fbfab9ee-b4fd-4dfd-89a4-5ea6ed721448 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-664-796/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03437-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos A. Y. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A.

Y. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims M. Y., O. B., iÅ¡vadÄ teikianti institucija VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centras, dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir globos nustatymo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus su pareiÅ¡kimu dėl dukters M. Y. pripažinimo neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei globos jai nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos A. Y. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir globos nustatymo.

3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 3.1. Nurodė, kad 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose, įsigaliojusi 1994 m. liepos 20 d., numato, jog fizinio asmens veiksnumÄ nustato įstatymai tos susitariančiosios Å¡alies, kurios pilietis yra Å¡is asmuo (Sutarties 22 straipsnio 1 dalis); apribojant asmens veiksnumÄ arba pripažįstant jį neveiksniu yra kompetentingos įstaigos ir taikomi įstatymai tos susitariančiosios Å¡alies, kurios pilietis yra pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu asmuo (Sutarties 23 straipsnio 1 dalis); susitariančiosios Å alies piliečių globos ir rÅ«pybos bylose yra kompetentinga globos ir rÅ«pybos įstaiga Susitariančiosios Å alies, kurios piliečiu yra globotinas ar rÅ«pintinas asmuo, jeigu Å¡i Sutartis nenumato kitaip.

Å iuo atveju taikytini Å¡ios Susitariančiosios Å alies įstatymai (Sutarties 30 straipsnio 1 dalis). 3.2. Nurodė, kad tiek pareiÅ¡kėja, tiek jos dukra M. Y., kuriÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o pripažinti neveiksniÄ tam tikrose srityse, yra Ukrainos pilietės. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog asmuo, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu, yra Ukrainos pilietis, ir, įvertinus minėtos sutarties nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog Lietuvos teismas, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai, neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti kaip neteismingÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti pareiÅ¡kimÄ dėl dukters pripažinimo neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, globos jai nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

5. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 5.1. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja ir jos dukros M. Y. Ir O. B. atvyko į LietuvÄ iÅ¡ Ukrainos laikinai, kol Ukrainoje vyksta karo veiksmai. Teigia, kad turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ joms suteiktas socialinis bÅ«stas adresu (duomenys neskelbtini). Jos turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje iki (duomenys neskelbtini). Teismui pateikė įrodymus, kad M. Y. serga psichine liga nuo vaikystės, dėl ligos nesiorientuoja aplinkoje, laike ir savyje, negeba pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, todėl mano, kad, tik nustačius, kad ji neveiksni tam tikrose srityse, galės tinkamai apsaugoti jos teises ir teisėtus interesus. 5.2.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, įsigaliojusi 1994 m. lapkričio 20 d., 23 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei vienos susitariančios šalies įstaiga nustato, kad yra pagrindas pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu kitos susitariančios šalies pilietį, kurio gyvenamoji vieta ar buveinė yra šios susitariančios šalies teritorijoje, ji praneša apie tai kitos susitariančios šalies atitinkamai įstaigai.

Jeigu įstaiga, kuriai praneÅ¡ta, pareiÅ¡kia, kad ji suteikia teisę atlikti tolesnius veiksmus įstaigai Å¡alies, kurios teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta ar buveinė, gali nagrinėti bylÄ dėl jo veiksnumo apribojimo arba pripažinimo neveiksniu, vadovaujantis savo valstybės įstatymais, kai pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu priežastis taip pat numatyta ir įstatymais tos susitariančios Å¡alies, kurios pilietis jis yra. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas tenkintinas 6.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, nurodant, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tus reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismingumo taisyklių reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį laikymasis yra bÅ«tinoji teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinimo sÄ lyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo savo iniciatyva (lot. ex officio), be kita ko, patikrinti, ar ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas, laikantis teismingumo taisyklių, t. y. ar teismas turi jurisdikcijÄ nagrinėti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Pažymėtina, kad toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas, nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobÅ«džio, t. y. nepriklausomai nuo to aspekto, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas – teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimÄ iÅ¡plaukia iÅ¡ CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimÄ â€“ expressis verbis – iÅ¡ CPK 782 straipsnio nuostatų.

Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieÅ¡kinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iÅ¡kėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).

Teismingumo taisyklių laikymasis yra ne tik bÅ«tinoji teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinimo sÄ lyga, bet ir bÅ«tinoji teisminės gynybos pažeistoms teisėms apginti taikymo sÄ lyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018, 17 punktas). 9. 1993 m. liepos 7 d. pasiraÅ¡ytoje Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose, kuri įsigaliojo 1994 m. lapkričio 20 d. (toliau – sutartis), yra nurodyta, kad kiekvienos Susitariančiosios Å alies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir Å¡eimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jei Å¡i Sutartis nenumato kitaip.

Jie kompetentingi nagrinėti ieÅ¡kinius, pareikÅ¡tus juridiniams asmenims, jeigu Å¡ios Å¡alies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas (21 straipsnio 1 dalis). Taip pat nurodyta, kad apribojant asmens veiksnumÄ arba pripažįstant jį neveiksniu teismai yra kompetentingos įstaigos ir taikomi įstatymai tos Susitariančiosios Å alies, kurios pilietis yra pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu asmuo (23 straipsnio 1 dalis).

10. Nors, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, įvertinus dviÅ¡alės tarptautinės sutarties nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos teismas, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai, neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tus reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo dviÅ¡alės tarptautinės sutarties vertinimu. Akcentuotina, jog nepaisant to, jog sutarties 22 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens veiksnumÄ nustato įstatymai tos Susitariančiosios Å alies, kurios pilietis yra Å¡is asmuo, o sutarties 30 straipsnio 1 dalis numato, kad Susitariančiosios Å alies piliečių globos ir rÅ«pybos bylose yra kompetentinga globos ir rÅ«pybos įstaiga Susitariančiosios Å alies, kurios piliečiu yra globotinas ar rÅ«pintinas asmuo, jeigu Å¡i Sutartis nenumato kitaip, ir Å¡iuo atveju taikytini Å¡ios Susitariančiosios Å alies įstatymai, tačiau Å¡ios sutarties normos nėra imperatyvios.

11. DviÅ¡alė tarptautinė sutartis nustatydama teismingumo taisykles sprendžiant klausimus dėl fizinio asmens veiksnumo, numatė iÅ¡imtį, kada minėtÄ klausimÄ gali spręsti ne praÅ¡omo pripažinti neveiksniu asmens Å¡alies, kurios pilietis jis yra, teismas ir įstatymai. Sutarties 23 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei vienos Susitariančiosios Å alies įstaiga nustato, kad yra pagrindas pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu kitos Susitariančiosios Å alies pilietį, kurio gyvenamoji vieta ar buveinė yra Å¡ios Susitariančiosios Å alies teritorijoje, ji praneÅ¡a apie tai kitos Susitariančiosios Å alies atitinkamai įstaigai.

Jeigu įstaiga, kuriai praneÅ¡ta, pareiÅ¡kia, kad ji suteikia teisę atlikti tolesnius veiksmus įstaigai Å alies, kurios teritorijoje yra Å¡io asmens gyvenamoji vieta ar buveinė, arba per tris mėnesius neatsako, tai įstaiga Å alies, kurios teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta ar buveinė, gali nagrinėti bylÄ dėl jo veiksnumo apribojimo arba pripažinimo neveiksniu, vadovaudamasi savo valstybės įstatymais, kai pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu priežastis taip pat numatyta ir įstatymais tos Susitariančiosios Å alies, kurios pilietis jis yra.

Sprendimas dėl veiksnumo apribojimo arba pripažinimo neveiksniu turi bÅ«ti iÅ¡siųstas kitos Susitariančiosios Å alies atitinkamai įstaigai. Å i sutarties nuostata suponuoja, jog Å¡alies, kurios teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta ar buveinė, gali nagrinėti bylÄ dėl jo veiksnumo apribojimo arba pripažinimo neveiksniu, vadovaudamasi savo valstybės įstatymais, kai pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu priežastis taip pat numatyta ir įstatymais tos Susitariančiosios Å alies, kurios pilietis jis yra.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek pareiÅ¡kėja, tiek jos dukra M. Y., kuriÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o pripažinti neveiksniÄ tam tikrose srityse, yra Ukrainos pilietės. Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ir praÅ¡omas pripažinti neveiksniu asmuo turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), joms yra iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje iki 2023 m. kovo 4 d.

13. Nurodytos faktinės aplinkybės bei 1993 m. liepos 7 d. pasiraÅ¡ytoje Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose, 23 straipsnio 2 dalies nuostatos aiÅ¡kiai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo teigti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tus reikalavimus.

14. Taip pat akcentuotina, jog teismo vaidmuo ypatingosios teisenos bylose turi atitikti Å¡ių bylų specifikÄ , kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Tačiau ir ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 465 straipsnis). Kitais žodžiais tariant, tokio (aktyvesnio) vaidmens teismui, nagrinėjančiam ypatingosios teisenos bylÄ , priskyrimas nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo ir kad jis yra visiÅ¡kai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. PareiÅ¡kėjas pirmiausia pats ir turi vykdyti jam tenkančias procesines, įskaitant ir įrodinėjimo, pareigas.

15. Vertinant tai, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas arba privalėjo pats įvykdyti sutarties 23 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus, t. y. praneÅ¡ti apie tai kitos Susitariančiosios Å alies atitinkamai įstaigai bei gavus atsakymÄ spręsti dėl bylos nagrinėjimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose, arba pasinaudoti trÅ«kumų Å¡alinimo institutu ir įpareigoti sutarties 23 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus atlikti pareiÅ¡kėjai. Bet kuriuo atveju Å¡ioje pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo teigti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tus reikalavimus.

16. Ä®vertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

17. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines teisės normas bei 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose nuostatas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, kuri naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas grÄ Å¾intinas spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Kristina Domarkienė