fbfb585a-ea25-4033-833f-1328c85bec25 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-879/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32696-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Mociškienei,

nuteistojo S. P. gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį per 1 (vienÄ ) mėnesį atlyginti nukentėjusiajam A. S. padarytÄ turtinę žalÄ bei per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbÄ , dirbti ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Iš S. P. A. S. naudai priteista 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės ir 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo.

Proceso išlaidomis pripažintos ir iš S. P. A. S. naudai priteistos 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) išlaidos advokato pagalbai.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. P. priteistas 52,29 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 29 ct) žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. P. 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.00 val. Panevėžyje, Klaipėdos g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu suėmęs deÅ¡ine ranka A. S. už sprando ir jį patraukęs artyn savęs, tyčia spyrė vienÄ kartÄ kairės kojos keliu A. S. į deÅ¡inės pusės krÅ«tinės sritį, po ko, nuo smÅ«gio A. S. nukritus ant žemės ir susižalojus kairės rankos alkÅ«nę, tuo padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairėje alkÅ«nėje, deÅ¡inės pusės aÅ¡tunto Å¡onkaulio lūžį, dėl ko nukentėjusiajam A. S. buvo sukeltas fizinis skausmas bei nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis S. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, netenkinant pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių bei nepriteisiant proceso iÅ¡laidų.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , neįvertino jų individualios reikÅ¡mės, o visas abejones turėjo traktuoti jo naudai, kadangi nėra objektyvių bylos duomenų, pagrindžiančių jo kaltę.

2.2. S. P. teigimu, teismas neturėjo pagrindo remtis prieÅ¡taringais ir nenuosekliais, todėl abejotinais nukentėjusiojo A. S. parodymais kaip pagrindžiančiais apelianto kaltę, kadangi nukentėjusysis, duodamas parodymus policijoje ir teisme, buvo nenuoseklus, nurodydamas jam suduotų smÅ«gių eiliÅ¡kumÄ , vietÄ bei mechanizmÄ , aplinkybes dėl S. P. įvykio metu rankose laikyto arbÅ«zo ir pirkinių maiÅ¡elio.

2.3. Apeliantas pažymi, kad teismo medicinos ekspertas kategoriÅ¡kai nepatvirtino, kad A. S. Å¡onkaulis lūžo nuo suduoto smÅ«gio keliu. Pasak S. P., sutrikus Å¡irdies veiklai A. S. galėjo pats nugriÅ«ti ir susižaloti, o patyręs traumÄ (ne sužalojimÄ ), dėl S. P. jam iÅ¡sakytų priekaiÅ¡tų dėl neskaidriai vykdomos daugiabučio namo priežiÅ«ros, labai įsižeidė ir supyko, todėl tyčia sugalvojo jį apkalbėti ir apkaltinti jį sužalojus.

2.4. S. P. atkreipia dėmesį į tai, kad jis niekada nebuvo teistas, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimÄ , darbÄ , niekada nebuvo užfiksuotas neblaivus vieÅ¡oje vietoje, niekada nėra vieÅ¡oje vietoje keikęsis ar kitaip amoraliai elgęsis.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo S. P. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė - atmesti.

5. Nuteistojo S. P. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra jo kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patvirtinančių įrodymų ir prašo jį išteisinti, netenkinant pareikštų civilinių ieškinių bei nepriteisiant proceso išlaidų.

8. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo asmens kaltę padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes, jo kaltė negali bÅ«ti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t. y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti ir tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apelianto ar jo gynėjo iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡analizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje iÅ¡dėstė pagrįstas iÅ¡vadas dėl S. P. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Taip pat teismas pagrįstai ir teisingai nuteistajam parinko bausmės rūšį ir jos trukmę. Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį tinkamai taikytos proceso normos, numatančios pagrindus iÅ¡ kaltinamojo priteisti nusikalstama veika padarytÄ turtinę, neturtinę žalÄ ir proceso iÅ¡laidas. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Nuteistasis pripažįsta, kad iÅ¡sakė A. S. priekaiÅ¡tus dėl, jo manymu, neskaidrių sprendimų administruojant daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ ir dėl to tarp jo ir A. S. įvyko žodinis konfliktas, tačiau kategoriÅ¡kai neigia vartojęs fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo grindžiama nukentėjusiojo A. S., liudytojų O. S., Z. P., D. P., teismo medicinos eksperto G. Serbentos parodymais, specialisto iÅ¡vada, „Body“ kamerų vaizdo įraÅ¡ais ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.

11. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiojo A. S. parodymus kaip patikimus, kadangi jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. apie 15.00 val. po įvykusio žodinio konflikto kaimynas S. P. jo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtÄ - suėmęs deÅ¡ine ranka už sprando ir patraukęs artyn savęs, tyčia spyrė vienÄ kartÄ kairės kojos keliu jam į deÅ¡inės pusės krÅ«tinės sritį, nuo smÅ«gio A. S. nukrito ant žemės ir susižalojo kairės rankos alkÅ«nę.

11.1. Teisme A. S. parodė, kad apie 14.30 – 15.00 val. eidamas dviračių taku, prie Å¡iukÅ¡lių konteinerių, prie 4 namo kampo sutiko kaimynÄ S. P., kuris jam pareiÅ¡kė priekaiÅ¡tus dėl neva neskaidriai atliekamų daugiabučio namo remonto darbų ir apkaltino, kad jis su žmona, kuri yra namo pirmininkė, „plauna“ pinigus. Dėl tokių nepagrįstų pretenzijų supyko ant S. P., todėl numojo ranka, nusikeikė necenzÅ«riniu žodžiu ir norėjo eiti sau. Tačiau S. P. pribėgęs deÅ¡ine ranka griebė jam už sprando ir kairiu keliu spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ , pajuto, kad kažkas trakÅ¡telėjo krÅ«tinėje. Matė, kad S. P. kairėje rankoje laikė arbÅ«zÄ , maiÅ¡elio nematė. DeÅ¡inė jo ranka buvo laisva. Nuo smÅ«gio parkrito ant kairiojo Å¡ono, nusibrozdino alkÅ«nę. Susiėmęs už Å¡ono nuėjo pas turgelyje prekiavusiÄ Å¾monÄ ir pasakė, kad buvo sumuÅ¡tas. Automobiliu parvažiavęs į kiemÄ iÅ¡sikvietė policijÄ . Ligoninėje rentgenu buvo nustatytas 8-to Å¡onkaulio lūžis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, tik 2022 m. rugpjūčio 26 d. protokole-pareiÅ¡kime (1 t., b. l. 9) ir tos pačios dienos apklausos protokole nurodyta, kad S. P. spyrė ne į deÅ¡inę, o į kairę krÅ«tinės pusę. 2022 m. rugsėjo 5 d. papildomos apklausos protokole nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo spirta į deÅ¡inį Å¡onÄ . Teisme A. S. paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo dokumentuose yra tyrėjų padaryta klaida, nurodant, kad smÅ«gis buvo suduotas į kairę pusę, ir Å¡iÄ klaidÄ nukentėjusysis teigia įvardinęs pareigÅ«nei, kuri žadėjo klaidÄ iÅ¡taisyti. Savo parodymus A. S. patvirtino ir akistatos su S. P. metu (1 t., b. l. 78-80). Beje, apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad konflikto su A. S. metu jis kairėje rankoje nešėsi arbÅ«zÄ , o deÅ¡inėje – krepšį su pirkiniais, nepaneigia kaltinime nurodytos aplinkybės, kad jis deÅ¡ine ranka suėmė nukentėjusiajam už sprando, kadangi, prieÅ¡ atlikdamas smurtinius veiksmus, jis galėjo krepšį padėti ant žemės, tÄ pažymėjo ir apylinkės teismas.

11.2. Nors apeliantas tvirtina, kad įsižeidęs ir supykęs dėl iÅ¡sakytų priekaiÅ¡tų A. S. pats patyręs traumÄ , tyčia sugalvojo jį apkalbėti ir nepagrįstai apkaltino jį fiziniu smurtu, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių duomenų visumÄ , atmeta nuteistojo argumentÄ dėl A. S. melagingų parodymų kaip nepagrįstÄ . Nors nukentėjusysis pripažino, kad jį supykdė nepagrįsti kaimyno priekaiÅ¡tai, tačiau pažinojo kaltinamÄ jį seniai, visada gražiai bendravo, niekada nebuvo jokių pykčių ar priekaiÅ¡tų dėl pinigų plovimo, pirmÄ kartÄ jį matė tokį agresyvų ir neadekvatų, todėl mano, kad S. P. galėjo bÅ«ti neblaivus. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis iki Å¡io įvykio bendravo kaimyniÅ¡kai. Pasak A. S., S. P. jam pasakojo, kad yra tolimųjų reisų vairuotojas, kokiose Å¡alyse buvo, o kaltinamasis žinojo apie jo ligas kaip ir visi namo gyventojai. Pats S. P., apklausiamas teisme, patvirtino, kad su A. S. nesipyko, susitikę kieme pasikalbėdavo, A. S. jam yra sakęs, kad darėsi Å¡untavimÄ , gal kada minėjo, kad kažkas jam su Å¡irdimi. Taigi, bylos duomenimis, tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokių ilgalaikių nesutarimų ar konfliktų, kurie galėjo nukentėjusįjį įtakoti apkalbėti S. P.. Teisme A. S. pažymėjo, kad jei kaltinamasis bÅ«tų jo nuoÅ¡irdžiai atsiprašęs, bÅ«tų jam atleidęs. Taigi, pasak nukentėjusiojo, jei S. P. bÅ«tų atgailavęs dėl nukentėjusiojo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, jis galimai nebÅ«tų siekęs apginti savo pažeistų teisių teisinėmis priemonėmis. Bylos duomenimis nusikalstamos veikos padarymo metu tiesiogiai dalyvavo tik kaltinamasis ir nukentėjusysis, todėl bandymas paneigti A. S. parodymus vertintinas kaip S. P. pasirinkta gynybos pozicija, siekiant užginčyti tiesioginius svarius įrodymus byloje bei iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

12. Aplinkybę, kad po konflikto su S. P., A. S. buvo sužalotas, patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir specialisto išvada, liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai.

12.1. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 905/2022 (05) (1 t., b. l. 117) nurodyta, jog odos nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje ir deÅ¡inės pusės aÅ¡tunto Å¡onkaulio lūžis A. S. padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugpjūčio 26 d. DeÅ¡inės pusės aÅ¡tunto Å¡onkaulio lūžis A. S. galėjo bÅ«ti padarytas vieno smÅ«gio pasekoje, o odos nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ bukÄ daiktÄ ar pagrindÄ . Sužalojimai A. S. galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir sukėlė fizinį skausmÄ . A. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotų sužalojimų lokacija atitinka nukentėjusiojo parodymus (S. P. kairiu keliu spyrė jam į deÅ¡inę krÅ«tinės pusę, po smÅ«gio jis parkrito ant kairiojo Å¡ono ir nusibrozdino alkÅ«nę).

12.2. Liudytoja O. S. parodė, kad prekiaudama turgelyje gėrybėmis iš savo sodo, pamatė, kad sutuoktinis A. S. nuo namų pusės palei konteinerius ateina susiėmęs dešinę krūtinės pusę. Alkūnė buvo šviežiai nubrozdinta, buvo visas išbalęs, sukrėstas. Vyras pasakė, kad kaimynas S. P. spyrė jam dėl vidinių durų. Sutuoktinis jai sakė, kad kaltinamasis priekaištavo, kad plauna pinigus. Parvykus namo, vyrui pasidarė labai negera ir jis prisėdo ant laiptų lauke. Atvykę policijos pareigūnai dėl blogos savijautos vyrui iškvietė medikus.

12.3. Liudytoja Z. P. parodė, kad prekiaudama turgavietėje pamatė, kad prie netoliese jos automobilio stovėjusio automobilio, prie kurio prekiavo moteris, priėjo vyriÅ¡kis. Ta moteris greitai paÅ¡oko iÅ¡ savo vietos ir priėjusi prie minėto vyriÅ¡kio suÅ¡uko, gal reikia kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Priėjusi prie jų pamatė, kad vyras stovėjo susiėmęs kaire ranka per pilvÄ , atsirėmęs į automobilį, buvo iÅ¡balęs, iÅ¡sigandęs, drebėjo, viena jo ranka buvo nubrozdinta. Ji kartu buvusios moters paklausė kas atsitiko, Å¡i atsakė, kad jos vyrÄ primušė.

12.4. Liudytoja apklausta tyrėja D. P. parodė, kad iÅ¡ operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas praneÅ¡imas, kad reikalinga nuvykti adresu Klaipėdos g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, kur pranešėjui ((duomenys neskelbtini)) į krÅ«tinę kelis kartus smogė namo gyventojas, neva dėl namo remontui Å¡vaistomų pinigų. Atvykus į vietÄ pranešėjas A. S. paaiÅ¡kino, kad netoli turgavietės sutiktas kaimynas jam pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl neva be reikalo leidžiamų pinigų namo remontams ir spyrė jam vienÄ kartÄ iÅ¡ kairės kojos į krÅ«tinę. Po smÅ«gio jis krisdamas ant žemės susižalojo kairės rankos alkÅ«nę. Bendraujant su A. S. akivaizdžiai matėsi, kad Å¡is buvo labai susijaudinęs, drebėjo, skundėsi sveikata, nurodė, kad neseniai jam buvo keisti du Å¡irdies vožtuvai. Akivaizdžiai matėsi, kad A. S. Å¡viežiai nubrozdinta kairės rankos alkÅ«nė. Dėl prastos A. S. savijautos buvo iÅ¡kviesti medikai.

12.5. Iš kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 153-156) matyti, kad skambučio bendrajam pagalbos centrui metu A. S. prisistatęs asmuo nurodė, kad namo gyventojas, įvykus konfliktui dėl neva švaistomų namo lėšų, prieš jį smurtavo – „kirto į krūtinę“, po ko jis pargriuvo ir nusibrozdino alkūnę.

12.6. Body kamerų vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, kad atvykusiems policijos pareigÅ«nams A. S. nurodė, kad įvykus konfliktui dėl namo priežiÅ«ros kaimynas S. P. jam vienÄ kartÄ kairės kojos keliu spyrė į krÅ«tinę. Matosi, kad jo kairės rankos alkÅ«nė nubrozdinta. Atvykusiems medikams A. S. nurodė, kad jam buvo suduotas smÅ«gis kojos keliu į deÅ¡inę krÅ«tinės pusę, parodė nubrozdintÄ kairę alkÅ«nę bei paaiÅ¡kino, kad po suduoto smÅ«gio griuvo.

13. Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl A. S. sužalojimo, kelia versijÄ , kad nukentėjusysis, susijaudinęs dėl tarp jųdviejų įvykusio žodinio konflikto, dėl turimų Å¡irdies veiklos sutrikimų galėjo pats sunegaluoti, griÅ«ti ir pats susižaloti. TokiÄ versijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip prieÅ¡taraujančiÄ objektyviais laikytiniems bylos duomenims. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas G. Serbenta patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 905/2022(05). Ekspertas nurodė, kad Å¡onkaulis gali lūžti ne tik dėl iÅ¡orinės jėgos poveikio, bet ir žmogui griÅ«nant iÅ¡ pagreičio, tačiau kaip patį realiausiÄ A. S. nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmÄ Ä¯vardijo smÅ«gį į deÅ¡inę krÅ«tinės lÄ stos sritį, o paskui griuvimÄ ant kairės pusės alkÅ«nės. Ekspertas taip pat nurodė, kad turint A. S. bÅ«dingÄ Å¡irdies veiklos sutrikimÄ , asmeniui labai susijaudinus gali sutrikti Å¡irdies ritmas ir asmuo gali prarasti pusiausvyrÄ ir nugriÅ«ti, tačiau taip pat pažymėjo, kad duomenų, jog A. S. krito ir susižalojo dėl nusiskundimų Å¡irdimi, nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad A. S. konflikto su S. P. metu ar po jo bÅ«tų nugriuvęs dėl Å¡irdies veiklos sutrikimo. Beje, S. P. teisme taip pat patvirtino nematęs, kad A. S. bÅ«tų nugriuvęs.

14. AukÅ¡tesnysis teismas, remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais ir iÅ¡samia byloje esančių duomenų analize, įvertinęs byloje nustatytus objektyvius faktinius duomenis – tarp S. P. ir A. S. įvyko žodinis konfliktas (tÄ patvirtina ir pats apeliantas), po Å¡io konflikto A. S. nustatyti sužalojimai (sulaužytas deÅ¡inės pusės aÅ¡tuntas Å¡onkaulis ir nubrozdinta kairės rankos alkÅ«nė), nesant byloje duomenų, kad A. S. galėjo susižaloti pats griÅ«damas ar jį sužalojo kas nors kitas, vertinant nukentėjusiojo A. S. parodymus kaip nuoseklius ir patikimus, konstatuoja, kad nuteistasis S. P. panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu - suėmęs deÅ¡ine ranka A. S. už sprando ir jį patraukęs artyn savęs, tyčia spyrė vienÄ kartÄ kairės kojos keliu A. S. į deÅ¡inės pusės krÅ«tinės sritį, po ko nuo smÅ«gio A. S. nukrito ant žemės ir susižalojo kairės rankos alkÅ«nę. Tokiais veiksmais S. P. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ bei nesunkiai jį sužalojo, padarydamas odos nubrozdinimus kairėje alkÅ«nėje ir deÅ¡inės pusės aÅ¡tunto Å¡onkaulio lūžį. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje požymius, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai nuteistas dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl bausmės paskyrimo nuteistajam motyvuotos. Apylinkės teismas, skirdamas S. P. laisvės apribojimo bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ ir nustatydamas jos trukmę, bausmių skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.

15.1. Apeliantas S. P. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , už kurį įstatymų leidėjas numatęs alternatyvias bausmes – laisvės apribojimÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki trejų metų. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas nustatė, kad kaltinamojo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

15.2. Skirdamas bausmę S. P., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ , kuriuo padaryta žala žmogaus sveikatai, neteistas, administracine tvarka baustas už nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių Å«kiu, dirba (duomenys neskelbtini), įmonės charakterizuojamas kaip pareigingas darbuotojas, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apylinkės teismas S. P. nusprendė skirti straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , savo trukme artimÄ vidurkiui, skiriant įpareigojimus, kurie geriausiai padėtų pasiekti bausmei keliamus tikslus – per 1 (vienÄ ) mėnesį atlyginti A. S. padarytÄ turtinę žalÄ , tęsti darbÄ ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė ir įpareigojimai atitinka įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir yra tinkamai individualizuoti. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad kaltinamojo asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys svarbÅ«s individualizuojant skiriamÄ bausmę, tačiau neeliminuoja galimybės kaltinamojo atžvilgiu taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

16. S. P. apeliaciniame skunde išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju prašo atmesti nukentėjusiojo A. S. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius, nepriteisti teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiojo naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo reikalavimai, susiję su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais ir proceso išlaidomis, nepagrįsti.

16.1. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. S. pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo S. P. 50 Eur turtinę žalÄ dėl apsilankymo „Kardiolitos“ klinikose siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar dėl sužalojimo neatsirado pakitimų vidaus organuose, ir 2000 Eur neturtinę žalÄ (1 t., b. l. 65-66). Apylinkės teismas A. S. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkino pilnai. Nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo grindžiamas tuo, kad dėl S. P. smurtinių veiksmų jis patyrė fizinį skausmÄ , didelį stresÄ , pažeminimÄ , kankino nerimas, nemiga, pablogėjo sveikata - ilgai jautė skausmÄ deÅ¡inėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje kvėpuojant, kosėjant, negalėjo miegoti ant deÅ¡inio Å¡ono, sumažėjus Å¡irdies pulsui pradėjo tinti kojos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiojo patirtus iÅ¡gyvenimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad A. S. ieÅ¡kinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos yra pagrįstas ir tenkino jį pilnai.

16.2. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalÄ pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , prarastÄ gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žmogaus sveikata (kaltinamieji tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ), yra absoliuti vertybė, todėl bet koks jos pažeidimas yra neteisėtas. Kenkiant asmeniui fiziÅ¡kai daroma žala jo fizinei arba psichinei sveikatai. Fizinė žala pasireiÅ¡kia kaip kÅ«no vientisumo pažeidimas (funkcijų arba organų netekimas), kÅ«no neliečiamumo pažeidimas (sumuÅ¡imas, sužalojimas, injekcija ir kt.), laikinas arba nuolatinis darbingumo netekimas (dėl sužalojimo, susargdinimo, ligos iÅ¡sivystymo ir kt.). Žala psichinei sveikatai pasireiÅ¡kia dvasiniu sukrėtimu, Å¡oku, įtampa, nemiga, irzlumu, sÄ monės netekimu, padažnėjusiais ligos priepuoliais ir kitaip.

16.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ nukentėjusiajam A. S., atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurias iÅ¡dėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, ir, kolegijos nuomone, priteisė iÅ¡ civilinio atsakovo S. P. tinkamÄ neturtinės žalos atlyginimÄ .

16.4. Akivaizdu, kad nukentėjusysis A. S. dėl nusikalstamų S. P. veiksmų patyrė neigiamas pasekmes. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, suėmęs deÅ¡ine ranka A. S. už sprando ir jį patraukęs artyn savęs, tyčia spyrė vienÄ kartÄ kairės kojos keliu į deÅ¡inės pusės krÅ«tinės sritį, po ko, nuo smÅ«gio A. S. nukrito ant žemės ir susižalojo kairės rankos alkÅ«nę. Tokiais savo veiksmais S. P. A. S. sukėlė fizinį skausmÄ ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ - nukentėjusiajam padarė odos nubrozdinimus kairėje alkÅ«nėje ir deÅ¡inės pusės aÅ¡tunto Å¡onkaulio lūžį. Neginčytina, kad dėl minėtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ . Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie tai, kad neseniai prieÅ¡ įvykį nukentėjusiajam buvo atlikta Å¡irdies operacija, nekelia abejonių civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės apie A. S. po sužalojimo patirtus sveikatos sutrikimus ir sutrikdytÄ jo įprastÄ gyvenimÄ . Sprendžiant iÅ¡ ieÅ¡kinio ir byloje esančių duomenų darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusysis patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus – patyrė iÅ¡gÄ stį, nerimÄ dėl sveikatos bÅ«klės ir pažeminimÄ . Apklausiamas teisme A. S. nurodė, kad po Å¡io įvykio jautėsi blogai, turėjo vartoti daugiau vaistų, dažniau lankytis pas gydytojus, papildomai lankytis pas kardiologÄ , stebėti Å¡irdies bÅ«klę, padažnėjo Å¡irdies ritmo sutrikimai. Pasak nukentėjusiojo, namo gyventojų yra gerbiamas ir po Å¡io įvykio pasijautė pažemintas. Liudytoja O. S. teisme parodė, kad po sužalojimo sutuoktinis A. S. jautėsi labai blogai, prisėdo ant laiptų lauke, o atvykę policijos pareigÅ«nai jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Pasak liudytojos, po įvykio visÄ naktį budėjo prie sutuoktinio, nes grįžus iÅ¡ ligoninės priimamojo jam labai nukrito pulsas. Liudytoja Z. P. patvirtino, kad A. S. atėjo į turgavietę pas sutuoktinę susiėmęs kaire ranka pilvÄ , stovėjo atsirėmęs į automobilį, buvo iÅ¡sigandęs, iÅ¡balęs, drebėjo. Pasak tyrėjos D. P., bendraujant su A. S. akivaizdžiai matėsi, kad Å¡is buvo labai susijaudinęs, drebėjo, skundėsi sveikata.

