fbf9f045-8a7f-4572-b601-e0bd10769206 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-953-407/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00166-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Tomo Venckaus ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

D. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. D. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėtais prokuratÅ«ros (prokurorų) ir teismų (teisėjų) veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. D., patikslinęs ieÅ¡kinį, prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 50 000 Eur turtinės ir 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas (teisėja R. V.) 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 patenkino A. S. ieškinį ir uždraudė A. D. bei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S. būtų siejamas su akcine bendrove (toliau – AB) „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G.

K. nužudymu. Å iuo teismo sprendimu taikyta neteisėta cenzÅ«ra, kuriÄ draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 44 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) 10 straipsnis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010 (teisėjas A. P.) ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį ir nubaustas atitinkama bausme, taip pat iÅ¡ jo nukentėjusiajam A. S. buvo priteista 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti už tai, kad A.

D. nevykdė Vilniaus 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo, nesusijusio su bausme. Minėtoje baudžiamojoje byloje teisėjas A. P. tiesiogiai pritaikė cenzÅ«rÄ , tÄ patį padarė ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos D. P.-Z., L. G. ir V. P.-T., kurios tyčia ir sÄ moningai atmetė jo ieÅ¡kinį, žinodamos, kad pažeidžia esminius įstatymo reikalavimus ir nuteisia nekaltÄ Å¾mogų už teisėtÄ veiklÄ . IeÅ¡kovui toliau raÅ¡ant straipsnius minėta tema, Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismų ieÅ¡kovas penkis kartus buvo nuteistas vien už tai, kad sÄ Å¾iningai vykdė žurnalisto pareigÄ .

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros, Generalinės prokuratÅ«ros prokurorai, Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba, klastodami dokumentus, apsimesdami, kad nežino Konstitucijos, veikdami tiesiogine tyčia, ignoruodami ir pateikdami kaip iÅ¡galvotus ieÅ¡kovo pateikiamus įrodymus, daugiau nei deÅ¡imt metų jį persekiojo už žurnalistinę veiklÄ vien todėl, kad jis nesilaikė neteisėtos ir nusikalstamos cenzÅ«ros. IeÅ¡kovas 2020 m. spalio 2 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-257-648/2010 atnaujinimo.

Tačiau 2020 m. spalio 6 d. nutarime Nr. DOK-4826 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. G. nepastebėjo skunde iÅ¡dėstytų argumentų dėl neteisėtos cenzÅ«ros ir nusikalstamos teismų sistemos darbo ir nurodė, kad cenzÅ«ra yra visiÅ¡kai legali ir teisėta, kad skunde nėra suformuluoti „aiÅ¡kÅ«s teisiniai argumentai, pagrindžiantys bylos atnaujinimo pagrindų buvimÄ â€œ ir kad nurodyti teisėjo A. P. nusikalstami veiksmai, nuteisiant jį už teisėtÄ veiklÄ , nėra bylos atnaujinimo pagrindas.

IeÅ¡kovo manymu, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. G., nurodęs, kad teisti žmones už teisėtÄ veiklÄ yra normali praktika, veikė neteisėtai, pažeidė imperatyvias įstatymo normas ir ieÅ¡kovo teisę į objektyvų teismÄ . Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartyje nurodė, kad baudžiamoji byla Nr. 1-257-648/2010 sunaikinta, todėl nebegalima jos atnaujinti. IeÅ¡kovo manymu, byla buvo sunaikinta norint nuslėpti neteisėtus ir nusikalstamus teisėjų veiksmus.

Generalinė prokurorė N. G. atsisakė vykdyti pareigÄ tirti teisėjų nusikaltimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė Konstitucijos reikalavimÄ , kad „įstatymui visi piliečiai lygÅ«s“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 2K-7-205-222/2015 už analogiÅ¡kÄ veikÄ ieÅ¡kovÄ visiÅ¡kai iÅ¡teisino, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos. Tačiau visose kitose analogiÅ¡kose bylose ieÅ¡kovas iki Å¡iol liko nuteistas, nes teismai ignoruoja minėtÄ iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ .

3. Anot ieÅ¡kovo, antstolis, vykdydamas A. S. priteistos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , 2016 m. gegužės 16 d. varžytinių aktu už 2 800 Eur pardavė ieÅ¡kovui priklausantį 16 arų žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Turto pardavimas buvo neteisėtas, kadangi antstolis vykdė minėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-257-648/2010 ir kitų sufabrikuotų bylų neteisėtus sprendimus priteisti pinigų sumas A. S., todėl ieÅ¡kovui tiesiogiai buvo padaryta turtinė žala. Lietuvos prezidentė D.

