartu su T. S. jo namuose, kur jis perimtų Tomo gyvenimo bÅ«dÄ , atsainų požiÅ«rį į Å¡eimÄ ir į vaikus.

Be atsakovo samprotavimų, teismui nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių tai, kad bendravimas su ieÅ¡kovės aplinkos žmonėmis kenktų vaiko doroviniam vystymuisi, teisėms ar interesams. Tokios grėsmės nenurodo ir iÅ¡vadÄ teikianti institucija. Atsakovo samprotavimai apie asmens T. S. požiÅ«rį į Å¡eimÄ ir į vaikus pagrįsti iÅ¡ esmės tik paties atsakovo subjektyviu aplinkybių vertinimu. Pažymėtina, jog santuokos nutraukimas ar asmenų gyvenimas skyriumi patys savaime nelaikomi nei neteisėtais, nei ydingais moraliniu požiÅ«riu veiksmais.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas sutinka su tokia bendravimo su vaiku tvarka, pagal kuria vaikas su ieÅ¡kove praleidžia kas antrÄ savaitę dabartinėje ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje ir aplinkoje. Todėl atsakovo argumentus, susijusius su tariama grėsme vaiko interesams, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys neįrodė aplinkybės, jog nenustačius laikinos vaiko gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų, gali nukentėti vaiko interesai, todėl jų praÅ¡ymai dėl Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmestini.

Šios priemonės taikymas šioje proceso stadijoje taip pat gali pakenkti tebevykstančiam ikiteisminės mediacijos procesui. Be to, atsakovas šioje byloje nereiškia ieškinio ir posėdyje paaiškino, jog to daryti jis neketina. Laikinosios apsaugos priemonės, negali būti taikomos nesant pareikšto ar būsimo (ketinamo reikšti) ieškinio, nes jos taikomos, kol bus priimtas teismo sprendimas pagal pareikštus materialiuosius reikalavimus (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo Viena iš šeimos bylose galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Å i laikinoji apsaugos priemonė yra skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu; vaiko laikinas iÅ¡laikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius vaiko poreikius maistui, bÅ«stui, sveikatai, ugdymui. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nepilnamečiam vaikui S. G. 350 Eur laikinÄ iÅ¡laikymÄ kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo praÅ¡ymo teismui pateikimo iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos, bei skirti ieÅ¡kovę iÅ¡ atsakovo priteisto laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise.

Savo pirminiame prašyme ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymo našta tenka motinai, nes tėvas reguliaraus išlaikymo vaikui neteikia. Prašymų nagrinėjimo metu abi šalys pateikė įrodymus, patvirtinančius jų turėtas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti. Nėra ginčo dėl to, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas tenkina vaiko kasdienius poreikius maistui bei gyvenamajam būstui vaiko bendravimo su jais laikotarpiu. Vaikas yra aprūpintas mokymosi bei kitomis priemonėmis, tenkinami jo poreikiai laisvalaikiui, pramogoms, žaislams, sveikatos priežiūrai.

Iš šalių pateiktų įrodymų šioje proceso stadijoje negalima daryti išvados, jog ieškovės išlaidos vaikui šiuo metu yra didesnės nei atsakovo. Abi šalys yra dirbančios ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas: ieškovės gaunamas pajamas sudaro vidutiniškai 2 700 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), atsakovo gaunamas pajamas vidutiniškai sudaro 4 500 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Ieškovė aiškiai nenurodo, kokie konkrečiai vaiko S. G. poreikiai šiuo metu lieka nepatenkinti ar gali būti nepatenkinti ateityje dėl to, kad iš atsakovo vaikui nebus priteistas laikinas išlaikymas.

Be to, pažymėtina, jog ieÅ¡kovės atstovas posėdyje paaiÅ¡kino, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1 015,92 Eur suma, tuo tarpu iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei ieÅ¡kovė nurodė, jog gaunamų vaiko pinigų ir vaiko neįgalumo iÅ¡mokos (apie 300 Eur) vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ esmės pakanka, jeigu nėra didesnių pirkinių (žr. IÅ¡vadÄ ). Pažymėtina, jog Å¡alių santuoka nėra nutraukta ir Å¡iuo metu nepareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo.

Teismui nepateikti įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, jog šalių pinigai, iš kurių tenkinami vaiko poreikiai, yra asmeninis jų turtas ir jiems netaikoma bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 6.67 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių santuokos nutraukimo byla šiuo metu nėra iškelta, nes teismui nepateiktas ieškinys ar bendras šalių prašymas dėl santuokos nutraukimo.

Å alims tenkinant vaiko poreikius iÅ¡ bendrų pinigų, nėra reikÅ¡minga tai, kuris iÅ¡ jų tų bendrų pinigų iÅ¡leidžia daugiau, nes, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, preziumuojama, jog tie pinigai priklauso abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis. Taigi, ieÅ¡kovei neįrodžius aplinkybės, jog nepritaikius reikalaujamos laikinosios apsaugos priemonės gali kilti grėsmė vaiko interesams, t. y. gali bÅ«ti nepatenkinti vaiko S. G. poreikiai, praÅ¡ymas taikyti Å¡iÄ priemonę netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 147 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsniu, 290–291 straipsniais n u t a r i a : atmesti ieÅ¡kovės J.

G. ir atsakovo R. G. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėjas Sergej Lebedev