fbf4f911-dc95-4e2d-b7f6-646117d9b4d6 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-443-781/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00940-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. S. ieÅ¡kinį atsakovei D. Č., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, ir „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinė draudimo bendrovė, dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. S. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su patikslintais reikalavimais, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės D.

Č. (toliau – ir atsakovė) 50 733,05 Eur žalÄ (45 538,05 Eur gaisro metu sunaikinto buto atstatymo iÅ¡laidos ir 5 195,00 Eur gaisro metu sunaikintų asmeninių ir namų apyvokos daiktų vertė), 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pastatas (gyvenamasis namas), kuriame yra ieÅ¡kovei priklausantis butas, yra dvibutis; butas Nr. 2 nuosavybės teise priklauso atsakovei. 2019 m. balandžio 4 d. apie 23.00 val. gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu visiÅ¡kai sudegė ieÅ¡kovei priklausantis butas ir jame buvę namų apyvokos, asmeniniai ir kiti daiktai. Tikroji gaisro priežastis nėra nustatyta, tačiau aiÅ¡kiai įvardinta gaisro židinio vieta – atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, todėl ji yra atsakinga už gaisro kilimÄ bei privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ .

Atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė yra preziumuojami. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys – atsakovės veiksmai jai nepakankamai prižiÅ«rint nuosavybės teise priklausantį ir jos valdomÄ turtÄ sÄ lygojo gaisro kilimÄ , tiesiogiai lėmė žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 49 533,05 Eur žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (49 533,05 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 4 716,37 bylinėjimosi iÅ¡laidas; trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) naudai iÅ¡ atsakovės priteisė 26,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl gaisro kilimo atsakovės nuosavybės teise valdomojoje namo dalyje (bute). UAB „Gaisriniai tyrimai“ gaisro ekspertinio tyrimo specialisto iÅ¡vadoje Nr. GP/GT/2020/07-02 (toliau – ir Specialisto iÅ¡vada) nurodyta, kad gaisro židinio vieta yra objekto rytinėje iÅ¡orinėje sienoje, įrengto elektros apskaitos įrenginio vietoje. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad gaisro priežastį tyrę specialistai – PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai – negalėjo įvardyti tikslios gaisro ginčo objekte kilimo priežasties ir pateikė iÅ¡vadÄ , kad gaisro kilimo priežastimi gali bÅ«ti gedimas įvadiniame elektros atvade, gedimas objekto vidaus instaliacijoje arba elektros apskaitos prietaiso avarinis darbo režimas. Teismas tyrė Å¡ias gaisro kilimo versijas, tačiau tikslios gaisro priežasties nustatyta nebuvo.

5. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai leido teismui pripažinti, kad atsakovė pažeidė nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nepažeisti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, užtikrinti ir rÅ«pintis, kad jos valdomoje pastato dalyje nebÅ«tų trÅ«kumų, gedimų, juos paÅ¡alinti, jeigu jų yra, ir pan., t. y. elgtis taip, kad jos valdomoje pastato dalyje nebÅ«tų sukeltas gaisras, imtis bÅ«tinų techninių, organizacinių ir kitų priemonių, užkertančių keliÄ gaisrui kilti ir mažinančių jo galimus padarinius.

Atsakovė, kurios faktiÅ¡kai naudotoje ir valdytoje gyvenamojo namo dalyje buvo gaisro židinio zona, bÅ«dama pasyvi įrodinėjimo pareigos įgyvendinimo prasme, neįrodė konkrečios gaisro kilimo priežasties ir to, kad ta priežastis nepriklausė nuo jos elgesio, buvo sÄ lygota trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga, kad atsakovė ėmėsi visų veiksmų gaisrui iÅ¡vengti ir yra nekalta dėl gaisro kilimo.

6. Teismas pripažino, kad Å¡ioje byloje įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovė elgėsi nerÅ«pestingai, kas sudaro pagrindÄ jos neteisėtiems veiksmams nustatyti.

7. Teismas atmetė atsakovės argumentÄ , kad įvadinis elektros laidas nuosavybės teise nepriklausė atsakovei. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas 2010 m. kovo 27 d. objekto prijungimo prie AB Energijos skirstomųjų tinklų elektros tinklo nuosavybės ribų aktas Nr. 30330-50-02408, iÅ¡ kurio teismas sprendė, kad elektros apskaitos prietaisas tapo trečiojo asmens ESO nuosavybe, tačiau atvadas nuo 0,4 kV teikimo linijos, kabelis nuo elektros skaitiklio į savininko elektros įrenginius bei komercinės apskaitos skydas liko savininko nuosavybe.

8. Apskųstame sprendime pažymėta, kad atsakovė, siekdama įrodyti aplinkybes, jog vidaus elektros instaliacija negalėjo sukelti gaisro, nagrinėjamos bylos atveju privalėjo įrodyti elektros vidaus instaliacijos kokybiÅ¡kÄ Ä¯rengimÄ . Tačiau atsakovė neįvardijo, kas atliko atsakovės vidaus elektros instaliacijos įrengimo darbus, nėra pateikta duomenų apie juos atlikusio asmens kvalifikacijÄ , įrengtų darbų patikrÄ , jų bÅ«klę prieÅ¡ gaisrÄ .

9. Pasisakydamas dėl atsakovės argumento apie elektros energijos skaitiklio avarinį darbo režimÄ kaip galimÄ gaisro priežastį, teismas pažymėjo, kad skaitiklio neiÅ¡saugojimo faktas neatleidžia atsakovės nuo pareigos įrodyti Å¡iÄ aplinkybę. Teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatė, kad gaisro kilimo dienÄ atsakovė buvo jai priklausančiame bute. Taigi, įvykus gaisrui, atsakovė, kaip namo dalies savininkė, po gaisro užgesinimo, siekdama paneigti savo atsakomybę, privalėjo imtis visų priemonių gaisro priežasčiai nustatyti, apsaugoti nuo sunaikinimo ar kitokio poveikio jos namo dalyje sumontuotus elektros prietaisus.

10. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus dėl netinkamo elektros energijos skaitiklio patikros. Trečiasis asmuo ESO į bylÄ pateikė užduočių iÅ¡raÅ¡us, kuriuose pateikta informacija apie trečiojo periodiÅ¡kai atliktas skaitiklio rodmenų patikras, kurių metu buvo tiriama ir skaitiklio veikimo tinkamumas, apie tai padarant atitinkamas atžymas užduotyse, todėl mažai tikėtina, kad apskaitos prietaisas buvo ugnies Å¡altinis. Aplinkybė, kad gaisro židinio zona apima bÅ«tent tÄ vietÄ , kurioje buvo atsakovės elektros instaliacijos dėžutė, saugikliai, leidžia suabejoti tinkama elektros instaliacijos sistemos bÅ«kle, kuria turėjo rÅ«pintis atsakovė.

11. Teismas, įvertinęs galimas gaisro kilimo priežastis, tai, kad gaisras prasidėjo ir plito bÅ«tent atsakovės valdytoje gyvenamojo namo dalyje, priėjo iÅ¡vadÄ , jog gaisro kilimo priežastis gali bÅ«ti siejama su atsakovės, kaip pastato dalies savininkės, veiksmais rÅ«pinantis patalpomis, užtikrinant tinkamÄ jų naudojimÄ , prieÅ¡gaisrinės apsaugos reikalavimų laikymÄ si, apsaugÄ nuo bet kokių rizikos faktorių, galinčių sÄ lygoti gaisro kilimÄ . Todėl labiau tikėtina, kad atsakovė neįvykdė pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, neužtikrino, kad nekiltų gaisro.

Atsakovė, bÅ«dama pasyvi įrodinėjimo pareigos įgyvendinimo prasme, neįrodė ir nepaneigė ieÅ¡kovės bei trečiųjų asmenų nurodytų faktinių aplinkybių (nors kaip minėta, nukentėję asmenys net neprivalo įrodinėti gaisro priežasties), specialistų iÅ¡keltų gaisro kilimo priežasčių versijų, sietinų su patalpų, kuriose buvo gaisro židinio zona, valdytojų ir naudotojų elgesiu bei to, kad gaisrÄ sÄ lygojo nuo pačios atsakovės nepriklausantys ir jos nekontroliuojami veiksmai.

12. Apskaičiuodamas žalos dydį, teismas nustatė, kad VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ specialisto parengtoje lokalinėje sÄ matoje yra iÅ¡skirtos buto atstatymo medžiagų, darbų ir mechanizmų kainos. Pritaikius buto nusidėvėjimo procentÄ â€“ 34 procentus, lokalinėje sÄ matoje apskaičiuota buto atstatymui reikalingų medžiagų kainos suma, teismo vertinimu, turi bÅ«ti sumažinta iki 12 303,72 Eur. Už asmeninius ir namų apyvokos daiktus ieÅ¡kovė reikalavo priteisti 5 195,00 Eur.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės galimybės įrodyti sudegusių daiktų egzistavimo faktÄ , jų vertę yra ribota, nes neįmanoma įrodyti tai, kas yra visiÅ¡kai sunaikinta, todėl ieÅ¡kovės pasitelktos įrodinėjimo priemonės – byloje apklaustų liudytojų, kurie prieÅ¡ gaisrÄ lankėsi ieÅ¡kovės bute, paaiÅ¡kinimai, yra laikytini pakankamais patvirtinti faktui, kad ieÅ¡kovės įvardinti daiktai egzistavo gaisro metu. Byloje tarp Å¡alių nekilo ginčo, kad ieÅ¡kovė butÄ naudojo kaip gyvenamÄ jÄ patalpÄ , todėl teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ sunaikintų gaisro metu daiktų sÄ raÅ¡Ä , pripažino nurodytų daiktų kiekį, jų kainÄ realiais ir protingais.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo esant įrodyta, kad dėl gaisro ieÅ¡kovė patyrė 3 995,00 Eur nuostolius už sunaikintus asmeninius namų apyvokos daiktus bei 45 538,05 Eur turto atstatymo kaÅ¡tus, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai buvo priteista 49 533,05 Eur (3 995,00+45 538,05) žala. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 13. Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 49 533,05 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 4 716,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, ir trečiojo asmens ESO naudai iÅ¡ atsakovės priteisė 26,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas;

Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų ir nenurodė įrodymų, leidžiančių spręsti, kad atsakovė pažeidė pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, užtikrinti ir rÅ«pintis, kad jos valdomoje pastato dalyje nebÅ«tų trÅ«kumų, gedimų, juos paÅ¡alinti, jeigu jų yra. 13.2. Lietuvos teismo ekspertizės centras ekspertizės akte (toliau – ir Ekspertizės aktas) pateikė iÅ¡vadÄ , kad tikėtina, jog trumpasis jungimas pateiktame ekspertizei laide įvyko gaisrui bÅ«dingoje aplinkoje (gaisro metu).

Tai reiÅ¡kia, kad Ekspertizės akte nustatytas trumpasis jungimas atsakovės buto elektros įvadiniame laide įvyko jau gaisro metu ir buvo ne gaisro kilimo priežastis, o jo pasekmė. Ekspertizės aktas akivaizdžiai paneigia gaisro kilimo priežastį – avarinis darbo režimas elektros įvadiniame laide. 13.3. Net jei gaisras ir bÅ«tų kilęs dėl įvadinio elektros laido avarinio darbo režimo (nors Å¡iuo atveju taip nėra), atsakovei negalėtų bÅ«ti taikoma atsakomybė už tokio darbo režimo sukeltÄ Å¾alÄ , nes įvadinis laidas nėra atsakovės nuosavybė.

Teismo iÅ¡vada apie įvadinio elektros laido priklausymÄ nuosavybės teise atsakovei paremta tik trečiojo asmens ESO argumentais, kurie negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s dėl Å¡io asmens suinteresuotumo bylos rezultatu. Akivaizdu, kad įvadinis elektros laidas automatiÅ¡kai nepriskiriamas buto savininko nuosavybėn. BÅ«tent balansinės priklausomybės akte buvo susitariama ir apsprendžiama, kur yra energijos tiekėjo, o kur vartotojo nuosavybė. Byloje dokumento, kuriame bÅ«tų nustatyta elektros energijos tiekėjo ir buvusios buto savininkės ir/arba atsakovės nuosavybės riba, nėra. 13.4.

Specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota, kad atliekant ekspertinį tyrimÄ buvo apžiÅ«rėta atsakovės buto vidaus elektros instaliacija, ir vidaus elektros instaliacijos avariniam darbui bÅ«dingų požymių nenustatyta. Taip pat buvo padaryta iÅ¡vada, kad trumpojo jungimo vidaus elektros instaliacijoje versijos patvirtinti negalima. 13.5. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje yra apsunkinusi atsakovės įrodinėjimÄ bei prisidėjusi prie to, kad neįmanoma iÅ¡tirti elektros energijos skaitiklio, kadangi ieÅ¡kovės sutuoktinis paėmė skaitiklį ir jį iÅ¡metė, dėl ko ekspertai negalėjo jo iÅ¡tirti. 13.6.

IÅ¡ byloje esančių duomenų ir įrodymų matyti, kad gaisro priežastis buvo bÅ«tent elektros energijos skaitiklio avarinis darbo režimas. Atsakovė įrodė galimÄ gaisro priežastį – elektros apskaitos įrenginio avarinį darbo režimÄ . 13.7. Byloje esant dviem įrodymams (R. M. iÅ¡vadai ir M. L. Specialisto iÅ¡vadai), teismas turėjo Å¡iuos įrodymus sugretinti bei pateikti motyvuotus argumentus, kodėl jis nusprendė nesivadovauti Specialisto iÅ¡vada, pagal kuriÄ labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros apskaitos įrenginio avarinis darbo režimas.

Pagrindo abejoti atsakovės pateikta Specialisto iÅ¡vada nėra. Atsakovė neturėjo pareigos ir nebuvo atsakinga už tinkamÄ elektros energijos skaitiklio priežiÅ«rÄ bei stebėjimÄ technine prasme. Pareiga techniÅ¡kai prižiÅ«rėti elektros skaitiklį tenka trečiajam asmeniui ESO. 13.8. Teismo sprendimas dalyje dėl buto atstatymo iÅ¡laidų priteisimo yra visiÅ¡kai nemotyvuotas. Sprendime neatsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovė, skaičiuodama žalos dydį, taiko netinkamÄ buto nusidėvėjimo procentÄ , į Å¡ias iÅ¡laidas yra įtraukti buto pagerinimai, kurių iki gaisro ieÅ¡kovės bute nebuvo. 13.9.

Ieškovė sudegusiame name nuolat negyveno, todėl bute nebuvo vertingų daiktų, ir 3 995,00 Eur priteista suma dėl sudegusių namų apyvokos daiktų turėtų būti dar sumažinta. Atsakovės manymu, galutinė už namų apyvokos daiktus ieškovei priteistina suma neturėtų viršyti 1 000 Eur.

14. IeÅ¡kovė teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodo, kad: 14.1. Pirmosios instancijos teismas detaliai ir aiÅ¡kiai pagrindė iÅ¡vadÄ dėl konstatuotų atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip deliktinės atsakomybės sÄ lygų. 14.2. Kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų teismas patikimai nustatė, kad gaisro židinio zona buvo iÅ¡imtinai atsakovės nuosavybės teise valdytoje gyvenamojo namo dalyje, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog atsakingu už gaisro kilimÄ asmeniu laikytina atsakovė. 14.3.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas neturėjo pareigos nustatyti, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nes pats faktas, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute kilo gaisras yra įrodymas, jog ji pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai naudojantis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu ir Å¡io fakto papildomai įrodinėti ar pagrįsti nereikia. 14.4. Atsakovė, kurios faktiÅ¡kai naudotoje ir valdytoje gyvenamojo namo dalyje buvo gaisro židinio zona, neįrodė konkrečios gaisro kilimo priežasties ir to, kad ta priežastis nepriklausė nuo jos elgesio. 14.5.

Nesutiktina su atsakovės teiginiais, kad Ekspertizės akto iÅ¡vados paneigia prielaidas, jog gaisro kilimo priežastimi galėjo bÅ«ti elektros energijos įvado laido (kuris priklauso atsakovei) darbas avariniame režime. Lietuvos teismo ekspertizių centrui buvo pateikti tik įvadinio kabelio fragmentai, o ne visas įvadinis kabelis, atitinkami tik įvadinio laido fragmentams buvo atlikta ekspertizė. Be to, Ekspertizės akte yra iÅ¡sakyta tik tikėtina iÅ¡vada. 14.6. Teismas motyvuotai nesutiko su atsakovės argumentais, kad įvadinis elektros laidas nuosavybės teise atsakovei nepriklausė, nes tuo metu, kai atsakovė įgijo nuosavybės teisę į objektÄ , galiojo atitinkamas teisinis reglamentavimas, nustatantis, jog visa elektros instaliacija – tiek įvadinis elektros atvadas, tiek skaitiklis, tiek namo vidaus instaliacija, priklausė bÅ«tent objekto savininkui. 14.7.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės pateikti įrodymai dėl vidinės elektros instaliacijos keitimo nėra pakankami išvadai, jog atsakovės bute įrengta vidaus elektros instaliacija atitiko jai keliamus reikalavimus ir negalėjo būti gaisro kilimo priežastimi. 14.8. Specialisto išvada, kuria remiasi atsakovė, buvo parengta vadovaujantis vizualia instaliacijos apžiūra, vidinės elektros instaliacijos ekspertinis tyrimas nebuvo atliktas. Dar daugiau, specialisto išvadoje yra pateikta tik tikėtina, o ne kategoriška išvada dėl gaisro priežasties, kas paneigia atsakovės išvadas dėl šios išvados įrodomosios galios. 14.9.

Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovės butas buvo pilnai rekonstruotas 1995 metais, akivaizdu, kad atsakovės praÅ¡omas taikyti nusidėvėjimo koeficientas – 67 procentai, kuris skaičiuojamas nuo namo pastatymo datos – 1958 metai, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. 14.10. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno įrodymo, kad ieÅ¡kovės pateiktas žalos apskaičiavimas yra neteisingas ar nepagrįstas. 14.11. Ä® praÅ¡omÄ priteisti žalos sumÄ nėra įtraukti darbai, susiję su atsakovės buto ar jos buto daliai tenkančių pagrindinių konstrukcijų atstatymu. 14.12.

Karkaso su apÅ¡iltinimu įrengimo darbai yra bÅ«tini, nulemti objektyvaus poreikio – dalis buto vidinių sienų, dėl atsakovės atsisakymo atstatyti jai priklausantį butÄ , turės atlikti namo iÅ¡orinių sienų funkcijÄ .

15. Trečiasis asmuo ESO atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad: 15.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad elektros apskaitos prietaisas nebuvo iÅ¡saugotas, todėl gaisro priežastį nustatinėję specialistai neturėjo galimybių įvertinti skaitiklio bÅ«klę ir patvirtinti arba paneigti jo gedimo faktÄ . Atsakovės argumentai dėl kitų asmenų neteisėto veikimo neiÅ¡saugojus skaitiklio neatleidžia jos nuo pareigos įrodyti, kad gaisro priežastis yra elektros energijos skaitiklio avarinis darbo režimas. 15.2.

Užduočių iÅ¡raÅ¡uose yra nurodyta, kad buvo atliktas skaitiklio rodmenų nuraÅ¡ymas, kas reiÅ¡kia, jog pažeidimų tÄ dienÄ nustatyta nebuvo – skaitiklis veikė tvarkingai, plombų pažeidimų ar pan. nenustatyta. 15.3. Nėra jokio objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovės vidaus elektros instaliacija buvo įrengta laikantis taisyklių. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteista 49 533,05 Eur žala, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (49 533,05 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 716,37 bylinėjimosi išlaidos, o trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ESO naudai 26,75 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 18. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė R. V., atsakovės teigimu, jos bute atlikusio elektros instaliacijos darbus, kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus: UAB „Elektros tinklai“ 2009 m. spalio 26 d. iÅ¡duotÄ darbo pažymėjimÄ , 2012 m. gruodžio 16 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus iÅ¡duotÄ energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatÄ , 2015 m. sausio 15 d. energetikos darbuotojo sertifikatÄ .

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad Å¡io įrodymo ji negalėjo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi dėl gaisro ji prarado visus dokumentus bei neatsimena asmens, 2012 m. jos bute įrengusio elektros instaliacijÄ ; tik artimųjų pagalba ji surado elektrikÄ R. V., teikusį minėtas paslaugas atsakovei.

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo iÅ¡lygos. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

22. IeÅ¡kovė, atsiliepdama į atsakovės apeliacinį skundÄ , prieÅ¡taravo atsakovės pateiktų dokumentų pridėjimui prie bylos. IeÅ¡kovės manymu, atsakovė Å¡iuos dokumentus galėjo pateikti anksčiau, taip pat ji nenurodė objektyvių priežasčių, pagrindžiančių, kad poreikis pateikti Å¡iuos įrodymus atsirado jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateikti duomenys patikimai nepagrindžia fakto, kad būtent R. V. atsakovės bute atliko elektros instaliacijos darbus. Be to, manytina, kad atsakovė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių ji anksčiau su artimųjų pagalba negalėjo nustatyti asmens, galimai atlikusio remonto darbus atsakovės bute.

24. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktų nuotraukų priėmimo, pažymi, kad byloje pakanka vaizdinės medžiagos, iliustruojančios sudegusį namÄ . Teismui taip pat nėra paaiÅ¡kinta, kodėl Å¡ios nuotraukos yra teikiamos tik bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina nesant pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) iÅ¡imtį Å¡alių pateiktiems įrodymams ir juos pridėti prie bylos. Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų 26. Teisėjų kolegija byloje nustatė, kad 2019 m. balandžio 4 d. apie 23.43 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame ginčo Å¡alims, kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas pastatas bei apdegė ar buvo sunaikinti name esantys daiktai.

27. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovei kaip buto, kur kilo gaisras, savininkei. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, suponuojančios ieÅ¡kovės reikalavimų tenkinimÄ .

28. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios, įstatyme įtvirtintos, rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

29. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , teigdama, kad vien gaisro kilimo vieta, tiksliai nenustačius Å¡ios vietos priklausomybės atsakovei, neidentifikavus jos neteisėtų veiksmų, negali lemti civilinės deliktinės atsakomybės jos atžvilgiu taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl atmestini.

30. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas ginčus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti patalpų, iÅ¡ kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ jo patalpų, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiÅ¡ki, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rÅ«pestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimÄ ir imtis veiksmų jam iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

31. Tokiu atveju patalpų atsakovei (asmeniui, kuriam priklausančiame pastate kilo gaisras) pagal kasacinio teismo suformuluotÄ pirmiau nurodytÄ praktikÄ atsirado pareiga įrodyti gaisro priežastį ir kad Å¡i nepriklausė nuo jos elgesio.

32. Byloje nustatytos ir atsakovės neginčijamos aplinkybės, kad gaisro židinio zona – atsakovės nuosavybės teise valdoma namo dalis (bute). Tai konstatavus, atsakovei (asmeniui, kuriam priklausančiame pastate kilo gaisras) pagal kasacinio teismo suformuluotÄ pirmiau nurodytÄ praktikÄ atsirado pareiga įrodyti, kad dėl gaisro jos kaltės nėra, t. y. kad ji laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė Å¡ių aplinkybių, todėl pripažino esant pagrindÄ jos atsakomybei kilti. Atsakovės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti dėl jos neteisėtų veiksmų, kadangi byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovė bÅ«tų pažeidusi kokias nors pareigas, neatitinka tokio pobÅ«džio bylose suformuotos teismų praktikos. Kaip jau buvo nurodyta Å¡ioje nutartyje, asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, ir Å¡is faktas pats savaime reiÅ¡kia asmens nepakankamÄ savo turto priežiÅ«rÄ , jog dėl jo nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsakovė privalėjo dėti visas pastangas ir rÅ«pintis, kad jai nuosavybės teise priklausantis statinys (butas) nesukeltų žalos kitiems asmenims ar nelemtų žalos atsiradimo. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad atsakovės elgesys nagrinėjamu atveju neatitiko rÅ«pestingo žmogaus standarto, ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

33. Atsakovė, apeliaciniame skunde bandydama paneigti minėtÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo bÅ«tina nustatyti kuo tikslesnę gaisro priežastį ir tik tada įvertinti, ar atsakovė galėjo numatyti gaisro kilimÄ ir imtis veiksmų įvykiui iÅ¡vengti.

34. Susipažinęs su PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono 2019 m. balandžio 10 d. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrÄ patikrinimo ir Specialisto iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje tiksliai nustatyta tik gaisro kilimo lokalizacija – atsakovės nuosavybės teise valdomojoje namo dalyje, t. y. bute, kur įrengtas elektros įvadas ir elektros apskaitos įrenginys. Ginčo Å¡alys Å¡io nustatyto fakto neginčija.

35. Atlikus byloje esančios medžiagos analizę, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, aiÅ¡kiai patvirtinančių gaisro kilimo priežastį. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai, dalyvavę Å¡alinant gaisro pasekmes ir tikrinę neatidėliotinÄ informacijÄ dėl gaisro, Ekspertizės aktÄ , Specialisto iÅ¡vadÄ parengę asmenys buvo iÅ¡kėlę tris galimas gaisro kilimo priežastis – elektros įvado laidų į gyvenamÄ jÄ namÄ gedimas, gedimas objekto vidaus instaliacijoje arba elektros apskaitos prietaiso avarinis darbo režimas.

Pirmosios instancijos teismas vertino kiekvienos versijos pagrįstumÄ ir nustatė, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, vienareikÅ¡miÅ¡kai fiksuojančio gaisro kilimo priežastį. Teisėjų kolegija pritaria tokiam aplinkybių konstatavimui. PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«no akte, apžiÅ«ros protokole, Ekspertizės akte, Specialisto iÅ¡vadoje teiginiai dėl gaisro kilimo priežasties nėra kategoriÅ¡ki, o padaryti tikėtinumo forma: Specialisto iÅ¡vadoje buvo iÅ¡kelta elektros apskaitos įrenginio avarinio darbo režimo versija, prieÅ¡gaisrinės apsaugos pareigÅ«no – elektros įvado laidų gedimas, Ekspertizės akte nurodyta, kad trumpasis jungimas laide, tikėtina, įvyko gaisrui bÅ«dingoje aplinkoje; 2019 m. gegužės 2 d. apžiÅ«ros protokole, parengtame PAGD prie VRM Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus specialistų – labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl verandoje buvusios namo elektros instaliacijos, įvadinio elektros instaliacijos laido ar elektros skaitiklio avarinio darbo režimo.

36. Atsakovė nėra teisi nurodžiusi, kad Ekspertizės aktas akivaizdžiai paneigia gaisro kilimo priežastį – avarinį darbo režimÄ elektros įvadiniame laide, kas pagrindžia, jog laidas negali bÅ«ti gaisro kilimo priežastimi. Minėta, kad Ekspertizės akte suformuluota iÅ¡vada dėl trumpojo jungimo, įvykusio gaisrui bÅ«dingoje aplinkoje, tyrimui pateiktame laide buvimo, yra tikėtino pobÅ«džio, ir reiÅ¡kia tik vienÄ iÅ¡ galimų gaisro kilimo versijų. Dar daugiau, ekspertiniam tyrimui buvo pateiktas tik elektros įvadinio laido fragmentas, ekspertizės aktas buvo parengtas tiriant konkretų objektÄ â€“ laido fragmentÄ , tačiau neatliekant gaisravietės apžiÅ«ros, todėl Å¡is įrodymas negali patikimai pagrįsti gaisro kilimo priežasties.

AnalogiÅ¡kai spręstina ir dėl Specialisto iÅ¡vados, kurioje labiausiai tikėtina, bet ne tikslia, gaisro priežastimi įvardintas elektros apskaitos įrenginio avarinis darbo režimas. Vadinasi, anksčiau aptarti įvairių specialistų atlikti tyrimai neteikia pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl įvykį sÄ lygojusių faktų.

37. Tiriant kiekvienÄ iÅ¡ byloje figÅ«ravusių galimų gaisro Å¡altinių, teisėjų kolegijos nuomone, liko nepaneigta trumpo jungimo vidaus elektros instaliacijoje, kaip gaisrÄ sukėlusi aplinkybė, versija. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės, liudytojo R. K. paaiÅ¡kinimų, atsakovės užsakymu 2012 m. vykusio remonto metu buvo atliktas buto vidaus elektros instaliacijos keitimas. IÅ¡ byloje esamų duomenų negalima nustatyti, koks specialistas teikė atsakovei elektriko paslaugas, ar darbai buvo atlikti tinkamai.

Be to, tarp remonto darbų 2012 m. ir 2019 m. kilusio gaisro yra gana ilgas laiko tarpas – septyneri metai, per kurį galėjo įvykti elektros instaliacijos neigiami pakitimai. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. Š., gyvenanti šalia atsakovės ir su ja bendraujanti, parodė, kad likus porai savaičių iki gaisro, atsakovė negalėjo naudotis skalbimo mašina dėl elektros trumpo jungimo. Apibendrinant pripažintina, kad byloje esantys duomenys neleidžia atmesti vidaus elektros instaliacijos gedimo, kaip gaisro priežasties, tikimybės.

38. Vykdydama jai priskirtÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , atsakovė ginasi argumentu, kad jos civilinę atsakomybę eliminuoja pripažinimas, jog gaisrÄ sukėlė elektros skaitiklis, nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui ESO, t. y. gaisras kilo ne atsakovės nuosavybėje, o iÅ¡ kitų Å¡altinių, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas, nesutikęs su atsakove, nepagrįstai prioritetÄ teikė R. M. iÅ¡vadai, pagal kuriÄ gaisras nuo apskaitos prietaiso yra mažai tikėtinas, ir nesivadovavo specialisto atlikto tyrimo rezultatu, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros apskaitos įrenginio avarinis darbo režimas.

39. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad specialistas M. L. (gaisrinės saugos inžinierius), tirdamas versijÄ dėl trumpo jungimo elektros apskaitos įrenginyje, buvo apžiÅ«rėjęs gaisravietę, ir liudytojos paaiÅ¡kinimų pagalba nustatęs, kad gaisro kilimo vietoje buvo elektros apskaitos įrenginys, priėjo iÅ¡vadÄ dėl negalimumo atmesti trumpo jungimo elektros apskaitos įrenginyje versijos. Tačiau pastebėtina, kad tokio specialisto vertinimo negalima traktuoti kaip objektyviai įrodančio gaisro priežastį. Pirmiausia – dėl kategoriÅ¡kos iÅ¡vados nebuvimo. Specialistas apibendrintoje iÅ¡vadoje nurodė labiausiai tikėtinÄ gaisro kilimo priežastį – elektros apskaitos įrenginio avarinis darbo režimas. Antra, specialistas iÅ¡vadoje pažymėjo detaliam Å¡ios versijos nagrinėjimui neturintis pakankamai duomenų. Taigi Å¡iame įrodyme esančių duomenų nepakanka gaisro Å¡altinio besÄ lygiÅ¡kam konstatavimui.

40. R. M. (elektrotechnikė), pasisakydama jos parengtoje iÅ¡vadoje dėl gaisro Å¡altinio, nurodė, kad ji taip pat negalinti padaryti konkrečios iÅ¡vados, kas sukėlė įvykį. Anot R. M., elektros apskaitos prietaisas, turintis automatinį jungiklį ir kurio korpusas yra pagamintas iÅ¡ degimÄ nepalaikančių medžiagų, kaip gaisro Å¡altinis, yra mažai tikėtinas. Neginčytina, kad Å¡ios specialistės iÅ¡vada, kaip ir prieÅ¡ tai aptarta, taip pat yra tikėtino pobÅ«džio, be to, ji padaryta neapžiÅ«rėjus gaisro vietos.

Lyginant minėtus byloje esančius įrodymus pripažintina, kad nei viena iÅ¡ Å¡ių iÅ¡vadų tiksliai nenurodo gaisro priežasties. Tačiau R. M., prieÅ¡ingai nei specialistas, kuris Å¡ios versijos įvertinimui neturėjo pakankamai duomenų, buvo pateikusi argumentus, pagrindžiančius savo pozicijÄ â€“ apskaitos prietaiso saugikliai, neleidžiantys jam užsidegti (jungiklis, nedegus korpusas), todėl Å¡ios specialistės iÅ¡vada pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo traktuojama kaip paneigianti atsakovės teiginius apie elektros skaitiklio avarinį darbo režimÄ , galintį sukelti gaisrÄ .

41. Nesutiktina su atsakove, kad specialistė R. M., bÅ«dama elektrotechnike, nebuvo kompetentinga teikti nuomonę dėl gaisro priežasties. Teisėjų kolegija nustatė, kad R. M. nuomone, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo vadovautasi aiÅ¡kinantis, ar elektros apskaitos prietaisas pats savaime galėjo sukelti gaisrÄ . Kadangi Å¡is įrodymas buvo vertinamas bÅ«tent tokiame kontekste, netikslinga kvestionuoti specialistės R. M. iÅ¡silavinimo ir kompetencijos, kuri, neabejotinai, yra tinkama teikti iÅ¡vadas dėl tiriamo prietaiso.

42. Nors atsakovė kaltina ieÅ¡kovę po gaisro paėmus elektros skaitiklį ir jį iÅ¡metus, tačiau pati atsakovė teismui nėra pateikusi patvirtinimo, kad ji ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, ieÅ¡kant Å¡io prietaiso bei siekiant jį pateikti iÅ¡tyrimui. Todėl negalima įžvelgti atsakovės galimybės įrodyti tikrÄ jį gaisro priežastį ribojimo.

43. Atsakovės motyvacijos dėl avarinio elektros skaitiklio kaip gaisro Å¡altinio nepatvirtina ir jos argumentai apie trečiojo asmens ESO vykdyto Å¡io aparato netinkamÄ aptarnavimÄ . Byloje nėra duomenų, sÄ lygojančių elektros skaitliuko techninės priežiÅ«ros netinkamo vykdymo iÅ¡vadÄ . IÅ¡ trečiojo asmens ESO pateiktų užduočių iÅ¡rašų apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad trečiasis asmuo ESO periodiÅ¡kai tikrino atsakovės bute sumontuotÄ elektros apskaitos prietaisÄ .

Paskutinis patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 15 d., kurio metu buvo užfiksuoti ne tik skaitiklio rodmenys, bet ir patikrintas pats prietaisas, kÄ patvirtina užduočių iÅ¡raÅ¡o grafos „nuimti/patikrinti skaitikliai“, „Patikrinimo rezultatas: Patikrintas“ ir žymos apie elektros srovės, įtampos patikrinimÄ . Taigi, atsakovės teiginys, kad tokių patikrinimo metu fiksuojamas tik elektros skaitiklio rodmuo apie suvartotÄ energijÄ ir trečiasis asmuo ESO tinkamai nevykdė pareigos prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis elektros apskaitos prietaisų, stokoja pagrįstumo.

44. Fakto, kad gaisras kilo iÅ¡ tos vietos, kur galėjo bÅ«ti elektros skaitiklis, priklausantis trečiajam asmeniui ESO, nepakanka Å¡io asmens atsakomybei nustatyti, kadangi versija dėl apskaitos aparato, kaip vienareikÅ¡mio gaisro Å¡altinio, nebuvo objektyviai patvirtinta. Todėl nepritartina atsakovės teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo apskųstame sprendime pasisakyti dėl trečiojo asmens ESO civilinės atsakomybės sÄ lygų.

45. Pasisakydama dėl elektros įvadinio laido avarinio režimo, kaip vienos iÅ¡ galimų gaisro priežasčių, tirtų pirmosios instancijos teismo, atsakovė – pirmiausia teigia, kad Ekspertizės aktas vienareikÅ¡miai paneigia šį gaisro Å¡altinį, o be to, net ir esant tikimybei, kad įvadinis elektros laidas sukėlė gaisrÄ , civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma, kadangi jis nepriklauso atsakovei nuosavybės teise.

46. Dėl Ekspertizės akto įrodomosios vertės buvo pasisakyta šios nutarties 36 punkte, todėl teisėjų kolegija sprendžia nesant tikslinga pakartotinai dėstyti argumentus šiuo klausimu.

47. Aktualu pažymėti, kad energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Å io skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Elektros energijos pirkimÄ ir pardavimÄ taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės ir kt.

48. Pagal gaisro metu 2019 m. balandžio 4 d. galiojusios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių redakcijos (toliau – ir Taisyklės) 9 punktÄ elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir elektros energijos vartotojo nurodoma elektros tinklų nuosavybės ribų akte arba sudarytoje sutartyje. Tuo atveju, kai elektros tinklo nuosavybės ribų aktas nesudarytas ir (ar) operatoriaus ir vartotojo sudarytoje sutartyje elektros tinklo nuosavybės riba nenustatyta, laikoma, kad elektros tinklo nuosavybės riba nustatyta taip, kaip nurodyta Taisyklių 11 ir 12 punktuose.

Elektros tinklų nuosavybės riba nustatoma žemos įtampos (0,4 kV) tinklo dalyje, išskyrus atvejus, kai vartotojo turimų elektros imtuvų maitinimui būtina vidutinė (6, 10 kV) įtampa. Nustatytuose elektros apskaitos prietaiso įrengimo taškuose elektros apskaitos prietaisus savo lėšomis įrengia, prižiūri ar keičia operatorius (Taisyklių 65 punktas). Vartotojui nutiesta elektros linija (oro ar kabelių linija) priskirtina prie vartotojo nuosavybės (Taisyklių 11 punktas).

49. Vadinasi, vadovaujantis cituotomis Taisyklių nuostatomis, elektros apskaitos prietaisas – skaitiklis – priklausė trečiajam asmeniui ESO, tačiau įvadinis laidas iki apskaitos prietaiso – atsakovei. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir byloje esantis 2010 m. kovo 27 d. objekto prijungimo prie AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros tinklo nuosavybės ribų aktas, pagal kurį atsakovei priklauso komercinės apskaitos skydas (KAS), atvadas nuo 0,4 kV tiekimo linijos arba atvado izoliatorių į KAS, kabelis nuo elektros skaitiklio į savininko elektros įrenginius, automatinis jungiklis ir atvado izoliatoriai (atvado tvirtinimo konstrukcijos), kai izoliatoriai įrengti ant namo.

Nors atsakovė ir teigia, kad Å¡is nuosavybės ribų aktas nėra jos pasiraÅ¡ytas, todėl negali bÅ«ti pripažintas tinkamu įvadinio laido priklausomybės atsakovei įrodymu, teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡io akto nuostatos atitinka Taisyklėse įtvirtintÄ reguliavimÄ . Atsakovė nepateikė paaiÅ¡kinimų, jos nuomone, paneigiančių akte nustatytas jos nuosavybės ribas, todėl Å¡is dokumentas vertintinas kaip nurodantis tam tikrų elektros prietaisų priklausomumÄ atsakovei ir trečiajam asmeniui ESO.

Papildomai nurodytina ir tai, kad pačios atsakovės pozicija dėl vertinamo įrodymo buvo skirtinga. Atsiliepdama į ieÅ¡kinį, atsakovė rėmėsi Å¡iuo dokumentu kalbėdama apie bendrÄ su ieÅ¡kove elektros įvadÄ bei įrodinėdama, kad Å¡is įvadas lygiomis dalimis priklauso tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovei, t. y. pripažino jį tinkamu argumentuojant dėstomÄ pozicijÄ .

50. Nėra reikÅ¡mingas atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad ji 1999 m. rugsėjo 29 d. nebuvo sudariusi elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, nes buto savininke tapo tik 2001 m., kas civilinės atsakomybės taikymÄ jos atžvilgiu daro negalimu. CK 6.383 straipsnio, apibrėžiančio energijos pirkimo – pardavimo sutarties sampratÄ , 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje nustatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumÄ bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumÄ .

Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra vieÅ¡oji sutartis, kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties vieÅ¡umas aiÅ¡kinamas taip, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo tiekti elektros energijÄ kiekvienam vartotojui, kuris turi teisėtu pagrindu valdomus elektros energijÄ naudojančius įrenginius ar teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius elektros vidaus tinklus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų elektros tinklų, ir kai įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017).

51. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra buto, kuriame kilo gaisras, savininkė. Trečiasis asmuo ESO yra elektros energijos tiekėjas. Atsakovei priklausančiame bute iki gaisro buvę elektros energijÄ naudojantys įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka buvo prijungti prie elektros tinklų. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raÅ¡tu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iÅ¡ asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ trečiojo asmens ESO ir atsakovės konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų yra susiklostę elektros energijos tiekimo sutartiniai santykiai: trečiasis asmuo ESO tiekia elektros energijÄ , o atsakovės elektros energijÄ naudojantys įrenginiai buvo prijungti prie elektros tinklų; buvo įrengtas ir įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas. Å i juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų visuma sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp trečiojo asmens ESO ir atsakovės susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo –pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje, nepaisant to, kad atsakovė ginčija energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymÄ dėl jos paraÅ¡o netikrumo.

Pripažinus Å¡ias aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti byloje atsakovės raÅ¡ysenos ekspertizę, kuria atsakovė siekė įrodyti, jog trečiojo asmens ESO į bylÄ pateiktoje 1999 m. rugsėjo 29 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartyje yra ne atsakovės paraÅ¡as.

52. Reziumuojant iÅ¡dėstytÄ pripažintina, kad atsakovė byloje neįvykdė pareigos įrodyti, jog esant nustatytam faktui – gaisro lokalizacijos vieta yra atsakovei priklausančios patalpos – ji nėra atsakinga už įvykį, kurio metu sudegė ieÅ¡kovės turtas, t. y. kad gaisras kilo dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių ir dėl nuo jai nepriklausančių daiktų (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Dėl priteistinos žalos dydžio 53. Apeliaciniame skunde keliamas neteisingai nustatyto žalos dydžio klausimas. Atsakovės manymu, byloje ieÅ¡kovė, skaičiuodama žalos dydį, taikė netinkamÄ buto nusidėvėjimo procentÄ , į ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį yra įtraukti buto pagerinimai, kurių iki gaisro nebuvo.

54. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama grÄ Å¾inti jÄ patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

55. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkÅ«rimo iÅ¡laidų ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti.

56. Žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę. Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas iÅ¡ Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindÄ sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Taikant šį turto vertinimo metodÄ apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju apima iÅ¡laidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

57. Atkuriamoji turto vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Å i pinigų suma apskaičiuojama taikant iÅ¡laidų metodÄ , pagal kurį įvertinamos ne tik turto sÄ naudos, bet ir atsižvelgiama į vertinamo turto nusidėvėjimÄ . Akivaizdu, kad atstatant sunaikintÄ objektÄ naudojamos naujos medžiagos, perkamos realiomis kainomis, dėl to logiÅ¡ka, kad naujomis medžiagomis atstatytas objektas bus vertingesnis nei tas, kuris buvo jo sunaikinimo metu. Dėl to siekiant nustatyti atkuriamÄ jÄ vertę, t. y. vertę, buvusiÄ daikto žuvimo metu, yra bÅ«tina įvertinti objekto praradimo metu buvusį nusidėvėjimÄ . Taigi, ne atkÅ«rimo sÄ naudos, o bÅ«tent atkuriamoji vertė, kuri ir yra ieÅ¡kovės nuostoliai, apskaičiuojama taikant nusidėvėjimÄ .

58. Å alims neginčijant, kad realios žalos dydžio nustatymui turi bÅ«ti taikomas nusidėvėjimas, byloje kilo klausimas dėl tinkamo nusidėvėjimo procento taikymo. Byloje pateikta VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ eksperto T. M. 2019 m. rugpjūčio 20 d. Žalos atstatymo kaÅ¡tų ataskaita (toliau – ir Ataskaita) patvirtina gaisro, vykusio 2019 m. balandžio 4 d., padarytos žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimÄ . Vadovaujantis Ataskaita, pastato atstatymo iÅ¡laidos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudaro 51 876,33 Eur sumÄ .

Teisėjų kolegijos nustatyta, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, praÅ¡omÄ priteisti žalos sumÄ sumažino iki 45 538,05 Eur motyvuodama tuo, kad skaičiuojant sunaikinto turto atstatymo kaÅ¡tus, turto nusidėvėjimas turi bÅ«ti įvertintas tik skaičiuojant reikalingų tam medžiagų kainÄ . Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie 1995 m. įvykusiÄ ieÅ¡kovės buto rekonstrukcijÄ , sprendė esant pagrindui vadovautis UAB „Sistela“ parengtais Statinių ir inžinierinių statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais, ir gaisro kilimo dienai taikyti 34 proc. buto nusidėvėjimÄ , lokalinėje sÄ matoje nurodytÄ buto atstatymo medžiagų kainÄ mažinant iki 12 303,72 Eur (18 642 Eur x 34 proc.).

Atsakovės teigimu, byloje esanti VÄ® Registrų centro 2020 m. sausio 22 d. pažyma patvirtina gaisro dienÄ buvusį 70 proc. ieÅ¡kovei priklausančio buto nusidėvėjimÄ , o ieÅ¡kovė neįrodė realiai atliktos buto rekonstrukcijos – ir to, kad 1995 m. buto nusidėvėjimas buvo lygus 0, todėl nagrinėjamu atveju privalu taikyti bÅ«tent tokį nusidėvėjimo procentÄ .

59. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ liudytojos R. K. (projektuotoja, architektė) paaiÅ¡kinimų, duotų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 1995 m. ieÅ¡kovės buto rekonstrukcijos bylos nustatė esant įrodytam faktui, kad 1995 m. ieÅ¡kovė atliko jai priklausančio buto, pastato dalies rekonstrukcijÄ , kurios metu buvo pastatytas priestatas, pagerinta bendra pastato bÅ«klė. Å ie darbai, neabejotina, padidino gaisro metu sudegusio ieÅ¡kovei priklausančio turto vertę bei sumažino nusidėvėjimo koeficientÄ .

Atsižvelgiant į atliktÄ pastato rekonstrukcijÄ , teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės siÅ«lomas taikyti nusidėvėjimo rodiklis, užfiksuotas VÄ® Registrų centro pažymoje (70 proc.), yra visiÅ¡kai teisingas bei atspindi realiÄ , iki gaisro buvusiÄ , ieÅ¡kovės buto bÅ«klę. Ypač, kad duomenų, jog VÄ® Registrų centro iÅ¡vada dėl Å¡io rodiklio nustatymo buvo parengta įvertinus 1995 m. realiai atliktÄ rekonstrukcijÄ , byloje nėra. Ä®vertinus tai, pripažintina, kad nusidėvėjimo rodiklis, apskaičiuotas remiantis UAB „Sistela“ statybos resursų kainos nustatymo metodika objektyviau atspindi realiÄ gaisro metu sudegusio turto vertę, jo nusidėvėjimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieÅ¡kovės pateiktoje sÄ matoje nurodytai atkÅ«rimo sÄ naudų sumai (medžiagoms) taikė bÅ«tent 34 proc. nusidėvėjimÄ .

60. Kritikuodama VÅ¡Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ specialisto parengtÄ lokalinę sÄ matÄ , atsakovė nurodo, kad į jÄ nepagrįstai yra įtrauktos iÅ¡laidos, siejamos su ieÅ¡kovės ir atsakovės butus skiriančios sienos apÅ¡iltinimu (atsakovės buto pirmasis aukÅ¡tas nesudegė, todėl butus skirianti siena netapo iÅ¡orine), medinių konstrukcijų ir rÄ stinių sienų padengimu antiseptiniu skiediniu (statant namÄ 1958 m., ar 1995 m. atliekant namo rekonstrukcija tokios technologijos nebuvo taikomos).

Kaip matyti iÅ¡ Ataskaitos, specialistas buvo paaiÅ¡kinęs su kaimyne besiribojančių sienų Å¡iltinimo tikslingumÄ â€“ atstatymo darbų skaičiavimas buvo atliekamas atsižvelgiant į tikimybę, kad kaimyninės patalpos bus nebegyvenamos, neremontuojamos. Atsakovė, nesutikdama su iÅ¡laidų, skirtų sienos Å¡iltinimui, įtraukimu į sÄ matÄ , teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtÄ prielaidÄ . Taigi sudegusį ieÅ¡kovės butÄ reikės atstatyti iki savarankiÅ¡kai funkcionuojančio objekto.

Nagrinėjama lokalinė sÄ mata yra parengta tinkamÄ kvalifikacijÄ turinčio specialisto (statinio projekto techninio vadovo, įraÅ¡yto į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä ), kuris buvo susipažinęs su sudegusio buto planu, įvertinęs iki gaisro ir po jo esamÄ pastato bÅ«klę, todėl apeliacinės instancijos teismas neįžvelgė prielaidų abejoti jo iÅ¡vadomis. Vadinasi, negalima sutikti su atsakove, kad Å¡iuo aspektu lokalinė sÄ mata yra paruoÅ¡ta neteisingai.

61. Pažymėtina, kad lėšos, reikalingos sudegusio turto atstatymui, yra apskaičiuojamos iki ribos, kuri atitinka sugadinimo metu buvusiÄ objekto fizinę bÅ«klę. Lokalinė sÄ mata namui atstatyti buvo rengiama atsižvelgus į dabartiniu metu naudojamas statybų priemones ir bÅ«dus, kurie, neabejotina, skiriasi nuo pastato statybos metu naudojamų technologijų ir medžiagų bei prarasto daikto bÅ«klės. Todėl akivaizdu, kad pasiekti visiÅ¡ko sudegusio ir statomo objekto analogo nėra galimybių, kadangi atsiranda poreikis taikyti tam tikras naujoves (medžiagas, darbus), kurios užtikrintų atkuriamo objekto atitikimÄ galiojančiam reglamentavimui, naudojimui pagal jo tiesioginę paskirtį.

BÅ«tent prie tokių bÅ«tinų, o ne perteklinių darbų priskirtinas medinių pavirÅ¡ių antiseptinimas, su kuriuo nesutinka atsakovė. Å ie darbai ir jiems naudojamos medžiagos neturi bÅ«ti traktuojami kaip ženkliai gerinantys statomo bÅ«sto bÅ«senÄ ir neatitinkantys prieÅ¡ gaisrÄ buvusiÄ ieÅ¡kovės buto bÅ«klę, dėl ko iÅ¡laidas pavirÅ¡ių padengimo antiseptikais privalu eliminuoti iÅ¡ lokalinės sÄ matos.

62. Sprendžiant iÅ¡ Ataskaitos, jÄ ruoÅ¡iantis specialistas ieÅ¡kovės buto atstatymo kaÅ¡tus apskaičiavo tik ieÅ¡kovės tekančiai pastato daliai. Tai patvirtina Ataskaitos 3 puslapyje užfiksuoti pastato brėžiniai, kur raudonomis linijomis iÅ¡skirtos tiriamos patalpos (ieÅ¡kovės sudegęs butas), ir 4 puslapyje esanti informacija. Atsakovė, apeliaciniame skunde teigianti, kad objektyviai neįmanoma atstatyti stogo dalies, todėl stogo atstatymo iÅ¡laidos lokalinėje sÄ matoje paskaičiuotos visam stogui, Å¡io argumento nėra patvirtinusi, taip pat nepaneigė nustatytos aplinkybės dėl lokalinėje sÄ matoje pateiktų sumų apskaičiavimo tik ieÅ¡kovės patalpų daliai.

63. PanaÅ¡aus turto įsigijimo kaÅ¡tai neturi įtakos skaičiuojant sudegusios pastato dalies atkÅ«rimo vertę, todėl atmestinas atsakovės argumentas, įrodinėjančios lokalinės sÄ matos trÅ«kumus dėl galimybės už ženkliai mažesnę kainÄ Ä¯sigyti bÅ«stÄ , tapatų ieÅ¡kovės sudegusiam nekilnojamajam turtui.

64. Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 45 538,05 Eur žalÄ , tinkamai apskaičiavo ieÅ¡kovės sudegusio buto atstatymo kaÅ¡tus.

65. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl 5 195 Eur žalos už asmeninius ir namų apyvokos daiktus, sudegusius gaisro metu, atlyginimo ir priteisė iÅ¡ atsakovės 3 995 Eur nuostolius. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė nėra įrodžiusi, kokie daiktai buvo jos bute gaisro metu, atitinkamai nėra žinoma ir jų vertė, todėl negalima besÄ lygiÅ¡kai priimti jos pateikto sudegusių daiktų sÄ raÅ¡o ir priteisti už jų sunaikinimÄ Å¾alos atlyginimÄ .

66. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieÅ¡kovės sudarytu sudegusių daiktų sÄ raÅ¡u, nustatė, kad jame yra nurodyti įprastoje namų aplinkoje esantys daiktai, kurių kiekis ir vertė nesudaro prielaidų įžvelgti piktnaudžiavimo teikiant tokį sÄ raÅ¡Ä . Taip pat visiÅ¡kai pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad dėl įvykusio gaisro, ieÅ¡kovės galimybė įrodyti bute buvusių daiktų kiekį ir jų bÅ«senÄ yra ribota, todėl Å¡iuo atveju tikslinga pasivadovauti liudytojų parodymais.

Apeliuodama į nepagrįstÄ Å¾alos atlyginimÄ už dulkių siurblį „Kirby“ priteisimÄ , atsakovė rėmėsi liudytojos J. S. parodymais, jog siurblys ieÅ¡kovės į sudegusį butÄ buvo atvežamas tik esant poreikiui. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovė nėra tiksli taip interpretuodama Å¡ios liudytojus parodymus. 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu Å¡i liudytoja paaiÅ¡kino, kad paprastai minėtas dulkių siurblys ieÅ¡kovės buvo laikomas jos namuose Alytuje, tačiau ji tiksliai gali nurodyti, jog Å¡is daiktas nuo kovo mėnesio (prieÅ¡ gaisrÄ ) buvo atvežtas atsakovės į sodybÄ (sudegusį butÄ ) pavasariniam valymui.

Nustačius šį faktÄ , atsakovės teiginys apie siurblio nebuvimÄ sudegusiame bute pripažintinas neįrodytu. Neturint duomenų apie Å¡io daikto bÅ«klę, nėra pagrindo preciziÅ¡kai vertinti jo atitikimÄ vieÅ¡ojoje erdvėje esantiems skelbimams dėl panaÅ¡ios prekės vertės.

67. Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina iÅ¡vadÄ dėl bÅ«tinybės pirmosios instancijos teismo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistÄ 3 995 Eur žalos atlyginimÄ už sunaikintus asmeninius namų apyvokos daiktus palikti nepakitusį. Dėl bylos procesinės baigties 68. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas, susijusias su civilinės atsakomybės taikymu, teisingai įvertino Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo 69. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , ji neįgyja teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis).

70. IeÅ¡kovė duomenų apie bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme patyrimÄ nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Dalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė JÅ«ratė Varanauskaitė