fbee47da-fd5f-4196-bbec-463bd166a3e1 · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-92-468/2010(Proceso Nr. 1-10-1-80880-2007-6)                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S) NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 2 d. Vilnius              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Daiva Kazlauskienė, sekretoriaujant V.Šuminienei, dalyvaujant prokurorui V.Berezovskij, A.Survilai, gynėjai advokatei J.Bagdonienei, vertėjui V.

Visockui, nukentėjusiajai civilinei ieÅ¡kovei I. K., civilinio atsakovo - draudimo bendrovės „BTA draudimas“ atstovei A. S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, vedęs, neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus,            kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d.

             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: R. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent:jis 2007-07-30 apie 17 val. 10 min. Vilniuje, vairuodamas A. G. priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo L.AsanavičiÅ«tės gatve link Pilaitės mikrorajono, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties (duomenys neskelbtini) pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, nepraleido jam iÅ¡ deÅ¡inės į kairę perėja ėjusios pėsčiosios I.

K., partrenkė jÄ , dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios sveikata, ir, atvykus į įvykio vietÄ gydytojams, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nepranešęs apie pėsčiosios partrenkimÄ policijos pareigÅ«nams. Tokiu bÅ«du, R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija galiojusi iki 2008-09-01) 75 ir 269.3 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d.Kaltinamasis R. S. dėl pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2007 m. liepos 30 dienÄ po darbo, apie 17.10 val. važiavo AsanavičiÅ«tės gatve.

Buvo pirmadienis. Vairavo A. G. priklausantį automobilį VW Golf. Važiavo nuo Jankausko gatvės Sausio 13-osios gatvės link, antra eismo juosta, greitis buvo nedidelis. Ä®vykio vietoje pėsčiųjų perėjos ženklas apaugęs medžiais ir ženklo nesimatė. Gal po mėnesio po įvykio medžius apkarpė. Tuo keliu jis važiuoja retai, ženklo nepastebėjo. Jis matė, kad vienas automobilis nukentėjusiÄ jÄ praleido, o jis (R. S.) - nepraleido ir kliudė jÄ priekiniu kairiuoju kampu. Jis sustojo, priėjo prie pėsčiosios, matė kraujÄ , paklausė kur jai skauda, sustabdė pro Å¡alį važiuojančiÄ greitÄ jÄ pagalbÄ .

Buvo pasimetęs. Ä®sivedė į savo telefonÄ nukentėjusiosios telefono numerį ir nuvažiavo. Apie įvykį pranešė automobilio savininkui, kuris jam sakė sėdėti namuose, kai reikės – susiras. IÅ¡ įvykio vietos jis nebėgo, nes medikams padėjo paguldyti nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ jų automobilį. Jam žinoma, kad apie įvykį reikia praneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams ir sulaukti jų įvykio vietoje. Savo telefono numerio nukentėjusiajai nedavė, ji buvo Å¡oke, be to, galvojo vis vien greitai reikės važiuoti į policijÄ .

Jis nesislapstė, laukė bausmės ir tiek. Draudimo kompanijai apie įvykį nepranešė. Mano, jog jam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra per didelis. Nukentėjusiajai žalos neatlygino nei kiek. Atlyginimo gal 5 metus gauna minimumÄ , gal 540 Lt į rankas, gyvena su Å¡eima, iÅ¡laiko 15 metų sÅ«nų. Jo vairuojamas automobilis buvo tamsiai mėlynos spalvos.              Be kaltinimo prisipažinimo, jo kaltė laikytina įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir raÅ¡ytine bylos medžiaga.

             Nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2007-07-31 apie 17.10 val. ėjo iÅ¡ darbo. Priėjo prie perėjos, pasižiÅ«rėjo į Å¡onus, matė iÅ¡ kairės pusės atvažiuojantį automobilį, bet jis buvo dar toli. Taip pat matė iÅ¡ Sodros lėtai iÅ¡važiuojantį mėlynÄ automobilį, kuriam ji netrukdė, o kitas automobilis buvo toli, todėl bÅ«dama tikra, kad eiti saugu, pradėjo eiti per gatvę į kitÄ pusę. Iki saugumo salelės buvo likę 1-2 žingsniai, kai mėlynos spalvos automobilis kliudė jÄ priekine dalimi.

Ji matė, kad jÄ kliudys, tačiau nespėjo pasitraukti - smÅ«gis buvo į kojas. Griuvo ant saugumo salelės, iÅ¡ kaktos labai stipriai bėgo kraujas. Prie jos priėjo kaltinamasis ir dar pasakė: kaip jÅ«s einat per perėjÄ . Ji jam atsakė: „o kaipgi aÅ¡ turiu eiti per perėjÄ â€œ. Pro Å¡alį važiavo greitosios pagalbos automobilis, pradėjo jai teikti pagalbÄ , nuvežė į ligoninę, o kai jÄ guldė ant neÅ¡tuvų, kaltinamasis pabėgo. Kažkokia mergaitė užrašė kaltinamojo automobilio numerį.

Ji visÄ laikÄ buvo sÄ moninga. Buvo sužalotas veidas, lūžo koja. Ligoninėje nesigydė, jai sugipsavo kojÄ ir gydėsi ambulatoriÅ¡kai. Ä® darbÄ nėjo beveik mėnesį laiko.             Liudytojas A. G. nurodė, jog automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jo tėvui, kuris iki įvykio buvo miręs prieÅ¡ keletÄ metų, tačiau jis buvo registruotas jo vardu, todėl draudimo polisuose buvo nurodomas kaip savininkas. Jis automobilio nebuvo persiregistravęs savo vardu, nes nebuvo susitvarkęs dokumentų dėl paveldėjimo.

Jis leido Å¡iuo automobiliu naudotis R. S..IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2007-07-30 buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės, kad 2007-07-30, apie 18 val. 07 min. adresu (duomenys neskelbtini) automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiÄ jÄ I. K., kuriai diagnozuota kaktos muÅ¡ta žaizda, deÅ¡inės blauzdos kaulo lūžis, o automobilis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino (t 1, b.l. 1).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 5668/08 (01) matyti, kad I.

K. nustatyta muštinė žaizda kaktoje, dešinio šeivikaulio lūžis, sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Anksčiau pateiktos specialistų išvados Nr. G 4825/07 (01) ir G 1930/08 (01) laikytinos nepilnomis, nes nebuvo pateikti visi medicininiai dokumentai (t 1, b.l. 76-77).Iš 2007-08-01 specialisto išvados Nr. T-A 5658/07 (01) matyti, kad I. K. kraujyje, kurio mėginys paimtas 2007-07-30, 18 val., etilo alkoholio nerasta (t 1, b.l. 15).Iš 2007-08-14 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos plano matyti, kad 2008-08-14 buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini)ir nubraižytas eismo įvykio vietos planas, kuriame pažymėti eismo įvykio vietoje esantys kelio ženklai, važiuojamosios kelio dalies plotis, važiuojamosios dalies ženklinimas (t 1, b.l. 3-5).

IÅ¡ 2007-07-30 Bendrojo pagalbos centro praneÅ¡imo apie įvykį matyti, kad 2007-07-30, 18 val. 07 min. V. K. pranešė, kad prieÅ¡ valandÄ pėsčiųjų perėjoje, esančioje adresu L(duomenys neskelbtini), buvo partrenkta jo žmona I. K.. Liudininkai matė automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (t 1, b.l. 6).IÅ¡ VÄ® „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. G., kurio sÅ«nus A.

