fbfcae0c-bdc8-499e-bcdf-1a837ab0a96a · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-2212-653/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35757-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.16.9; 2.6.29.3; 3.3.1.18.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) S. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo už akių pagal ieÅ¡kovo S. G. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys byloje „Ergo Insurance SE“, veikiantis per Lietuvos filialÄ , uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. G. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu (e. b. 1 t., b. l. 64–68) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės AB SEB banko 4 538,76 Eur nuostolių atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2015-08-06 su atsakove sudarė lizingo sutartį Nr. 2015-080026, kuria atsakovė suteikė finansavimÄ ieÅ¡kovo lizingo bÅ«du asmeniniams poreikiams tenkinti įsigyjamam automobiliui „Toyota Corolla Verso“ ir įsipareigojo apdrausti automobilį turto draudimu visÄ sutarties galiojimo laikotarpį. Pagal lizingo sutartį, bendra vartojimo kredito gavėjo mokėtina suma – 6 447,63 Eur, į kuriÄ Ä¯eina finansuojama suma (5 100 Eur), viso laikotarpio palÅ«kanos, administracinis mokestis ir turto draudimas. 2016-07-14 automobilis buvo pavogtas.

Kadangi automobilį turto draudimu buvo apdraudęs draudikas „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas, ieÅ¡kovas kreipėsi į šį draudikÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Draudikas atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tuo pagrindu, kad pagal turto draudimo sutartį draudimo apsaugai nuo vagystės reikalingas trečias apsaugos sistemų lygis, tačiau tokio apdraustame automobilyje nebuvo. Kadangi atsakovė tinkamai neinformavo ieÅ¡kovo apie Å¡iÄ turto draudimo sutarties sÄ lygÄ ir reikalavimÄ dėl trečio apsaugos sistemų lygio įrengimo automobilyje, ji padarė esminį lizingo sutarties pažeidimÄ , nes sudarydamas sutartį su atsakove ieÅ¡kovas tikėjosi ne tik įsigyti automobilį, bet ir gauti turto draudimo nuo vagysčių apsaugÄ .

Todėl 2017-04-06 praneÅ¡imu ieÅ¡kovas informavo atsakovę apie lizingo sutarties nutraukimÄ . Jeigu atsakovė bÅ«tų įvykdžiusi pareigÄ informuoti ieÅ¡kovÄ apie draudiko reikalavimus automobilio apsaugos sistemai, ieÅ¡kovas bÅ«tų pasirÅ«pinęs, kad automobilyje tokia sistema bÅ«tų sumontuota ir, įvykus automobilio vagystei, draudikas bÅ«tų iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , kuri bÅ«tų kompensavusi abiejų Å¡alių (ieÅ¡kovo ir atsakovės) nuostolius. Taigi, egzistuoja visos sÄ lygos, bÅ«tinos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti.

PraÅ¡omÄ priteisti nuostolių sumÄ sudaro ieÅ¡kovo pagal lizingo sutartį sumokėtos įmokos – 2 200 Eur pradinė įmoka ir 2 338,76 Eur įmokų pagal lizingo sutartį nuo 2015-08-06 iki 2017-05-22.

3. Trečiasis asmuo „Ergo Insurance SE“ atsiliepime į ieškinį (e. b. 1 t., b. l. 73–77) prašė ieškinį atmesti.

4. Atsiliepime nurodė, kad „Ergo Insurance SE“ neturėjo pareigos supažindinti ieÅ¡kovÄ su draudimo sÄ lygomis ir su ieÅ¡kovu faktiÅ¡kai nebendravo jokiais draudimo sÄ lygų klausimais. Pabrėžė, kad 2015-04-14 su atsakovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kuriÄ sutarties sÄ lygomis apibrėžta draudimo apsauga dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“ buvo suteikta laikotarpiui nuo 2015-08-06 iki 2018-08-05. Pažymėjo, kad žalos administravimo metu buvo nustatyta, jog minėtoje transporto priemonėje buvo sumontuotas tik nepriklausomas imobilizatorius, todėl ieÅ¡kovas buvo informuotas apie atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi pavogtame automobilyje nebuvo įrengtos pagal draudimo sutartį reikalaujamos apsaugos sistemos.

Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiÅ«ros departamento 2016-12-21 sprendime konstatuota, jog nėra duomenų, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“ vagystė nepagrįstai bÅ«tų pripažinta nedraudiminiu įvykiu, o už ieÅ¡kovo supažindinimÄ su informacijÄ , susijusiÄ su draudimo apsaugos sÄ lygomis, atsakingi buvo atsakovas ir UADBB „Aon Baltic“. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-21 sprendimu už akių (e. b. 1 t., b. l. 124–127) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 032,52 Eur nuostolių atlyginimÄ .

6. Teismas, nustatęs, kad ieškovas lizingo sutartį sudarė kaip vartotojas (savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio, o ne verslo poreikiams tenkinti), sprendė, kad ginčo atveju šalių santykiai teisiškai kvalifikuotini kaip išperkamoji nuoma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.503 str. 1 d.).

7. Teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų, nustatė, kad atsakovės neteisėtus veiksmus sudaro tai, jog ji neinformavo ieÅ¡kovo apie draudiko reikalaujamÄ signalizacijos lygį. Teismas pripažino atsakovės kaltę dėl ieÅ¡kovo neinformavimo apie turto draudimo sutarties sÄ lygas, kadangi atsakovei buvo žinoma apie Å¡ias sÄ lygas ir jai, kaip finansų institucijai, keliami didesni atidumo standartai, o ieÅ¡kovui, kaip vartotojui, taikoma papildoma apsauga.

8. Teismas sprendė, kad 3 506,26 Eur dydžio ieÅ¡kovo įmokų dalis, sumokėta nuo 2015-08-06 iki 2016-07-14, negali bÅ«ti laikoma jo nuostoliais, kadangi jos laikytinos ieÅ¡kovo atsakovei mokėtinu atlyginimu už naudojimÄ si automobiliu. Kadangi ieÅ¡kovas automobiliu negalėjo naudotis nuo 2016-07-14, nuo Å¡ios datos jo atsakovei sumokėta 1 032,52 Eur įmokų dalis laikytina ieÅ¡kovo nuostoliais. Nurodė, kad 1 032,52 Eur dydžio ieÅ¡kovo nuostolius lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, nes ieÅ¡kovas nebuvo tinkamai informuotas apie draudimo sutarties sÄ lygas, o tai nulėmė draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokėjimÄ ir nuostolių atsiradimÄ . III. Apeliacinio skundo argumentai 9. Apeliantas (ieÅ¡kovas) S. G. teismui pateikė apeliacinį skundÄ (e. b. 1 t., b. l. 129–132), kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-21 sprendimÄ už akių pakeisti ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai – priteisti iÅ¡ atsakovo 4 538,76 Eur nuostolių atlyginimo.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame sprendime nėra nei iÅ¡samių argumentų, nei teisinės iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovo patirti nuostoliai sudaro 1 032,52 Eur. IeÅ¡kovo sumokėtos įmokos negali bÅ«ti vertinamos kaip atlyginimas atsakovui už naudojimÄ si automobiliu, nes iÅ¡ 3 506,24 Eur sumos, kuriÄ teismas laiko atlyginimu atsakovui už automobilio naudojimÄ , 2 200 Eur ieÅ¡kovas sumokėjo tiesiogiai automobilio pardavėjui, kaip dalinę jo parduodamo automobilio kainos įmokÄ , todėl nelogiÅ¡ka dalį automobilio kainos vertinti kaip atlyginimÄ atsakovui už automobilio naudojimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ mokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma, kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos. Mokėjimų grafike nebuvo numatyta jokio mokesčio už teisę naudotis automobiliu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kai Å¡alis sieja ne nuomos, o vartojimo kredito teisiniai santykiai, kredito gavėjas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė mokėdamas įmokas (kaip ketinamo įsigyti daikto kainos dengimÄ , taip pat už naudojimÄ si lėšomis nustatytų palÅ«kanų mokėjimÄ ir kt.) ir negavo to, ko jis tikėjosi pagal sutartį, jo sumokėtos įmokos pripažintinos jo patirtais nuostoliais.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas AB SEB bankas (e. b. 1 t., b. l. 149–152) praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo S. G. apeliacinį skundÄ , panaikinti 2017-11-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ už akių ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad teismas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ 2015-08-06 lizingo sutartį Nr. 2015-080026 kvalifikavo kaip iÅ¡perkamosios nuomos sutartį ir, atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2015-08-06 iki 2016-07-14 naudojosi ginčo automobiliu, todėl nurodytu laikotarpiu ieÅ¡kovo sumokėtos įmokos laikytinos atlyginimu atsakovui už naudojimÄ si ginčo automobiliu, o ieÅ¡kovo nuostoliais pripažintinos tik įmokos, kurias jis turėjo sumokėti dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl to, kad ieÅ¡kovas nebuvo tinkamai informuotas apie draudimo sÄ lygas.

13. IeÅ¡kovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika netaikytina nagrinėjamoje byloje, kadangi ieÅ¡kovo nurodomoje byloje buvo aiÅ¡kinamos ir taikomos CK 6.887–6.891 str. nuostatos iki 2011-04-01, be to, ieÅ¡kovo nurodytoje byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį ir perdavė daiktÄ naudotis tretiesiems asmenims.

14. Byloje sprendžiant dėl ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydžio taip pat turėtų bÅ«ti įvertinta ir ginčo automobilio rinkos vertė jo vagystės dienÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme ir Å¡alys nėra pateikusios jokių su tuo susijusių įrodymų. Nagrinėjant ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nėra galimybių įvertinti patirtų nuostolių dydį, todėl byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

15. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , 2018-12-17 nutartimi (e. b. 1 t., b. l. 157–162) pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstė nauja redakcija, pagal kuriÄ tenkino ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 4 538,76 Eur nuostolių atlyginimÄ .

16. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovo nuo 2015-08-06 iki 2016-07-14 mokėtos įmokos vertintinos kaip atlyginimas atsakovui už naudojimÄ si automobiliu. Kolegija nurodė, kad iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pagrindu kredito gavėjo mokamos įmokos yra skiriamos iÅ¡perkamosios nuomos pagrindu įgyjamo daikto (nagrinėjamu atveju – automobilio „Toyota Corolla Verso“) vertei dengti, nes kredito gavėjas iÅ¡perkamosios nuomos sutarties atveju tikisi, padengęs įgyjamo daikto vertę ir įvykdęs kitus sutartyje nustatytus mokėjimus ir įsipareigojimus, įsigyti tÄ daiktÄ nuosavybės teise.

17. Kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo 2015-08-06 iki 2016-05-22 pagal lizingo sutartį atsakovei buvo sumokėjęs 2 338,76 Eur, taip pat 2 200 Eur pradinę įmokÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, sumokėjęs pradinį įnaÅ¡Ä bei mokėdamas įmokas pagal lizingo sutartį, pagrįstai tikėjosi įgyti nuosavybės teisę į finansuojamÄ turtÄ â€“ transporto priemonę. Pažymėjusi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus ir tai apeliacine tvarka nėra ginčijama, kolegija konstatavo, kad ieÅ¡kovo už transporto priemonę pagal lizingo sutartį mokėtos įmokos bei pradinis įnaÅ¡as laikytini jo patirtais nuostoliais.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės AB SEB bankas kasacinį skundÄ , 2019-07-11 nutartimi (e. b. 2 t., b. l. 16–27) Vilniaus apygardos teismo 2018-12-17 nutartį panaikino ir perdavė bylÄ Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

19. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas dėl to, jog atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje prašė priimti sprendimÄ už akių. Byloje atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir jame nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus pateikė ir trečiasis asmuo „Ergo Insurance SE“, veikiantis per Lietuvos filialÄ . Todėl tiek bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo atliktas formalus įrodymų vertinimas turėjo apimti Å¡ių dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų įrodymų įvertinimÄ .

