2019-04-12 Nr. AB-9374-3-61-3-04301-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-217-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04301-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adma“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Linatė sitemos“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Adma“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2016 m. spalio 17 d. raštą Nr. (23.1-08)RNA-31662 ir įpareigoti VMI duoti sutikimą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Adma“ 6 098,96 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo UAB „Linatė sistemos“.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė atsakovui prašymą duoti sutikimą, kad UAB „Linatė sistemos“ perimtų Bendrovės 6 098,96 Eur mokestinę nepriemoką, tačiau VMI ginčijamu sprendimu nesutiko su mokestinės nepriemokos perėmimu, nes mokestinės nepriemokos negali perimti toks skolos perėmėjas, kuris turi bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, kuris pats turi mokestinę nepriemoką. Pareiškėjo įsitikinimu, toks VMI sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Tarp UAB „Linatė sistemos“ ir Bendrovės buvo sudaryta specialios formos sutartis, kuria remdamasi UAB „Linatė sistemos“ perėmė UAB „Adma“ teises ir pareigas, susijusias su sutartyje nurodytos mokestinės nepriemokos sumokėjimu ir išieškojimu. Pasirašęs šią sutartį, pareiškėjas kreipėsi į mokesčių administratorių su prašymu dėl sutikimo išdavimo, jame aiškiai nurodė, jog mokestinės nepriemokos suma bus dengiama iš UAB „Linatė sistemos“ susidariusios pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permokos (skirtumo). Tai, kad turima neįskaityta mokesčio permoka gali būti grąžinta mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, laikoma aplinkybe, pagrindžiančia UAB „Linatė sistemos“ galimybes atitinkama apimtimi atsiskaityti su biudžetu, tačiau atsakovas šių aplinkybių visiškai nevertino. Mokestinės nepriemokos perleidimo momentu UAB „Linatė sistemos“ nebuvo nei bankrutuojanti, nei likviduojama, t. y. VMI neteisėtai ne tik vilkino sprendimo priėmimą, tačiau ir neteisingai interpretavo teisės normas. Pareiškėjos nuomone, jei VMI būtų laiku, t. y. per 15 darbo dienų, priėmusi atitinkamą sprendimą, sprendimas būtų visiškai kitoks, nes buvo įvykdytos visos sąlygos prašymo tenkinimui. VMI prašymą nagrinėjo beveik pusę metų. 15 dienų terminas galėjo būti pratęstas ar sustabdytas tik nurodžius pateikti papildomus dokumentus arba pasiūlius patikslinti sutartį, tačiau atsakovas jokių dokumentų pateikti neprašė, todėl prašymo nagrinėjimo laikas nepagrįstai užvilkintas, neproporcingas šalių atžvilgiu. Be to, skundžiamas raštas nėra nei sprendimas, nei išvada, nes atsakovas, raštu pranešdamas apie prašymo netenkinimą, nenurodė atmetimo motyvų, motyvuotos išvados su nesutikimo motyvais Bendrovė nėra gavusi.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. VMI nurodė, kad Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 (toliau – ir Taisyklės), 18 punktas nustato, kad trečiojo asmens, t. y. skolos perėmėjo, turima neįskaityta mokesčio permoka (skirtumas), kuri gali būti grąžinta mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, laikytina aplinkybe, pagrindžiančia jo galimybes atitinkama apimtimi atsiskaityti su biudžetu. Mokesčių administratorius turi teisę įsitikinti trečiojo asmens mokesčio permokos (skirtumo) susidarymo pagrįstumu, todėl pareiškėjo prašymas buvo perduotas VMI Atrankos ir paramos auditui departamento III skyriui pateikti išvadą dėl perėmėjo turimos neįskaitytos permokos (skirtumo), kuri gali būti grąžinta mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Skyrius informavo, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento II Juridinių asmenų patikrinimų skyriuje atliekamas UAB „Linatė sistemos“ mokestinis patikrinimas dėl permokos susidarymo realumo įvertinimo. Dėl prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti VMI 2016 m. gegužės 4 d. raštu informavo pareiškėją ir UAB „Linatė sistemos“, kad prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti nagrinėjimas yra stabdomas, iki bus gautas pranešimas, jog skolos perėmėjo turima neįskaityta mokesčio permoka (skirtumas) gali būti grąžinta / įskaityta mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Mokestinio patikrinimo laikotarpiu VMI gavo pranešimą iš bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo partneriai“, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Linatė sistemos“. Tuo metu mokestinis patikrinimas dar nebuvo baigtas, tačiau remiantis gauta informacija, iš kurios buvo galima spręsti, kad nepriemokos perėmimas nėra galimas, neformuojant sprendimo, pareiškėjui 2016 m. spalio 17 d. buvo išsiųstas ginčijamas raštas, kuriuo Bendrovė informuota, jog mokestinės nepriemokos negali perimti toks skolos perėmėjas, kuris turi bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, kuris pats turi mokestinę nepriemoką, todėl UAB „Adma“ prašymas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo netenkintas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Adma“ skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 25 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą perimti jo 6 098,396 Eur mokestinę nepriemoką, pateikė su UAB „Linatė sistemos“ pasirašytą sutartį, kuria minėta įmonė įsipareigojo perimti pareiškėjo mokestinę nepriemoką. Bendrovė paaiškino, kad, jos nepriemoka būtų dengiama iš UAB „Linatė sistemos“ susidariusios PVM permokos. 2016 m. balandžio 28 d. VMI Atrankos ir paramos auditui departamento III skyriaus raštu VMI Nepriemokų administravimo departamentas buvo informuotas, kad Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje yra atliekamas patikrinimas dėl UAB „Linatė sistemos“ permokos susidarymo realumo įvertinimo. VMI 2016 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-13517 informavo pareiškėją ir UAB „Linatė sistemos“, kad pareiškėjo prašymo mokestinei nepriemokai perimti nagrinėjimas stabdomas, kol bus gautas pranešimas, jog skolos perėmėjo turima neįskaityta mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta) įstatymo nustatyta tvarka. 2016 m. rugsėjo 27 d. VMI gavo pranešimą, jog UAB „Linatė sistemos“ Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 28 d.). VMI ginčijamu 2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. (23.1-8)RNA-31662 informavo pareiškėją, jog prašymo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo netenkina, nes UAB „Linatė sistemos“ yra iškelta bankroto byla, o pagal Taisyklių 3 punktą mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos negali perimti bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą turintis trečiasis asmuo, taip pat toks, kuriam yra iškelta restruktūrizavimo byla ar turintis mokestinę nepriemoką.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsnyje nustatyta, jog Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, mokesčių administratoriui leidus, gali perimti kiti asmenys. Detaliau mokestinės nepriemokos perėmimą reglamentuoja Taisyklės, o mokesčių administratoriaus procedūras šiuo klausimu nustato VMI viršininko 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 127 patvirtintas Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Taisyklių 3 punktą ir Aprašo 4 punktą mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos negali perimti bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą turintis trečiasis asmuo. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Linatė sistemos“ yra bankrutuojanti bendrovė, todėl teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nedavė pareiškėjai sutikimo perleisti savo mokestinę nepriemoką minėtai bendrovei.