G. analogiÅ¡kÄ 16 arų žemės sklypÄ tame pačiame (duomenys neskelbtini) nusipirko už 50 000 Eur. Todėl ieÅ¡kovui padaryta 50 000 Eur turtinė ir 150 000 Eur neturtinė žala už neigiamus iÅ¡gyvenimus ir sugriautÄ gyvenimÄ , kadangi jis negalėjo pasistatyti minėtame sklype namo, per 12 bylinėjimosi metų užaugo vaikai, gyvenimas prabėgo pro Å¡alį. Dėl minėto teistumo ieÅ¡kovui nebuvo leista dalyvauti Seimo rinkimuose, buvo padaryta žala jo reputacijai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad prevencinio ieÅ¡kinio civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 patenkinimas reiÅ¡kia cenzÅ«ros taikymÄ . Anot teismo, ieÅ¡kinys toje byloje buvo patenkintas siekiant užkirsti keliÄ ieÅ¡kovo A. S. teises pažeidžiantiems veiksmams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138, 6.255 straipsnių, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio, draudžiančio skleisti informacijÄ , pažeidžiančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ , bei platinti informacijÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ , pagrindais ir byloje nustačius, kad atsakovas A. D. ir toliau skleidžia ieÅ¡kovo A. S. garbę ir orumÄ Å¾eminančias žinias, keliančias pagrįstÄ grėsmę žalai atsirasti, ir prieÅ¡ tai įsiteisėjusiuose sprendimuose ir nuosprendžiuose konstatavus, kad minėta informacija yra neatitinkanti tikrovės, Å¡meižianti, žeidžianti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

6. Baudžiamosiose bylose priimtuose teismo nuosprendyje ir nutartyje straipsnių raÅ¡ymas neprilygintas nusikalstamai veiklai ir cenzÅ«ra netaikyta, o ieÅ¡kovas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį iÅ¡ esmės už tai, kad savo veikloje peržengė saviraiÅ¡kos laisvės ribas, nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, toliau publikavo raÅ¡inius darydamas žalÄ nukentėjusiajam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 6 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2012, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo gynėjo kasacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A.

D. nuteistas pagal BK 245 straipsnį, nuosprendį paliko nepakeistÄ ir, be kita ko, konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstyti įrodymai, pateiktas jų vertinimas ir padarytos iÅ¡vados dėl nuteistojo A. D. tyčios turinio patvirtina, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Teismų iÅ¡vada dėl nuteistojo A. D. tiesioginės tyčios nevykdyti teismo sprendimo padaryta vertinant publikacijos turinį ir kontekstÄ , jos iliustracijÄ nukentėjusiojo A.

S. nuotrauka ir dokumentų kopijomis, pirmesnį jo teistumÄ už analogiÅ¡kÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , paties nuteistojo parodymus. Nėra pagrindo teigti, kad tokiu vertinimu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos ir nesivadovauta įstatymu.“ Taigi apeliacine tvarka nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1A-312-495/2012 patikrinta instancine tvarka, neatitinkantys įstatymų reikalavimų neteisėti teisėjų veiksmai nekonstatuoti.

7. IeÅ¡kovas nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo bÅ«tų nustatyti žinomai melagingi A. S. parodymai, dėl kurių priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-312-495/2012 Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija vertino ieÅ¡kovo (toje byloje – apelianto) skundo argumentus, susijusius su nukentėjusiojo A. S. parodymų vertinimu, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad jie nėra susiję su nagrinėjama byla, neturi reikÅ¡mės sprendžiant apelianto kaltės pagal BK 245 straipsnį klausimÄ .

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įsiteisėjusių bei nekvestionuojamų teismų procesinių sprendimų, kuriais nustatyta, jog savaitraÅ¡tyje „Laisvas laikraÅ¡tis“ paskleistos žinios apie A. S., kaip asmenį susijusį su AB „Mažeikių nafta“, su Å¡ios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumÄ , pagrindu ir buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas. Anot teismo, tai, kad ieÅ¡kovas turi kitokiÄ nuomonę apie tai, kaip turėjo bÅ«ti vertinami nukentėjusiojo A.

S. parodymai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismai (teisėjai) pažeidė jo teisę į teisingÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kad netinkamai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir, žinodami, kad A. S. parodymai melagingi, tyčia ir sÄ moningai jais vadovavosi.

8. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo vertinimu, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-257-648/2010 buvo sunaikinta siekiant paslėpti teisėjų ir prokurorų nusikaltimus ir kad ji negalėjo bÅ«ti sunaikinta, nes nuosprendžiai neįvykdyti. Jokių įrodymų apie minėtÄ bylÄ nagrinėjusių teisėjų ir kaltinimÄ palaikiusių prokurorų nusikaltimus nepateikta, todėl ieÅ¡kovo su tokiais faktais susieta bylos sunaikinimo priežastis yra nepagrįsta prielaida. Bylos duomenys rodo, kad minėta byla sunaikinta pasibaigus jos saugojimo terminui vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 30 d. Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-101-(7.1.2) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų saugojimo terminų rodyklės 187 punktu. IeÅ¡kovas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad Å¡ios bylos saugojimo laikotarpis nepasibaigė ar kad buvo pažeisti 187 punkto reikalavimai.

9. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės praÅ¡o dar kartÄ patikrinti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Teismas byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ valstybės dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų neturi teisės ir pareigos peržiÅ«rėti ir kitaip vertinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytų aplinkybių, iÅ¡ naujo įvertinti įrodymus ir padaryti kitokias iÅ¡vadas dėl patenkinto civilinio ieÅ¡kinio ar apkaltinamųjų nuosprendžių teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja R. V., Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos D. P.-Z. ir L. G., Vilniaus apygardos teismo teisėja V. P.-T., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. P., A. G., generalinė prokurorė N. G. ieÅ¡kovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius sÄ moningu ir tyčiniu jo nuteisimu už sÄ Å¾iningÄ Å¾urnalisto pareigos vykdymÄ , persekiojimu už žurnalistinę veiklÄ , praÅ¡ymų panaikinti cenzÅ«rÄ atmetimu, piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu.

IeÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų, todėl teismas konstatavo, kad taikyti civilinę atsakomybę valstybei nėra pagrindo.

10. Teismas vertino kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo argumentÄ , kad minėti teisėjai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015, kurioje jis buvo iÅ¡teisintas už analogiÅ¡kÄ veiklÄ . Teismas pažymėjo, kad, toje byloje kolegija konstatavo, jog nusikalstamoje veikoje nebuvo BK 245 straipsniui taikyti bÅ«tinų objektyvių požymių, nes cituojamuose straipsniuose buvo paskleista informacija, nuomonė pateikiant kritinį teisėjų bei prokurorų darbo vertinimÄ tiriant ir nagrinėjant bylas, o ne Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu uždraustos publikacijos apie A.

S. siejant jį su AB „Mažeikių nafta“, su Å¡ios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Taigi, anot teismo, veika, kuri kolegijos buvo pripažinta nesudarančia BK 245 straipsnio sudėties, pagal objektyviuosius požymius nebuvo analogiÅ¡ka veikai, už kuriÄ ieÅ¡kovas buvo nuteistas aktualiose Å¡iai bylai baudžiamosiose bylose.

11. Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 6 d. raÅ¡tu Nr. DOK-4826, pasiraÅ¡ytu Å¡io skyriaus pirmininko A. G., ieÅ¡kovui BPK 453 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo grÄ Å¾intas jo 2020 m. spalio 5 d. pareiÅ¡kimas su praÅ¡ymu atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-257-648/2010 dėl neteisėto spaudos persekiojimo ir netinkamo teisės aktų taikymo ir jo iÅ¡teisinimo, dėl nusikalstamų teisėjų A. P., D. P.-Z., L. G., V. P.-T. veiksmų, nes nebuvo nustatyta BPK 451 straipsnyje nustatytų bylos atnaujinimo pagrindų, kuriais negali bÅ«ti ieÅ¡kovo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti teiginiai apie teisėjų veiksmus ir praÅ¡ymas įvertinti teisėjo kvalifikacijÄ .

Teismas pažymėjo, kad 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje (teisminio proceso Nr. 1-10-2-00699-2009-9) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-257-648/2010 sunaikinta pasibaigus saugojimo terminui vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų saugojimo terminų rodyklės 187 punktu, todėl objektyviai nebegali būti atnaujinta. Iš 2021 m. lapkričio 15 d. generalinės prokuratūros rašto Nr. 17.2-3187 matyti, kad ieškovui dėl jo kreipimosi buvo atsakyta vadovaujantis patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje aprašo terminais ir tvarka, paaiškinta, kad nėra pagrindo prokurorus ir teisėjus traukti baudžiamojon atsakomybėn dėl jų vykdomų tarnybos pareigų ir kad pareigūnų procesiniai sprendimai turi būti patikrinti skundžiant juos nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovas nesutinka su Å¡iais atsakymais į jo pareiÅ¡kimus, bet jis patikimais, objektyviais ir leistinais įrodymais nepagrindė, todėl neįrodė, kad jie patvirtina civilinės atsakomybės sÄ lygÄ â€“ neteisėtÄ pareigÅ«nų veikimÄ (neveikimÄ ), priežastiniu ryÅ¡iu susijusį su ieÅ¡kovo įrodinėjama ir praÅ¡oma priteisti turtine ir neturtine žala. Teismas pažymėjo, kad baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarkÄ , reglamentuojamas iÅ¡imtinai BPK normomis, todėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi bÅ«ti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismams nagrinėti Å¡io kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iÅ¡ civilinių, Å¡eimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktÅ«rizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Todėl bendrosios kompetencijos teismas, ginčo teisena nagrinėdamas civilinę bylÄ , klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia.

12. Teismas, nenustatęs neteisėtų teismo (teisėjų) ir prokuratÅ«ros (prokurorų) veiksmų (neveikimo), dėl kitų ieÅ¡kiniu įrodinėjamų aplinkybių (priežastinio ryÅ¡io, žalos dydžio) pagrįstumo nepasisakė, nes tai netenka teisinės reikÅ¡mės, padarius iÅ¡vadÄ dėl vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų nebuvimo.

13. Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje savarankiÅ¡ku ieÅ¡kinio atmetimo pagrindu yra ieÅ¡kinio senaties pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pats nurodo, kad žala jam kilo dėl neteisėtų veiksmų, kurie buvo atlikti 2009 m. balandžio 10 d. priėmus sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-117-734/20092010, 2010 m. balandžio 26 d. priėmus nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010, 2012 m. kovo 26 d. priėmus nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-312-495/2012, 2015 m. iÅ¡ varžytinių pardavus jam priklausantį turtÄ , taip pat sužinojimÄ apie savo subjektinių teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovas sieja su baudžiamosios bylos, kurioje jis buvo iÅ¡teisintas, iÅ¡nagrinėjimu 2015 m. (baudžiamoji byla Nr. 2K-7-205-222/2015).

IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu Å¡ioje byloje dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2022 m. vasario 9 d. ir žymiai praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurio neprašė atnaujinti, svarbių, nuo jo nepriklausančių objektyvių senaties termino praleidimo priežasčių nenurodė ir neįrodė, o ir teismas jų nenustatė (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 14. IeÅ¡kovas A. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 14.1. Teismui pateikti visi neteisėti nuosprendžiai, ieÅ¡kovo turto nusavinimo varžytinėse dokumentai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praneÅ¡imas, kad baudžiamoji byla Nr. 1-257-648/2010 sunaikinta, siekiant paslėpti teisėjų ir prokurorų nusikaltimus. 14.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kinyje nurodyti prokurorai ir teisėjai nepadarė jokių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), priežastiniu ryÅ¡iu susijusių su ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti žala.

Å iuo atveju visi tiek prokuratÅ«ros, tiek ir teisėjų veiksmai buvo neteisėti – pritaikyta Konstitucijoje ir įstatymais uždrausta cenzÅ«ra, kuri buvo įvardinta kaip „teismo sprendimas“, atsisakant vertinti, kad tas pats sprendimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis bet kokius įstatymo reikalavimus. Tiek prokurorai, tiek ir teisėjai veikė neteisėtai, teisė ieÅ¡kovÄ už teisėtÄ veiklÄ , pritaikę veiksmÄ , kuris yra uždraustas aukščiausio Lietuvos Respublikos įstatymo – Konstitucijos.

Teismai taip pat atsisakė vertinti melagingus vadinamojo „nukentėjusio“ A. S. parodymus. 14.3. PrieÅ¡ingai nei aiÅ¡kina teismas, draudimas raÅ¡yti straipsnius apie A. S. vaidmenį AB „Mažeikių nafta“ privatizavime yra akivaizdi cenzÅ«ra. Teismų iÅ¡vedžiojimai, kad tai nebuvo cenzÅ«ra, o rÅ«pestis dėl A. S. reputacijos, kelia tik Å¡ypsenÄ ir apgailestavimÄ , kad Å¡i sistema jau seniai tapo ne teisingumÄ vykdančia instancija, tačiau organizuotu nusikalstamu susivienijimu. 14.4. Nuo 2010 m. ieÅ¡kovas nuteistas pagal visokias prokuratÅ«ros suklastotas bylas, jam skiriami nuosprendžiai nuolat yra subendrinami.

Ieškovas iki šiol nėra sumokėjęs teismo A. S. paskirtos pinigų sumos tariamai žalai atlyginti. Šios aplinkybės įrodo, kad baudžiamoji byla Nr. 1-257-648/2010 negalėjo būti sunaikinta, nes ji nuolat subendrinama su kitomis bylomis ir dar nėra įvykdyta. 14.5. A. S. deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kad buvo AB „Mažeikių nafta“ akcininku, o paskui melagingu skundu pareikalavo, kad ieškovui būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone.

IeÅ¡kovas yra persekiojamas dėl to, kad sÄ Å¾iningai atlieka savo, kaip žurnalisto, pareigÄ informuoti visuomenę apie tokius veikėjus, kaip A. S. 14.6. Teismas atsisakė iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) duomenis apie tai, kodėl buvo atleistas VRM sekretorius J. L., kuris pirmasis vieÅ¡ai prabilo apie A. S. vaidmenį AB „Mažeikių nafta“ privatizavime. 14.7. Visi neteisėti veiksmai atliekami nuo 2009 m. iki Å¡iol. Teismas kažkodėl nusprendė, kad senaties termino pradžia yra skaičiuotina nuo 2015 m., kai neteisėtus, pažeidžiančius imperatyvias teisės normas veiksmus atliko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A.

G., kadangi jis 2020 m. spalio 6 d. raÅ¡te Nr. DOK-4826 ieÅ¡kovui atsisakė atnaujinti minėtÄ bylÄ dėl netinkamai taikytų teisės aktų ir nurodė, kad cenzÅ«ra yra visiÅ¡kai legali bei teisėta ir kad nurodyti teisėjo A. P. nusikalstami veiksmai, nuteisiant jį už teisėtÄ veiklÄ , nėra bylos atnaujinimo pagrindas. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė N. G. taip pat atliko neteisėtus veiksmus, nes ji 2021 m. lapkričio 15 d. raÅ¡tu Nr. 17.2-3187, atsakydama ieÅ¡kovui į jo 2021 m. lapkričio 8 d. skundÄ dėl prokuroro pareigų neatlikimo, atsisakė vykdyti pareigÄ tirti teisėjų nusikaltimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė Konstitucijos reikalavimÄ , kad „įstatymui visi piliečiai lygÅ«s“.

BÅ«tent Å¡ie dokumentai ir turi bÅ«ti skaičiuojami kaip senaties termino pradžia ieÅ¡kiniui paduoti, nes kaip tik jie ir nurodė ieÅ¡kovui, kad jis daugiau neturi jokių galimybių siekti teisingumo. 14.8. Teismas atsisakė vertinti valstybės įmonės Registrų centro pateiktÄ pažymÄ , kurioje nurodyta iÅ¡ ieÅ¡kovo pavogto sklypo vertė dar 2018 m. – 30 tÅ«kst. Eur. Turint omenyje, kad žemė per 4 metus pabrango bent 50 Eur, reali ieÅ¡kovo sklypo vertė yra ne mažiau kaip 50 tÅ«kst.

Eur.

15. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, atstovaujama Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

16. Ministerija nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus: 16.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad apelianto nurodomos aplinkybės, jog į procesinius sprendimus buvo įrašyti melagini duomenys, kad jų pagrindu neteisėtai taikyta cenzūra, kad teisėjai piktnaudžiavo tarnyba, nepagrįstos įrodymais ir bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Apeliantas neįrodė ir kitų teismo (teisėjų) padarytų klaidų, kaip jos vertinamos teismų praktikoje.

Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vada, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, sudarančių ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . 16.2. Apeliantas praÅ¡o dar kartÄ patikrinti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Jokiais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iÅ¡ įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali bÅ«ti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti.

Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, pagrįstai nurodė, kad byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ valstybės dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų teismas neturi teisės ir pareigos peržiÅ«rėti ir kitaip vertinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytų aplinkybių, iÅ¡ naujo įvertinti įrodymus ir padaryti kitokias iÅ¡vadas dėl apkaltinamųjų nuosprendžių teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas neįrodė vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų.

Taip pat apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai neatitinka suformuotos teisminės praktikos. 16.3. Pagal CK 1.129, 1.130 straipsniuose nurodytÄ teisinį reguliavimÄ apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis gavo A. G. 2020 m. spalio 6 d. raÅ¡tÄ ir N. G. 2021 m. lapkričio 15 d. raÅ¡tÄ , ieÅ¡kinio senaties termino nenutraukia ir nesustabdo.

17. ProkuratÅ«ra nurodo Å¡iuos atsikirtimus į skundo argumentus: 17.1. Å iai bylai aktualios bylos yra baigtos įsiteisėjusiais galutiniais teismų procesiniais sprendimais, kurie patikrinti instancine tvarka, jie negali bÅ«ti kvestionuojami, peržiÅ«rėti civilinio proceso tvarka nustatytus faktus nustatant ir įvertinant kitaip, nei konstatuota įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡ias bylas nagrinėję teisėjai, priimdami procesinius sprendimus, atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ). 17.2.

