fbfa8d68-ab97-4334-b191-9cc43e8df0b9 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija MorkÅ«nienė Civilinė byla NrPranešėja E. MisiÅ«nienė             Civilinė byla Nr. 2A-249-524/2015Teisėjas P. Kontrimas              (Proceso Nr. 2-25-3-00654-2013-3)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              21.4.1.1; 11.11; 28.3.1;41                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. vasario 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės ir AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės UAB „Kemitek“ apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Kemitek“ ieÅ¡kinį atsakovui P. Z. dėl nekonkuravimo sutartinių santykių pažeidimo ir turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „RankÅ¡luostukas“, ir atsakovo P. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Kemitek“ dėl darbo sutarties pakeitimų ir papildymų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo UAB „RankÅ¡luostukas“, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė UAB „Kemitek“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 40 057,03 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2006-03-23 ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 10, pagal kuriÄ atsakovas buvo įdarbintas pas ieÅ¡kovę vadybininku technologu. 2006-06-27 ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė darbo sutarties sÄ lygų papildymo ir pakeitimo susitarimÄ , kuris yra neatsiejama darbo sutarties dalis. Pagal Å¡ios sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo vykdydamas savo veiklÄ bÅ«ti lojaliu ieÅ¡kovei sutarties galiojimo metu ir 24 mėnesius po jos pasibaigimo. Atsakovas įsipareigojo neatskleisti jokių bendrovės gamybos, komercinių (verslo) paslapčių ar kitų aplinkybių, apie kurias jis sužinojo vykdydamas savo veiklÄ ar kurios jam buvo patikėtos bet kokiu bÅ«du ir kurių konfidencialumu ieÅ¡kovė yra teisėtai suinteresuota.

IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas, nutraukęs darbo sutartį, nedelsdamas įsidarbino pas ieÅ¡kovės konkurentę UAB „RankÅ¡luostukas“, kuri užsiima tokia pat veikla kaip ir ieÅ¡kovė. Atsakovas aktyviais veiksmais darė žalÄ ieÅ¡kovei, nes važinėdamas pas ieÅ¡kovės klientus kaip UAB „RankÅ¡luostukas“ atstovas siÅ«lo jiems prekes ir paslaugas mažesnėmis kainomis nei ieÅ¡kovės. Dėl tokių atsakovo veiksmų buvo nutrauktos sutartys tarp ieÅ¡kovės ir jos klientų, kurie nurodė, jog nutraukia sutartis, nes sudarė sutartis su įmone, kurioje dirba atsakovas.

Tokiu bÅ«du atsakovas pažeidė susitarimo 3.3 punktÄ , dėl to pagal sutartį jis privalo sumokėti baudÄ , lygiÄ gautai kompensacijaiAtsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo darbo sutarties Nr. 10 papildymus ir pakeitimus nuo jų pasiraÅ¡ymo dienos, t. y. 2006-06-27, ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡is susitarimas buvo sudarytas iÅ¡ karto pasibaigus iÅ¡bandymo laikotarpiui ir atsakovas, bÅ«damas darbuotoju, silpnesne Å¡alimi, buvo priverstas tai padaryti, nes ieÅ¡kovė pasiÅ«lė didesnį darbo užmokestį, o atsakovas buvo suinteresuotas iÅ¡laikyti ilgalaikius darbo santykius, nes atsisakius pasiraÅ¡yti tokį susitarimÄ , darbo sutartis bÅ«tų buvusi nutraukta.

Å is susitarimas buvo parengtas ieÅ¡kovės iÅ¡ anksto pagal nustatytÄ formÄ , tačiau jame nebuvo numatytas kompensacijos mokėjimas nutraukus darbo sutartį. Susitarimu buvo numatyta 15 procentų dydžio kompensacija, kuri visiÅ¡kai neproporcinga suvaržymams, nes realiai atsakovui buvo mokama mažiau nei 450,00 Lt ir Å¡i suma neužtikrino atsakovo ir jo Å¡eimos minimalių poreikių tenkinimo. IeÅ¡kovė UAB „Kemitek“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, jame nurodė, kad prieÅ¡tarauja atsakovo reikalavimui, ir praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o ieÅ¡kinį – tenkinti.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, konstatavo, jog negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad informacijÄ apie ieÅ¡kovės teikiamos produkcijos ar paslaugų kainas bei klientus trečiajam asmeniui perdavė bÅ«tent atsakovas ir Å¡ios informacijos trečiasis asmuo negalėjo sužinoti anksčiau ir iÅ¡ kitų Å¡altinių.

Atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų, susijusių su informacijos apie ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ produkcijÄ ar jos kainas atskleidimu, nenustatyta. Konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovÄ naudojusis ieÅ¡kovės komercine informacija, turint tikslÄ konkuruoti su ieÅ¡kove. Pažymėjo, kad tam tikrų klientų perėjimas iÅ¡ vienos analogiÅ¡kas paslaugas teikiančios įmonės į kitÄ dėl to, kad joms pasiÅ«lytos palankesnės sÄ lygos, negali bÅ«ti vertinama kaip įstatymo draudžiamas veiksmas.

Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, neturi nei teisės, nei galimybių užsiimti klientų paieÅ¡ka, konsultavimu, sutarčių sÄ lygų derinimu ar pan., minėtus veiksmus atlieka įmonės direktorius. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį ir jos papildymų ir pakeitimų susitarimÄ , konstatavo, jog juose už atsakovui nustatytus suvaržymus kompensacija, pasibaigus darbo sutarties galiojimui, atsakovui nenumatyta.

Tokiu bÅ«du atsakovas 24 mėnesius po darbo sutarties pasibaigimo privalo laikytis nekonkuravimo įsipareigojimų, už tai negaudamas jokios kompensacijos, nors kompensacija turėtų bÅ«ti mokama per visÄ nekonkuravimo laikotarpį, Å¡iuo atveju ir po darbo sutarties pasibaigimo. Teismas taip pat konstatavo, kad minėtame susitarime nustatytos 15 procentų kompensacijos už nurodytų įsipareigojimų prisiėmimÄ ir laikymÄ si dydis yra pernelyg mažas, todėl atsakovo turtiniai interesai yra pažeidžiami.IeÅ¡kovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, kad, sudarydama su atsakovu papildomus susitarimus prie darbo sutarties, siekė tarpusavio teisinių santykių aiÅ¡kumo ir stabilumo bei savo ir atsakovo teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Pažymėjo, kad sudarytų susitarimų atsakovas neginčijo, su jais sutiko, todėl mano, kad nekonkuravimo susitarimo sÄ lygos visiÅ¡kai atitiko atsakovo valiÄ . Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , nukrypo nuo bylos esmės, ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo, nes ieÅ¡kovė prašė teismo skirti atsakovui baudÄ už nekonkuravimo susitarimo nesilaikymÄ , o ne atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ dėl atsakovės veiksmų.

Nurodė, kad teismas pažeidė rungimosi ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus, į ieÅ¡kovės ir jos atstovo paaiÅ¡kinimus ir pateiktus įrodymus, priimdamas sprendimÄ , neatsižvelgė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovui buvo mokamas mokestis už nekonkuravimÄ , kuris sudarė 60,38 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Teismas nevertino, ar minėto dydžio mokestis yra teisingas ir adekvatus suvaržomų teisių mastui. Dėl to konstatuoti, jog susitarimas dėl konkurencijos pažeidė materialines teises normas, nebuvo teisinio pagrindo.

Pažymėjo, kad teismo priteistų atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis virÅ¡ija maksimalų užmokestį už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas, todėl minėtų iÅ¡laidų dydis mažintinas.Atsakovas su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti papildomai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė materialinės teisės normas.

PaaiÅ¡kino, kad susitarimas dėl nekonkuravimo buvo sudarytas ieÅ¡kovės iniciatyva, atsakovo teisė nepasiraÅ¡yti minėto susitarimo buvo ribojama ieÅ¡kovės. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei, nes bÅ«tent turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kiniu ir reikalavo, todėl atsakovas nesutinka, jog teismas nukrypo nuo bylos esmės. Nurodė, kad teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, rungimosi bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principų nepažeidė, pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai, susiję su atsakovo komercinės paslapties atskleidimu, kompromituoja atsakovÄ , todėl vertintini kritiÅ¡kai.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su susitarimo dėl nekonkuravimo pažeidimu. Atsakovo vertinimu, susitarimo dėl nekonkuravimo užmokestis yra pernelyg mažas, dėl to pažeidžia jo interesus. Taip pat atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentu dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. Nurodė, kad jo atstovai turėjo teisę gauti už teisines paslaugas nuo 6 000 Lt iki 6 720 Lt vien už procesinių dokumentų parengimÄ , neįskaitant kelionės, pasirengimo bylos nagrinėjimui ir konsultacijų iÅ¡laidų.

Atsižvelgdamas į bylinėjimosi iÅ¡laidų ribas atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 7 725 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis atitinka Rekomendacijose įtvirtintÄ dydį.          Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.           Dėl žodinio proceso          Apeliantė praÅ¡o jos apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis ieÅ¡kovės apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka, nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog bÅ«tinas papildomas byloje fiksuojamų aplinkybių tyrimas ir aiÅ¡kinimas, tačiau naujų įrodymų apeliantė neteikia.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).        Vienas byloje kilusio ginčo esminių aspektų: tarp apeliantės ir atsakovo sudarytoje darbo sutartyje nustatyto nekonkuravimo susitarimo galiojimas, nes ginčo susitarimo nuostatos buvo įformintos kaip Å¡alių sudarytos darbo sutarties pakeitimai ir papildymai (t. 1, b. l. 31), byloje atsakovo asmens sÄ skaita įrodyta, kad 15 procentų priedas buvo priskaičiuojamas, apmokestinamas ir iÅ¡mokamas atsakovui kartu su darbo užmokesčiu (t. 1, b. l. 139–147).

Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos susitarimus pripažino negaliojančiais ab initio dėl to, kad atsakovui nebuvo tinkamai kompensuoti nekonkuravimo susitarimais nustatyti suvaržymai, t. y. susitarimai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.5 straipsnis, 2.164 straipsnio 8 dalis), įtvirtina esminę Å¡alių nelygybę ir neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Tokia teismo iÅ¡vada atitinka nurodytu klausimu formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013) bei byloje nustatytus materialinio pobÅ«džio juridinius faktus.

Paminėtoje kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nekonkuravimo susitarimų, sudaromų tarp darbdavių ir darbuotojų, viena esminių galiojimo sÄ lygų yra teisingos kompensacijos už nustatytus apribojimus mokėjimas, t. y. už nustatomus veiklos laisvės apribojimus turi bÅ«ti mokama suvaržomų teisių mastui proporcinga kompensacija.              Nekonkuravimo susitarimuose yra ypač svarbi Å¡alių interesų pusiausvyra, t. y. darbdavio interesas turi bÅ«ti ginamas kuo mažiau suvaržant darbuotojo veiksmus ir jo naudai nustatant sÄ Å¾iningÄ ir teisingÄ kompensacijÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007).             Šioje byloje nustatyta, kad Å¡alys 2006-03-23 sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas pas ieÅ¡kovę į darbÄ vadybininku technologu ir ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi mokėti 1100 Lt darbo užmokestį bei priedus, priklausomai nuo darbo rezultatų (t. 1, b. l. 34).

Nuo 2006 m. liepos mėnesio darbo sutarties dalis dėl darbo užmokesčio buvo pakeista ir Å¡alys susitarė, jog bus mokamas 2520 Lt darbo užmokestis ir priedai, kurie skiriami vadovo įsakymu (t. 1, b. l. 36). Byloje nustatyta, kad paminėtÄ pakeitimÄ pasirašė ieÅ¡kovės atstovas, o atsakovas pateikė Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutarties pakeitimÄ (t. 1, b. l. 125), todėl konstatuotina, kad nuo 2006-07-01 atsakovo darbo užmokestis buvo 2350 Lt. Nuo 2007-07-01 Å¡alys susitarė, kad atsakovo darbo užmokestis bus 2722 Lt ir priedai, priklausomai nuo darbo rezultatų (t. 1, b. l. 37).

Tačiau Å¡alys 2006-06-27 sudarė ginčijamÄ nekonkuravimo susitarimÄ , kurio 1 p. buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovė įsipareigoja mokėti atsakovui mėnesinį atlyginimÄ ir 15 procentų dydžio priedus, skaičiuojamus nuo priskaičiuoto atlyginimo su priedais, ir Å¡i suma laikoma kompensacija atsakovui už Å¡io susitarimo 2.1, 3.2, 3.3 punktuose nurodytų įsipareigojimų prisiėmimÄ (t. 1, b. l. 31).              Byloje nėra ginčo, jog atsakovui pagal ginčo nekonkuravimo susitarimÄ buvo priskaičiuota  40 057,03 Lt (su mokesčiais) ir Å¡iÄ aplinkybę įrodo ieÅ¡kovės pateikti įrodymai – atsakovo asmens sÄ skaita (t. 1, b. l. 139–146) ir ieÅ¡kovės pateikta pažyma apie atsakovo pajamas už laikotarpį nuo 2006-03-23 iki 2013-03-15 (t. 1, b. l. 22–24).

Tačiau ieÅ¡kovė nepagrįstai Å¡iÄ 40 057,03 Lt sumÄ apeliaciniame skunde paskirsto kaip iÅ¡mokėtÄ atsakovui per 24 mėnesių laikotarpį. IeÅ¡kovė pateikė paminėtÄ pažymÄ ir atsakovo asmens sÄ skaitÄ , kurie įrodo, kad tokio dydžio kompensacija buvo priskaičiuota atsakovui už laikotarpį nuo 2006-07-01 iki 2013-03-15, t. y. nuo ginčo papildomo susitarimo sudarymo datos iki atsakovo darbo santykių pas ieÅ¡kovę pabaigos ir mokama kartu su darbo užmokesčiu. Å ie įrodymai įrodo, jog tokia 15 procentų dydžio kompensacija vidutiniÅ¡kai buvo priskaičiuojama 2006 metais vidutiniÅ¡kai 475 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, 2007 metais – vidutiniÅ¡kai 526 Lt, 2008 metais – vidutiniÅ¡kai 614 Lt, 2009 metais – vidutiniÅ¡kai 521 Lt, 2010 metais – vidutiniÅ¡kai 407 Lt, 2011 metais – vidutiniÅ¡kai 411 Lt, 2012 metais – vidutiniÅ¡kai 409 Lt, 2013 metais (už 3 darbo mėnesius) – vidutiniÅ¡kai 797 Lt.

Atsakovo asmens sÄ skaita įrodo (t. 1, b. l. 139–146), kad paminėtos priskaičiuotos kompensacijos sumos buvo apmokestintos kartu su atsakovui priskaičiuotu darbo užmokesčiu gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiais, t. y. tokiu pat tarifu, ir iÅ¡mokama Å¡i kompensacija kartu su darbo užmokesčiu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tokia kompensacija buvo mokama po darbo santykių nutraukimo ar nutraukimo metu buvo iÅ¡mokėta tokio dydžio kompensacija, kuri atitiktų paminėtÄ kasacinio teismo praktikÄ , t. y. teisingos kompensacijos už nustatytus apribojimus mokėjimas, už nustatomus veiklos laisvės apribojimus turi bÅ«ti mokama suvaržomų teisių mastui proporcinga kompensacija, kuri iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti tokio dydžio, kad asmuo, suvaržydamas 24 mėnesiams savo teisę įsidarbinti pagal turimÄ kvalifikacijÄ , patirtį, žinomÄ jam veiklos sritį, galėtų bent minimaliai patenkinti savo poreikius.

             Šios bylos medžiaga įrodo, kad atsakovas 2006-07-01–2013-03-15 laikotarpiu per mėnesį vidutiniÅ¡kai gaudavo atskaičius mokesčius apie 350 Lt (vidutinė kompensacijos suma per mėnesį buvo apie 450 Lt su 24 procentų dydžio mokesčiais), todėl nepagrįsta ieÅ¡kovės pozicija, jog tokio kompensacija adekvati ir teisinga ginčo susitarime nustatytam suvaržymui. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog atsakovui tokia kompensacija buvo 1669,04 Lt per mėnesį arba 60,38 procento nuo atsakovo vidutinio darbo užmokesčio, tačiau akivaizdu, kad atsakovas tokios kompensacijos per mėnesį niekada negavo, o ieÅ¡kovė tik 40 057,03 Lt priskaičiuotÄ kompensacijos dydį per visÄ atsakovo darbo laikotarpį padalijo iÅ¡ 24 mėnesių, t. y. nekonkuravimo laikotarpio, manydama, kad atsakovas turėjo sukaupti tokiÄ sumÄ , gaudamas kiekvienÄ mėnesį 15 procentų iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ nuo ginčo susitarimo.

Ginčo susitarime nebuvo numatyta, kad tokia kompensacija yra mokama į ateitį ir yra skiriama laikotarpiui po darbo sutarties nutraukimo, nors CK 2.164 str. 4 d. įtvirtina atsakovo teisė gauti kompensacijÄ už visÄ nekonkuravimo laikotarpį. Å is apeliacinio skundo motyvas atmestinas jau vien tuo pagrindu, kad ginčo susitarime Å¡alys buvo sutarusios dėl 15 procentų dydžio kompensacijos, o ne dėl 60,38 procento dydžio kompensacijos, kaip nurodo apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė, todėl toks kompensacijos dydžio perskaičiavimas neturi teisinio pagrindo.

             Neparemtas CK 6.193 str. nustatytomis ir teismų praktikoje iÅ¡plėtotomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis ieÅ¡kovės motyvas, kad 40 057,03 Lt priskaičiuota ir atskaičius mokesčius iÅ¡mokėta suma per 2006-07-01–2013-03-15 laikotarpį turėtų bÅ«ti perskirstyta 24 mėnesiams po darbo santykių nutraukimo, nes tai prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.), nes, visų pirma, bÅ«tų neteisinga per mėnesį faktiÅ¡kai priskaičiuotÄ vidutiniÅ¡kai 450 Lt sumÄ (faktiÅ¡kai gaunamÄ apie 390 Lt sumÄ ) prilyginti 1669,04 Lt.

AiÅ¡kinant sutartį pagal paminėtas taisykles bÅ«tina vertinti Å¡alių elgesį po ginčo sutarties sudarymo, todėl vertintini ieÅ¡kovės, kaip darbdavio, veiksmai po susitarimo sudarymo. Byloje nustatyta, jog ji kiekvienÄ mėnesį mokėjo Å¡iÄ sumÄ su darbo užmokesčiu, todėl įrodyta, jog Å¡i suma nebuvo skirta ateičiai, t. y. 24 mėnesių laikotarpiui, kada darbo sutartis bus nutraukta. Tokia buvo darbdavio valia, nes jis ginčo susitarimÄ ruošė, teikė atsakovui pasiraÅ¡yti, todėl galėjo numatyti sÄ lygÄ , kad ginčo suma skiriama atsakovui kaip vienkartinė kompensacija ar periodiniai mokėjimai, iÅ¡mokami po darbo sutarties nutraukimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-06-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Europos SÄ jungos Å¡alių praktikÄ dėl kompensacijų dydžio už nekonkuravimo laikotarpį. Lietuvos Respublikos teisės aktuose konkretus minimalus kompensacijos dydis nenustatytas, pagal bendrÄ sias normas jis neturi pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Nustatant kompensacijos dydį per mėnesį turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nekonkuravimo susitarimu apribojama asmens galimybė gauti pajamų pragyvenimui, taip pat į ribojimų mastÄ bei kitas kiekvienu konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju tiek procentinė kompensacijos iÅ¡raiÅ¡ka – 15 procentų, tiek absoliutus jos dydis (mažesnis nei minimali mėnesinė alga) yra akivaizdžiai per maža, kad bÅ«tų galima kompensacijÄ laikyti sÄ Å¾iningu ir teisingu atlyginimu už ginčo susitarime nustatyto masto ribojimÄ . Byloje įrodyta, kad po darbo sutarties nutraukimo atsakovui jokia kompensacija nebuvo mokama ar iÅ¡mokėta, joks turtas (pvz. automobilis) nebuvo perduotas, todėl faktiÅ¡kai gauto palyginti nedidelio priedo prie darbo užmokesčio negalima prilyginti adekvačiai ir protingai kompensacijai už prisiimtÄ suvaržymÄ , kurį iÅ¡ esmės darbuotojas galėjo suprasti kaip kompensacijÄ už komercinės paslapties saugojimÄ , draudimÄ nedirbti pagal kitÄ darbo sutartį darbo pas ieÅ¡kovę metu.

