2016-08-10 Nr. AB-15712-3-64-3-00531-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-644-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00531-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka nagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Politinių kalinių ir tremtinių sąjungai bei G. R. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. sausio 26 d. sprendimą, įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) spręsti teisinės pagalbos suteikimą iš naujo ir priteisti iš Tarnybos atlyginti žalą – 2 milijonus eurų.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjo paduotas skundas yra su trūkumais ir nustatė terminą iki 2016 m. kovo 14 d. jiems pašalinti. Kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nurodytų skundo trūkumų nepašalino, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui.

Pareiškėjas A. Č. 2016 m. gegužės 12 d. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį ir jo skundą priimti. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo A. Č. prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti netenkino ir atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad skundžiamos 2016 m. kovo 21 d. nutarties nuorašas pareiškėjui buvo įteiktas 2016 m. kovo 24 d., todėl paskutinė atskirojo skundo dėl šios nutarties padavimo diena buvo 2016 m. kovo 31 d. Teismas įvertino pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjas yra senyvo amžiaus, jam 70 metų, tačiau konstatavo, jog tai nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas pats savarankiškai negalėjo pateikti administraciniam teismui atskirojo skundo ar įgalioti kitą asmenį tai atlikti. Vadovaudamasis šiais argumentais, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su ginčijamos nutarties apskundimu, svarbių priežasčių, kodėl pareiškėjas laiku nesikreipė į teismą, nenurodė, todėl prašymo atnaujinti terminą netenkino ir pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

II. Pareiškėjas A. Č. 2016 m. gegužės 25 d. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį ir atskirąjį skundą dėl 2016 m. kovo 21 d. nutarties panaikinimo priimti.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis yra senyvo amžiaus, pabrėžė, jog turi rimtų sveikatos sutrikimų, kartais negalintis atsikelti. Paaiškino, kad į Tarnybą kreipėsi dėl neteisėtų mokesčių panaikinimo, tačiau Tarnyba nesugebėjo jo apginti. Nurodė, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl negali teisingai surašyti skundo. Be to, pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nepagrįstai ilgai delsė įgyvendinti savo teises, nes jis stengiasi gauti pažymas ir kitus dokumentus iš įvairių įstaigų.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo teiginiai dėl sveikatos būklės yra nepagrįsti objektyviais duomenimis ir įrodymais. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kad teiginius dėl termino praleidimo privaloma pagrįsti objektyviais duomenimis, priešingu atveju susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jei jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (žr., pvz., 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu ginčijama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą ir pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

ABTĮ 149 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama. Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (ABTĮ 149 str. 3 d.).

ABTĮ 148 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą pateikti teismui atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo neįsiteisėjusios 2016 m. kovo 21 d. nutarties nuorašas pareiškėjui išsiųstas registruotąja pašto siunta 2016 m. kovo 21 d. bei įteiktas gavėjui 2016 m. kovo 24 d. Taigi paskutinė atskirojo skundo padavimo diena buvo 2016 m. kovo 31 d., tačiau atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties buvo pateiktas tik 2016 m. gegužės 12 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti grindė tuo, kad jis yra senyvo amžiaus, prastos sveikatos, neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežino, kaip reikia teisingai surašyti skundą.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/13 ir kt.). Vertinant ligą kaip termino skundui paduoti praleidimo priežastį, ji pripažintina svarbia tik tuomet, kai dėl šios ligos asmens galimybės įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą buvo realiai apribotos (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-838/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, bylos faktines aplinkybes, ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir sietinos su jo nepakankamu rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nurodė apibendrintus teiginius, jų nepagrįsdamas įrodymais, nedetalizuodamas, kokiu būdu jo nurodytos aplinkybės objektyviai sutrukdė kreiptis į teismą per nustatytą terminą. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatyme nustatyto termino pabaigos.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Č. atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius