fbeca2e6-4a22-4e4e-ab53-5691dd384e57 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4010-426/2015                                   Proceso Nr. 3-61-3-02748-2014-1                       Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1., 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ivetos Pelienės, RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai G. M., atsakovo atstovei A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. M. skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja G. M. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 8–12), kuriame praÅ¡oma:

1) panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) generalinio direktoriaus 2014-04-16 raÅ¡tÄ Nr. (534)3B-4535 „Dėl atsisakymo skirti G. M. pareigÅ«no ir kario valstybinę pensijÄ â€œ;

2) įpareigoti Departamento generalinį direktorių skirti pareiÅ¡kėjai pareigÅ«no valstybinę pensijÄ nuo atleidimo iÅ¡ tarnybos muitinėje dienos. Pagrįsdama savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad iki 2012-09-21 dirbo Kauno teritorinėje muitinėje finansų ir apskaitos skyriaus virÅ¡ininke. Lietuvos muitinėje tarnavo nuo 1995 m. VisÄ tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje laikÄ buvo muitinės pareigÅ«nė, statutinė valstybės tarnautojas. Pažymi, kad 2014-04-11 pateikė Departamento generaliniam direktoriui skundÄ (praÅ¡ymÄ ) pareigÅ«no valstybinei pensijai skirti.

Tačiau direktorius 2014-04-16 raÅ¡tu informavo, kad pareiÅ¡kėja neturi teisės į pareigÅ«no valstybinę pensijÄ , nes neatitinka PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) sÄ lygų. Mano, kad minėtas sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.Pažymi, kad visiems muitinės pareigÅ«nams, įskaitant ir muitinės mobiliųjų grupių, muitinės postų, operatyvinę veiklÄ ir ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams, be iÅ¡imties, vienodai taikomos jų teisinės padėties ypatumus atitinkančios griežtesnės priėmimo į tarnybÄ Lietuvos Respublikos muitinėje (Statuto 6–11, 13–14 str.), priesaikos priėmimo (Statuto 17–18 str.), perkėlimo į kitas pareigas (Statuto 27–29 str), tarnybinės veiklos vertinimo (Statuto 25-26 str.i), tarnybinės atsakomybės (Statuto 33-44 straipsniai), atleidimo iÅ¡ tarnybos muitinėje (Statuto 55–56 str.) sÄ lygos, nustatomi vienodi draudimai (Statuto 15 str.).

Statute, reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«nų teisinę padėtį, nėra teisės normų, aiÅ¡kiai atskiriančių muitinės pareigÅ«nų, turinčių teisę gauti pareigÅ«no valstybinę pensijÄ , ir muitinės pareigÅ«nų, neturinčių tokios teisės, statusÄ .AnalogiÅ¡kai yra reglamentuota ir Vidaus reikalų ministerijos institucijų ir tarnybų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, ProkuratÅ«ros, Kalėjimų departamento ir jo įstaigų pareigÅ«nų teisinė padėtis, neiÅ¡skirianti atskirų Å¡ių institucijų pareigÅ«nų grupių ir suteikianti teisę gauti pareigÅ«no valstybinę pensijÄ visiems minėtų institucijų pareigÅ«nams.Pažymi, kad galiojantis vieningas muitinės pareigÅ«nų statuso teisinis reguliavimas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad teisę nustatyta tvarka gauti pareigÅ«no valstybinę pensijÄ de facto turi visi Lietuvos muitinės pareigÅ«nai, kurių užimamos pareigos priskirtos pareigÅ«no pareigoms.

PareiÅ¡kėjos manymu, skundžiamas sprendimas prieÅ¡tarauja Statuto 3 str. įtvirtintiems tarnybos muitinėje lygiateisiÅ¡kumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lÅ«kesčių, teisėtai įgytų teisių principams, neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų.Pažymi, kad nuo 2007-01-19 įsigaliojusiame Ä®statyme nustatyta, kad teisę pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ gauti, be kitų 1 str. 1 d. nurodytų pareigÅ«nų, turi ir muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nai, muitinės postų pareigÅ«nai bei muitinės pareigÅ«nai, atliekantys operatyvinę veiklÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ .

Anksčiau tokia teisė statutiniams muitinės pareigÅ«nams nebuvo numatyta. Seimas, priimdamas tokį įstatymÄ ir nustatydamas, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ gauti įgyja tik dalis statutinių muitinės pareigÅ«nų, t. y. muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nai, muitinės postų pareigÅ«nai bei muitinės pareigÅ«nai, atliekantys operatyvinę veiklÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ , įteisino muitinės pareigÅ«nų diskriminacijÄ , nes nei Å¡iame įstatyme nei Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute nėra numatytas kitų statutinių muitinės pareigÅ«nų iÅ¡statutinimas.Nurodo, kad tokį ydingÄ Ä¯statyminį reguliavimÄ buvo bandoma taisyti, tačiau jis pakeistas nebuvo.

PareiÅ¡kėjos teigimu, nuo 2007-01-19, t. y. Ä®statymo įsigaliojimo, ji įgijo teisėtÄ lÅ«kestį gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ . Tokį lÅ«kestį turėjo iki Ä®statymo priėmimo, kadangi buvo statutinė pareigÅ«nė, tikėjo, kad ir muitinės pareigÅ«nams bus numatyta socialinė garantija gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, lyginant muitinės statutinius pareigÅ«nus, jokių teisinės padėties skirtumų tarp tų, kurie turi socialinę garantijÄ gauti pareigÅ«no ir kario valstybinę pensijÄ ir tų, kurie Å¡ios garantijos neturi, nėra.

Be to, Statuto 3 str. 1 d. nustatyta, kad tarnyba muitinėje grindžiama lygiateisiÅ¡kumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lÅ«kesčių, teisėtai įgytų teisių principais. Visiems muitinės pareigÅ«nams, įskaitant ir muitinės mobiliųjų grupių, muitinės postų, operatyvinę veiklÄ ir ikiteisminį tyrimÄ atliekančius pareigÅ«nus, be iÅ¡imties vienodai yra taikomos jų teisinės padėties ypatumus atitinkančios griežtesnės priėmimo į tarnybÄ Lietuvos Respublikos muitinėje sÄ lygos, o Statute nėra teisės normų, aiÅ¡kiai atskiriančių muitinės pareigÅ«nų, turinčių teisę gauti pareigÅ«no valstybinę pensijÄ , ir muitinės pareigÅ«nų, neturinčių tokios teisės, statusÄ .

PareiÅ¡kėja pateikė teismui praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Ä®statymo 1 str. 1 d. 7 p. ta apimtimi, kurioje ribojama teisė gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ muitinės pareigÅ«nams, kurie nėra muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nai, muitinės postų pareigÅ«nai ir muitinės pareigÅ«nai, atliekantys kriminalinę žvalgybÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ , neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. ir konstituciniam teisinės valstybės principui.Atsakovas Departamentas teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 23–26) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pagrįsdamas savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Departamento atsisakymo skirti pareigÅ«no valstybinę pensijÄ G. M., jai neatitinkant Ä®statymo 1 str. 1 d. 7 p. ir Statuto 51 str. 9 d. reikalavimų. Ginčo atveju pareiÅ¡kėja remiasi tuo, jog ji buvo muitinės pareigÅ«nė (statutinė valstybės tarnautoja) ir toks teisinis reguliavimas, kai valstybinė pensija skiriama tik konkrečiai muitinės pareigÅ«nų grupei – muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nams, muitinės postų pareigÅ«nams ir muitinės pareigÅ«nams, atliekantiems kriminalinę žvalgybÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ , – pažeidė konstitucinius lygiateisiÅ¡kumo ir teisėtų lÅ«kesčių principus, todėl yra neteisėtas, o valstybinė pensija pareiÅ¡kėjai turėtų bÅ«ti skiriama.Nurodo, kad G.