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ bei jo faktinį ir teisinį pagrindÄ , pripažino pagrįstu kasacinio skundo argumentÄ , kad teisingam bylos iÅ¡sprendimui viena iÅ¡ aplinkybių, kuri turėjo bÅ«ti nustatyta, yra tai, ar draudžiamojo įvykio (vagystės) atveju draudiko mokėtina draudimo iÅ¡moka, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų, bÅ«tų padengusi (visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) ieÅ¡kovo pagal lizingo sutartį sumokėtas įmokas. Å iai aplinkybei nustatyti reikÅ¡mingos Å¡alių sudarytos lizingo sutarties sÄ lygos, susijusios su turto (automobilio) draudimu, draudimo iÅ¡mokos mokėjimu. Å i sutartis ieÅ¡kovo buvo teismui pateikta kaip ieÅ¡kinio priedas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, jos neįvertino.

21. Kasacinis teismas pažymėjo, kad Å¡alių sudarytos lizingo sutarties bendrosios dalies 3.5.5 p. nustatyta, kad „visais atvejais draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokama Bankui, iÅ¡skyrus atvejį, jeigu Bankas nustato kitaip“, o 3.5.6 p. nurodyta, kad „TurtÄ pavogus ar sunaikinus <...>, iÅ¡ Draudiko Bankui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos pirmiausia padengiama skola Bankui draudimo iÅ¡mokos dienÄ , kuriÄ sudaro:

1) visos draudimo iÅ¡mokos dienÄ priklausančios sumokėti iÅ¡mokos (įskaitant, Mokėjimų grafike sÄ skaitoje nustatytas ir iki draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo dienos apskaičiuotas palÅ«kanas, nesumokėtus eilinius Turto vertės dengimo mokesčius, delspinigius, Baudas ir Draudimo įmokas), 2) neiÅ¡mokėta likutinė Turto vertė draudimo iÅ¡mokos įskaitymo į Banko sÄ skaitÄ dienÄ ; likusias pinigines lėšas Bankas įsipareigoja pervesti į Kliento sÄ skaitÄ ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo pirmiau minėtos skolos padengimo dienos“.

22. Kasacinis teismas konstatavo, kad Å¡ioje byloje žalos (nuostolių) dydis ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jos ir neteisėtų atsakovės veiksmų apeliacinės instancijos teismo nustatyti neatlikus tinkamo formalaus įrodymų vertinimo. Materialiosios teisės normos taikomos pagal jų hipotezėje nurodytas taikymo sÄ lygas ir teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes. Materialiosios teisės normų taikymas nesant nustatytų jų taikymui reikÅ¡mingų bylos aplinkybių vertintinas kaip netinkamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

24. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Å iuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. IV.I. Dėl naujų įrodymų prijungimo 25.

Atsakovas AB SEB bankas pateikė teismui praÅ¡ymÄ prie nagrinėjamos bylos prijungti papildomus įrodymus – Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atsakymÄ dėl ginčo automobilio vertės. Nurodė, kad bÅ«tinybė pateikti naujus įrodymus iÅ¡kilo tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2019-07-11 nutartį ir nurodžius, kokios aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos byloje. Atsakovė naujai pateiktu įrodymu siekia įrodyti, jog ginčo automobilio rinkos vertė 2016-07-14 buvo 6 700 Eur, o atskaičius draudimo sutartyje numatytÄ 10 proc. iÅ¡skaitÄ â€“ 6 030 Eur.

26. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymo sÄ lygos apibrėžtos CPK 314 str. Pagal CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi iÅ¡imtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-07-11 nutartyje nurodė, kad teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui yra reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su galimu draudimo iÅ¡mokos dydžiu. Priimant ginčijamÄ sprendimÄ už akių aplinkybės, susijusios su ginčo automobilio rinkos kaina ir galimu draudimo iÅ¡mokos dydžiu, nebuvo nagrinėtos. Todėl atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę bei į tai, kad minėtų įrodymų prijungimas, įvertinus jų įrodomÄ jÄ vertę ir reikÅ¡mę sprendimo pagrįstumui, nevilkins bylos nagrinėjimo, bet padės tinkamai nustatyti visas esmines ginčo aplinkybes, apeliantės kartu su 2019-09-23 praÅ¡ymu pateikiami nauji įrodymai prijungiami prie bylos (CPK 314 str.).

IV.II. Dėl apeliacinio skundo argumentų 28. Pirmiausia pažymėtina, jog atsakovė yra Å¡alis, dėl kurios buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių. Jos teisę paduoti apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių riboja CPK 285 str. 5 d. įtvirtinta proceso teisės norma, kuria remiantis Å¡alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atitinkamai, atsakovės teismui pateiktas praÅ¡ymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-12-07 sprendimo už akių panaikinimo ir bylos perdavimo iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui Å¡ioje proceso stadijoje negali bÅ«ti nagrinėjamas, atsakovės teismui pateiktas procesinis dokumentas (e. b. 1 t., b. l. 149–152) vertinamas kaip atsiliepimas į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ .

29. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu skundė tik pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria dalis jo ieÅ¡kinio (dėl 3 506,24 Eur nuostolių dalies atlyginimo) buvo atmesta. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys (dėl 1 032,52 Eur nuostolių dalies atlyginimo), nebuvo skundžiama, taigi, Å¡i dalis nėra apeliacijos objektas. Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, kad atsakovė, nepasinaudojusi nurodyta specialia teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo procedÅ«ra, t. y. CPK 287 str. nustatyta tvarka nepadavusi pareiÅ¡kimo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, turi prisiimti su tuo susijusias teisines pasekmes, be kita ko, ir sprendimu už akių konstatuotos 1 032,52 Eur dydžio jos prievolės ieÅ¡kovui egzistavimÄ .

30. Pagal CPK 285 str. 1 d. nuostatÄ , sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, taip pat kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių.

31. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teismo sprendimo už akių institutÄ Ä¯tvirtinančias proceso teisės normas, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iÅ¡ priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai ar procesinio dokumento nepateikusiai Å¡aliai, ir ji turi bÅ«ti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylÄ Ä¯prastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimÄ už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieÅ¡taringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimÄ ; CPK 285 str. 2 d. nuostatos „priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ â€œ negalima aiÅ¡kinti kaip įpareigojančios teismÄ priimti sprendimÄ už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiÅ¡ki, prieÅ¡taringi, netikslÅ«s, yra kitokių jų esminių trÅ«kumų arba neaiÅ¡kios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikÅ¡mes iÅ¡vadas priimant sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013, 2018-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

32. Formalus įrodymų vertinimas reiÅ¡kia, kad teismui nereikia detaliai tirti įrodymų, nustatinėti konkrečių faktinių bylos aplinkybių, ir teismas pagal byloje esančius įrodymus tik sprendžia, bÅ«tų pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį ar jį atmesti, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys. Sprendimas už akių gali bÅ«ti nepalankus ir aktyviajai Å¡aliai, jeigu formaliai įvertinęs įrodymus teismas nustato, kad aktyviosios Å¡alies pozicija nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006). Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, turi, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, atlikdamas formalų byloje esančių įrodymų vertinimÄ , teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas.

33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas esant CPK 285 str. 1 d. nustatytoms prielaidoms priimti sprendimÄ už akių, t. y. atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kovui ieÅ¡kinyje praÅ¡ant priimti sprendimÄ už akių, pasinaudodamas savo teise priėmė ginčijamÄ sprendimÄ už akių, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Byloje atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir jame nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus pateikė ir trečiasis asmuo „Ergo Insurance SE“, veikiantis per Lietuvos filialÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas atliktas formalus įrodymų vertinimas turėjo apimti Å¡ių dalyvaujančių byloje asmenų (ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens) pateiktų įrodymų įvertinimÄ .

34. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dalyje dėl 3 506,26 Eur nuostolių dydžio atmetė, kadangi laikė, jog minėta ieÅ¡kovo įmokų dalis, sumokėta nuo 2015-08-06 iki 2016-07-14, negali bÅ«ti laikoma jo nuostoliais, kadangi jos laikytinos ieÅ¡kovo atsakovei mokėtinu atlyginimu už naudojimÄ si automobiliu. Tačiau Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje nurodė, kad teisingam bylos iÅ¡sprendimui viena iÅ¡ aplinkybių, kuri turėjo bÅ«ti nustatyta, yra tai, ar draudžiamojo įvykio (vagystės) atveju draudiko mokėtina draudimo iÅ¡moka, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų, bÅ«tų padengusi (visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) ieÅ¡kovo pagal lizingo sutartį sumokėtas įmokas. Å iai aplinkybei nustatyti reikÅ¡mingos Å¡alių sudarytos lizingo sutarties sÄ lygos, susijusios su turto (automobilio) draudimu, draudimo iÅ¡mokos mokėjimu.

35. IÅ¡ 2018-08-06 sudarytos lizingo sutarties Nr. 2015-08-0026 (e. b. 1 t., b. l. 29–44) nuostatų matyti, jog pagal minėtos sutarties 3.5.5 p. Å¡alys sutarė, kad „visais atvejais draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokama Bankui, iÅ¡skyrus atvejį, jeigu Bankas nustato kitaip“, o 3.5.6 punkte nurodyta, kad „TurtÄ pavogus ar sunaikinus <...>, iÅ¡ Draudiko Bankui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos pirmiausia padengiama skola Bankui draudimo iÅ¡mokos dienÄ , kuriÄ sudaro:

1) visos draudimo iÅ¡mokos dienÄ priklausančios sumokėti iÅ¡mokos (įskaitant, Mokėjimų grafike sÄ skaitoje nustatytas ir iki draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo dienos apskaičiuotas palÅ«kanas, nesumokėtus eilinius Turto vertės dengimo mokesčius, delspinigius, Baudas ir Draudimo įmokas), 2) neiÅ¡mokėta likutinė Turto vertė draudimo iÅ¡mokos įskaitymo į Banko sÄ skaitÄ dienÄ ; likusias pinigines lėšas Bankas įsipareigoja pervesti į Kliento sÄ skaitÄ ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo pirmiau minėtos skolos padengimo dienos“.

36. Lizingo sutarties specialioje dalyje nurodoma, jog draudimo iÅ¡moka yra lygi: lizingo mokėjimų sÄ skaitoje nurodytai likutinei vertei, galiojančiai draudžiamojo įvykio dienai; automobilio rinkos vertei draudžiamojo įvykio dienai (e. b. 1 t., b. l. 29–30). Atsakovo ir trečiojo asmens sudarytoje 2015-04-14 draudimo sutarties II.12 skyriuje „Draudimo iÅ¡moka“ nurodoma, kad „II.12.1. Transporto priemonės visiÅ¡ko sugadinimo arba vagystės atveju draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama remiantis didesne iÅ¡ Å¡ių sumų draudžiamojo įvykio dienÄ : II.12.1.1. Jei Transporto priemonė draudžiama Nauja verte (Transporto priemonėmis iki 1 (vienerių) m. senumo) – Transporto priemonės draudimo suma; II.12.1.2 Transporto priemonės rinkos verte įvykio dienÄ ; II.12.1.3. pagal Lizingo sutartį neapmokėta Transporto priemonės likutinė vertė įvykio dienÄ â€œ.

