fbfcc920-2a96-482c-b584-c7b094bf41dc · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                Administracinė byla Nr. ATP-131-309/2017                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00056-2017-5                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                            2.12.2., 3.26.1.

                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS    N U T A R T I S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        2017 m. gegužės 12 d.        Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas              teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal S. L. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties.

Teismas n u s t a t ė:             Administracinės komisijos prie Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu S. L. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį nubaustas 42 Eur bauda už tai, kad 2016 m. spalio 12 d. 19 val. (duomenys neskelbtini), vykusio susirinkimo metu savavaliÅ¡kai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamÄ teisę, t. y. paėmė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkime naudotus dokumentus ir, bendrijos pirmininkei O.

G. L. pareikalavus, jų negrÄ Å¾ino, nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, S. L. jį apskundė Å iaulių apylinkės teismui. Å iaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi S. L. skundÄ dėl Administracinės komisijos prie Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo atmetė, patikslino Å¡io nutarimo dalis, susijusias su 2016 m. spalio 12 d. vykusio susirinkimo pavadinimu, O. G. L. pareigų (funkcijų) susirinkime atlikimu, paimtų ir negrÄ Å¾intų dokumentų kiekiu ir jų pavadinimu.

Teismas nustatė, kad S. L. 2016 m. spalio 12 d. 19 val. butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime savavaliÅ¡kai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamÄ teisę, o bÅ«tent: paėmė 21 „bendrijos narių balsavimo raÅ¡tu biuletenį“ ir, pareikalavus bendrijos pirmininkei bei susirinkimo organizatorei O. G. L., jų negrÄ Å¾ino, nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Teismas taip pat tenkino nukentėjusiosios O.

G. L. praÅ¡ymÄ ir priteisė jai iÅ¡ S. L. 500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, o S. L. praÅ¡ymÄ priteisti jam iÅ¡ valstybės 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atmetė. Apeliaciniu skundu S. L. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimÄ bei Administracinės komisijos prie Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad 2016 m. lapkričio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas nesilaikant ATPK 260 straipsnio reikalavimų: jame nenurodyti įstatymai, kurių nustatytos tvarkos jis nevykdė, t. y. vykdė savo tariamÄ teisę, nenurodyta, kokius dokumentus jis paėmė savavaliÅ¡kai.

Pažymi, kad formuluojant kaltinimÄ turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, sudarančios bÅ«tinuosius inkriminuojamos veikos požymius, o Å¡iuo atveju 2016 m. lapkričio 15 d. protokole jos nenurodytos. Teigia, kad netinkamai suformuluotas kaltinimas sutrukdė jam tinkamai realizuoti teisę į gynybÄ . Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje bandė tikslinti kaltinimÄ , tačiau taip ir liko neaiÅ¡ku, kÄ teismas konkrečiai patikslino. Taip teismas pažeidė jo teises į gynybÄ , pažeidė teisę gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Tai rodo akivaizdų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes jam (S. L.) nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡sakyti savo pozicijos (ATPK 272 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 577 straipsnis). Teigia, kad teismas suformulavo jam kaltinimÄ savo sprendime (nutartyje), o ne pakeitė nuorodÄ Ä¯ kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ teisės aktÄ , numatantį atsakomybę už pažeidimÄ .Apeliantas taip pat pažymi, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn turi bÅ«ti nustatyti visi bÅ«tinieji administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji (įskaitant ir kaltę) požymiai, nesant nors vieno iÅ¡ jų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, ANK 591 straipsnis).

Kartu atkreipia dėmesį, kad veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 straipsnį bÅ«tina nustatyti veikos teisėtumÄ , t. y. ar asmuo savo tariamÄ ar tikrÄ jÄ teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavaliÅ¡kai. Tai yra vienas iÅ¡ bÅ«tinų savavaldžiavimo objektyviųjų požymių, kuris susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis Nr.N17- 101/2007).

ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitÄ teisės aktÄ , t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, bÅ«tina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nepakanka formaliai iÅ¡vardinti pažeistas teisės normas, tačiau bÅ«tina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais bÅ«tent veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).Skunde taip pat nurodoma, kad 2016 m. spalio 12 d. vykusio susirinkimo metu O.