Å is ginčo susitarimas naikintinas dėl to, kad atsakovui nebuvo tinkamai kompensuoti nekonkuravimo susitarimais nustatyti suvaržymai, t. y. susitarimai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.5 straipsnis, 2.164 straipsnio 8 dalis), įtvirtina esminę Å¡alių nelygybę ir neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todėl 2014-08-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuota aplinkybė, jog atsakovui užmokestis dėl nekonkuravimo buvo mokamas atskirai, o ne kaip atlyginimo dalis, neturi prejudicinės reikÅ¡mės pagal CPK 182 str. 2 d., nes Å¡i byla buvo perduota nagrinėti iÅ¡ naujo.

BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo nustatyta ir paminėti įrodymai įrodo, kad atsakovui užmokestį dėl nekonkuravimo ieÅ¡kovė priskaičiuodavo atskirai, t. y. iÅ¡skirdama atskirÄ eilutę, tačiau apmokestinamas jis buvo taip pat kaip darbo užmokestis ir iÅ¡mokamas buvo kartu su darbo užmokesčio suma (t. 1, b. l. 22, 139–146), buvo įformintas kaip darbo sutarties pakeitimas ir papildymas, nors Å¡i aplinkybė ginčo sandorio negaliojimo pagrindui esminės reikÅ¡mės neturi, nes ginčo sandoris naikintinas dėl kompensacijos dydžio, tačiau turi esminę reikÅ¡mę dėl restitucijos taikymo, nes tokį motyvÄ apeliantė nurodo apeliaciniame skunde.

Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį yra pagrindas taikyti restitucijÄ , jeigu asmuo privalo grÄ Å¾inti turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai, tačiau Å¡ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, ginčo susitarimo sudarymo metu buvusi atsakovo darbdave, neteisėtai sudarė ginčijamÄ susitarimÄ . CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti. CK 6.146 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad restitucija taikoma natÅ«ra. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių.

Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).              Šioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kad ieÅ¡kovė restitucijos mastÄ nurodo lygų jos praÅ¡omai priteisti baudai už nekonkuravimo susitarimo pažeidimÄ , todėl byloje pripažinus ginčo darbo sutarties pakeitimÄ ir papildymÄ negaliojančiu nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ baudÄ , todėl neįmanoma pritaikyti ir restitucijos, nes byloje nustatyta, kad atsakovas ginčo sumÄ gavo kartu su darbo užmokesčiu, Å¡i suma per 6 atsakovo darbo metus pas ieÅ¡kovę buvo įskaičiuojama į jo darbo užmokestį, apmokestinama kaip darbo užmokestis ir tai įrodo paminėti bylos įrodymai.

Remiantis DK 186 straipsniu, darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbuotojo pagal darbo sutartį atliekamÄ darbÄ , apimantis pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ . Ä®statymu neribojamos darbo sutarties Å¡alių teisės sulygti dėl darbo užmokesčio dydžio, iÅ¡skyrus minimalų jo dydį (DK 187 straipsnis); taigi darbo sutarties Å¡alys sprendžia, kokį darbo užmokestį darbdavys mokės darbuotojui.

IÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio pagrindai reglamentuojami DK 224 straipsnio nuostatų, kurio 3 d. nustato, kad negalima iÅ¡ darbuotojo iÅ¡ieÅ¡koti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymÄ apskaičiuoto darbo užmokesčio, iÅ¡skyrus skaičiavimo klaidos atvejus. Todėl Å¡io teisinio santykio analizė leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad restitucija Å¡ioje byloje negalima, nes darbdavys, bÅ«damas stipresnė darbo teisinių santykių Å¡alis, pats pasiÅ«lė tokį ginčo susitarimo turinį ir jo vykdymÄ , byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė pati neteisingai pritaikė įstatymÄ , todėl kompensacijos, kuri buvo mokama kaip darbo užmokestis grÄ Å¾inti per restitucijos institutÄ nėra teisinio pagrindo.          Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti baudÄ pagal ginčo susitarimo 4.2 p., o ne bendrovei padarytos žalos atlyginimÄ ir pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, draudžiančias iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, nes pripažinus ginčo susitarimÄ negaliojančiu negaliojantis yra ir paminėtas susitarimo punktas dėl baudos bei netesybų mokėjimo, tačiau atkreiptinas ieÅ¡kovės dėmesys, kad ieÅ¡kinyje nurodydama ieÅ¡kinio dalykÄ ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 40 057,03 Lt žalos atlyginimo, nors dėstydama ieÅ¡kinyje aplinkybes paminėjo baudÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės analizavo, ar atsakovas pažeidė ginčo susitarimÄ ir Å¡io susitarimo galiojimÄ , todėl atsakovo veiksmų analizė teisėtumo prasme reikÅ¡minga tiek nustatant pagrindÄ baudai priteisti, tiek žalos atlyginimo teisiniams santykiams, todėl Å¡iuo nurodomu apeliaciniame skunde aspektu ieÅ¡kovės teisės nebuvo pažeistos.

         Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbo sutarties Nr. 10 papildymu ir pakeitimu, sudarytu 2006-03-27, nustatytas ribojimų mastas ir kompensacijos dydis neatitiko proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis), CK 2.164 straipsnio 8 dalies nuostatų bei įtvirtino esminę Å¡alių nelygybę, be to, su atsakovu tokio pobÅ«džio susitarimas pagal jo vykdytas darbo funkcijas neturėjo bÅ«ti sudaromas, o susitarime apibrėžtas draudimas įsidarbinti kitoje tokiÄ pat veiklÄ vykdančioje įmonėje be ieÅ¡kovės sutikimo ir nemokant kompensacijos 24 mėnesius po darbo sutarties nutraukimo akivaizdžiai neproporcingai suvaržė atsakovo teisę į darbÄ , teisę turėti pragyvenimo Å¡altinį ir blogino jo padėtį.

Tai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad toks susitarimas prieÅ¡taravo imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojantis (CK 1.80 straipsnis). Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas ir visas ginčo susitarimas pripažintas negaliojančiu, laikytina teisėta ir pagrįsta.            Pagal bylos įrodymus vertinant ginčo susitarimo teisėtumÄ CK 2.164 str. prasme yra pagrindas konstatuoti, kad tokie ribojimai pagal ginčo susitarimÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, yra aiÅ¡kiai neproporcingi.

Pagal ginčo susitarimo 3.3 punktÄ atsakovas įsipareigojo dvejų metų laikotarpiu po sutarties pasibaigimo be iÅ¡ankstinio ieÅ¡kovės sutikimo nenaudoti jokios savo darbo metu bendrovėje sužinotos informacijos tam, kad konkuruotų su ieÅ¡kove, nesukurti konkuruojančios įmonės, neįsigyti konkuruojančios įmonės akcijų ir neįsidarbinti bei neteikti konsultacijų paslaugų įmonėje, kuri veikia toje pačioje veiklos srityje kaip ieÅ¡kovė. Ribojimai darbuotojui pasirinkti savo veiklÄ ar darbÄ atitinkamoje verslo srityje negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai pateisinami vien tuo pagrindu, kad jį su verslo subjektu siejo darbo santykiai.

Tokie ribojimai pagal savo prigimtį gali bÅ«ti nustatomi tiems darbuotojams, kurie savo darbo funkcijų vykdymo metu įgyja specialių įgÅ«džių, kurie darbdavio buvo apmokyti vykdyti specifinę veiklÄ ir panaÅ¡iai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nustatyta nebuvo. Atsakovo darbo pas ieÅ¡kovę metu darbo funkcijos buvo susijusios iÅ¡ esmės su ieÅ¡kovės platinamos produkcijos pardavimais. Duomenų, kad ieÅ¡kovė pati gamino parduodamÄ produkcijÄ , byloje nėra, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų investavusi į atsakovo mokymus tam, kad jis galėtų dirbti sutartÄ darbÄ kaip prekybos vadybininkas (CK 2.164 str.), ieÅ¡kovė nepateikė.

Todėl konstatuotina, kad draudimas įsidarbinti bet kokioms pareigoms kitoje įmonėje, užsiimančioje toki pat veikla kaip ieÅ¡kovė, tokiam darbuotojui negali bÅ«ti suabsoliutinamas ir draudimas dirbti dvejus metus pas kitÄ darbdavį kitÄ darbÄ nei pas ieÅ¡kovę iÅ¡ esmės pažeidžia atsakovo, kaip silpnesnės darbo sutarties Å¡alies, interesus. Byloje įrodyta, kad atsakovas įsidarbino pas trečiÄ jį asmenį sandėlininku (t. 1, b. l. 52–55). Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovės sutarčių, sudarytų su Karpovič komercine firma ,,Serpens“, poilsio ir reabilitacijos centru ,,PuÅ¡ynas“, nutraukimÄ inicijavo pati ieÅ¡kovė, nurodydama priežastį – kitÄ tiekėjÄ UAB ,,RankÅ¡luostukas“ (t. 1, b. l. 56–57), įrodytas faktas, jog ieÅ¡kovė inicijavo įrodymus, jog atsakovas konsultavo kitÄ juridinį asmenį (t. 2, b. l. 93, 100), todėl Å¡ios bylos kontekste negalima padaryti iÅ¡vados, kad ginčo susitarimas buvo teisėtas.            Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.              Pirmosios instancijos teismas atsakovui priteisė 7725 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog Å¡i suma turėtų bÅ«ti 5040 Lt pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 12R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ . Paminėtų Rrekomendacijų 8.2 p. numato maksimalų 3 000 Lt dydį vien tik už ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) parengimÄ ir 3000 Lt už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ , tačiau Å¡ioje byloje yra pagrindas tenkinti Å¡iÄ apeliacinio skundo dalį atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , nes byla apeliacinės instancijos teismo buvo perduota nagrinėti iÅ¡ naujo ir atsakovo atstovo darbo sÄ naudos buvo mažesnės, nes Å¡alių reikalavimai nebuvo tikslinami, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 7725 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai suma sumažintina iki 1158,48 EUR (4000 Lt).              Apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ atsakovas praÅ¡o pritiesti 434,43 EUR (1500 Lt).

Å i suma mažintina atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, jog Å¡i byla antrÄ kartÄ nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės tokį pat sprendimÄ , todėl atsakovo atstovo darbo sÄ naudos ruoÅ¡iant iÅ¡ esmės tokį pat atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ buvo žymiai mažesnės. Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistini 145 EUR (500 Lt) iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.            Bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, sumažinimas nelaikytinas apeliacinio skundo tenkinimu dėl ginčo dalyko, todėl ieÅ¡kovei nepriteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliaciniame procese (CPK 93 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :                        Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-10-15 sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .         Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir priteistÄ P. Z. iÅ¡ UAB ,,Kemitek“ 7725 Lt sumÄ sumažinti iki 1158,48 EUR (4000 Lt) ir priteistÄ galutinę 8225 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinti iki 1303,29 EUR (4500 Lt).           Priteisti P. Z. iÅ¡ UAB ,,Kemitek“ 145 EUR (500 Lt) iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

                        Kolegijos pirmininkė                                                                   Erika Misiūnienė Kolegijos teisėjos                                                                               Aušra Maškevičienė                                                                                                            Virginija Nijolė Griškevičienė