Legislator Case Law & Legislation
fbfb091e-15fa-4858-9d7e-166b85a2d252 AI generated

fbfb091e-15fa-4858-9d7e-166b85a2d252 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number fbfb091e-15fa-4858-9d7e-166b85a2d252
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas pažeidė CPK 293 str. 1 d. 3 p., kadangi 2005-03-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinys dėl iÅ¡keldinimo atsakovams buvo atmestas, tačiau teismas netenkino atsakovų atstovės praÅ¡ymo nutraukti bylÄ . Pagal CPK 135 str. ieÅ¡kovai privalo nurodyti ir įrodinėti tik faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ . IeÅ¡kovai savo reikalavimÄ grindė CK 6.612 str., tačiau tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad patys gera valia leido apeliantams apsigyventi ieÅ¡kovams privačios nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl kyla klausimas dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių, kadangi apeliantai savavaliÅ¡kai patalpų neužėmė.

Legislator headnote

AI generated

fbfb091e-15fa-4858-9d7e-166b85a2d252 · Vilniaus apygardos teismas: Taigi akivaizdu, kad atsakovai gyvena prieÅ¡ ieÅ¡kovų valiÄ . Teismas sprendė, kad atsakovų veiksmai pažeidžia ieÅ¡kovų teises ir teisėtus interesus naudoti, valdyti jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ (CK 4.37 str.), dėl ko ieÅ¡kovų reikalavimas paÅ¡alinti jų teisių trukdymus yra teisėtas ir pagrįstas (CK 4.98 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai praÅ¡o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-03-17 sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-356-340/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05242-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 30.12; 121.14; 121.18; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. birželio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos, Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų T. G. ir P. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A.

K. ir N. K. ieÅ¡kinį atsakovams T. G. ir P. K. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl pagrindo atsakovų iÅ¡keldinimui iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančios gyvenamosios patalpos.IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami iÅ¡keldinti atsakovus P. K. ir T. G. iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 1992-01-16 pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovai įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Butas ieÅ¡kovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymėjo, jog atsakovams atvykus gyventi į LietuvÄ , ieÅ¡kovai leido laikinai apsigyventi nurodytame bute bei deklaruoti savo gyvenamÄ sias vietas. Tuo tarpu atsakovai įsipareigojo, gavę leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, iÅ¡siregistruoti iÅ¡ buto ir susirasti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Pažymėjo, jog tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų nuolat kildavo konfliktai, pastarieji neprisidėjo prie buto iÅ¡laikymo.

Å iuo metu ieÅ¡kovų bute dar apsigyveno jų dukra N. K. su nepilnamečiais vaikais. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį grindė ir aplinkybe, jog jie yra pensininkai, o nuolatiniai konfliktai su atsakovais, kenkia jų sveikatai, daro gyvenimo sÄ lygas neįmanomas. Be to, atsakovai piktybiÅ¡kai neieÅ¡ko kitos gyvenamosios vietos, piktnaudžiauja susidariusia situacija. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-03-17 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai; iÅ¡keldino atsakovus T.

G. ir P. K. iÅ¡ gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos nuo 2011-05-01; priteisė iÅ¡ atsakovų T. G. ir P. K. lygiomis dalis ieÅ¡kovų A. K. ir N. K. naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas: 133 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt už advokato teisinę pagalbÄ , iÅ¡ viso – 1 133 Lt, t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 566,50 Lt; bei lygiomis dalis į valstybės biudžetÄ 24,50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 12,25 Lt.

Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas ieÅ¡kovo A. K. vardu 1992-01-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; jis ieÅ¡kovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kartu su ieÅ¡kovais, jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, gyvena atsakovai bei ieÅ¡kovų duktė su dviem nepilnamečiais vaikais. Atsakovas yra ieÅ¡kovų pilnametis sÅ«nus ir jam su Å¡eima (atsakove ir dukra) 1994 m. atvykus į LietuvÄ , ieÅ¡kovai leido apsigyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, o bÅ«tent – 16 kv.m kambaryje.

RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai pasižadėjo, gavę leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, iÅ¡siregistruoti iÅ¡ ginčo buto. Atsakovai nuosavybės teisių į minėtÄ butÄ neturi, taip pat nėra buto nuomininkai. Tarp Å¡alių nuolat vyksta konfliktai, atsakovai kas mėnesį moka ieÅ¡kovams už naudojimÄ si butu po 100 Lt. Teismas konstatavo, jog CK 4.37 str. įtvirtinta savininko teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

Tuo tarpu atsakovai, nebÅ«dami nei buto savininkais, nei jo nuomininkais ir gyvendami jame prieÅ¡ ieÅ¡kovų (savininkų) valiÄ , savo neteisėtais veiksmais trukdo ieÅ¡kovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu butu, nes neiÅ¡sikrausto iÅ¡ buto ir atsisako tai padaryti ateityje. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti pažeidžiama ne tik neteisėtai užvaldant svetimÄ turtÄ , bet ir trukdant savininkui normaliai naudotis jam priklausančiu turtu. Pats atsakovas teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad jau ilgÄ laikÄ tarp Å¡alių vyksta konfliktai, ieÅ¡kovas yra nepatenkintas, kad atsakovai neiÅ¡sikrausto iÅ¡ buto.

Taigi akivaizdu, kad atsakovai gyvena prieÅ¡ ieÅ¡kovų valiÄ . Teismas sprendė, kad atsakovų veiksmai pažeidžia ieÅ¡kovų teises ir teisėtus interesus naudoti, valdyti jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ (CK 4.37 str.), dėl ko ieÅ¡kovų reikalavimas paÅ¡alinti jų teisių trukdymus yra teisėtas ir pagrįstas (CK 4.98 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai praÅ¡o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-03-17 sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantų nuomone, sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas bei netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, teismas neatskleidė bylos esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė CPK 293 str. 1 d. 3 p., kadangi 2005-03-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinys dėl iÅ¡keldinimo atsakovams buvo atmestas, tačiau teismas netenkino atsakovų atstovės praÅ¡ymo nutraukti bylÄ .

2. Pagal CPK 135 str. ieÅ¡kovai privalo nurodyti ir įrodinėti tik faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ . IeÅ¡kovai savo reikalavimÄ grindė CK 6.612 str., tačiau tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad patys gera valia leido apeliantams apsigyventi ieÅ¡kovams privačios nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl kyla klausimas dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių, kadangi apeliantai savavaliÅ¡kai patalpų neužėmė.

3. Nurodo, jog negalima apginti savininko interesų nenustačius, kokie teisiniai santykiai tarp Å¡alių susiklostė ir kokias normas atsakovai pažeidė. IeÅ¡kovų reikalavimas grindžiamas CK 6.612 str., tačiau, kaip minėta, patys ieÅ¡kovai patvirtino, jog jokio savavaliÅ¡ko patalpų užėmimo nebuvo. Jeigu tarp Å¡alių susiklostė nuomos santykiai, nuomos sutartis raÅ¡tu sudaryta nebuvo, tačiau tęsiasi nuo 1995 m., tokiu bÅ«du Å¡alių santykius reguliuotų CK 6.480 str., reikalingas įspėjimas prieÅ¡ 3 mėnesius. Jeigu tarp Å¡alių susiklostė panaudos santykiai, jiems turėtų bÅ«ti taikomos CK XXXII skyriaus nuostatos ir CK 6.477 str. 2-3 d., 6.478-6.497 str., 6.481 str. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-03-17 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Su pareikÅ¡tu apeliaciniu skundu nesutinka dėl Å¡ių aplinkybių:

1. Teismas nepažeidė CPK 293 str., pagrįstai nustatė, kad nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-00204-614/05 bendraturčių A. K. ir N. K. interesai buvo prieÅ¡ingi, ir kadangi buto nuosavybės dalys nebuvo nustatytos, esant prieÅ¡ingam bendraturčių interesui ieÅ¡kinys buvo atmestas. Nagrinėjamoje byloje bendraturčių (ieÅ¡kovų) interesas nebuvo prieÅ¡ingas.2. Kadangi ieÅ¡kovų iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės buvo susijusios su pažeista teise savininkams naudotis jiems priklausančiu turtu dėl atsakovų piktnaudžiavimo teise, teismas pagrįstai taikė CK 4.98 str., tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimus.

3. Apeliantai patys pripažįsta, kad nebuvo sudarę jokių naudojimosi patalpomis sutarčių. IeÅ¡kovai nebÅ«dami sutartinių santykių dalyviais, gali ginti savo teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo bÅ«dais. Pagal CK 4.98 str. savininkas turi teisę reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo ieÅ¡kovų nuosavybės teisių pažeidimÄ ir patenkino jų ieÅ¡kinį dėl atsakovų iÅ¡keldinimo; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).Apeliantų argumentas, kad sprendimas nagrinėjamoje byloje buvo priimtas pažeidžiant CPK 293 str. 1 d. 3 p. nuostatas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo kitoje civilinėje byloje Nr.2-00204-614/05 buvo atmestas, tačiau nesutinka su apeliantų nuomone, jog sprendimas išnagrinėtoje byloje buvo priimtas tuo pačiu pagrindu. Išnagrinėtoje byloje 2005-03-08 sprendimu teismas nustatė, kad ieškovas A. K. nurodė nuo 2003-09-01 nutraukiantis nuomos sutartį ir pareikalavo atsakovų išsikelti; teismas konstatavo, kad santykiai su atsakovais dėl buto nuomos nutraukti, tačiau ieškinį dėl iškeldinimo atmetė, motyvuodamas, kad butas priklauso sutuoktiniams A. ir N. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, buto bendraturtė N. K. nepalaikė ieškinio dėl sūnaus iškeldinimo, sutuoktinių dalys bendrajame turte nenustatytos, todėl nebuvo galimybės individualizuoti ir apibrėžti ieškovo turto dalies; esant tokioms bylos aplinkybėms 2005-03-08 teismo sprendimas neužkerta kelio ieškovams reikšti ieškinį dėl iškeldinimo kitu pagrindu – dėl abiejų bendraturčių teisių gynimo.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas skundžiamame sprendime Å¡alių teisinių santykių neidentifikavo, akcentavo ieÅ¡kovų – buto savininkų teisių pažeidimo aspektÄ . Apeliantai pagrįstai nurodė, kad nors ieÅ¡kovai savo reikalavimÄ grindė CK 6.612 str., tačiau tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad patys gera valia leido apeliantams apsigyventi ieÅ¡kovams privačios nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau su apeliantų teiginiu, kad ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti teismo patenkintas kitu, nei nurodyta ieÅ¡kinyje įstatyminiu pagrindu, teisėjų kolegija nesutinka.

BylÄ nagrinėjantis teismas nėra saistomas ieÅ¡kinyje nurodytu ieÅ¡kinio įstatyminiu pagrindu, nustatęs bylos faktines aplinkybes, teismas gali kitaip identifikuoti Å¡alių teisinius santykius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai – sutuoktiniai T. G. ir P. K. apsigyveno ieÅ¡kovams Aleksandrui ir N. K. (atsakovo tėvams) priklausančiame bute 1995 m. Atsakovai pasirašė pasižadėjimus, kad apsigyvena ieÅ¡kovų bute laikinai, iki gaus leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje (b.l. 4-5). Atsakovas paaiÅ¡kino, kad gavo leidimus nuolat gyventi Lietuvoje 1995 m. iÅ¡sikėlė, apie 7 metus nuomavo butÄ . 2002 m. grįžo pas tėvus ir jiems leidus, apsigyveno jų bute; buto nuomos ar panaudos sutarties Å¡alys nepasirašė.

Å alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad atsakovai moka ieÅ¡kovams už naudojimÄ si butu po 100 Lt, tačiau nereguliariai: ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsakovai davė 100 Lt kovo mėnesį, nuo to laiko nebemoka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp Å¡alių susiformavo panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų nuomone, kad tarp Å¡alių yra gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti jÄ gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.567 str.).

Nors atsakovai (apeliantai) nereguliariai mokėjo ieÅ¡kovams po 100 Lt, tačiau byloje nenustatyta, kad tai buvo buto nuomos mokestis. Duodamas paaiÅ¡kinimus teismui, ieÅ¡kovas nurodė, kad jis moka už butÄ po 600-700 Lt, tuo tarpu kai atsakovas davė tik 100 Lt už tris mėnesius, t. y. ieÅ¡kovo suvokimu, atsakovų mokami pinigai turėjo kompensuoti atsakovų dalį buto Å¡ildymo iÅ¡laidų bei jiems tenkančiÄ dalį kitų komunalinių mokesčių. Panaudos davėjas taip pat turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neiÅ¡vengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui (CK 6.641 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai gyvena ieÅ¡kovams priklausančiame 50 kv.m bendro ploto 2 kambarių bute, kuriame užima 16 kv.m kambarį; kitame kambaryje gyvena ieÅ¡kovai, jų dukra su 2 nepilnamečiais vaikais – 5 žmonės; atsakovai užima kambarį, kuris gyvybiÅ¡kai reikalingas patiems buto savininkams; atsakovai nereguliariai moka net už savo komunalinių mokesčių ir buto Å¡ildymo dalį, tuo užkraudami papildomÄ naÅ¡tÄ ieÅ¡kovams – senyvo amžiaus pensininkams. Å ių bylos faktinių aplinkybių atsakovai (apeliantai) neginčija; teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai pažeidžia ieÅ¡kovų teises ir teisėtus interesus naudoti ir valdyti jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ (CK 4.37 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nustatytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindÄ nutraukti panaudos teisinius santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia konstatuot, kad ieÅ¡kovai maždaug nuo 2003 m. nutraukė buto panaudos santykius ir reikalauja jų iÅ¡keldinimo. Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovai priėmė atsakovus gyventi laikinai, su sÄ lyga, kad atsakovai iÅ¡sikels iÅ¡ ieÅ¡kovų buto po to, kai jie gaus leidimus nuolat gyventi Lietuvoje; civilinės bylos Nr. Nr.2-00204-614/05 duomenimis nuo 2003 m. ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad nutraukė nuomos santykius su atsakovais ir pareikalavo jų iÅ¡keldinimo; teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors ieÅ¡kovas suklydo dėl teisinių santykių su atsakovais esmės, ieÅ¡kovų valia iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai – ieÅ¡kovai laiko, kad teisinis pagrindas atsakovų gyvenimui ieÅ¡kovų bute iÅ¡nyko, ieÅ¡kovų ir atsakovų santykiai nutrÅ«ko, atsakovai gyvena ieÅ¡kovų bute be jų leidimo ir teisinio pagrindo.

IeÅ¡kinyje kaip savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovai nurodo, kad atsakovai piktybiÅ¡kai neieÅ¡ko kitos gyvenamosios vietos ir piktnaudžiauja susidariusia situacija. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį dėl atsakovų iÅ¡keldinimo CK 6.641 str. 2 d. nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad nors apeliantai siekia, kad ieÅ¡kinys dėl jų iÅ¡keldinimo bÅ«tų atmestas ir jie liktų gyventi ieÅ¡kovų bute prieÅ¡ jų valiÄ , nenurodo ir neįrodinėja, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis sÄ lygomis jie gyvena ieÅ¡kovų bute dabar ir ketina gyventi ateityje.Reziumuodama, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai teismo sprendimo motyvų nepaneigė.

Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Tatjana Žukauskienė                                                                  Jelena Å iÅ¡kina                                                                  Vytautas Zelianka