fbeccfed-0db5-4e59-a314-7e2c202a678a · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja BCivilinė byla Nr. 2S-578-368/2014                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08162-2013-5                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.4                                                                                         (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 23 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Etovis“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1137-569/2014, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios UAB „Flegas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Etovis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, panaikinimo ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovė bankrutuojanti UAB „Flegas“ pateikė Å iaulių apylinkės teismui ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Etovis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, be kita ko, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ gamybines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei disponuoti nurodytu nekilnojamuoju turtu.             Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieÅ¡kovės BUAB „Flegas“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areÅ¡tavo prieÅ¡ tai minėtÄ atsakovės nekilnojamÄ jį daiktÄ .             Šiaulių apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės UAB „Etovis“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties panaikinimo, 2014 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-248-357/2014 apskųstÄ teismo nutartį paliko nepakeistÄ .             Atsakovė UAB „Etovis“ kreipėsi į teismÄ , be kita ko, praÅ¡ydama įpareigoti ieÅ¡kovę BUAB „Flegas“ pateikti atsakovės 33 000 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ ir 5 000 Lt užstatÄ galimoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

Teigė, kad patyrė apie 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tvirtino, kad pritaikius areÅ¡tÄ jos turtui, ji prarado nuomininkÄ , kuris ketino nuomoti areÅ¡tuotÄ turtÄ ir kas mėnesį iÅ¡ nuomos bÅ«tų gavusi 5500 Lt pajamų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Etovis“ praÅ¡ymo. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra Lietuvos Respublikos bankrutuojanti bendrovė ir taikyti Å¡iuo atveju užstatÄ nėra įstatymo pagrindo, ir Å¡io pagrindo atsakovė nenurodė.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės atstovas nurodė, jog neturi duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad UAB ,,Finebars“ Å¡iuo metu pageidautų nuomotis patalpas, ir į tai, jog ieÅ¡kovės atstovas pažymėjo, kad neprieÅ¡tarauja, jog atsakovė sudarytų nuomos sutartį su Å¡iuo nuomininku, sprendė, kad atsakovei nėra kliūčių teismui pateikti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir iÅ¡nuomoti patalpas bei gauti pajamas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Skųsdama Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) UAB „Etovis“ praÅ¡o teismo nutartį panaikinti ir jos praÅ¡ymÄ tenkinti.

Atskirajame skunde teigia, kad teismui areÅ¡tavus ginčo patalpas, sumažėjo jų, kaip nuomos objekto, patrauklumas. Tvirtina, kad teismas turėtų tenkinti jos reikalavimÄ dėl objektyviai patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo užtikrinimo. Atsiliepimo į apeliantės atskirÄ jį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka negauta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) (320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Apeliantės (atsakovės) UAB „Etovis“ atskirasis skundas netenkintinas. CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo taip pat gali bÅ«ti ir banko garantija.

Å i norma yra nukreipta į ieÅ¡kovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo, praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieÅ¡kovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo praÅ¡ymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimÄ . Turi bÅ«ti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik Å¡is įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iÅ¡ tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi bÅ«ti a priori aiÅ¡kus ir pagrįstas bei priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastÄ , poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobÅ«dį ir mastÄ , laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant Å¡iÄ veiklÄ , galimų nuostolių susidarymo mechanizmÄ , konkrečių bÅ«simų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Taigi, atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar gali patirti nuostolių, kaip minėta, turi pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumÄ bei jų preliminarų dydį. Nepateikus tokių duomenų, tenkinti atsakovo praÅ¡ymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Etovis“ savo galimus nuostoliui grindžia derybomis su UAB „Finebars“ dėl ginčo patalpų nuomos ir aplinkybe, kad teismui areÅ¡tavus ginčo patalpas, sumažėjo jų, kaip nuomos objekto, patrauklumas.Teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė teismui galiojančios patalpų nuomos sutarties, kurios dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji nebegali vykdyti.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad UAB „Finebars“ atsisakė ketinimų nuomotis ginčo patalpas, o kitiems potencialiems nuomininkams dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ginčo patalpų nuoma tapo nepatraukli. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė turi teisę, esant reikalui, pateikti teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, praÅ¡ydama leisti iÅ¡nuomoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , tačiau tokios valios neiÅ¡reiÅ¡kė, nors ieÅ¡kovė nurodė, kad tam neprieÅ¡tarautų.Taigi, prieÅ¡ingai nei skunde nurodo atsakovė, negalima daryti iÅ¡vados, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė jau patyrė realių nuostolių, taip pat ir iÅ¡vados dėl tokių nuostolių patyrimo ateityje.CPK 794 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo praÅ¡ymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatÄ galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti.

CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai Å¡i pareiga netaikoma. Visų pirma, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė yra Lietuvos Respublikos, o ne kitos valstybės, bankrutuojantis juridinis asmuo. CPK nenumato galimybės įpareigoti Lietuvos Respublikos bendrovę sumokėti užstatÄ galimoms bylinėjimosi iÅ¡laidos užtikrinti.Antra, vien faktas, jog ieÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė, savaime nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovę sumokėti užstatÄ atsakovės galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti.

Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad užstato nustatymas iÅ¡ tiesų yra neiÅ¡vengiamas ir bÅ«tinas, jog jo nustatymas nepažeis teisingumo, protingumo, lygiateisiÅ¡kumo principų, ar nepagrįstai neužkirs ieÅ¡kovei teisės į teisminę gynybÄ .Trečia, CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta pareiga netaikoma, jeigu ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Å iaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje B2-394-210/2014 iÅ¡kėlęs ieÅ¡kovei UAB „Flegas“ bankroto bylÄ nustatė, kad bendrovės turtas 2013 m. finansiniais metais sudarė 207 701 Lt, t. y. bendrovei priklausančio turto vertė žymiai virÅ¡ija atsakovės praÅ¡omÄ sumokėti užstatÄ . Esant prieÅ¡ tai minėtoms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Kiti skundo teisiniai Å¡ios bylos kontekste neturi teisinės reikÅ¡mės.Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                          Egidijus Mockevičius