2024-05-22 Nr. AB-8197-3-66-3-00038-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-30-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00038-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.2; 5.4; 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos M. S. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja M. S. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. gegužės 20 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) išreikalauti iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, VRK) paaiškinimą dėl Lietuvos piliečių ir rinkėjų skaičiaus sąrašuose ženklaus neatitikimo ir duomenų tarp abiejų duomenų bazių (piliečių pagal asmens kodą ir rinkėjų pagal asmens kodą) patikrinimo aktą; jei faktai pasitvirtintų, panaikinti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus tose apylinkėse, kuriose bus užfiksuotas neatitikimas; 2) pareikalauti, kad Komisija priimtų dokumentus dalyvauti rinkimuose po 2024 m. gegužės 7 d. pagal Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas rinkimų į Europos Parlamentą taisykles, kurioms Lietuvos Respublikos atstovai pritarė ir kurios privalo įsigalioti nuo 2024 metų rinkimų į Europos Parlamentą.

Pareiškėja skunde teigė, jog ji 2024 m. gegužės 8 d. ir 19 d. išsiuntė atsakovui paklausimus, tačiau, susipažinus su patvirtintais Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatais, tapo aišku, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos pateiktus paklausimus ir duomenis. Paklausimų esmė yra tai, kad Lietuvos piliečių skaičius galutiniame pirmojo rinkimų turo rezultatų protokole yra žymiai didesnis nei Valstybinės duomenų agentūros pateiktame Lietuvos piliečių, kuriems 2024 m. sausio 1 d. turėjo sukakti arba jie jau buvo sulaukę 18 metų amžiaus, skaičius, t. y. rinkėjų sąrašuose buvo 55 318 daugiau asmenų negu faktiškai buvo Lietuvos piliečių, užsiregistravusių balsuoti Lietuvoje ir užsienyje. Pareiškėja taip pat kreipėsi į Komisiją su prašymu išaiškinti rinkimų į Europos Parlamentą tvarką, nes Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso pataisas, suderintas su Europos Sąjungos rinkimų į Europos Parlamentą nuostatomis, priėmė 2024 m. gegužės 7 d., jas dar turėjo pasirašyti prezidentas, bet Komisija politinės kampanijos dalyvių rinkimams į Europos Parlamentą registraciją baigė 2024 m. kovo 18 d. ir vėliau nebuvo galima registruotis dalyvauti šiuose rinkimuose.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą bei laikytis teismų kompetencijos taisyklių.

Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja kreipėsi į Komisiją su 2024 m. gegužės 8 d. prašymu, prašydama: 1) paaiškinti neatitikimus ir viešai pateikti Lietuvos piliečių rinkėjų, dalyvaujančių Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose ir referendume, skaičių pagal rinkimų apylinkes, taip pat viešai pateikti užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių skaičių pagal valstybes bei informaciją, kiek iš jų užsiregistravo balsuoti paštu ir kitoje šalyje; 2) pateikti informaciją, kokiu laikotarpiu norintieji kandidatuoti į Europos Parlamentą gali pateikti dokumentus pagal šias nuostatas, taip pat nuomonę, ar yra teisėta tai, kad Komisija paskelbė kandidatus į Europos Parlamentą anksčiau nei buvo priimtas Rinkimų kodeksas, suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

Iš pareiškėjos skundo argumentų ir prie jo pridėtų dokumentų galima suprasti, kad pareiškėja, siekdama pasinaudoti teise gauti informaciją iš valstybės institucijos, kreipėsi į atsakovą su 2024 m. gegužės 8 d. prašymu, tačiau ji iki šiol negavo atsakymo į šį prašymą. Taigi, pareiškėja skundo pirmuoju reikalavimu kelia ginčą dėl valstybinio administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.).