16.5. Nukentėjusiojo patirti negatyvÅ«s reiÅ¡kiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotÄ neturtinės žalos turinį. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir iÅ¡samiai aptartos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriame, įvertinus kaltinamojo veiksmų pasekmes (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), už žalos padarymÄ atsakingo asmens kaltės formÄ ir nusikaltimo pobÅ«dį (tyčinis smurtinis nusikaltimas), kaltinamojo turtinę padėtį (dirba (duomenys neskelbtini)), kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (A. S. dėl turimų Å¡irdies veiklos sutrikimų ir atliktų Å¡irdies operacijų yra neįgalus, kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį žinodamas apie jo sveikatos bÅ«klės ypatumus), teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti suma dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai buvo pripažinta atitinkanti jo patirtus iÅ¡gyvenimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, nustatydamas konkretų priteisiamos neturtinės žalos dydį, turi vadovautis ne tik vyraujančia teismų praktika, tačiau privalo atsižvelgti į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ .

16.6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ir priteista suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam A. S. yra proporcinga jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, stresui ir nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus.

16.7. Nukentėjusysis A. S. po sužalojimo, norėdamas įsitikinti, ar dėl Å¡onkaulio lūžio neatsirado pakitimų vidaus organuose, 2022 m. rugsėjo 1 d. vyko konsultacijai į „Kardiolitos“ klinikÄ . Už konsultacijÄ sumokėjo 50,00 Eur ir pateikė iÅ¡laidas patvirtinantį mokėjimo kvitÄ (1 t., b. l. 69). Kadangi sveikatos patikrinimÄ sÄ lygojo smurtiniai kaltinamojo veiksmai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas vertino kaip nukentėjusiojo patirtÄ turtinę žalÄ , kuriÄ priteisė iÅ¡ S. P..

16.8. S. P. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju praÅ¡o atmesti Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį bei nepriteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidų nukentėjusiojo naudai, jokių papildomų argumentų dėl Å¡ių sumų priteisimo teisinio pagrindo ar dydžių nenurodo. Kadangi aukÅ¡tesnysis teismas Å¡ia nutartimi tvirtina skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegijai nekelia abejonių Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteistos turtinės žalos bei nukentėjusiajam priteistų teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagrįstumas, Å¡iuo klausimu plačiau nepasisakoma.

17. Byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su nuteistojo S. P. atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Å ios iÅ¡laidos nepripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos, kadangi nuteistajam S. P. apeliacinės instancijos teisme atstovavo gynėjas pagal susitarimÄ â€“ advokatas A. Å ukaitis, o antrinę teisinę pagalbÄ teikiantis advokatas A. Cemnolonskas nuo dalyvavimo teismo posėdyje buvo atleistas.

18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Algirdas Gaputis

Daina Vaidachavičienė