G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, kad po tėvo mirties jis paveldėjo automobilį, o vėliau jį atidavė naudotis savo bendradarbiui Raimondui (t 1, b.l. 8, 24-25).Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus bei aukščiau aptartus raÅ¡ytinius įrodymus, laikytina byloje įrodyta, kad R. S. 2007-07-30 apie 17 val. 10 min. Vilniuje, vairuodamas A. G. priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo L.AsanavičiÅ«tės gatve link Pilaitės mikrorajono, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties (duomenys neskelbtini) pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 75 punkto, nustatančio, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , įėjusį pėsčiÄ jį, reikalavimus, nepraleido jam iÅ¡ deÅ¡inės į kairę perėja ėjusios pėsčiosios I.

K., partrenkė jÄ , dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios sveikata, ir, atvykus į įvykio vietÄ gydytojams, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nepranešęs apie pėsčiosios partrenkimÄ policijos pareigÅ«nams, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 269.3 punkto, nustatančio, kad su eismo įvykiu susijęs vairuotojas, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, privalo praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, reikalavimus, todėl R.

S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 1 d. Nustatant Kelių eismo taisyklių punktus, kurių reikalavimus pažeidė R. S., vadovaujamasi nusikaltimo padarymo metu galiojusia Kelių eismo taisyklių redakcija, t.y. Nr. 975, 2006-10-05, Žin., 2006, Nr. 108-4115.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R.

S. anksčiau neteistas (t 1, b.l. 97), nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, vėliau du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t 1, b.l. 95-96), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (t 1, b.l. 108, 109). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ (LR BK 16 str.), anksčiau neteistas, nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dėl nusikaltimo prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau žala nė kiek neatlyginta.

Be to atsižvelgiama ir į kaltinamojo nurodytÄ sunkiÄ turtinę padėtį – gauna itin nedidelį atlyginimÄ , iÅ¡laiko nepilnametį vaikÄ , turto ir santaupų neturi, į tai, jog kaltinamajam gali kilti pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , todėl teismas mano, jog bausmės – baudos - skyrimas nėra galimas. AreÅ¡tas neskirtinas, nes nėra galimybės jo vykdymo atidėti, tuo tarpu teismas laiko, jog kaltinamajam bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nors turėjo suteikti pagalbÄ ar tinkamai pasirÅ«pinti nukentėjusiÄ ja, nesirÅ«pino savo veiksmų padarinių paÅ¡alinimu iki kol nebuvo surastas, skirtinos bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui, o atsižvelgiant į praėjusį nuo įvykio laikÄ , kurio metu daugiau jokių nusikaltimų nėra padaryta, jog teisiamas pirmÄ kartÄ , vykdymas atidedamas pritaikius BK 75 str., nustatant įpareigojimus.R. S. kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta.

Ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinis ieÅ¡kinys Byloje nukentėjusioji I. K. pareiÅ¡kė 1116,61 Lt civilinį ieÅ¡kinį turtinės žalos atlyginimui, 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 7000 Lt bÅ«simų iÅ¡laidų atlyginimui (t 1, b.l. 125-126). Civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji teismo prašė: priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos, kuri susidarė dėl to, kad buvo sužalotas veidas, nuo veido reikėjo valyti asfalto likučius; turi maÅ¾Ä vaikÄ , jam buvo stresas, jis pirmÄ kartÄ pamatė jÄ tokiÄ ; buvo vasara, niekur negalėjo iÅ¡vykti; vyras prarado pajamas, nes keletÄ dienų negalėjo dirbti savo tiesioginio darbo (dirba taksi vairuotoju), kadangi neturėjo ramentų, vyras jÄ neÅ¡iojo, turėjo padėti.

Be to, labai pergyveno, kad dėl rando ant kaktos, dėl pasikeitusios savo iÅ¡vaizdos gali bet kada prarasti darbÄ . Ji net Å¡ukuosenÄ pakeitė, kad plaukai dengtų randÄ .priteisti 7000 Lt sumos bÅ«simai veido randų Å¡alinimo operacijai. Gydytojai iÅ¡ anksto niekada negali pasakyti, kiek tiksliai kainuos rando Å¡alinimo procedÅ«ra. Gydytojai jai sakė, kad kainuos apie 10000 Lt, ji paskaičiavo vidurkį ir praÅ¡o 7000 litų.             priteisti ir turtinę žalÄ , pagal pateiktus dokumentus ( b.l. 132, 133, t. 1)Nukentėjusioji parodė, jog 2010 01 14 dienÄ Ä¯ jos sÄ skaitÄ Sodra pervedė 480,45 Lt. 88,84 Lt jai sumokėjo darbovietė už nedarbingumÄ . 238,65 kaip negautų pajamų kompensacijÄ pervedė Draudimo bendrovė.

Po įvykio nedarbinga buvo mėnesį laiko, t.y. nuo 2007-07-31 iki 2007-08-30. Atlyginimo gaudavo 950 Lt per mėn. Todėl Å¡ioje dalyje jai yra atlyginta. Draudimo atstovė A. S. parodė, jog draudimas nukentėjusiajai I. K. atlygino dalį žalos, t.y. 1154,10 Lt, kuri buvo apskaičiuota pagal surinktus dokumentus. Tai sudaro už vaistus ir konsultacijas 35,45 Lt, 140 Lt, 80 Lt bei 863,20 Lt neturtinės žalos. Dėl negautų pajamų kompensavimo. Nukentėjusiajai buvo pervesta nekompensuota sumos dalis 238,65 Lt, tačiau dėl informacijos sistemos trukdžių spausdintos informacijos negali pateikti, tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir nukentėjusioji, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys pilnai atlygintas.

Dėl bÅ«simų iÅ¡laidų. Nukentėjusioji nurodo, jog ruoÅ¡iasi daryti plastinę operacijÄ , tačiau dar neaiÅ¡ku ar darys, todėl dėl Å¡ių iÅ¡laidų praÅ¡o ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , pripažįstant teisę iÅ¡siieÅ¡koti civilinio proceso tvarka, kada nukentėjusioji bepateiktų, kadangi neaiÅ¡ku, ar operacija bus padaryta ir kiek tai kainuos. Draudimas iÅ¡ principo mokėti neatsisako, tačiau iÅ¡laidos turi bÅ«ti pagrįstos faktiniais dokumentais.             Dėl advokato iÅ¡laidų.

Jos nėra susijusios su draudiminiu įvykiu, todėl Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ draudimo praÅ¡o nepriteisti. Turtinė žala ir negautos pajamosEismo įvykio metu patirtÄ turtinę žalÄ , kuriÄ pagal pateiktus kvitus prašė atlyginti nukentėjusioji (35,45 Lt, 140 Lt, 80 Lt ( b.l. 131-133 1 t.) pilnai atlygino draudimo bendrovė.Nukentėjusioji ieÅ¡kinyje nurodė, jog jos negautos pajamos sudarė 861,16 Lt.Nelaimingas atsitikimas įvyko einant iÅ¡ darbo, todėl turėtų bÅ«ti kompensuojamos negautos pajamos.

Jai nustatyta 950 Lt mėnesinė alga (b.l. 127 1 t.). 2010 01 14 d. „Sodra“ dėl laikino nedarbingumo sumokėjo 480,45 Lt, darbdavys už 2007 m. liepos mėn. sumokėjo 88,84 Lt ( b.l. 129 1 t.), draudimo bendrovė sumokėjo negautų pajamų skirtumÄ â€“ 238,65 Lt , todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys laikytinas atlygintu. Neturtinė žala LR Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 dalis). Neabejotina, jog dėl nusikaltimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , dvasines kančias, ji eismo įvykyje buvo sužalota, jai buvo sukeltos skaudžios pasekmės.Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ne tik į padarytų sužalojimų sunkumÄ , bet ir į jų pasekmes.

Nukentėjusioji jaučia nepilnavertiÅ¡kumÄ dėl jai padaryto veido sudarkymo – dėl po įvykio atsiradusių randų - ir tai neabejotinai jai sukelia dideles dvasines kančias bei iÅ¡gyvenimus, tačiau, kaip matyti iÅ¡ pačios nukentėjusiosios parodymų, randai gali bÅ«ti paÅ¡alinti ar sumažinti iki minimumo atliekant papildomas procedÅ«ras, operacijas, kurių iÅ¡laidos pripažintinos atlygintinamomis, atsižvelgiant į procedÅ«rų reikalingumÄ ir med. dokumentus. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai nėra padaryta jokių sužalojimų atimančių ar varžančių jos judėjimÄ , ar sudarančius kokius nors konkrečius funkcinius apribojimus.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad neturinė žala bus atlyginta nukentėjusiajai priteisiant 3000 Lt. Å i suma laikytina proporcinga ir civilinio atsakovo – kaltinamojo R. S. turtinei padėčiai (gauna nedideles pajamas, iÅ¡laiko vaikÄ ir kt.). Civilinės atsakomybės draudimo atveju, pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir (ar) neturinę žalÄ pirmiausia atsiranda draudimo įmonei (draudikui) draudimo sumos ribose (CK 6.254, 6.987).

Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia draudimo atlyginimas, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d., 6.263 str. 2 ir 3d.).Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. nustatyta, kad iÅ¡moka įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Draudimo kompanija (pagal įvykio metu galiojusiÄ sutartį ir įstatymo redakcijÄ ) turi ribotÄ neturtinę atsakomybę (500 eurų), todėl žalÄ padariusio asmens draudikas nevirÅ¡ydamas draudimo sumos privalo atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ .

Iš BTA Draudimas priteistina nukentėjusiajai 1726,4 Lt neturtinės žalos atlyginimui (kas atitinka 500 EUR). Mažinti iš draudimo priteistinos neturtinės žalos dydžio iki Draudimo kompanijos siūlomo 250 EUR nėra pagrindo, kadangi priteistos neturtinės žalos dydis yra nustatytas 3 000 Lt, iš kurių 500 EUR pagal draudimo sutartį privalo atlyginti draudimo bendrovė.Atsižvelgiant į tai, jog draudimo bendrovė sumokėjo 863,20 neturtinės žalos atlyginimui, teismo nuosprendžiu iš jos priteistina neatlyginta jai priklausančios neturtinės žalos dalis – 863,20 Lt (1726,4 – 863,20 = 863,20).Atsižvelgiant į iš draudimo įmonės atlygintinos žalos dydžius, nustatytinas iš kaltinamojo R.

S. priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai 1273,60 Lt (3 000 - 1726,40 Lt draudimo kompanijos priklausanti sumokėti suma). Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti 1500 Lt, kuriuos ji sumokėjo už advokato paslaugas. Civilinis ieškinys dalyje dėl proceso išlaidų – 1500 Lt atstovavimo išlaidų (t 1, b.l. 117) tekintinas visiškai, proceso išlaidas, priteisiant iš kaltinamojo R. S.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyti realios žalos, susijusios su nukentėjusiosios randų šalinimu, nėra galimybės, nes tai yra ilgalaikis procesas, kuris nėra pradėtas.

Teismo posėdžio metu Draudimo bendrovės atstovė nurodė, jog realiai pagrindus, - tai yra su įvykiu susijusi žala, todėl galėtų bÅ«ti atlyginta, todėl nukentėjusiajai pripažintina teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ randų Å¡alinimo dalyje, jo dydį paliekant spręsti civilinio proceso tvarka. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , bei vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307 str., teismas n u s p r e n d ė: R. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir jam paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimÄ .

Pritaikius BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, įpareigojant:be institucijos prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms.              Įpareigoti iki 2011 01 01 atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. I. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nukentėjusiosios I. K. naudai:- priteisti iÅ¡ UAB „BTA Draudimas“ 863,20 Lt neturtinės žalos atlyginimui.- priteisti iÅ¡ R.

S. 1273,60 Lt neturtinei žalai ir 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Nukentėjusiajai I. K. pripažinti teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ randų Å¡alinimo dalyje, jo dydį paliekant spręsti civilinio proceso tvarka. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                         Daiva Kazlauskienė