Nesant įrodytų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti valstybei civilinę atsakomybę. 17.3. Apeliacinis skundas grindžiamas paties ieÅ¡kovo padarytomis iÅ¡vadomis, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prokurorų, teismo neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių reikėtų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

20. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys dėl žalos, grindžiamos neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę bylÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , neteisėtu baudžiamosios bylos sunaikinimu, taip pat neteisėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko atsisakymu tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo ir neteisėtu Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės atsisakymu tirti teisėjų nusikaltimus, atlyginimo.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad jis neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja R. V. 2009 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, kuriuo, vadovaudamasi CK 1.138, 6.255 straipsniais, patenkino ieÅ¡kovo A.

S. prevencinį ieškinį ir uždraudė atsakovams A. D., UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Teismas šioje byloje konstatavo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. birželio 7 d. įsiteisėjusius sprendimu jau buvo patenkinęs ieškovo prevencinį ieškinį ir uždraudęs savaitraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjui UAB „Šilo bitė“ (pardavė leidybos teises UAB „Laisvas laikraštis“) publikuoti visus rašinius, kuriuose A.

S. bÅ«tų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G. K. nužudymu. Tačiau savaitraÅ¡tyje „Laisvas laikraÅ¡tis“ ir toliau spausdinami tokio paties turinio straipsniai, kuriuose skleidžiami tikrovės neatitinkantys duomenys, dezinformacija, kenkianti ieÅ¡kovo garbei ir orumui ir daranti jam moralinę žalÄ . Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai, esant įsiteisėjusiems teismo sprendimams, nuosprendžiams, toliau skleidė ieÅ¡kovo A.

S. garbę ir orumÄ Å¾eminančias žinias, todėl yra realus pavojus, kad ir ateityje gali bÅ«ti padaryta žalos ieÅ¡kovui. Siekdamas užkirsti keliÄ ieÅ¡kovo teises pažeidžiantiems veiksmams, keliantiems pagrįstÄ grėsmę žalai atsirasti, teismas prevencinį ieÅ¡kinį patenkino. Å is sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2009 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi atmestas pareiÅ¡kėjo A. D. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, Å¡iÄ nutartį Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi paliko nepakeistÄ .

22. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas A. P. 2010 m. balandžio 26 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį ir nuteistas atitinkama bausme, taip pat iš dalies patenkintas civilinis ieškinys, kuriuo iš jo nukentėjusiajam A. S. priteista 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. A. D. šioje baudžiamojoje byloje nuteistas už tai, kad nevykdė nesusijusio su bausme įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, kuriuo jam ir UAB „Laisvas laikraštis“ yra uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A.

S. būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, 2009 m. rugsėjo 12 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2009 m. rugsėjo 12–18 d. Nr.

33) straipsnyje „Prokurorai gelbėja A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės“, 2009 m. rugsėjo 19 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2009 m. rugsėjo 19–25 d. Nr.

34) straipsnyje „Prokurorai gelbėja A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės“, 2009 m. rugsėjo 26 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2009 m. rugsėjo 26–spalio 2 Nr.

35) straipsnyje „Prokurorai gelbėja A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės“ A. S. siejo su AB „Mažeikių nafta“, su Å¡ios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-741/10 atmetė nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ dėl minėto nuosprendžio ir Å¡is nuosprendis įsiteisėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2011 atmestas nuteistojo A. D. kasacinis skundas dėl minėto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties.

23. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d., 2013 m. liepos 17 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimis atmesti A. D. skundai dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas) 2012 m. gruodžio 13 d., 2013 m. balandžio 18 d. ir 2016 m. birželio 20 d. nutarimų, kuriais atsisakyta pradėti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d., 2013 m. rugpjūčio 9 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimis A. D. skundai dėl minėtų pirmosios instancijos teismo nutarčių atmesti.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. G. 2020 m. spalio 6 d. raÅ¡tu Nr. DOK-4826, vadovaudamasis BPK 453 straipsnio 1 dalimi, grÄ Å¾ino A. D. pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡oma atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl neteisėto spaudos persekiojimo ir netinkamų teisės aktų taikymo, dėl nusikalstamų teisėjų A. P., D. P.-Z, L. G. veiksmų.

25. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė N. G. 2021 m. lapkričio 15 d. raÅ¡tu Nr. 17.2-3187, atsakydama į 2021 m. lapkričio 8 d. gautÄ A. D. skundÄ (reg. Nr. AP-28811), kuriame keliamas klausimas dėl generalinės prokurorės pavaduotojo G. I, veiksmų pateikiant A. D. 2021 m. spalio 20 d. atsakymÄ ir praÅ¡oma nuÅ¡alinti šį generalinės prokurorės pavaduotojÄ nuo pareigų bei jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl tarnybos pareigų neatlikimo, nurodė, kad vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratÅ«roje apraÅ¡o 42.4, 42.5, 53 punktais skundas nenagrinėjamas.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo A. D. 2021 m. lapkričio 22 d. pateiktas pareiškimas dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-257-648/2010 atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo paliktas nenagrinėtas kaip neatitinkantis BPK nustatytų reikalavimų. Nutartyje taip pat nurodyta, kad ši baudžiamoji byla, vadovaujantis Teisėjų tarybos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 13P-101-(7.1.2) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų saugojimo terminų rodyklės 187 punktu, sunaikinta pasibaigus saugojimo terminui, taigi objektyviai net ir negali būti atnaujinama (BPK 452 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų 27. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

28. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.272 straipsnio 1 dalį, yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktÄ ).