Vertindama pareiškėjos skundo pirmojo reikalavimo pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 124 straipsnio 1 dalis nustato, kad Rinkimų kodekse, Referendumo konstituciniame įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Pagal ABTĮ 20 straipsnio 1 dalį Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai sprendžia bylas: dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 p.); dėl Rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų (9 p.). ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl VRK sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Rinkimų kodekso 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VRK gautą skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai šiame kodekse nustatyta kitaip. Pagal Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalį, sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai yra: 1) skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą – per 2 dienas, bet ne vėliau kaip rinkimų dieną; 2) skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės – per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos; 3) skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas. Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalis nustato, kad VRK sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų, taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. VRK sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra pabrėžęs, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai (vienintelei) instancijai, skundžiamas ne bet koks VRK neveikimas, o tik toks VRK neveikimas, kuris yra aiškiai įvardytose srityse, – kai nėra priimami sprendimai Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, taip pat sprendimai dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo ir rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo (žr., pvz., 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-10-629/2024, 2024 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-15-815/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo dalį pagal reikalavimą – išreikalauti iš Komisijos paaiškinimą dėl Lietuvos piliečių ir rinkėjų skaičiaus sąrašuose ženklaus neatitikimo ir duomenų tarp abiejų duomenų bazių (piliečių pagal asmens kodą ir rinkėjų pagal asmens kodą) patikrinimo aktą – konstatuoja, jog toks inicijuojamas ginčas negali būti laikomas susijusiu su Komisijos neveikimu, skundžiamu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, dėl to toks skundas (jo dalis) nepriskirtinas šiam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėjai paaiškinama, jog ji dėl Komisijos neveikimo, kuris pasireiškia kaip vilkinimas pateikti atsakymą į jos 2024 m. gegužės 8 d. prašymą, gali kreiptis į Regionų administracinį teismą (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad su šiuo reikalavimu nurodytas prašymas – jei faktai pasitvirtintų, panaikinti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus tose apylinkėse, kuriose bus užfiksuotas neatitikimas, – yra neaiškus, ir jis laikytinas prašymu VRK, kuri jį turėtų nagrinėti ir tenkinti pasitvirtinus faktams dėl žymaus rinkėjų skaičiaus neatitikimo sąrašuose, kadangi jo (prašymo) nėra pagrindo vertinti kaip skundo, reiškiamo teisme, reikalavimo: Rinkimų kodekso antrojo skirsnio, reglamentuojančio rinkimų ginčus dėl balsų skaičiavimo rezultatų, rinkimų rezultatų ir įgaliojimų, normos, be kita ko, nustato: rinkimų ginčus dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų sprendžia rinkimų komisijos šiame straipsnyje nustatyta tvarka pagal suinteresuotų asmenų skundus.

Skundas dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų – motyvuotas rašytinis kreipimasis į rinkimų komisiją, surašiusią balsų skaičiavimo protokolą. Skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų gali paduoti rinkimų stebėtojas, atstovas rinkimams, kandidatas, politinė organizacija, iškėlę kandidatą ar kandidatų sąrašą rinkimuose, dėl kurių balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų yra skundžiamasi (Rinkimų kodekso 188 str. 1–3 d.); skundus dėl rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo ar balsų skaičiavimo rezultatų nagrinėja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija.

Skundus dėl apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, balsų skaičiavimo rezultatų ir balsų perskaičiavimo nagrinėja Vyriausioji rinkimų komisija. Skundas dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų paduodamas per 24 valandas nuo rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo surašymo ar atitinkamo rinkimų komisijos veiksmo atlikimo dienos. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jų gavimo dienos. Vyriausioji rinkimų komisija visus skundus dėl balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatų išnagrinėja iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos (Rinkimų kodekso 189 str. 1–3 d.).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad aptartas prašymas (panaikinti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus tose apylinkėse, kuriose bus užfiksuotas neatitikimas) yra reiškiamas ne Rinkimų kodekso 188 straipsnio 3 dalyje aptarto subjekto ir ne Rinkimų kodekso 189 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl skundo dalies pagal kitą reikalavimą – pareikalauti, kad Komisija priimtų dokumentus dalyvauti rinkimuose po 2024 m. gegužės 7 d. pagal Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas rinkimų į Europos Parlamentą taisykles, kurioms Lietuvos Respublikos atstovai pritarė ir kurios privalo įsigalioti nuo 2024 metų rinkimų į Europos Parlamentą, – priimtinumo, nurodo, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, jog ji kreipėsi į Komisiją, prašydama atlikti būtent tokius veiksmus, kurie nurodyti skundo reikalavime, ir kad Komisija atsisakė atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus arba vilkina tokio prašymo nagrinėjimą, dėl ko toks reikalavimas nėra nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.): ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia tik viešojo administravimo srities ginčus, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinis teismas nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, administracinis teismas priima nagrinėti suinteresuotų subjektų skundus ir nagrinėja administracines bylas, kai yra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas ginčus viešojo administravimo srityje, pats viešojo administravimo funkcijų nevykdo (šiuo aspektu žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-951/2007, 2023 m. sausio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-6-1047/2023, 2023 m. sausio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-2-629/2023).

Kaip minėta, paprastai teismui gali būti skundžiami ir viešojo administravimo subjekto veiksmai, ir jo neveikimas. Kai viešojo administravimo subjektas neatlieka jam pagal kompetenciją priskirtų atlikti veiksmų, atsisako ar vilkina juos atlikti, tokiu atveju suinteresuotas subjektas gali kreiptis į teismą ir reikšti savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Nesant atitinkamo viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti ar atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus, priskirtus jam pagal kompetenciją, nėra galimas ir minėto skundo reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes tokiu atveju tarp ginčo šalių dar nėra kilusio ginčo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-320-261/2020). Todėl, kreipiantis į teismą ir prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, teismui turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad viešojo administravimo subjektas neatliko tam tikrų veiksmų (vilkinimas) ir (ar) atsisakė juos atlikti atsisakė atlikti (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-629/2020). Nesant atitinkamo viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti ir (ar) atsisakymo atlikti suinteresuoto subjekto prašomus atlikti veiksmus, negalimas ir tokio asmens skundo reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes tarp ginčo šalių dar nėra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-261/2020).

Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos skundas yra nepriimtinas nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 ir 2 punktais, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjos M. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas