Legislator Case Law & Legislation
fbef6049-eb56-47ee-834c-a3513ff07ab5 AI generated

fbef6049-eb56-47ee-834c-a3513ff07ab5 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number fbef6049-eb56-47ee-834c-a3513ff07ab5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G., R. G., D. G., G. G., V. G., U. G. praÅ¡ymÄ . Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Antstolis Saulius Ramanauskas kreipėsi į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 595 straipsnio pagrindu praÅ¡ydamas patvirtinti 2021 m. spalio 15 d. Panevėžio miesto savivaldybės ir R. G., R. G., D. G., G. G., V. G., U. G., atstovaujamos R. G., sudarytÄ taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. 0102/21/01490. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2022 m. sausio 7 d. nutartimi praÅ¡ymo netenkino.

Legislator headnote

AI generated

fbef6049-eb56-47ee-834c-a3513ff07ab5 · Panevėžio apygardos teismas: bus iÅ¡keldinta ir jai nebus suteikta kita gyvenamoji patalpa; 5.5. teismas turi teisę tvirtinti taikos sutarties sÄ lygas, o jei kažkuri sÄ lyga ,teismo vertinimu yra netinkama, teismas gali jos netvirtinti, o ne atsisakyti tvirtinti visÄ taikos sutartį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2S-184-755/2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00165-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.26 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 15 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Sauliaus Ramanausko praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese pagal pareiÅ¡kėjos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir suinteresuotų asmenų R.

G., R. G., D. G., G. G., V. G., U. G. praÅ¡ymÄ . Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Antstolis Saulius Ramanauskas kreipėsi į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 595 straipsnio pagrindu praÅ¡ydamas patvirtinti 2021 m. spalio 15 d. Panevėžio miesto savivaldybės ir R. G., R. G., D. G., G. G., V. G., U. G., atstovaujamos R. G., sudarytÄ taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. 0102/21/01490. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2022 m. sausio 7 d. nutartimi praÅ¡ymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad taikos sutartis sudaroma pagal Panevėžio apylinkės teismo įsiteisėjusį sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-4983-223/2020, kuriuo nutraukta 2005 m. birželio 20 d. Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 2.5-1, Panevėžio miesto savivaldybės sudaryta su atsakove R. G., dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos ir R. G., R. G., D. G., G. G., V. G., U. G. iÅ¡keldinti su visu jiems priklausančiu turtu iÅ¡ Å¡io buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad taikos sutartimi Å¡alys susitarė dėl R. G. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), suteikimo, naujos bÅ«sto nuomos sutarties sudarymo ir jos vykdymo sÄ lygų patvirtinimo (taikos sutarties 1,2,3 punktai), t. y. dėl reikalavimų, kurie tiesiogiai nesusiję su sprendimo vykdymu pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. e2-4983-223/2020.

4. Nustatė, kad taikos sutarties nuostata, kad Å¡alys atsisako viena kitos atžvilgiu bet kokių pretenzijų ar reikalavimų, pareikÅ¡tų civilinėje byloje Nr. e2-4983-223/2020 ir jų nereikÅ¡ ateityje ( 5 punktas), prieÅ¡tarauja įstatymo nuostatoms, numatančioms, kad ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymas galimas bet kurioje teisminio nagrinėjimo stadijoje iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 140 straipsnio 1 dalis), o susitarimas dėl atsisakymo kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo negalioja (CPK 5 straipsnio 1, 2 dalys), t. y. taikos sutarties sÄ lygos pažeidžia imperatyviÄ sias įstatymo nuostatas, todėl sutartį atsisakė tvirtinti (CK 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 5 dalis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 5. Panevėžio miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutartį. Atskirojo skundo pagrindiniai motyvai: 5.1. Panevėžio miesto savivaldybės ir socialinio būsto nuomos klausimams nagrinėti komisijoje buvo svarstomas klausimas R. G. prašymas dėl kitos gyvenamosios patalpos skyrimo. K. A. direktoriui pasiūlė svarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę, jei R.

G. sutiks įsikelti į vieno kambario butÄ ir padengs 2020 m. birželio 23 d. sprendimu už akių priteistÄ nuomos mokesčio įsiskolinimÄ . PareiÅ¡kėja nurodytas sÄ lygas įvykdė, todėl Å¡alys 2021 m. spalio 15 d. sudarė taikos sutartį ir kreipėsi į teismÄ dėl jos patvirtinimo; 5.2. ankstesne nutartimi pirmosios instancijos teismas Å¡alių pareiÅ¡kimÄ dėl taikos sutarties tvirtinimo atmetė ir nurodė kreiptis į antstolį dėl taikos sudarymo vykdymo procese. Å alių sudaryta taikos sutartis buvo perduota antstoliui, Å¡is kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas patvirtinti taikos sutartį; 5.3. 2020 m. birželio 23 d. sprendimu už akių buvo patenkintas ieÅ¡kinys dėl nuomos sutarties nutraukimo, iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, ir skolos už nuomÄ priteisimo.

Vadovaujantis Å¡iuo sprendimu, nuomininkai turėjo bÅ«ti iÅ¡keldinti, tačiau Panevėžio miesto savivaldybė sutiko ieÅ¡koti galimybės suteikti mažesnes gyvenamÄ sias patalpas R. G., o suinteresuoti asmenys – padengti įsiskolinimÄ ir iÅ¡sikraustyti iÅ¡ esamų gyvenamųjų patalpų, todėl taikos sutarties punktai, kuriais yra suteikiamas naujas bÅ«stas ir naujų nuomos sÄ lygų sudarymo ir jų patvirtinimas, yra tiesiogiai susiję su vykdoma byla; 5.4. nepatvirtinus taikos sutarties, R.

G. bus iÅ¡keldinta ir jai nebus suteikta kita gyvenamoji patalpa; 5.5. teismas turi teisę tvirtinti taikos sutarties sÄ lygas, o jei kažkuri sÄ lyga ,teismo vertinimu yra netinkama, teismas gali jos netvirtinti, o ne atsisakyti tvirtinti visÄ taikos sutartį.

6. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant skundo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pagal CPK 595 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso metu iÅ¡ieÅ¡kotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį Å¡alys sudaro raÅ¡tu ir pateikia iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymÄ sustabdo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡ios sutarties gavimo perduoda jÄ apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Teisėjas, gavęs pareiÅ¡kimÄ patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal Å¡io Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles (CPK 595 straipsnio 3 dalis). Tiek iÅ¡ieÅ¡kotojas, tiek skolininkas turi teisę užbaigti vykdomÄ jÄ bylÄ sudarydami taikos sutartį (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas). Teismui patvirtinus iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko sudarytÄ taikos sutartį, vykdomoji byla nutraukiama (CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi. RaÅ¡ytinės Å¡alių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiÅ¡kimas dėl taikos sutarties įraÅ¡omas į teismo posėdžio protokolÄ . PrieÅ¡ tvirtindamas Å¡alių taikos sutartį, teismas iÅ¡aiÅ¡kina Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylÄ . Å ioje nutartyje turi bÅ«ti nurodomos tvirtinamos Å¡alių taikos sutarties sÄ lygos. Kai taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ teismas sprendžia raÅ¡ytinio proceso tvarka ir Å¡alys praÅ¡yme patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ teismas įgyvendina, taikydamas 140 straipsnio 1 dalį.

11. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad Å¡alys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei veikti vykdymo proceso eigÄ , taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principÄ (CPK 13 straipsnis). Sudarydamos taikos sutartį vykdymo procese, Å¡alys abipusiu sutarimu sulygsta dėl teismo sprendimo įvykdymo sÄ lygų, nustato savo teisių ir pareigų balansÄ . Taikos sutartyje turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta abiejų vykdymo proceso Å¡alių suderinta valia, jų bendras praÅ¡ymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties Å¡alių dėl sutarties sÄ lygų. Teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, kurios sÄ lygos arba sudarymo aplinkybės prieÅ¡tarauja įstatymui ar vieÅ¡ajam interesui.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdo Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimÄ už akių, kuriuo nutraukta 2005 m. birželio 20 d. Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 2.5-1, Panevėžio miesto savivaldybės sudaryta su atsakove R. G. dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos ir R. G., R. G., D. G., G. G., V. G., U. G. ir atsakovai iÅ¡keldinti su visu jiems priklausančiu turtu iÅ¡ Panevėžio miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikos sutarties esmė yra jos Å¡alių kompromisas, abipusės nuolaidos dėl ginčo dalyko. Vykdymo procese pasiraÅ¡omos taikos sutarties Å¡alys taip pat siekia tam tikrų abipusių nuolaidų. Paprastai nuolaidos, kurias daro iÅ¡ieÅ¡kotojas, savo esme yra skolininko atleidimas nuo prievolės dalies ir savo iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡ka yra panaÅ¡ios į iÅ¡ieÅ¡kojimo atsisakymÄ . Vis dėlto Å¡iuo atveju svarbu įvertinti, ar iÅ¡ieÅ¡kotojas taikos sutartimi gavo tam tikrÄ naudÄ Å¡ios konkrečios bylos vykdymo procese, ar tai buvo atlygintinis iÅ¡ieÅ¡kojimo atsisakymas, taip pat ar buvo susitarta dėl tam tikrų nuolaidų kitai taikos sutarties Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017). 14.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ 2021 m. spalio 15 d. sudarytos taikos sutarties turinio matyti, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja reikalavimo skolininkės atžvilgiu neatsisakė, prieÅ¡ingai, skolininkai teismo sprendimu 1 159,15 Eur skolÄ už nuomÄ â€“ ieÅ¡kovės, Panevėžio miesto savivaldybės, naudai sumokėjo, todėl Panevėžio miesto savivaldybės interesai Å¡ioje byloje nėra pažeisti. Skolininkė, vykdant komisijos siÅ«lymÄ , sutiko iÅ¡sikelti iÅ¡ patalpų į mažesnes patalpas, taigi Å¡alys abipusių nuolaidų ir derybų bÅ«du pasiekė bendrÄ sutarimÄ , kuris atitinka visų asmenų valiÄ .