37. Taigi, pagal aukščiau nurodytas nuostatas, tuo atveju, jeigu draudimo bendrovė ginčo automobilio vagystę bÅ«tų pripažinusi draudžiamuoju įvykiu ir iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , ji draudimo iÅ¡mokÄ bÅ«tų iÅ¡mokėta atsakovui, o likusios piniginės lėšos bÅ«tų pervestos ieÅ¡kovui. Tokiu atveju nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti įvertintas ir draudimo iÅ¡mokos dydis, atsižvelgiant į tai, kuris dydis draudžiamojo įvykio dienai bÅ«tų didesnis: ar automobilio rinkos vertė, ar lizingo mokėjimų sÄ skaitoje nurodyta likutinė vertė. Teisėjų kolegija pažymi, jog jeigu automobilio rinkos vertė bÅ«tų buvusi didesnė nei lizingo mokėjimų sÄ skaitoje nurodyta likutinė vertė, likusios piniginės lėšos bÅ«tų pervestos ieÅ¡kovui.

38. Tam, kad galėtų bÅ«ti apskaičiuoti ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ginčo automobilio rinkos vertę jos vagystės dienÄ â€“ 2016-07-14. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ už akių nesprendė, kad pagal ginčo aplinkybes tikslinga imtis priemonių nustatyti byloje reikÅ¡mingoms aplinkybėms ir yra bÅ«tinas iÅ¡samus aplinkybių tyrimas (CPK 185 str. 1 d.). Atitinkamai, sprendimas už akių (Å¡iuo atveju – dalyje dėl 3 506,26 Eur nuostolių dydžio atlyginimo) negalėjo bÅ«ti priimtas, kadangi buvo bÅ«tinas iÅ¡samus aplinkybių tyrimas, o ne formalus įrodymų vertinimas, nes turimi duomenys nepakankami teisingam sprendimui priimti (CPK 285 str. 3 d. 4 p.).

Jeigu, teismo vertinimu, ginčui teisingai iÅ¡spręsti yra reikalingi papildomi faktiniai duomenys, byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles. Atsižvelgdamas į sprendimo už akių instituto esmę, sprendimo už akių specifinę apskundimo tvarkÄ , apeliacinės instancijos teismas Å¡io trÅ«kumo, t. y. nustatinėti naujas aplinkybes ir bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisyklas, nagrinėjamoje proceso stadijoje iÅ¡taisyti negali, nes tokiu atveju byla apeliacinės instancijos teisme bÅ«tų nagrinėjama ir įrodymai vertinami iÅ¡ naujo visais aspektais.

39. Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, iÅ¡dėstytais argumentais ir iÅ¡vadomis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, esant tokiai procesinei situacijai, turėjo nepriimti sprendimo už akių (skundžiamoje dalyje dėl 3 506,24 Eur nuostolių dalies atlyginimo), nes nėra bÅ«tinosios sÄ lygos bylai sprendimu už akių baigti. Ginčui teisingai iÅ¡spręsti yra reikalingi papildomi faktiniai duomenys, byla turi bÅ«ti nagrinėjama pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ už akių dalyje (dėl 3 506,24 Eur nuostolių dalies atlyginimo) ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

40. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, jeigu bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylÄ nagrinėjusio teismo sprendimÄ , teismas grÄ Å¾ina bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iÅ¡ proceso Å¡alių. Å iuo klausimu turi pasisakyti teismas, iÅ¡nagrinėsiantis bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016).

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikintinas dalyje ir grÄ Å¾intinas nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimas spręstinas pirmos instancijos teismas, priimant galutinį sprendimÄ Å¡ioje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas ieÅ¡kovo S. G. reikalavimas dėl 3 506,24 Eur nuostolių dalies atlyginimo, ir perduoti Å¡ios bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Šiškina