M. nuo 1995-03-27 iki 2012-09-21 buvo muitinės pareigÅ«nė – statutinis valstybės tarnautojas.Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«nų tarnybos santykius reguliuoja Statutas, kurio 1 str. 1 d. numato, kad jis nustato muitinės pareigÅ«nų priėmimo į tarnybÄ Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iÅ¡ jos tvarkÄ , muitinės pareigÅ«nų perkėlimÄ Ä¯ kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimÄ , skatinimÄ , atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus. Statuto 51 str. 8 d. nurodyta bendroji norma, jog muitinės pareigÅ«nų valstybinį socialinį draudimÄ , sveikatos draudimÄ ir teisę į pensijas nustato įstatymai, o to paties straipsnio 9 d. specialiÄ ja norma nustatyta, jog muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nai, muitinės postų pareigÅ«nai ir muitinės pareigÅ«nai, atliekantys kriminalinę žvalgybÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ , turi teisę gauti pareigÅ«nų valstybinę pensijÄ pagal Ä®statymÄ .

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, Å¡ios Statuto nuostatos aiÅ¡kiai nurodo, kuriems konkrečiai muitinės pareigÅ«nams yra garantuojama teisė gauti pareigÅ«no valstybinę pensijÄ .Pažymi, jog Ä®statymo 1 str. 1 d. nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as asmenų, kurie turi teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ . Å is sÄ raÅ¡as neturi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas plečiamai. Ä®statymų leidėjas, imperatyviai nustatydamas baigtinį sÄ raÅ¡Ä asmenų, kuriems garantuojama valstybinė pareigÅ«nų pensija, nesuteikia diskrecijos teisės dėl valstybinės pensijos skyrimo sprendžiančiai institucijai (Å¡iuo atveju – Departamentui) svarstyti, kokiems pareigÅ«nams pensija skiriama, o kuriems ne.

Departamentas privalo vykdyti įstatymų leidėjo valiÄ , nevirÅ¡ydamas savo įgaliojimų. Nepagrįstai ir neteisėtai suteikdamas teisę į valstybinę pensijÄ G. M. atsakovas virÅ¡ytų savo įgaliojimus, pažeistų įstatymus.Pažymi, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama, siekiant suteikti didesnę valstybės paramÄ tam tikriems asmenims už atliktÄ tarnybÄ Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo jurisprudencijÄ valstybinių pensijų skyrimo klausimu, darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tent Å¡ios konkrečios muitinės pareigÅ«nų grupės nurodytos Statute ir Ä®statyme neatsitiktinai, o todėl, jog Å¡ias pareigas einantys asmenys turi dirbti esant ypatingoms sÄ lygoms, padidintai rizikai ir pavojui.

PareiÅ¡kėja į tokias pareigas, kurias einant valstybė garantuoja teisę į valstybinę pensijÄ , Lietuvos Respublikos muitinėje nebuvo priimta ir nedirbo, todėl jai teisė į valstybinę pensijÄ , nurodytÄ Ä®statymo 1 str. 1 d. 7 p. neatsiranda. PareiÅ¡kėjos siekis gauti valstybinę pensijÄ už darbÄ pareigose, kurių ji nedirbo, yra neteisėtas ir nepagrįstas.PareiÅ¡kėja argumentuoja, jog kitos statutinės institucijos ir tarnybos atskirų statutinių pareigÅ«nų grupių, kurioms garantuojama teisė į valstybinę pensijÄ , nenustato.

Su Å¡iuo pareiÅ¡kėjos argumentu atsakovas nesutinka, nes dar 2012-02-27 Konstitucinis teismas nutarime pažymėjo, kad statutinė valstybės tarnyba negali bÅ«ti vienoda dėl jos atliekamų funkcijų įvairovės, todėl policijos, vidaus tarnybos, saugumo tarnybos ir kitų statutinių valstybės institucijų pareigÅ«nų statusas turi bÅ«ti diferencijuotas ir turėti atitinkamuose statutuose nustatytų ypatumų. Taigi, prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėja, atskirų muitinės pareigÅ«nų grupių diferenciacija, atsižvelgus į vykdomas funkcijas ir įstatymais nustatant teisę į valstybinę pensijÄ , nelaikytina diskriminuojančia.

Departamentas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiais, kad ginčo atveju buvo pažeistas teisėtų lÅ«kesčių principasTaip pat Departamentas pažymi, kad analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčas jau buvo iÅ¡nagrinėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2013-02-07 nutartis adm.b. Nr. Al43-693/13). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja patvirtino skunde iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovė patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.Nustatyta, kad G.

M. nuo 1995-03-27 iki 2012-09-21 ėjo muitinės pareigÅ«nės – statutinės valstybės tarnautojos – pareigas (b. l. 23, 27–29).Departamento direktorius, iÅ¡nagrinėjęs G. M. praÅ¡ymÄ dėl valstybinės pensijos skyrimo, 2014-04-06 sprendimu Å¡io praÅ¡ymo netenkino (b. l. 13). Minėtame sprendime, be kita ko, pažymėta, kad pagal Ä®statymo 1 str. 1 d. 7 p. ir Statuto 51 str. 9 d., teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ turi tik muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nai, muitinės postų pareigÅ«nai ir muitinės pareigÅ«nai, atliekantys kriminalinę žvalgybÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja visÄ tarnybos laikÄ dirbo ne minėtose, o kitose pareigose, todėl teisės į valstybinę pensijÄ neįgijo.Byloje spręstinas ginčas dėl G. M. skundo reikalavimų panaikinti Departamento 2014-04-16 sprendimÄ bei įpareigoti atsakovÄ skirti jai pareigÅ«no valstybinę pensijÄ nuo atleidimo iÅ¡ tarnybos muitinėje dienos pagrįstumo ir teisėtumo.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.Taigi, sprendžiant pareiÅ¡kėjos reikalavimų pagrįstumÄ , pirmiausia, bÅ«tina įvertinti skundžiamo Departamento direktoriaus 2014-04-16 d, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.Vertinant pareiÅ¡kėjos keliamo ginčo pobÅ«dį pažymėtina, kad pagal Ä®statymo 1 str. 1 d. 7 p., teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ turi Å¡ie Lietuvos Respublikos piliečiai – muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nai, muitinės postų pareigÅ«nai ir muitinės pareigÅ«nai, atliekantys kriminalinę žvalgybÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ .

AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Statuto 51 str. 9 d., kurioje sakoma, kad muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nai, muitinės postų pareigÅ«nai ir muitinės pareigÅ«nai, atliekantys kriminalinę žvalgybÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ , turi teisę gauti pareigÅ«nų valstybinę pensijÄ pagal Ä®statymÄ .Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. M. nuo 1995-03-27 iki 2012-09-21, bÅ«dama statutine muitinės pareigÅ«ne, dirbo apskaitininke, apskaitos ir finansų skyriaus virÅ¡ininke – vyriausiÄ ja finansininke, t. y.

ėjo pareigas, kurios nenumatytos Ä®statymo 1 str. 1 d. 7 p., Statuto 51 str. 9 d. ir nesuteikia teisės gauti valstybinę pensijÄ .Tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nėra ginčo, jog skundžiamas Departamento 2014-04-16 sprendimas yra priimtas tinkamai aiÅ¡kinant bei taikant Ä®statymo 1 str. 1 d. 7 p. ir Statuto 51 str. 9 d. nuostatas. Kita vertus, pareiÅ¡kėja savo reikalavimus grindžia Ä®statymo 1 str. 1 d. 7 p. prieÅ¡taravimu Konstitucijos 29 str. nuostatom bei teisinės valstybės principui, teigia, jog tokiu diskriminaciniu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas teisėtų lÅ«kesčių principas.

Vertinant pareiÅ¡kėjos pateikto praÅ¡ymo pagrįstumÄ , pažymėtina, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-30 nutartis adm. b. Nr. A756-152/2009, 2009-09-14 nutartis adm. b.

Nr. A261-997/2009 ir kt.).Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡io ginčo atveju, taip pat vertinat pareiÅ¡kėjos pateikto praÅ¡ymo pagrįstumÄ , ir yra reikÅ¡mingi Konstitucinio teismo nutarimuose pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai. Konstitucinis Teismas 2006-05-31, 2006-12-21 nutarimuose, 2007-11-13 sprendime yra konstatavęs, kad pagal KonstitucijÄ Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, ir Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, turi labai plačiÄ diskrecijÄ formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politikÄ (kiekvienas pagal savo kompetencijÄ ) ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti Å«kinę veiklÄ , žinoma, jokiu bÅ«du nepažeisdami Konstitucijos ir įstatymų, inter alia nevirÅ¡ydami juose nustatytų Å¡ių valstybės valdžios institucijų įgaliojimų, paisydami iÅ¡ Konstitucijos kylančių tinkamo teisinio proceso reikalavimų, Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, tikrumo, saugumo principų.

Paminėtinos Å¡ios Konstitucinio Teismo suformuluotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, susijusios su valstybinėmis pensijomis: – valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobÅ«džiu skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, taip pat nuo kitų valstybinio socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iÅ¡ valstybės biudžeto; jos skiriamos asmenims už atliktÄ tarnybÄ ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims (2003-12-03, 2008-12-24, 2010-06-29 nutarimai, 2015-01-14 sprendimas, 2015-05-06 nutarimas);

Å¡ių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (inter alia 2013-02-22, 2014-07-03, 2015-05-06 nutarimai);– valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas Å¡ių pensijų skyrimo sÄ lygas (2008-12-24 nutarimas, 2010-04-20 sprendimas, 2010-06-29, 2012-02-06 nutarimai);

įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimÄ yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sÄ lygos gali bÅ«ti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės iÅ¡galių (2008-12-24, 2012-02-06, 2015-05-06 nutarimai).Taigi, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartÄ yra pabrėžęs, kad įstatymų leidėjas turi diskrecijÄ nustatyti valstybės tarnybos modelį ir Å¡i diskrecija apima ir jo teisę reguliuoti pareigÅ«nų socialines garantijas, taip pat ir teisę į valstybinės pensijos paskyrimÄ .Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymo leidėjas Ä®statymo 1 str. 1 d. 7 p., Statuto 51 str. 9 d. nustatytu teisiniu reguliavimu įvertino atskirų kategorijų muitinės pareigÅ«nų (muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nai, muitinės postų pareigÅ«nai ir muitinės pareigÅ«nai, atliekantys kriminalinę žvalgybÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ ) darbo specifikÄ , pobÅ«dį, tarnybos ypatumus, t. y. objektyvius kriterijus, ir, suteikdamas minėtiems pareigÅ«nams teisę į pareigÅ«nų į karių valstybinę pensijos paskyrimÄ , realizavo savo diskrecijos teisę.Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Ä®statymo 1 str. 1 d. 7 p. atitikties Konstitucijos 29 str. nuostatoms, įtvirtinančioms asmenų lygybės principÄ , taip pat teisėtų lÅ«kesčių principui.

Pažymėtina ir tai, kad teisės aktais niekada nebuvo nustatytas toks reguliavimas, pagal kurį G. M., einančiai muitinės pareigÅ«nės pareigas, galėtų bÅ«ti paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, todėl pareiÅ¡kėja jokio teisėto lÅ«kesčio, jog pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija jai bus skiriama, nebuvo įgijusi.Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Ä®statymo 1 str. 1 d. 7 p. neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. nuostatoms bei teisinės valstybės principui.

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog abejonių dėl Ä®statymo 1 str. 1 d. 7 p. nuostatų konstitucingumo nekilo ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, iÅ¡nagrinėjusiam analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginÄÄ (2013-02-07 nutartis adm.b. Nr. Al43-693/13).Kaip minėta, be abejonių, ar Ä®statymo 1 str. 1 d. 7 p. atitinka Konstitucijos 29 str. nuostatas bei teisinės valstybės principÄ , pareiÅ¡kėja skunde nenurodė jokių kitų motyvų bei argumentų, kuriais bÅ«tų grindžiamas Departamento direktoriaus 2014-04-16 sprendimo neteisėtumas.Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, darytina iÅ¡vada, kad Departamento direktorius      2014-04-16 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai.

Minėtas sprendimas pagal VieÅ¡ojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Skundo reikalavimas, kuriuo praÅ¡oma įpareigoti atsakovÄ skirti pareiÅ¡kėjai pareigÅ«no valstybinę pensijÄ yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimo panaikinti Departamento direktoriaus 2014-04-16 sprendimÄ atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija nusprendė:

PareiÅ¡kėjos G. M. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                Iveta Pelienė                                                                                                           RÅ«ta Miliuvienė                                                                  Halina Zaikauskaitė