G. L. pateikus balsavimo raÅ¡tu biuletenius, kilo abejonių, ar Å¡ie biuleteniai atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. Dl-895 redakcija) patvirtinto butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu, priimant sprendimus, tvarkos apraÅ¡Ä , kuriame aiÅ¡kiai nurodoma, kaip balsavimas vykdomas raÅ¡tu. TÄ kart susirinkimui vadovavo iÅ¡rinktas susirinkimo pirmininkas E. K., įvertinus pateiktus biuletenius buvo nuspręsta balsavimÄ raÅ¡tu laikyti neįvykusiu, o biuletenius pridėti prie susirinkimo protokolo.

S. L. tvirtinimu, susirinkimo metu balsavimo raÅ¡tu biuleteniai jam buvo perduoti, jis pats Å¡ių biuletenių nepasiėmė, nusprendus juos pridėti prie susirinkimo protokolo, jie liko pas jį. Susirinkimo pirmininko praÅ¡ymu jis atspausdino įvykusio susirinkimo protokolÄ ir biuletenius pridėjo prie Å¡io protokolo. Jokių savavaliÅ¡kų veiksmų jis neįvykdė, dokumentus pridėjo prie susirinkimo protokolo, susirinkimui vadovavęs susirinkimo pirmininkas jam nenurodė kam nors perduoti Å¡iuos dokumentus.

Teigia, kad jis jokių įstatymų reikalavimų nepažeidė, neatliko jokių tyčinių veiksmų, taigi administracinio teisės pažeidimo numatyto, ATPK 188 straipsnyje, nepadarė. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors iÅ¡laidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kompensavimas reglamentuotas ATPK 279 straipsnyje, tačiau teismas, priteisdamas O. G. L. patirtas advokato atstovavimo iÅ¡laidas, vadovavosi ANK 666 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 ir 106 straipsniais.

Mano, kad Å¡iuo atveju iÅ¡ jo O. G. L. neturi bÅ«ti priteistos iÅ¡laidos, pastarosios turėtos advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti taikomos BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatos.    Atsiliepimu į S. L. apeliacinį skundÄ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius praÅ¡o palikti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistÄ , S. L. skundo netenkinti. Atsiliepimu į S. L. apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios O. G. L. atstovas advokatas G. M. praÅ¡o: palikti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti; priteisti O.

G. L. iÅ¡ S. L. bylinėjimo iÅ¡laidas, jos turėtas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad 2017 m. kovo 6 d. vykusio teismo posėdžio metu pats S. L. nurodė, kad savininkų susirinkime naudotus dokumentus – bendrijos narių balsavimo raÅ¡tu biuletenius – jis pasiėmė, nes siekė juos perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigoms kaip jų suklastojimo įrodymÄ . Taigi darytina iÅ¡vada, kad S. L. įgyvendino savo tariamÄ teisę baudžiamojo proceso tvarka (renkant įrodymus ir juos tiriant) nustatyti balsavimo raÅ¡tu biuletenių neteisėtumÄ , nors baudžiamojo proceso teisės normos tokio proceso apskritai nereglamentuoja, o jis pats neturi jokių įgalinimų tokių ar panaÅ¡ių į juos veiksmų vykdymui.

Be to, tai, kad S. L. teismui nurodė, jog neketina dėl ginčo biuletenių kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka, nes tam neturi lėšų, patvirtina, jog pastarasis žinojo, kokios tvarkos pažeidimu jis yra kaltinamas, o tai taip pat reiÅ¡kia, kad jam nebuvo užkirsta galybė pasinaudoti visomis gynybos priemonėmis, nurodytomis ATPK 272 straipsnyje (ANK 577 straipsnyje). Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad S. L., iÅ¡girdęs, kokiÄ konkrečiai tvarkÄ yra pažeidęs, neprašė teismo atidėti bylos nagrinėjimo ir nenurodė, kad jam reikalingas papildomas laikas pasirengti gynybos strategijai, to neprašė ir pastarojo gynėjas.

Kartu atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad viso bylos nagrinėjimo metu buvo aiÅ¡ku, kurių dokumentų, naudotų gyvenamojo daugiabučio namo butų savininkų susirinkime, pagrobimu S. L. buvo kaltinamas – jis pats teikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl kiekvieno iÅ¡ paimtų dokumentų (tiek balsavimo raÅ¡tu biuletenių, tiek ir susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡o), todėl vien tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, nutarime ir nutartyje atskirai neiÅ¡vardinti visų dokumentų pavadinimai, nereiÅ¡kia, kad kaltinimas suformuluotas netinkamai.

Atsiliepime pažymima, kad nukentėjusioji O. G. L. susirinkime dalyvavo ne tik kaip vieno iš daugiabučio namo butų savininkė, daugiabučio namo bendrijos pirmininkė, bet ir kaip balsavimo organizatorė, kuriai, vadovaujantis Aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. Dl-251 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.9 punkto pagrindu, turi būti perduodami balsavimo raštu biuleteniai, kurie vėliau turėtų būti suskaičiuojami balsų skaičiavimo komisijos.

Dėl S. L. veiksmų Å¡ie susirinkimo organizatorės veiksmai nebegalėjo bÅ«ti atlikti, taigi jai buvo sutrukdyta vykdyti savo pareigas. S. L. apeliacinis skundas netenkinamas. ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ , nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymÄ savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Ä®gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Ä®statymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y.

įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas Å¡iuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų. Remiantis ATPK 10 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba, nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti.

Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimÄ , gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka prieÅ¡ingÄ teisei elgesio variantÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-102/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais apie jo suvokimÄ darant veikÄ , bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2014, 2AT-19-677/2015, 2AT-66-697/2015).Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 12 d. vyko pakartotinis daugiabučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimas, kurį organizavo O.

G. L. – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkė, o kartu – ir bendrijos valdybos pirmininkė (daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2015 m. lapkričio 17 d., 40.2 punktas). O. G. L. į susirinkimÄ atsinešė bendrijos narių balsavimo raÅ¡tu biuletenius, kurių blankus anksčiau buvo parengusi ir iÅ¡dalinusi butų gyventojams, ir juos pasidėjo ant stalo. Susirinkimo metu turėjo bÅ«ti iÅ¡rinkta komisija Å¡iems biuleteniams suskaičiuoti.

Tačiau S. L. savo veiksmais ne tik sužlugdė susirinkimÄ , bet ir pasiėmė susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡Ä bei 21 biuletenį, nuo skelbimų lentos pasiėmė skelbimÄ . Nors O. G. L. prašė paimtus dokumentus grÄ Å¾inti, S. L. jų negrÄ Å¾ino. Pats S. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis paėmė „<...> bendrijos narių balsavimo raÅ¡tu biuletenius, jų buvo 21 vnt., taip pat skelbimÄ (kvietimÄ Ä¯ susirinkimÄ ); susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡Ä ; susirinkimo juodraÅ¡tį“ – iÅ¡ viso paėmė 24 lapus (b. l. 58–59).

IÅ¡ bylos matyti, kad nors O. G. L. prašė jai minėtus dokumentus grÄ Å¾inti, S. L. Å¡io praÅ¡ymo nepaisė, dokumentus O. G. L. jis grÄ Å¾ino tik 2016 m. lapkričio 15 d. policijos komisariate. Dokumentų perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, buto ir kitų patalpų bendrasavininkas S. L. perduoda, o daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos valdybos pirmininkė – bendrijos pirmininkė G. L. priima: daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos butų savininkų pakartotinio 2016 m. spalio 12 d. susirinkimo protokolÄ Â Nr. (duomenys neskelbtini); daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos butų savininkų pakartotinio 2016 m. spalio 12 d. susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡Ä ; daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos butų savininkų pakartotinio 2016 m. spalio 12 d. susirinkimo kvietimÄ ; daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos butų savininkų pakartotinio 2016 m. spalio 12 d. susirinkimo bendrijos narių balsavimo raÅ¡tu 21 biuletenį (b. l. 31).

SkundÄ nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad S. L. 2016 m. spalio 12 d. 19 val. butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime savavaliÅ¡kai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamÄ teisę – paėmė 21 bendrijos narių balsavimo raÅ¡tu biuletenį ir, pareikalavus bendrijos pirmininkei bei susirinkimo organizatorei O. G. L., jų negrÄ Å¾ino, nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Å iais veiksmais S. L. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 188 straipsnyje.

Akivaizdu, kad S. L. suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Å iame kontekste taip atkreipiamas dėmesys, kad savo 2016 m. lapkričio 14 d. paaiÅ¡kinime S. L. nurodė, jog nepamena, kaip pas jį atsirado „<...> nelegalÅ«s biuleteniai dėl balsavimo raÅ¡tu <...>“, tačiau, kadangi Å¡ie dokumentai jam be kita ko buvo reikalingi kaip įrodymai siekiant įrodyti daugiabučio namo pirmininkės netinkamÄ veiklÄ , jis dokumentus pasiliko kaip daiktinį įrodymÄ (byla ROIK: 16063262667).

Å i aplinkybė taipogi patvirtina, kad S. L. veikė nesÄ Å¾iningai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos – siekdamas, kad O. G. G. atžvilgiu bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas jis turėjo galimybę pasinaudoti teise praÅ¡yti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų paimti jo manymu svarbius, įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinčius, jam nepriklausančius dokumentus, o ne savavaliÅ¡kai vykdyti savo tariamÄ teisę siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Sutiktina su apelianto argumentu, kad 2015 m. lapkričio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) tiksliai nenurodyta, kokius konkrečiai dokumentus jis savavaliÅ¡kai paėmė, tačiau sutikti su apeliantu, kad tai sutrukdė jam žinoti, kuo jis kaltinamas ir tinkamai realizuoti teisę į gynybÄ , nėra jokio pagrindo.

Akivaizdu, kad S. L. žinojo, kokius dokumentus jis paėmė, juo labiau, kad Å¡iuos dokumentus jis 2016 m. lapkričio 15 d. grÄ Å¾ino O. G. L., be to, ir teismo posėdyje patvirtino, kad iÅ¡ viso buvo paėmęs 24 lapus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje patikslino Administracinės komisijos prie Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo dalis, susijusias su 2016 m. spalio 12 d. vykusio susirinkimo pavadinimu, O. G. L. pareigų (funkcijų) susirinkime atlikimu, paimtų ir negrÄ Å¾intų dokumentų kiekiu ir jų pavadinimu, nelaikytina esminiu įstatymo pažeidimu.

Å i aplinkybė taip pat nėra pagrindas teigti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. IÅ¡ S. L. parodymų matyti, kad jis suprato, jog savo veiksmais pažeidžia įstatymo reikalavimus – į teisėjos klausimÄ atsakė, kad dėl jo manymu neteisėtų O. G. L. veiksmų į teismÄ civilinio proceso tvarka, ginčydamas bendrijos, kaip juridinio asmens įsteigimo, veiklos dokumentus nesikreipia todėl, kad neturi tam pinigų (b. l. 61). Tai dar kartÄ patvirtina, kad S. L. suprato, jog vieÅ¡Ä jį interesÄ jis privalo ginti laikydamasis įstatymų, tačiau juos ignoravo.

Taigi, apelianto skundo argumentas, kad jis nežinojo, kokių įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikė, t. y. vykdė savo tariamÄ teisę, atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. L. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisė į tinkamÄ teisinį procesÄ ir teisė į gynybÄ pažeistos nebuvo. Pagal ATPK 249 straipsnio 1 dalį administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos tvarkÄ nustato ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-677/2015).

Nors ATPK normomis nereglamentuojamas iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti klausimo sprendimas, tačiau BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimÄ , numatyta, kad, teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant ATPK ir BPK normas, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, laikytinos proceso iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlygintos.

Dėl to konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ S. L. nukentėjusiajai O. G. L. 500 Eur pastarosios turėtų proceso iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundÄ byloje padavė tik S. L. ir Å¡iame skunde be kita ko ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios O. G. L. interesais byloje, todėl ji buvo priversta kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos suraÅ¡ant atsiliepimÄ , nes atsiliepimo suraÅ¡ymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo raÅ¡ytiniame procese formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-746/2015) sprendžiama, kad nukentėjusiosios apeliaciniame procese turėtos 350 Eur iÅ¡laidos, kurias patvirtina sÄ skaita faktÅ«ra, suteiktų paslaugų ataskaita ir mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti atlygintos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsniu, 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, n u t a r i a :              Palikti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistÄ ir S. L. apeliacinio skundo netenkinti.  Priteisti iÅ¡ S. L. nukentėjusiajai O. G. L. 350 Eur iÅ¡laidų, jos turėtų advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti.              Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas                                                                              Zigmas Kavaliauskas