 15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl taikos sutarties patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas, formaliai nurodė, kad teismui pateikta tvirtinti taikos sutartis nesusijusi su sprendimo vykdymu, nepakankamai atsižvelgęs į visÄ bylos kontekstÄ ir Å¡alių sudarytus susitarimus, taip pat neatsižvelgė, kad apylinkės teismas nutartimi atsisakydamas tvirtinti Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį, nurodė, kad yra galimybė sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, jÄ pateikiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančiam antstoliui.

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas nepagrįstai įvertino, kad taikos sutarties sÄ lygos pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, interpretuodamas Å¡alių taikos sutarties sÄ lygas, kuriose Å¡alys nurodė, kad atsisako viena kitos atžvilgiu pretenzijų ar reikalavimų pareikÅ¡tų civilinėje byloje Nr. e2-4983-223/2020 ir nereikÅ¡ jų ateityje kaip draudžiamÄ atsisakymÄ nuo teisminės gynybos Å ios sutarties sÄ lygos yra įprastos sudarant taikos sutartis, kadangi Å¡iomis nuostatomis, Å¡alys tik konstatavo, kad nurodytoje byloje ginčas tarp Å¡alių galutinai bus baigtas (skola sumokėta, atsakovė iÅ¡sikraustys), ginčo tarp Å¡alių nebeliks, o ne vertinama kaip ieÅ¡kinio atsisakymas ar susitarimas ateityje nesikreipti į teismÄ , todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad tokios sutarties sÄ lygos atitinka CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytas sÄ lygas, kurioms esant taikos sutartis negali bÅ«ti teismo tvirtinama.

16. Taikos sutarties tikslas yra Å¡alių tarpusavio nuolaidomis iÅ¡spręsti kilusį teisminį ginÄÄ , užkirsti keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje <...> (CK 6.983 str.). Å iuo atveju, taikus susitarimas pasiektas suderinus visų suinteresuotų asmenų valiÄ ir taikos sutartimi pasiektas vienas pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis) ir užkirsti keliÄ kitiems ginčams ateityje.

17. Nagrinėjamu atveju Å¡alių siÅ«loma taikos sutartis padės atkurti teisinę taikÄ tarp dalyvaujančių byloje asmenų bei užtikrinti silpnesniosios Å¡alies - socialiai pažeidžiamo asmens teisę į bÅ«stÄ . Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs pateiktos taikos sutarties sÄ lygas, sprendžia, jog taikos sutartis iÅ¡ esmės yra susijusi su byloje iÅ¡nagrinėtų reikalavimų taikiu iÅ¡sprendimu, neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, vieÅ¡ajam interesui, nepažeidžia Å¡alių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis), bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis pagrindas patvirtinti Å¡iÄ taikos sutartį.

18. Å alims žinoma, jog, sudarius taikos sutartį ir teismui jÄ patvirtinus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – Å¡alių pateikta taikos sutartis tvirtinama, civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ,teismas n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Patvirtinti 2021 m. spalio 15 d. Panevėžio miesto savivaldybės (toliau IeÅ¡kovas) ,j.a.k. 111104115 ir R. G., R. G., D. G., G. G., V. G., U. G.( toliau Atsakovai) , atstovaujamos R. G., sudarytÄ vykdomojoje byloje Nr. 0102/21/01490 taikos sutartį Å¡iomis sÄ lygomis: „Šalys susitaria, kad Atsakovai iÅ¡sikeldina iÅ¡ gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), o R.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Å alys susitaria, kad R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), per vienÄ mėnesį, nuo Å¡ios Taikos sutarties įsigaliojimo dienos, sudarys Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartį, dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Å alys taip pat susitaria, kad R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), daugiau nei tris mėnesius nesumokėjus einamųjų mokesčių už buto nuomÄ ar komunalinius mokesčius, Å¡iam terminui pasibaigus ir IeÅ¡kovui raÅ¡tiÅ¡kai pareikalavus, per vienÄ mėnesį nuo pareikalavimo įteikimo, iÅ¡sikelia iÅ¡ gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

Å alys susitaria, kad nereikalaus viena iÅ¡ kitos jokių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. PasiraÅ¡ydamos Å¡iÄ Taikos sutartį, Å alys patvirtina, kad atsisako viena kitos atžvilgiu bet kokių pretenzijų ar reikalavimų, pareikÅ¡tų civilinėje byloje e2-4983-223/2020, teisminio proceso Nr. 2-08-3-02545-2020-3, ir nereikÅ¡ jų ateityje, iÅ¡skyrus reikalavimus vykdyti Å¡iÄ Taikos sutartį. Å alys įsipareigoja bendradarbiauti ir dėti visas pastangas, kad pavyktų tinkamai ir laiku įgyvendinti Å¡iÄ Taikos sutartį.

Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Šalys taip pat žino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsniu, teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma vykdomuoju dokumentu“. Teisėjas Eigirdas Činka