A-143-1337-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-1337/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00070-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 21 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 2–3) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, apeliantas) 2011 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 10, kuriuo jam paskirta nuobauda – atimta teisė gauti perdavimą ar banderolę su spauda vienam mėnesiui.

Pareiškėjas nurodė, kad, 2011 m. kovo 18 d. jį išvedus iš kameros konvojavimui iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių, konvojaus pareigūnams išsakė pretenzijas, jog negali vykti nepamaitintas ar be sauso davinio, nes į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyks jau pasibaigus pietų laikui. Per visą jo šiose įstaigose buvimo laikotarpį nuo 2008 m. konvojavimas vyksta pietų metu, jam nebuvo sudarytos galimybės iki konvojaus pradžios papietauti, o tai, pareiškėjo nuomone, pažeidžia jo teises bei prilygsta žmogaus kankinimui, fizinės sveikatos ir psichikos žalojimui. Pareiškėjas pažymėjo, kad konvojaus dieną jis gauna tik pusryčius anksti ryte ir vakarienę, o maitinimas pietų metu nėra užtikrinamas nei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, nei Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Po kratos jis buvo perduotas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato konvojaus žinion, todėl tik konvojaus viršininkas turėjo nuspręsti, ar jo pretenzijos pagrįstos. Jeigu pretenzijos nebūtų pripažintos pagrįstomis, jis būtų vykęs planiniu konvojumi. Kol buvo aiškinamasi dėl jo išreikštų pretenzijų, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato konvojaus pareigūnai pasakė, kad automobilyje neliko jam vietos. Dėl įvykio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai jokių tarnybinių pranešimų nerašė, dėl įvykio nebuvo atliktas išsamus tyrimas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 7–8) nesutiko su skundu.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. kovo 18 d. atsisakė vykti planiniu konvojumi, dar jo nepatalpinus į automobilį, jis buvo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato žinioje. Atsisakydamas vykti planiniu etapu dėl to, kad nebuvo pamaitintas, pareiškėjas siekė sutrikdyti areštinės darbą. Konvojavimas nevyksta pietų metu, jis vyksta arba iki pietų, arba po pietų. Išvedus pareiškėją iš kameros, iki pietų dar buvo likę 40 min., jis turėjo būti pamaitintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Konvojaus automobilyje neliko vietų tik po to, kai pareiškėjas atsisakė vykti. Atsisakydamas vykti planiniu konvojumi 2011 m. kovo 18 d. į Šiaulių tardymo izoliatorių, jis pažeidė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 50-V-29 patvirtintų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 8.1, 8.3 ir 9.1 punktus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – Areštinių veiklos taisyklės) 9.1, 9.3, 10.1 punktų reikalavimus.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (b. l. 112–114) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 10.

Teismas nurodė, kad l. e. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas 2011 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 10, ginčijamu šioje byloje, pareiškėjui atimta teisė gauti perdavimą ar banderolę su spauda vienam mėnesiui už tai, kad jis 2011 m. kovo 18 d. apie 11 val. 20 min. atsisakė vykti planiniu etapu į Šiaulių tardymo izoliatorių iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, priešgyniavo. Nutarime konstatuota, kad šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 8.1, 8.3, 9.1 punktų bei Areštinių veiklos taisyklių 9.1, 9.3, 10.1 punktų reikalavimus.

Teismas įvertino Vidaus tvarkos taisyklių 8.1, 8.3, 9.1 punktų nuostatas. Pažymėjo, jog analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Areštinių veiklos taisyklių 9.1, 9.3, 10.1 punktuose. Teismas nustatė, kad nuteistasis pareiškėjas 2011 m. kovo 18 d. planiniu etapu turėjo būti konvojuojamas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato į Šiaulių tardymo izoliatorių. Asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnalo išrašas patvirtino, kad pareiškėjas konvojavimui į Šiaulių tardymo izoliatorių 2011 m. kovo 18 d. iš kameros buvo išvestas 11 val. 34 min.

Išvykimo salėje pareiškėjas atsisakė vykti planiniu konvojumi, motyvuodamas tuo, kad dienotvarkėje nustatytu pietų metu jis vežamas nemaitintas ir be sauso davinio. Tai patvirtino atsakovo atstovo paaiškinimai, byloje esantys policijos pareigūnų E. V. (E. V.), L. M., A. M., J. G., S. K. tarnybiniai pranešimai, liudytojų E. V., A. M. ir L. M. teismo posėdžiuose duoti parodymai. Šios aplinkybės iš esmės neneigė ir pats pareiškėjas, savo atsisakymą vykti įvardydamas kaip pretenzijų išsakymą konvojaus viršininkui. Tiek šalys, tiek liudytojai nurodė tą pačią pareiškėjo atsisakymo vykti priežastį – tai, kad jis vežamas nemaitintas pietumis ir be sauso davinio.

Teismas pažymėjo, jog Vidaus tvarkos taisyklių 8.1, 8.3, 9.1 punktai, Areštinių veiklos taisyklių 9.1, 9.3, 10.1 punktai nustato areštinėje laikomų asmenų pareigą vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus. Todėl, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar policijos pareigūnų nurodymas pareiškėjui vykti planiniu etapu nepamaitinus jo pietumis ir neaprūpinus jo sausu daviniu buvo teisėtas. Teismas nurodė, kad pagal Vidaus tvarkos taisyklių nustatytą dienotvarkę pusryčiai areštinėje numatyti 6–6.45 val., pietūs – 12–12.45 val.

Pareiškėjas buvo konvojuojamas iki 12 val., t. y. nemaitintas pietumis. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad pareiškėjas nebuvo aprūpintas sausu daviniu. Remdamasis Areštinių veiklos taisyklių 59 punktu, teismas nurodė, kad policijos areštinės viršininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areštinėje laikomiems asmenims tinkamai paruoštą maistą, kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir šiuolaikinės higienos reikalavimus. Teismas įvertino Areštinių veiklos taisyklių 62 punkto nuostatas. Atsižvelgdamas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje nustatytą pusryčių laiką, 2011 m. kovo 18 d. pareiškėjo išvedimo iš kameros laiką, planiniu etapu konvojuojamų asmenų skaičių (buvo konvojuojamas 31 asmuo), teismas konstatavo, kad pareiškėjas paminėtą dieną iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėjo būti išvežtas 11.45–12 val.

Pažymėjo, jog, įvertinus atstumą iki Šiaulių, akivaizdu, kad intervalas nuo jo maitinimo pusryčiais iki pristatymo į Šiaulių tardymo izoliatorių būtų viršijęs 7 val. Areštinių veiklos taisyklės nereglamentuoja atvejų, kaip turi būti sprendžiamas maitinimo klausimas, konvojuojant asmenį iš policijos areštinės į kardomojo kalinimo įstaigą policijos įstaigos areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių nustatytų maitinimų metu, kai maitinimo intervalai viršija 7 val. Teismo vertinimu, asmenims, laikomiems policijos įstaigų areštinėse, teisė tinkamai maitintis negali būti blogiau užtikrinta nei asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo įstaigose.

Todėl ginčo atveju taikytinos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės). Teismas įvertino Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punktą. Pažymėjo, jog laiko tarpas tarp pareiškėjo maitinimo pusryčiais 2011 m. kovo 18 d. iki jo nuvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių būtų buvęs ilgesnis nei 6 val., todėl jis turėjo būti aprūpintas sausu maisto daviniu.

Teismas laikė nepagrįstu atsakovo atstovo teiginį, kad ginčo atveju turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 98.5 punktas. Konvojavimo taisyklės nustato konvojuojamų asmenų bei konvojuotųjų teises ir pareigas, konvojavimo tvarką, tačiau išsamiai nereglamentuoja konvojuojamų asmenų maitinimo tvarkos. Maitinimo tvarką reglamentuoja specialus teisės aktas – Maitinimo organizavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklių 98 punktas apibrėžia pagrindus konvojui nepriimti konvojuojamųjų, 98.5 punktas įvardija tik vieną iš Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte numatytų atvejų (kai pats konvojavimas trunka daugiau kaip 6 val.), tačiau nepaneigia Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte nurodyto reikalavimo ir negali būti laikomas vieninteliu atveju, kai konvojuojamasis privalo būti aprūpintas sausu daviniu išvykimo punkte.

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų nurodymas 2011 m. kovo 18 d. pareiškėjui vykti planiniu konvojumi, nepamaitinus jo pietumis ir neaprūpinus sausu daviniu, nebuvo teisėtas. Neteisėto nurodymo nevykdymas negali užtraukti atsakomybės, numatytos Vidaus tvarkos taisyklių ir Areštinių veiklos taisyklių. Teismas konstatavo, kad skundžiamu nutarimu nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai, todėl nutarimas naikintinas.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 118–119) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.

Atsakovas nurodo, kad pietūs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje yra nuo 12 val. iki 12 val. 45 min., todėl asmenys, išvykstantys planiniu etapu kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 10 val. iki 11 val. 30 min., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje nemaitinami. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 98.5 punktu, konvojuojamuosius aprūpinti maisto daviniu reikia tik tada, kai konvojavimas trunka ilgiau kaip 6 val. Asmenų konvojavimas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių trunka apie 1 val. 30 min., todėl konvojuojamieji maisto daviniu neaprūpinami. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai žino, kada ir kiek atvyks suimtųjų, juo labiau kad jie patys juos ir atsiveža, todėl jie privalo užsakyti pietus. Nelogiška, kad vykstant į miestą, esantį vos už 80 kilometrų, reikalingas maisto davinys. Juo labiau kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai konvojuojamuosius turi galimybę atsivežti pietų metui. Teigia, jog, pagal Kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnį, policijos areštinės nėra laikomos kardomojo kalinimo vietomis. Policijos įstaigos taip pat nėra ir laisvės atėmimo įstaigos. Todėl teismas policijos įstaigai neturėjo taikyti Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkto nuostatų. Kadangi pareiškėjas 2011 m. kovo 18 d. apie 11 val. 20 min., pažeisdamas Vidaus tvarkos taisyklių ir Areštinių veiklos taisyklių reikalavimus, atsisakė konvojavimo į Šiaulių tardymo izoliatorių, - nuobauda jam paskirta teisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2011 m. kovo 18 d. nutarimo matyti, kad drausminė nuobauda – teisės gauti perdavimą ar banderolę atėmimas vienam mėnesiui – jam paskirta už tai, kad 2011 m. kovo 18 d. apie 11 val. 20 min. jis atsisakė vykti planiniu etapu iš atsakovo areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių, priešgyniavo. Teismui paduotame skunde bei teismo posėdžių metu pareiškėjas neginčija tokio atsisakymo buvimo fakto. Nesutikimą su jam paskirta nuobauda grindžia tuo, kad tokiu konvojavimu (konvojavimui pasirinktu laiku) buvo pažeidžiama jo teisė gauti jam priklausantį maitinimą, nes jis nebuvo aprūpintas sausu daviniu, o pats konvojavimas vyktų policijos areštinėje laikomų asmenų pietų metu ir būtų tęsęsis iki to laiko, kai pasibaigia pietų metas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Kolegija pažymi, kad byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai iš esmės patvirtina nurodytas faktines bylos aplinkybes. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo areštinėje laikomų asmenų maitinimo laikas yra: pusryčiai – 6-6.45 val., pietūs – 12-12.45 val. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas galėjo gauti pietus konvojavimo paskirties vietoje - Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Todėl privalėjo paklusti teisėtam atsakovo pareigūnų nurodymui vykti planiniu etapu iš atsakovo areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Pasisakydama dėl atsakovo teiginio apie pareiškėjo galimybę būti pamaitintam Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo pagrįstumą. Ir, priešingai, atsižvelgiant į paminėtą atsakovo areštinėje laikomų asmenų maitinimo laiką, pareiškėjo etapavimui į Šiaulių tardymo izoliatorių pasirinktas laikas (prieš pat pietus) leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu būtų neįvykdytas Areštinių veiklos taisyklių 59 punkte nustatytas reikalavimas užtikrinti areštinėje laikomų asmenų (šiuo atveju pareiškėjo) teisę tinkamai maitintis.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams ir jų nekartodama, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, atsakovo pareigūnų nurodymas pareiškėjui vykti planiniu etapu į Šiaulių tardymo izoliatorių Areštinių veiklos taisyklių taikymo požiūriu negali būti teisėtu nurodymu. Apeliaciniame skunde nurodyti iš esmės tie patys kaip ir pirmosios instancijos teismui nurodyti ir pastarojo aptarti argumentai. Todėl jie kolegijos nepripažintini pakankamu pagrindu paneigti paminėtos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumą arba suabejoti jos teisingumu.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas