fbef3443-e7de-4d23-8b09-1294dd590ae3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-1990-656/2011Teisminio proceso Nr.2-02-3-04200-2010-6              Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.4.;121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. vasario 3 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

V. ir J. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. V., J. V. ieÅ¡kinį atsakovui M. M. dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus m. Vaikų teisių apsaugos skyrius. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :             I.Ginčo esmė ieÅ¡kovai kreipėsi į apylinkės teismÄ praÅ¡ydami nustatyti nepilnamečio vaikaičio D. M., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau vaikas) bendravimo su jais tvarkÄ ir prašė nustatyti, kad jie gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos kiekvienÄ penktadienį 16.30 val. ir praleisti su juo laikÄ iki 20.30 val. bei asmeniÅ¡kai privalo pristatyti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ penktadienį iki 20.30 val.

Ieškovai nurodė, kad yra vaiko seneliai iš motinos pusės. Po jų dukros B. M. santuokos nutraukimo su atsakovu, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu bei nustatyta motinos bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovas vaiko motinai su vaiku leidžia pasimatyti su vaiku tik epizodiškai, trumpai ir tik jam dalyvaujant, riboja pasimatymų trukmę, o jiems neleidžia bendrauti su vaikaičiu. Atsakovas yra konfliktiškas, agresyvaus būdo, nuolat kritikuoja jų dukters ir jų elgesį, kas trukdo jiems bendrauti su vaiku jo gyvenamoje vietoje.

Mano, kad jų bendravimo su vaiku vieta turi bÅ«ti nustatyta jų gyvenamoje vietoje, o ne ieÅ¡kovo gyvenamoje vietoje.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad sutinka, kad ieÅ¡kovai bendrautų su vaikaičiu atsakovo gyvenamoje vietoje ieÅ¡kinyje nurodytu laiku, dalyvaujant jam arba jo tėvams. VTAT atstovė ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies palaikė. Nurodė, kad vaiko dažnas bendravimas su ieÅ¡kovais susiklosčius esamoms aplinkybėms vaikui bÅ«tų didelis krÅ«vis. IeÅ¡kovai galėtų bendrauti su vaiku kas antrÄ savaitę kol vaikas prie jų pripras.

Mano, kad reikėtų nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, kad susitikimai turėtų vykti vaikui įprastoje aplinkoje kartu su vaiko tėvu. Atsiradus vaiko ir ieÅ¡kovų ryÅ¡iui galima bÅ«tų bendrauti be tėvo. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai turi teisę bendrauti su vaikaičiu jo gyvenamoje vietoje arba Å¡alia jos, kas antrÄ mėnesio sekmadienį (poriniais sekmadieniais) nuo 10.00 val. iki 12.00 val. arba nuo 18 val. iki 20 val., dalyvaujant vaiko tėvui arba stebint kitam, vaikui artimam asmeniui; apie numatomÄ konkretų bendravimo laikÄ bÅ«tina praneÅ¡ti vaiko tėvui M.

M. apsilankymo iÅ¡vakarėse - Å¡eÅ¡tadienį. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė. Teismas nurodė, kad CK 3.172 str. vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimais giminaičiais, o tėvams nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sÄ lygas. IeÅ¡kovai yra seneliai iÅ¡ vaiko motinos pusės. Vaiko tėvų santuoka nutraukta 2008-12-05 teismo sprendimu. Vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo yra nustatyta su vaiko tėvu bei nustatyta vaiko motinos bendravimo su vaiku tvarka. Tarp vaiko tėvų ir vaiko tėvo ir ieÅ¡kovų yra susidarę itin konfliktiÅ¡ki santykiai.

Tarp vaiko tėvų vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. IeÅ¡kinį teismui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo teismui pateikė vaiko motina B. M.. Å i byla nėra iÅ¡nagrinėta ir joje yra paskirta kompleksinė psichiatrinė - psichologinė vaiko ir Å¡eimos įvertinimo ekspertizė. Å ioje byloje teismo taip pat buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės bei nustatoma laikinoji motinos ir vaiko bendravimo tvarka. Pagal paskutines pritaikytas ir galiojančias laikinÄ sias apsaugos priemonės nustatyta vaiko motinos bendravimo tvarka su vaiku, pagal kuriÄ ji bendrauja su vaiku, vaikui įprastoje aplinkoje, jo gyvenamoje vietoje arba Å¡alia jos, dalyvaujant vaiko tėvui arba stebint kitam, vaikui artimam asmeniui kiekvienÄ mėnesio antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 iki 19.00 val., ir kas antrÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. arba nuo 18 val. iki 20 val. (civ. byla Nr.2-72-726/2011). Vaiko ligos atveju, vaiko motinai pageidaujant, vaiko tėvas turi sudaryti jai galimybę bÅ«ti Å¡alia vaiko ir su juo bendrauti.

IÅ¡ VTAS pateiktos iÅ¡vados teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai su dukra B. M. (vaiko motina) gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas su vaiku ir savo tėvais gyvena trijų kambarių tvarkingame bute. Vaikui sudarytos tinkamos sÄ lygos augti ir vystytis. Jis lanko ugdymo įstaigÄ . Serga bronchine astma. IÅ¡ KaroliniÅ¡kių Å¡eimos klinikos vaikų psichiatrės bei vyr. gydytojos rekomendacijų teismas nustatė, kad bÅ«tina palaikyti vaiko emocinį saugumÄ , su naujais žmonėmis susipažinti ir bendrauti bÅ«tų tikslinga berniukui įprastoje aplinkoje arba Å¡alia esant pažįstamam artimam žmogui, vengti stresinių situacijų.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų siekis bendrauti su vaiku, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į vaiko sveikatÄ , dienos rėžimÄ , VTAS rekomendacijas, gydytojų rekomendacijas, aiÅ¡kiai neatitinka nepilnamečio mažamečio vaiko interesų. IeÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka su vaiku, bylos nagrinėjimo metu, keitėsi priklausomai nuo to, kaip teismo buvo nustatoma laikinoji bendravimo tvarka jų dukros (vaiko motinos) su vaiku civ. byloje Nr. 2-72-726/2011. Tad praktiÅ¡kai ieÅ¡kovai praÅ¡ydami nustatyti jų bendravimo su vaiku tvarkÄ siekia, kad vaikas jų gyvenamoje vietoje daugiau bendrautų ne su jais, o su vaiko motina (jų dukra, nes gyvena viename bute su ja), kas prieÅ¡tarautų teismo nustatytai laikinajai motinos ir vaiko bendravimo tvarkai civ. byloje Nr. 2-72-726/2011.

Jų praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, kai vaikas paimamas iÅ¡ jam įprastos aplinkos ir patenka į svetimÄ aplinkÄ su mažai pažįstamais žmonėmis, teismo vertinimu, neabejotinai neigiamai veiktų nepilnamečio vaiko psichologinę bÅ«klę bei bÅ«tų nukreipta prieÅ¡ normaliÄ vaiko raidÄ su aplinkiniais. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 3.176 str. 4d. nuostatomis, privalu remtis vaiko interesų prerogatyva ir jo apsauga, o ne artimųjų giminaičių pageidavimais. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai, siekdami įgyvendinti savo teises vaikaičio atžvilgiu, pažeidžia vaiko interesus, kurių vieni iÅ¡ pagrindinių elementų yra vaiko sveikata ir saugi emocinė aplinka augti ir tobulėti, ir į tai, kad dabartinė mažamečio vaiko gyvenamoji aplinka visiÅ¡kai atitinka jo interesus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendravimas su vaiku sprendimo priėmimo metu galimas tik jo gyvenamoje vietoje arba Å¡alia jos ir tik dalyvaujant jam artimiems žmonėms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu ir tesimo posėdyje praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis:1. Atsakovas trukdo bendrauti seneliams ir motinai su vaiku, nuteikinėja jį prieÅ¡ artimuosius, vaikui daro psichologinį spaudimÄ .2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai (apeliantai) siekia bendrauti su vaiku neatsižvelgami į vaiko sveikatÄ , dienos režimÄ , VTAT rekomendacijas.

Apeliantų tvirtinimu, paties teismo iÅ¡vados dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos neatitinka VTAT rekomendacijų, kuriomis buvo siÅ«lytas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis ir kuriam pritarė ieÅ¡kovai.3. Teismas iÅ¡kraipė bylos aplinkybių vertinimÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovai siekia, kad jų gyvenamojoje vietoje vaikas bendrautų ne su jais, o su motina.

4. Teismo nustatyta bendravimo tvarka eliminuoja galimybę sukurti ieÅ¡kovams su anÅ«ku glaudžius ryÅ¡ius, kenkia vaiko vystymuisi. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ ir teismo posėdyje prašė skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas grindžiamas aplinkybėmis:1. Vaiko motina yra praradusi psichologinį – emocinį ryšį su vaiku, o seneliai jo net neužmezgę, dėl ko teismas pagrįstai nustatė bandravimo su vaikaičiu vietÄ jo gyvenamojoje vietoje ir tik dalyvaujant tėvui ar kitam jam artimam asmeniui.2.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-419-726/2010 paskirtas kompleksinis psichiatrinis – psichologinis vaiko ir Å¡eimos įvertinimas. Jo iÅ¡vados dar negautos. Todėl bet koks Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo pakeitimas galėtų pakenkti vaikui, jo emocinei bÅ«senai.3. Nustačius ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ , atsakovui (kaip tėvui) nepagrįstai sutrumpėja bendravimo trukmė. Apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ prijungti byloje papildomus įrodymus, kurie patvirtina iÅ¡ esmės pasikeltusias faktines bylos aplinkybes dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį (civilinė byla Nr.2-72-726/2011), kuria pakeista vaiko bendravimo su motina tvarka, Vaiko raidos centro kompleksinio psichiatrinio – psichologinio įvertinimo iÅ¡vadÄ , nuotraukas, kuriose užfiksuotas apeliantų bendravimas su vaikaičiu jų gyvenamojoje aplinkoje.

Teismas posėdžio metu pateiktus įrodymus prijungė prie bylos. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.).Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).Byloje vyksta ginčas dėl apeliantų, kaip artimų giminaičių (senelių), bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ . Å iame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos Å¡eimos gyvenimui.

Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis.

KonkretÅ«s Å¡ios teisės įgyvendinimo bÅ«dai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rÅ«pintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sÄ lygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t.y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai (apeliantai) yra seneliai iÅ¡ vaikaičio motinos pusės. Vaiko tėvų santuoka nutraukta 2008-12-05 teismo sprendimu. Po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu. Iki Å¡iol tarp vaiko tėvų vyksta teisminiai ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Vilniaus mieto 2 apylinkės teismas, civ. byla Nr.2-72-726/2011). Minėtoje civilinėje byloje teismas nustatė laikinÄ jÄ motinos ir vaiko bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ motinai buvo nustatytas bendravimas su vaiku tik vaikui įprastoje aplinkoje, jo gyvenamoje vietoje arba Å¡alia jos, dalyvaujant vaiko tėvui arba stebint kitam, vaikui artimam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ dėl senelių bendravimo su vaikaičiu atsižvelgė į aplinkybę, kad vaiko motina gyvena kartu su tėvais (apeliantais Å¡ioje byloje), todėl senelių su vaikaičiu bendravimo tvarkos nustatymas jų aplinkoje prieÅ¡tarautų Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-72-726/2011 nustatytai motinos ir vaiko bendravimo tvarkai. Be to, teismas atsižvelgė į KaroliniÅ¡kių Å¡eimos klinikos vaikų psichiatrės pateiktas rekomendacijas ir padarė iÅ¡vadÄ , kad seneliai su vaiku mažai pažįstami, todėl vaiko paėmimas iÅ¡ jam įprastos aplinkos į svetimÄ aplinkÄ su mažai pažįstamais žmonėmis neigiamai veiktų mažamečio vaiko psichologinę bÅ«senÄ .

Apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kurie pagrindžia iÅ¡ esmės po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmos instancijos teisme pasikeitusias faktines aplinkybes. Teismui pateikta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-72-726/2011 patvirtina, kad teismas pakeitė vaiko bendravimo su motina tvarkÄ . Motinai nustatytas bendravimas su sÅ«numi kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 valandos iki 20.00 valandos ieÅ¡kovės pasirinktoje vietoje; kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį praleisti kartu laikÄ nuo Å¡eÅ¡tadienio 10.00 (motinos) valandos iki sekmadienio 20.00 valandos; poriniais metais metinių Å¡venčių metu (Å v.

Kalėdų, Naujųjų Metų, Å v. Velykų, Joninių, Vėlinių, Žolinių Å¡venčių metu) turi teisę bendrauti su sÅ«numi nepertraukiamai savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui priimtinoje aplinkoje; Motinos dienÄ praleisti kartu su motina; sÅ«naus gimtadienį kiekvienas iÅ¡ tėvų kartu su vaiku gali praleisti pakaitomis kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamojoje vietoje, ar tėvų numatytoje kitoje vietovėje; kasmetinių atostogų laikotarpį praleisti su sÅ«numi, iÅ¡sivežant jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos į savo nuožiÅ«ra pasirinktÄ vietovę.

Apeliantai nurodė bei pateikė įrodymus (fotonuotraukas), jog minėto sprendimo pagrindu nuo 2011 metų spalio mėnesio vaiko motina bei seneliai bendrauja su vaiku savo gyvenamojoje aplinkoje, t.y. apeliantų ir jų dukros namuose. Apeliantai tvirtina, kad vaikas labai pasiilgęs motinos Å¡ilumos. Darbo dienomis jie faktiÅ¡kai bendrauti gali tik 1,5 valandos, todėl seneliai nenori trukdyti vaiko su motina bendravimui ir siekia papildomai turėti vienÄ vakarÄ savaitėje bendrauti su vaikaičiu, t.y. kiekvienÄ penktadienį nuo 16.30 val. iki 20.30 val.

Posėdžio metu apeliantai taip pat nurodė, jog vaiko motinai apsigyvenus ne su tėvais, seneliams bÅ«tų apsunkintas bendravimas su vaikaičiu. Teigia, kad tarp senelių ir vaikaičio jau susiklostę glaudÅ«s emociniai santykiai, todėl pereinamasis laikotarpis nustatant bendravimÄ su vaikaičiu nebereikalingas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tarp vaiko tėvų, vaiko tėvo ir ieÅ¡kovų yra susiklostę itin konfliktiÅ¡ki santykiai. Tai nulėmė, jog vaikui ilgÄ laikÄ nebuvo sudarytos sÄ lygos ne tik bendrauti, bet ir pažinti senelius.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sÄ lygas bÅ«tina sudaryti, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Å ios sÄ lygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, poreikių, auklėjimo krypties, Å¡eimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-57/2007).

Kolegija sutinka, jog vaikui turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos bendrauti su seneliais, nes tai atitinka vaiko interesus, svarbu vaiko raidai. Teismui pateiktos nuotraukos patvirtina, kad Å¡ie susitikimai vaikui sukelia teigiamas emocijas. Tačiau atsakovas pagrįstai nurodo, kad, visiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, atsižvelgiant į tai, kad vaikas kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį bei kas antrÄ savaitgalį su motina bendrauja jos gyvenamojoje vietoje, atsakovo dalyvavimas vaiko auklėjime iÅ¡ esmės sutrumpėtų, nes atsakovas vaikÄ turėtų pristatyti ieÅ¡kovams arba motinai kiekvienÄ savaitę tris vakarus darbo dienomis.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu nustatyta vaiko ir motinos bendravimo tvarka atitinka ir senelių interesus, nes jie turi galimybę bendrauti su vaikaičiu jų namuose motinos susitikimų metu, apeliantų praÅ¡ymas dėl bendravimo tvarkos su vaikaičiu nustatymo tenkintinas iÅ¡ dalies, nustatant, kad seneliai su vaikaičiu bendrauja kas antrÄ penktadienį nuo 16.30 val. iki 20.00 val. Kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog nustatant senelių su vaikaičiu bendravimo tvarkÄ neturėtų bÅ«ti nustatytas pereinamasis laikotarpis.

Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl ieškovų bendravimo su vaikaičiu tvarkos atsižvelgtina į vaiko amžių - jis yra tik ketverių metukų. Be to, iš teismui pateiktos VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro Kompleksinio psichiatrinio – psichologinio įvertinimo išvados matyti, kad konfliktinė situacija tarp vaikui artimų žmonių turėjo įtakos vaiko vystymuisi ir psichologinei jo būsenai. Buvo pastebėtas padidėjęs vaiko nerimas, pyktis, agresija, nuotaikų kaita, impulsyvumas (b.l. 160).

Nors tiesioginis vaiko bendravimas su seneliais ir nekelia jam įtampos, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog vaikas su seneliais bendrauja dar tik keturis mėnesius, teismas pripažįsta esant bÅ«tinybę Å¡iam bendravimui nustatyti Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, nes taip vaikas jaustųsi saugesnis. Vaiko su seneliais susitikimuose turėtų dalyvauti vaikui artimas asmuo. Å iuo atveju, kolegijos vertinimu, vaiko interesus labiau atitiktų motinos dalyvavimas, nes tėvo ir senelių santykiai yra konfliktiÅ¡ki ir tai neigiamai veiktų vaiko emocinę bÅ«klę.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, iÅ¡ esmės priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog įvertinus mažamečio vaiko interesus ir byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobÅ«džio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms yra galimas Å¡io ginčo naujas sprendimas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoIeÅ¡kovai už ieÅ¡kinį sumokėjo 131 Lt žyminį mokestį ir 1000 Lt už advokato pagalbÄ .

Atsakovas sumokėjo 2000 Lt už advokato pagalbÄ . IeÅ¡kovai už apeliacinį skundÄ sumokėjo 135 Lt žyminį mokestį ir 1000 Lt už advokato pagalbÄ (konsultacijas, už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ , atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme).IeÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. Atsižvelgiant į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcijÄ (50 proc. ir 50 proc.), pagal jas atitinkamai paskirstytinos Å¡alims bei valstybei žyminio mokesčio ir atstovavimo iÅ¡laidos. Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina 1000 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , o iÅ¡ ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo priteistina 1133 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.IÅ¡ ieÅ¡kovų ir atsakovo priteisiama po 31,07 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei (b.l. 25, 139, CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.2d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimÄ pakeisti.Nustatyti bendravimo tvarkÄ :IeÅ¡kovai A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su vaikaičiu D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrÄ penktadienį nuo 16.30 val. iki 20.00 val. ieÅ¡kovų pasirinktoje vietoje. Apie numatomÄ konkretų bendravimo laikÄ bÅ«tina praneÅ¡ti vaiko tėvui M. M. apsilankymo iÅ¡vakarėse. IeÅ¡kovų bendravimui su vaikaičiu nustatyti pusės metų pereinamÄ jį laikotarpį nuo nutarties priėmimo dienos, per kurį susitikimai su vaikaičiu vyktų dalyvaujant vaiko D.

M. motinai B. M. Praėjus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui ieškovai turi teisė bendrauti su vaikaičiu vieni, nedalyvaujant vaiko motinai.Priteisti iš ieškovų A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iš atsakovo M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovų A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1133 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po 16 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 31 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkas                                                                     Andrius Ignotas Kolegijos teisėjos                                                                     Asta Radzevičienė                                                                          Vilija MikuckienėÂ