Procesinė pareiga įrodyti minėtas sÄ lygas tenka ieÅ¡kovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ (CPK 178 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021 27 punktÄ ).

29. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltei. IÅ¡ CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos darytina iÅ¡vada, kad joje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės tuo atveju, kai jie padaryti vykdant teisingumÄ , o ne už žalÄ , padarytÄ kitais teisėjo ar teismo pareigÅ«nų veiksmais. Skirtingai nuo CK 6.272 straipsnio 1 dalies normos, pagal Å¡io straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tada, kai vykdomas teisingumas pagal Civilinio proceso normas. <…> Teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ ; sprendžiant teisėjo kaltės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimÄ , ne tik aiÅ¡kiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

30. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas kildinamas iÅ¡ įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi nustatyti, ar ieÅ¡kovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiÅ¡kia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavaliÅ¡kas, priimtas ignoruojant (Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ .

Jokiais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iÅ¡ įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali bÅ«ti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieÅ¡kinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

31. Nagrinėjamu atveju apeliantas teismų (teisėjų) veiksmų neteisėtumÄ grindžia tuo, kad, jo įsitikinimu, teismų priimtais procesiniais sprendimais tiek civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, kurioje patenkintas A. S. prevencinis ieÅ¡kinys, tiek baudžiamojoje byloje 1-257-648/2010, kurioje apeliantas nuteistas už įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 nevykdymÄ ir iÅ¡ jo nukentėjusiajam A. S. priteista 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pritaikyta neteisėta cenzÅ«ra, apeliantas nuteistas už sÄ Å¾iningÄ Å¾urnalisto pareigos vykdymÄ .

32. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi nagrinėjamos bylos medžiagÄ , neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus, kurie, anot apelianto, patvirtina neteisėtus teismų (teisėjų) veiksmus. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 patenkintas A. S. prevencinis ieÅ¡kinys ir atsakovams A.

D. bei UAB „Laisvas laikraÅ¡tis“ uždrausta savaitraÅ¡tyje „Laisvas laikraÅ¡tis“ publikuoti raÅ¡inius, kuriuose A. S. bÅ«tų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su Å¡ios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, taip skleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, kenkiant A. S. garbei ir orumui bei darant jam moralinę žalÄ . Å is teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Nors minėtas sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas, taigi, instancine tvarka jo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo patikrintas, tačiau iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi atmestas pareiÅ¡kėjo A.

D. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, o Å¡iÄ nutartį Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi paliko nepakeistÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 yra akivaizdžiai neteisėtas, priimtas padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ , pažeidžiant svarbiausius teisės principus arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės kvestionuoja jam nepalankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , tačiau vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo sprendimu minėtoje civilinėje byloje, negali bÅ«ti pagrindas pripažinti šį sprendimÄ priėmusio teismo (teisėjos) veiksmus neteisėtais ir tuo pagrindu reikalauti iÅ¡ valstybės žalos atlyginimo.

33. Kaip minėta, pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė taikoma neteisėto nuteisimo atveju. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010 apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį ir nuteistas už įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 nevykdymÄ . Å io nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas tiek apeliacinės instancijos teismo, tiek kasacinio teismo, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad minėtas teismo nuosprendis yra akivaizdžiai neteisėtas.

Apeliantas teigia, kad minėtas nuosprendis priimtas vadovaujantis melagingais nukentėjusio A. S. parodymais, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tokius apelianto argumentus įvertino ir atmetė minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas. Taigi apeliantas iÅ¡ esmės siekia dar kartÄ patikrinti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad apeliantas mano, jog nukentėjusiojo A.

S. parodymai minėtoje baudžiamojoje byloje turėjo bÅ«ti įvertinti kitaip, nesudaro pagrindo pripažinti, jog baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta neteisingai ir apeliantas nuteistas nepagrįstai. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad apeliantas neįrodė minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusių teismų (teisėjų) neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu bÅ«tų galima reikalauti iÅ¡ valstybės žalos atlyginimo.

34. Apelianto argumentas dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-257-648/2010 sunaikinimo taip pat nepagrindžia teismo neteisėtų veiksmų, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.272 straipsnį klausimÄ . IÅ¡ pateiktų duomenų nustatyta, kad minėta baudžiamoji byla sunaikinta pasibaigus jos saugojimo terminui vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 30 d. Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-101-(7.1.2) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų saugojimo terminų rodyklės 187 punktu. Apeliantas teigia, kad minėta baudžiamoji byla negalėjo bÅ«ti sunaikinta, nes toje byloje paskirta bausmė yra subendrinama su kitais nuosprendžiais jam paskirtomis bausmėmis, be to, jis dar nėra sumokėjęs toje byloje A. S. priteisto žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is argumentas stokoja pagrįstumo, be to, apeliantas nepagrindžia, kaip minėta aplinkybė dėl baudžiamosios bylos sunaikinimo yra susijusi su jo reikalaujamos priteisti žalos atsiradimu.

35. Apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė N. G. taip pat atliko neteisėtus veiksmus, nes ji 2021 m. lapkričio 15 d. raÅ¡tu Nr. 17.2-3187, atsakydama į jo 2021 m. lapkričio 8 d. skundÄ dėl prokuroro pareigų neatlikimo, atsisakė vykdyti pareigÄ tirti teisėjų nusikaltimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė Konstitucijos reikalavimÄ , kad „įstatymui visi piliečiai lygÅ«s“. IÅ¡ minėto raÅ¡to matyti, kad apelianto skundÄ Generalinė prokuratÅ«ra atsisakė nagrinėti, iÅ¡aiÅ¡kindama, kad, vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratÅ«roje apraÅ¡o, patvirtinto generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d.

įsakymu Nr. I-103, 53 punkto nuostatomis, Generalinės prokuratÅ«ros 2021 m. spalio 20 d. atsakymas gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vienÄ mėnesį nuo jo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, bei nustačiusi, jog apeliantas Generalinės prokuratÅ«ros 2021 m. spalio 20 d. atsakymÄ yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Generalinės prokuratÅ«ros 2021 m. lapkričio 15 d. raÅ¡te Nr. 17.2-3187 nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad šį raÅ¡tÄ pasiraÅ¡iusi generalinė prokurorė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių apeliantui buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.

36. Atsižvelgiant į tai, kas Å¡ioje nutartyje pirmiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad apeliantas neįrodė teismų (teisėjų) ir (ar) prokuratÅ«ros (prokurorų) neteisėtų veiksmų (neveikimo), dėl kurių bÅ«tų galima reikalauti iÅ¡ valstybės žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį (CPK 178, 185 straipsniai). Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų taikyti civilinę atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto ieÅ¡kinį, iÅ¡samiau nepasisakydamas dėl kitų sÄ lygų (priežastinio ryÅ¡io, žalos fakto ir dydžio) (ne)buvimo.

Dėl ieÅ¡kinio senaties kaip savarankiÅ¡ko pagrindo atmesti ieÅ¡kinį 37. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , bet ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, byloje prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu ieÅ¡kinį atmesti.

38. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i teisė atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju apeliantas jam padarytÄ Å¾alÄ kildino iÅ¡ teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų, atliktų priėmus 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-117-734/20092010, 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010, 2012 m. kovo 26 d. priėmus nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-312-495/2012, 2015 m. iÅ¡ varžytinių pardavus jam priklausantį turtÄ , taip pat sužinojimÄ apie savo subjektinių teisių pažeidimÄ apeliantas siejo su kitos baudžiamosios bylos, kurioje jis buvo iÅ¡teisintas, iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinei septynių teisėjų kolegijai priėmus 2015 m. spalio 1 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015).

Apeliantas su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo Å¡ioje byloje kreipėsi 2022 m. vasario 9 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas žymiai praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimus, kurie grindžiami pirmiau nurodytais teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais. Apeliantas neprašė atnaujinti praleisto senaties termino ir nenurodė bei neįrodė svarbių senaties termino praleidimo priežasčių, o ir teismas jų nenustatė (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2015 m., kai neteisėtus veiksmus atliko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. G., 2020 m. spalio 6 d. raÅ¡tu Nr. DOK-4826 atsisakydamas atnaujinti minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , bei Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė N. G., 2021 m. lapkričio 15 d. raÅ¡tu Nr. 17.2-3187 atsakydama į apelianto 2021 m. lapkričio 8 d. skundÄ dėl prokuroro pareigų neatlikimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is argumentas nepaneigia pirmiau nurodytos iÅ¡vados dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino reikÅ¡ti reikalavimus, kurie grindžiami iki 2015 m. atliktais teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais. Dėl bylos procesinės baigties 41. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apelianto apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, nutaria: Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danguolė Martinavičienė Tomas Venckus Vigintas ViÅ¡inskis