8. Teismas nurodė, kad Taisyklių 20 punktas nustato mokesčių administratoriui 15 darbo dienų terminą sprendimui dėl sutikimo davimo ar atsisakymo jį duoti priimti, tačiau Taisyklių 21 punktas taip pat įtvirtina, jog prieš duodamas sutikimą perimti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, vietos mokesčių administratorius turi įvertinti trečiojo asmens galimybę sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką. Aprašo 19 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei dėl skolos perėmėjo turimos permokos (skirtumo) yra atliekami kontrolės veiksmai, siekiant įsitikinti permokos realumu (pagrįstumu), šio termino skaičiavimas stabdomas iki bus gautas pranešimas, kad skolos perėmėjo turima neįskaityta mokesčio permoka (skirtumas) gali būti grąžinta / įskaityta mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

9. Teismas nustatė, kad nepraėjus 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo pareiškėjas VMI 2016 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-13517 buvo informuotas, kad jo prašymo nagrinėjimas stabdomas dėl vykdomo UAB „Linatė sistemos“ patikrinimo, taigi VMI teisės aktais nustatytų terminų nepažeidė.

10. Teismas sutiko su pareiškėju, kad VMI nesilaikė tokio pobūdžio sprendimo formos reikalavimų. Pagal Taisyklių 24 punktą, jei vietos mokesčių administratorius nesutinka, kad trečiasis asmuo perimtų mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jis priima sprendimą netenkinti mokesčių mokėtojo ar trečiojo asmens prašymo ir surašo motyvuotą išvadą, kurioje nurodomi šio nesutikimo motyvai. Asmeniui turi būti įteikiamas sprendimas su išvada. Tokio sprendimo forma patvirtinta VMI viršininko 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 86. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne tipine forma, tačiau vientisu dokumentu, kuriame nurodyti sprendimo motyvai bei prašymo išnagrinėjimo rezultatas, t. y. nesutikimas, kad UAB „Linatė sistemos“ perimtų Bendrovės mokestinę nepriemoką. Teismas atkreipė dėmesį, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas neteisėtas sprendimas. teismas vertino, kad nors ginčijamas raštas (sprendimas) neatitinka nustatytos formos, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Linatė sistemos“ akivaizdžiai negali būti pareiškėjos mokestinės nepriemokos perėmėja, o ginčijamas sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, toks formos pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nesudaro pagrindo panaikinti VMI 2016 m. spalio 17 d. raštą Nr. (23.1-08)RNA-31662. Teismas vertino, kad VMI priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neduoti sutikimo, jog pareiškėjo nepriemoką perimtų bankrutuojanti UAB „Linatė sistemos“.

11. Teismas sprendė, kad nepanaikinus skundžiamo rašto, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti VMI duoti sutikimą dėl UAB „Adma“ mokestinės nepriemokos perėmimo UAB „Linatė sistemos“.

III. 12. Pareiškėjas UAB „Adma“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir pasisakė dėl trečiojo asmens – bankrutuojančios UAB „Linatės sistemos“, teisinio statuso, nes šiuo atveju turėjo būti vertinama ne tai, kokį statusą įgijo trečiasis asmuo po sutarties dėl mokestinės nepriemokos perėmimo su pareiškėju sudarymo, bet, ar šios sutarties pasirašymo metu trečiasis asmuo jau turėjo bankrutuojančios įmonės statusą. Sistemiškai aiškinant Aprašo ir Taisyklų nuostatas, mokestinės nepriemokos perėmimas vykdomas dviem etapais. Pirmiausiai, mokestinę prievolę perduodantis ir perimantis asmenys turi susitarti bei sudaryti teisės aktuose nustatytos formos sutartį, o antruoju etapu valstybės įgaliota institucija – VMI, atlieka patikrinimą, ar sutarties sudarymo metu nėra pažeidžiami tokiai sutarčiai keliami reikalavimai, pvz., patikrinti ar perimantis asmuo nėra bankrutuojantis. Antrojo etapo vykdymas yra visiškai ir tiesiogiai susijęs su šalių jau sudaryta sutartimi, nes patikrinimas turi būti atliekamas ne vertinant hipotetinę tikimybę, kad perimanti įmonė kada nors bankrutuos, o įsitikinant, kad perėmimo momentu ji tokio statuso neturi.

14. Pareiškėjas teigia, kad jo prašyto sutikimo išdavimas buvo sustabdytas ne dėl to, jog mokestinę priemoką turėjęs perimti trečiasis asmuo buvo bankrutuojantis, tačiau dėl to, kad VMI norėjo įsitikinti permokos realumu. 2016 m. spalio 17 d. VMI atsisakyme dėl prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti Nr. (23.1-08) RNA-31662, nurodoma, kad sutikimas neišduodamas būtent dėl trečiojo asmens statuso ir neužsimenama, kokie yra vykdyto mokestinio patikrinimo rezultatai, t. y., ar UAB „Linatės sistemos“ mokesčių permoka buvo pagrįsta ar ne. Taigi nors oficiali sutikimo perimti mokestinę nepriemoką priežastis buvo viena, tačiau nurodytas teisinis atsisakymo pagrindas buvo visai kitas.

15. Pareiškėjas pažymi, kad VMI, atidėdama sprendimo priėmimą turėjo ne tik pareigą pateisinti, kodėl sprendimas dėl permokos perėmimo buvo atidėtas daugiau kaip 15 dienų, bet ir prievolę užtikrinti, jog mokestinis patikrinimas būtų atliktas laikantis įstatyme numatytų terminų. VMI pažeidė mokestinio patikrinimo terminus, neinformavo apie patikrinimo rezultatus, toks vilkinimas tęsėsi tol, kol buvo sulaukta trečiojo asmens bankroto. Esant tokiai faktinių ir teisinių aplinkybių visumai VMI veiksmai, pasireiškę administracinių terminų pažeidimu, negali būti pripažinti teisėtais, o ginčijamas sprendimas turi būti naikinamas.

16. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino sutartį dėl mokestinės nepriemokos perėmimo sudarytą su UAB „Linatės sistemos“ ir kitus įrodymus. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamo sprendimo neatitikimą nustatytiems formos reikalavimams laikė mažareikšmiu pažeidimu. VMI turėjo imperatyvią pareigą priimti tinkamos formos teisės aktą, turėjusį tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl priimtas teisės aktas negali būti laikomas teisėtu.

17. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas nurodo, kad mokesčių administratorius turi teisę įsitikinti trečiojo asmens mokesčio permokos (skirtumo) susidarymo pagrįstumu. Mokesčių mokėtojo pateikto prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti nagrinėjimas yra stabdomas iki bus gautas pranešimas, kad skolos perėmėjo turima neįskaityta mokesčio permoka (skirtumas) gali būti grąžinta / įskaityta mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Mokestinio patikrinimo laikotarpiu VMI 2016 m. rugsėjo 27 d. gavo pranešimą iš bankroto administratoriaus, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą skolos perėmėjui UAB „Linatė sistemos“. Kadangi tuo metu mokestinis patikrinimas dar nebuvo baigtas, remiantis gauta informacija, iš kurios buvo galima spręsti, kad nepriemokos perėmimas nėra galimas, neformuojant sprendimo, pareiškėjui 2016 m. spalio 17 d. buvo išsiųstas raštas Nr. (23.1-08) RNA-31662, kuriuo informuota, kad mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos negali perimti toks skolos perėmėjas, kuris turi bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, kuris pats turi mokestinę nepriemoką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu bei konstatavo, jog UAB „Linatė sistemos“ akivaizdžiai negali būti pareiškėjo mokestinės nepriemokos perėmėju.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Adma“ 2016 m. balandžio 25 d. prašymu kreipėsi į atsakovą VMI, prašydamas duoti sutikimą perimti jo 6 098,396 Eur mokestinę nepriemoką, kartu su prašymu pateikė su UAB „Linatė sistemos“ pasirašytą Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį, kuria minėta įmonė įsipareigojo perimti pareiškėjo mokestinę nepriemoką. Pareiškėjas paaiškino, kad nepriemoka būtų dengiama iš UAB „Linatė sistemos“ susidariusios PVM permokos (b. l. 29–32). 2016 m. balandžio 28 d. VMI Atrankos ir paramos auditui departamento III skyriaus raštu VMI Nepriemokų administravimo departamentas buvo informuotas, kad Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje yra atliekamas patikrinimas dėl UAB „Linatė sistemos“ permokos susidarymo realumo įvertinimo (b. l. 33). VMI 2016 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-13517 informavo pareiškėją ir UAB „Linatė sistemos“, kad pareiškėjo prašymo mokestinei nepriemokai perimti nagrinėjimas stabdomas, kol bus gautas pranešimas, jog skolos perėmėjo turima neįskaityta mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta) įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 34). VMI gavo 2016 m. rugsėjo 26 d. pranešimą iš bankrutuojančios UAB „Linatė sistemos“ bankroto administratoriaus, jog UAB „Linatė sistemos“ Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 28 d.) (b. l. 35). VMI ginčijamu 2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. (23.1-8)RNA-31662 informavo pareiškėją, jog prašymo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo netenkina, nes UAB „Linatė sistemos“ neatitinka Taisyklių 3 punkto ir Aprašo 4 punkto, kuriuose nurodyta, kad mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos negali perimti toks skolos perėmėjas, kuris turi bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą, kuriam yra iškelta restruktūrizavimo byla, kuris pats turi mokestinę nepriemoką (b. l. 36–37).

V. 20. Mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsnis nustato, kad Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, mokesčių administratoriui leidus, gali perimti kiti asmenys. Tokiems asmenims taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokesčių mokėtojui.

21. Pagal Taisyklių 3 punktą Mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką gali perimti juridinis asmuo ar kita organizacija arba fizinis asmuo (toliau vadinama – trečiasis asmuo). Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos negali perimti bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą turintis trečiasis asmuo, trečiasis asmuo, kuriam yra iškelta restruktūrizavimo byla, taip pat trečiasis asmuo, turintis mokestinę nepriemoką. Pagal Taisyklių 20 punktą vietos mokesčių administratorius, gavęs mokesčių mokėtojo ar trečiojo asmens prašymą duoti sutikimą ir pasirašytą Sutartį bei dokumentus, įrodančius, kad trečiasis asmuo turi pakankamai turto ar pajamų sumokėti mokestinę nepriemoką (išskyrus Taisyklių 18 punkte numatytą išimtį), per 15 darbo dienų turi priimti sprendimą dėl Sutikimo davimo ar atsisakymo jį duoti. Jei vietos mokesčių administratorius paprašo trečiojo asmens pateikti papildomus dokumentus ar patikslinti Sutartį, sprendimo priėmimo terminas sustabdomas iki tokių dokumentų pateikimo dienos. Tuo atveju, kai perimamos mokestinės nepriemokos sumokėjimas užtikrinamas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija, 15 dienų terminas skaičiuojamas po visų reikalingų dokumentų pateikimo vietos mokesčių administratoriui.

22. Prieš duodamas sutikimą perimti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, vietos mokesčių administratorius turi įvertinti trečiojo asmens galimybę sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką ir gali pareikalauti, kad trečiasis asmuo perimamos mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrintų įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Kai perimama likviduojamos individualios įmonės mokestinė nepriemoka ir ją perima tos įmonės savininkas, privalomai įvertinamos tik mokestinės nepriemokos išieškojimo iš minėtos įmonės turto galimybės ir kaštai (Taisyklių 21 p.). Jeigu vietos mokesčių administratorius, įvertinęs prašymą ir pateiktus dokumentus, sutinka, kad trečiasis asmuo perimtų mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jis per 2 darbo dienas nuo vietos mokesčių administratoriaus viršininko ar jo įgalioto asmens sutikimo pasirašymo dienos išsiunčia registruotu laišku Sutikimą mokesčių mokėtojui ir trečiajam asmeniui (Taisyklių 22 p.).

23. Jei vietos mokesčių administratorius nesutinka, kad trečiasis asmuo perimtų mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jis priima sprendimą netenkinti mokesčių mokėtojo ar trečiojo asmens prašymo ir surašo motyvuotą išvadą, kurioje nurodomi šio nesutikimo motyvai ir kurią pasirašo vietos mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo įgaliotas asmuo. Vietos mokesčių administratorius įteikia sprendimą kartu su motyvuota išvada mokesčių mokėtojui bei trečiajam asmeniui (Taisyklių 24 p.).

24. Pagal Aprašo 4 punktą mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos negali perimti toks skolos perėmėjas, kuris turi bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, kuris pats turi mokestinę nepriemoką. Pagal Aprašo 15 punktą mokesčių administratoriaus sutikimas (nesutikimas), kad mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką perimtų skolos perėmėjas, turi būti įforminamas VMI viršininko ar jo įgalioto asmens VMI nustatytos formos sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo. VMI viršininkas (jo įgaliotas asmuo), gavęs Aprašo 16 punkte nurodytus dokumentus ir atsižvelgdamas į išvadoje išdėstytus motyvus, išvadą patvirtina parašu ir priima sprendimą patenkinti (netenkinti) prašymą (Aprašo 18 p.). Sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Jeigu mokesčių mokėtojui ar skolos perėmėjui nurodoma pateikti papildomus dokumentus arba pasiūloma patikslinti sutartį, šio termino skaičiavimas sustabdomas nuo mokesčių administratoriaus prašymo pateikti papildomus dokumentus iki tokių dokumentų arba patikslintos sutarties pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Jeigu dėl skolos perėmėjo turimos permokos (skirtumo) yra atliekami kontrolės veiksmai, siekiant įsitikinti permokos realumu (pagrįstumu), šio termino skaičiavimas stabdomas iki bus gautas pranešimas, kad skolos perėmėjo turima neįskaityta mokesčio permoka (skirtumas) gali būti grąžinta/įskaityta mokesčio įstatymo nustatyta tvarka (Aprašo 19 p.). Kai pareikalaujama, kad skolos perėmėjas perimamos mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrintų įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija, prašymo nagrinėjimas gali tęstis ne ilgiau kaip 15 darbo dienų, skaičiuojant nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo mokesčių administratoriui dienos (Aprašo 20 p.). VMI, priėmusi sprendimą, per 2 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos registruotu laišku arba elektroninėmis priemonėmis per Mano VMI privalo jį išsiųsti mokesčių mokėtojui ir skolos perėmėjui (Aprašo 21 p.). Kai VMI viršininkas (jo įgaliotas asmuo) patvirtina išvadą, kurioje išdėstomi prašymo netenkinimo motyvai, ir priima sprendimą netenkinti prašymo, mokesčių mokėtojui bei skolos perėmėjui kartu su sprendimu turi būti siunčiama ir išvada (Aprašo 22 p.).

VI. 25. Mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsnis suteikia galimybę mokesčių mokėtojui savo mokestinę nepriemoką perduoti kitam asmeniui, kuris sutinka perimti mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką. Mokesčių mokėtojo teisė mokestinę nepriemoką perduoti kitam asmeniui gali būti įgyvendinta, jeigu mokesčių administratorius leidžia atlikti šį veiksmą, kaip yra imperatyviai įtvirtinta Mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsnyje. Vieno mokesčio mokėtojo mokestinė nepriemoka gali būti perduota kitam mokesčių mokėtojui, jeigu mokesčių administratorius leidžia atlikti šį veiksmą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvarka, kuri yra įtvirtinta Taisyklėse ir Apraše.

26. Mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsnis, aiškinant jį kartu su Taisyklėse ir Apraše nustatyta mokestinės nepriemokos perėmimo tvarka, suponuoja išvadą, kad mokesčių administratoriaus leidimas atlikti šį veiksmą nėra tik formalus veiksmas, tačiau tai yra sprendimas, kurį priimant turėtų būti vertinama, ar esant kelių mokesčių mokėtojų tarpusavio susitarimui dėl mokestinės nepriemokos perdavimo, mokestinė nepriemoka bus perduota asmeniui, kuris turės galimybę ateityje įvykdyti mokestinę nepriemoką. Kitaip aiškinant minėtą normą nebūtų įgyvendintas Mokesčių administravimo įstatymo vienas iš tikslų – užtikrinti mokesčių sumokėjimą.

27. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nustatęs, kad pareiškėjas norėjo perduoti savo mokestinę nepriemoką juridiniam asmeniui, kuriam yra iškelta bankroto byla, turėjo pagrindą neleisti atlikti pareiškėjui Mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsnyje nustatyto veiksmo. Nors pareiškėjo prašymo dėl mokestinės nepriemokos padavimo metu dar nebuvo iškelta bankroto byla juridiniam asmeniui, kuriam pareiškėjas norėjo perduoti mokestinę nepriemoką, tai nepaneigia mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumo.

28. Mokesčių administratorius galėjo priimti administracinį sprendimą surinkęs pakankamai faktinių duomenų, turinčių užtikrinti sprendimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju turėjo būti surinkti duomenys, patvirtinantys, kad mokestinė nepriemoka bus perduota asmeniui, kuris turės galimybę ateityje įvykdyti pareiškėjo neįvykdytą mokestinę nepriemoką. Būtent tokius veiksmus Taisyklių bei Aprašo nustatyta tvarka ir atliko mokesčių administratorius, t. y. rinko duomenis, būtinus administracinio sprendimo priėmimui. Mokesčių administratorius priimdamas sprendimą pagal jo priėmimo metu nustatytą faktinę padėtį, nepažeidė nei pareiškėjo teisių, nei minėtų procedūrų.

28. Nepagrįsti yra pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai dėl sutarčių laisvės principo ir jo reikšmės nagrinėjamai bylai. Minėta, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsnį mokesčių mokėtojo teisės mokestinę nepriemoką perduoti kitam asmeniui įgyvendinimui nepakanka tik privatiems asmenims susitarti dėl mokestinės nepriemokos perdavimo, tačiau pagal įstatymą būtinas mokesčių administratoriaus leidimas atlikti šį veiksmą. Taip pat minėta, kad mokesčių administratoriaus leidimas yra reikalingas tam, kad būtų nustatyta, ar mokestinė nepriemoka perduodama tokiam asmeniui, kuris galės ją įvykdyti. Taigi privatiniai teisiniai santykiai šiuo atveju yra reikšmingi tik toje apimtyje, kiek keli mokesčių mokėtojai tarpusavyje susitaria dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, tačiau šis susitarimas reikalingas mokesčių mokėtojo teisei, įtvirtintai mokesčių teisės aktuose įgyvendinti. Todėl galutiniam vertinimui yra reikšmingas mokesčių teisės reguliavimas ir jo įtvirtinti tikslai.

29. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra išnagrinėti pirmosios instancijos teismo sprendime.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adma“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius