fbf2fd79-0bed-480b-b2a1-71bf20a961fc · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr.e2YT-1118-1156/2023 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01400-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 18 d. Å venčionys Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų teisėja Donata Å imkutė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas A. P. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo tėvas Č. P. priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės G. P. mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . PareiÅ¡kime nurodoma, kad mirus motinai buvo tik du įstatyminiai įpėdiniai: jos sutuoktinis (pareiÅ¡kėjo tėvas) ir pats pareiÅ¡kėjas. Tėvai bÅ«dami santuokoje nuosavybės teise įsigijo gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Po G. P. mirties niekas per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiÅ¡kėjo tėvas Č. P. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, t. y. jis po sutuoktinės mirties liko gyventi tame pačiame sutuoktiniams priklausančiame name, kur kartu su palikėja gyveno iki jos mirties, naudojosi visais name esančiais daiktais, rÅ«pinosi turtu kaip savo (b. l. 1–5).

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodoma, kad valstybė nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos G. P. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimÄ valdyti, todėl, jei teismas įsitikintų, kad Č. P. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų tenkintas pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (b. l. 26–28). Teismas k o n s t a t u o j a : PraÅ¡ymas tenkintinas 3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingÄ ja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo. Vienos iÅ¡ teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kai (1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelia pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , (3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai per įstatyme numatytÄ terminÄ pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Palikimo priėmimo faktas gali bÅ«ti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiÅ¡kėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimÄ .

Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

6. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Č. P. ir G. P. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), jie susilaukė sÅ«naus, t. y. pareiÅ¡kėjo A. P. (b. l. 7, 18). Nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad G. P. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, o Č. P. nuosavybės teise priklauso Å¡is nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 1959 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 1997 m. vasario 20 d. savivaldybės valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – lauko tualetas, Å¡ulinys, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–15).

Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodeksui, teismas pažymi, kad vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsniu santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas teisinis reguliavimas galioja ir Å¡iuo metu, nes teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad po santuokos nudarymo sutuoktiniai savo vardu įgijo turto, nepriklausomai nuo to, kad Å¡is turtas registruotas tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, jis yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 ir 3 dalys), nes sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo motinai G. P. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto.

7. IÅ¡ mirties liudijimo matyti, kad pareiÅ¡kėjo motina G. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), tačiau po jos mirties niekas nesikreipė į palikimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo (b. l. 10). IÅ¡ testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad palikėja G. P. nebuvo sudariusi testamento. Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas Č. P. (b. l. 11), 2020 m. spalio 7 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į palikimo vietos notarÄ dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo (b. l. 16).

PareiÅ¡kėjo teigimu, jo tėvas liko gyventi tame pačiame name, kur kartu su palikėja gyveno iki jos mirties, naudojosi visais name esančiais daiktais, rÅ«pinosi turtu kaip savo. Å iÄ aplinkybę patvirtina Å venčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2022 m. gruodžio 5 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad G. P. iki savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ir po žmonos mirties liko gyventi Č. P. iki savo mirties (b. l. 12).

8. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo tėvas Č. P. per įstatyme numatytÄ terminÄ priėmė palikimÄ , atsiradusį po sutuoktinės G. P. mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas tikslu pareiÅ¡kėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. P. pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Č. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), per įstatyme numatytÄ 3 (trijų) mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimÄ , atsiradusį po sutuoktinės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas, kad pareiÅ¡kėjas A. P. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mus. Teisėja Donata Å imkutė