2019-10-29 Nr. AB-20850-3-61-3-01793-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1070-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01793-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimais, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 1SS-1061-(9.5.) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjos 2017 m. kovo 23 d. prašymas paliktas nenagrinėtas, ir įpareigoti Tarnybą išsamiai išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. kovo 23 d. prašymą bei priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) atitinkantį sprendimą, pateikti prašomą informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus.

2. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas ją informavo, kad 2017 m. kovo 23 d. prašymą palieka nenagrinėtu, nes į pareiškėjos prašymus ir skundus dėl perduotino nuosavybėn lygiaverčio žemės sklypo projektavimo ir laisvo žemės fondo Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje buvo išsamiai atsakyta ankstesniais raštais. Skunde pareiškėja nurodė, kad daug kartų kreipėsi į atsakovą, tačiau Tarnybos atsakymai buvo formalūs, sprendimų, kurių prašė pareiškėja, atsakovas nepriėmė, konkrečios prašytos informacijos taip pat neatsiuntė, motyvuodamas tuo, kad su visais dokumentais galima susipažinti internete, nors pareiškėja ir buvo paaiškinusi, kad galimybės naudotis internetu neturi, ir prašė atsiųsti dokumentus paštu. Be to, Tarnyba Sprendime minimų Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 48VĮ-347-(14.48.2.) ir 2016 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 48V-1050-(14.48.2.) nei prie Sprendimo, nei prie ankstesnių raštų nepridėjo, todėl pareiškėjai nėra žinomas jų turinys. Neturėdama minėtų įsakymų, nežinodama nei jų teisinio pagrindo, nei turinio, pareiškėja neturi galimybės teisės aktų nustatyta tvarka jų apskųsti. Skunde pareiškėja remiasi Teisės gauti informaciją įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, jeigu prašomu dokumentu disponuoja kita institucija, pareiškėjo prašymas persiunčiamas šiai institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos ir apie tai per 3 darbo dienas nuo prašymo persiuntimo informuojamas pareiškėjas. Skunde pareiškėja taip pat dėstė su nuosavybės teisių atkūrimu jos motinai A. A. susijusias aplinkybes, nurodė, pareiškėjos manymu, nepagrįstas Tarnybos išvadas šiuo klausimu.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad 2017 m. kovo 23 d. prašyme, kaip ir ankstesniuose analogiško pobūdžio prašymuose, pareiškėja prašė iš Tarnybos išreikalauti prašomą informaciją, dokumentus apie laisvos žemės fondus (duomenys neskelbtini), kadangi jai tokia informacija neteikiama. Taip pat prašė išreikalauti atsakymą, kodėl pagal A. A. vardu parengtą 2001 m. spalio 1 d. išvadą Nr. 4877 žemės sklypai bus projektuojami tik 10 eiliškumo grupėje (kokiais kriterijais remiantis A. A. atsidūrė 10 eiliškumo grupėje, nors buvo 7).

Pareiškėjai išsamiai buvo atsakyta į visus jos klausimus. Skunde teismui pareiškėja komentuoja Tarnybos atsakymus bei pateikia nesutikimo su Tarnybos raštuose pateiktomis išvadomis motyvus. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su skundžiamame Sprendime nurodyta informacija, nėra pagrindas naikinti šį Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą prašymą nagrinėti iš naujo. Tarnybos teigimu, skundžiamas Sprendimas pareiškėjai tiesiogiai jokių pasekmių nesukelia. Tokias pasekmes jai sukelia Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 7 d.

įsakymas Nr. 48VĮ-1050-(14.48.2.), tačiau pareiškėja jo neskundė. Skundžiamame Sprendime minimi įsakymai bei patvirtinti pretendentų sąrašai buvo paskelbti Tarnybos interneto svetainėje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 20 straipsnis, taigi informacija, kad A. A. (pareiškėjos motina) įrašyta 10-osios eilės pretendentų sąraše 83 numeriu, pareiškėjai turėjo būti žinoma, tiek iš viešai prieinamų šaltinių, tiek iš Tarnybos 2016 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. SS-3648-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Remiantis Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsniu, institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; šio straipsnio nuostatos nenustato išimčių, t. y. kad pareiškėjui neturint galimybės pasinaudoti informacinių technologijų priemonėmis informaciją turi būti teikiama raštu. Be to, pateikti informaciją (spausdintine forma) apie laisvus valstybinės žemės plotus techniškai yra sudėtinga.

Informacija apie Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovėje nustatytus laisvos žemės fondo žemės plotus yra skelbiama Tarnybos interneto svetainėje. Patvirtinus parengtą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, susipažinti su Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovėje nustatytais laisvos žemės fondo žemės plotais pareiškėja gali ir Vilniaus rajono skyriuje. Skundžiamame Sprendime Tarnyba išsamiai atsakė ir į pareiškėjos prašyme iškeltą klausimą, kodėl pagal išvadą Nr. 4877 žemės sklypai bus projektuojami tik 10 eiliškumo grupėje.

Į šį klausimą buvo atsakyta ne tik skundžiamu Sprendimu, bet ir prieš tai pareiškėjai teiktuose Tarnybos atsakymuose: 2015 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 1SS-3256-(7.5.), 2016 m. birželio 3 d. rašte Nr. 1SS-1764-(7.5.), 2016 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 1SS-3648-(7.5.), 2017 m. kovo 15 d. rašte Nr. 1SD-909-(9.3.), 2017 m. kovo 27 d. rašte Nr. 1SS-784-(9.5.).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. kovo 23 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių su prašymu, kuriuo prašė: 1) išreikalauti iš Tarnybos pareiškėjos prašomą informaciją, dokumentus apie laisvos žemės fondus (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjai tokia informacija neteikiama; 2) išreikalauti atsakymą, kodėl pagal A. A. vardu parengtą 2001 m. spalio 1 d. išvadą Nr. 4877 žemės sklypai bus projektuojami tik 10 eiliškumo grupėje (pagal kokius kriterijus atsidūrė 10 eiliškumo grupėje, nors buvo 7). Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017 m. balandžio 4 d. pareiškėjos 2017 m. kovo 23 d. prašymą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Tarnybai, kuri 2017 m. balandžio 19 d. Sprendimu Nr. 1SS-1061-(9.5.), vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pareiškėjos 2017 m. kovo 23 d. prašymą paliko nenagrinėtą.

7. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pareiškėjos 2017 m. kovo 23 d. prašymą paliko nenagrinėtu konstatavęs, kad į šiame prašyme suformuluotus reikalavimus buvo išsamiai atsakyta Tarnybos 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 1SS-3256-(7.5.), 2016 m. birželio 3 d. raštu Nr. 1SS-1764-(7.5.), 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1SS-3648-(7.5.), 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. 1SD-909-(9.3.), 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 1SS-784-(9.5.). Įvertinęs skundžiamo Tarnybos Sprendimo ir ankstesnių Tarnybos raštų turinį, pirmosios instancijos teismas sutiko, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjos 2017 m. kovo 23 d. kreipimąsi laikyti pakartotiniu, kadangi pareiškėja kreipėsi iš esmės dėl to paties dalyko – siekdama iš Tarnybos gauti informaciją, dokumentus apie laisvos žemės fondus (duomenys neskelbtini), bei gauti atsakymą, kodėl pagal A. A. vardu parengtą 2001 m. spalio 1 d. išvadą Nr. 4877 žemės sklypai bus projektuojami 10 eiliškumo grupėje.

8. Remdamasis bylos dokumentais teismas nustatė, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 1 d. išvadą Nr. 4877 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – Išvada Nr. 4877) pareiškėjos motina A. A. (mirusi (duomenys neskelbtini)) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1 ha grąžintinos žemės iki žemės nacionalizacijos valdytos buvusios savininkės H. Z., pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą esančios (duomenys neskelbtini). Įgyvendinant Išvadą Nr. 4877, Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 41-16884 A. A. yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,648 ha žemės, o Tarnybos 2013 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 4S-558 atkurtos nuosavybės teisės į 0,12 ha žemės. A. A. liko atkurti nuosavybės teises į 0,232 ha grąžintinos žemės. A. A. į Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje sąrašą, patvirtintą Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 48VĮ-347-(14.48.2.) (patikslintas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1050-(14.48.2.)) pagal Išvadą Nr. 4877 įrašyta 10-osios eilės pretendentų sąraše 83 numeriu.

9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos susirašinėjimas su Tarnyba vyksta jau ilgą laiką. Pareiškėja 2016 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu, nurodydama, jog jau nuo 2004 metų raštu ir žodžiu nuolat kreipiasi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių ir Tarnybą, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į likusį 0,232 ha žemės plotą, tačiau yra delsiama paskirti naują sklypą, nors daugumai pretendentų jau yra atkurtos nuosavybės teisės į likusius žemės plotus; pareiškėjai nesuprantama, kodėl ji priklauso tik 10-ai pretendentų eiliškumo grupei, todėl ji prašė išsamiai ir detaliai atsakyti, kodėl daugumai pretendentų, kurie nuo 2004 metų kreipėsi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių, jau yra atkurtos nuosavybės teisės į likusius žemės plotus, o jai – ne, kodėl ji priklauso tik 10-ai pretendentų eiliškumo grupei, jei anksčiau priklausė 7-ai, ir kodėl nėra atkuriamos nuosavybės teisės pagal 7-ą eiliškumo grupę. Atsakydama į pareiškėjos 2016 m. balandžio 28 d. skundą, Tarnyba 2016 m. birželio 3 d. sprendime Nr. 1SS-1764-(7.5.) išsamiai paaiškino pareiškėjai asmeninio ūkio žemės įteisinimo nuosavybėn tvarką bei nurodė, kad pagal Išvadą Nr. 4877 buvusio savininko turėta žemė yra priskirta grąžintinai žemei, o A. A. yra įteisintas visas jos naudotas asmeniniam ūkiui žemės plotas, todėl pagal Išvadą Nr. 4877 ir Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas A. A. vardu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas gali būti projektuojamas tik 10-ąja eile.

10. Pareiškėja 2016 m. spalio 7 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu, nurodė, kad Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos A. A. asmeniniam ūkiui suteikta 2 ha žemės ūkio naudmenų, o A. A. vardu yra įteisintas 1,9208 ha žemės plotas, taikant 7 eiliškumą, todėl šis eiliškumas turi būti taikomas ir atkuriant nuosavybės teises į likusį 0,0792 ha žemės plotą. Taip pat pareiškėja nurodė, kad šalia jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra besiribojantis laisvas žemės sklypas, su kurio detaliuoju planu ji nori susipažinti ir žinoti, ką planuojama su juo daryti.

Pareiškėja prašė atsakyti, kiek Buivydiškių kadastro vietovėje yra laisvos žemės fondo žemės ir pateikti naujausią Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planą. Tarnyba 2016 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 1SS-3648-(7.5.) pareiškėjai nurodė, kad: įgyvendinant Išvadą Nr. 4877 A. A. yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,648 ha žemės Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 41-16884 ir į 0,12 ha žemės 2013 m. spalio 4 d.

Tarnybos sprendimu Nr. 4S-558; į skundo klausimą dėl pagal Išvadą Nr. 4877 A. A. vardu perduotino neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio žemės sklypo projektavimo pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą 7-ąją eilę pareiškėjai paaiškinta Tarnybos 2016 m. birželio 3 d. raštu Nr. 1SS-1764-(7.5.); pagal Išvadą Nr. 4877 buvusio savininko turėta žemė yra priskirta grąžintinai žemei, o A. A. yra įteisintas visas jos naudotas asmeniniam ūkiui žemės plotas, todėl pagal Išvadą Nr. 4877 ir Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, A.

A. vardu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas gali būti projektuojamas tik 10-ąja eile; (duomenys neskelbtini) kaime šalia pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra 0,62 ha laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. 316, kurį sudaro 0,12 ha žemės ūkio ir 0,50 ha miško naudmenos ir kuris neturi privažiavimo; šis žemės plotas detaliojo plano neturi, 2016 metais rengiant Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, šį žemės plotą pasirinko 8-osios eiliškumo grupės pretendentas ir jam suprojektuotas perduotinas neatlygintinai nuosavybėn 0,62 ha ploto miškų paskirties žemės sklypas; rengiant Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą neliko laisvos žemės fondo žemės ploto, todėl pareiškėja gali pasirinkti kitą Vilniaus rajono savivaldybės ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritoriją, kurioje dar yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje pagal Išvadą Nr. 4877 A.

A. vardu projektuojamas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas.

11. Nesutikdama su Tarnybos 2016 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 1SS-3648-(7.5.) išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėja 2017 m. sausio 20 d. kreipėsi į Tarnybos direktoriaus pavaduotoją, prašė pateikti atsakymą su įrodymais, apie tai, kad laisvos žemės fondo (duomenys neskelbtini) nėra. Tarnyba 2017 m. kovo 15 d. rašte Nr. 1SD-909-(9.3.) pareiškėjai dar kartą nurodė faktines aplinkybes, kuriomis remiantis nustatytas A. A. 10-tas eiliškumas atkuriant nuosavybės teises į likusį žemės plotą. Atsakydama į klausimą dėl laisvo žemės fondo žemės (duomenys neskelbtini), Tarnyba dar kartą paaiškino, kad rengiant Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą neliko laisvos žemės fondo žemės ploto. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas yra derinimo stadijoje, todėl informacija apie šioje kadastro vietovėje likusius laisvos žemės fondo žemės plotus Tarnybos svetainėje nėra atnaujinta.

12. Įvertinęs aplinkybes, susijusias su pareiškėjos ir Tarnybos susirašinėjimu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjos 2017 m. kovo 23 d. prašyme keliami klausimai dėl eiliškumo atkuriant nuosavybės teises ir informacijos apie laisvą žemės fondą Buivydiškių kadastrinėje vietovėje buvo keliami ir ankstesniuose pareiškėjos kreipimuose į Tarnybą. Atsakovas 2017 m. kovo 15 d. ir 27 d. atsakymuose priminė pareiškėjai, kad į jos keliamus klausimus jau buvo teikiami atsakymai. Būtent dėl šių priežasčių Tarnyba 2017 m. kovo 27 d. paliko nenagrinėtą pareiškėjos skundą dėl reikalavimų, susijusių su laisvos žemės fondo žeme Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijoje Buivydiškių kadastro vietovėje ir lygiaverčio žemės sklypo pagal Išvadą Nr. 4877 projektavimu. Pareiškėja naujų aplinkybių, kurios Tarnybos nebuvo vertinamos nagrinėjant ankstesnius jos prašymus, 2017 m. kovo 23 d. prašyme nenurodė. Pareiškėja iš esmės kvestionavo ankstesniuose Tarnybos atsakymuose į jos skundus pateiktus motyvus, teigdama, kad Tarnyba jai pateikė formalius atsakymus, tačiau ankstesnių Tarnybos atsakymų ar sprendimų, kuriais nustatytas pretendentų eiliškumas atkuriant nuosavybės teises į likusį plotą, pareiškėja teismui neskundė. Jokių Tarnybos padarytų procedūrinių pažeidimų, nagrinėjant 2017 m. kovo 23 d. prašymą, pareiškėja skunde nenurodė, taip pat nenurodė, kokių 2017 m. kovo 23 d. prašyme nurodytų aplinkybių Tarnyba neišnagrinėjo. Kaip minėta, atsakymai į pareiškėjos 2017 m. kovo 23 d. prašyme keliamus klausimus buvo pateikti Tarnybos 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 1SS-3256-(7.5.), 2016 m. birželio 3 d. raštu Nr. 1SS-1764-(7.5.), 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1SS-3648-(7.5.), 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. 1SD-909-(9.3.) ir 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 1SS-784-(9.5.). Šių raštų teisėtumas nėra paneigtas. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Tarnyba pareiškėjos 2017 m. kovo 23 d. prašymą pagrįstai paliko nenagrinėtą. To, kad Tarnyba ginčijamame Sprendime pakartojo ankstesnių atsakymų turinį ir motyvus, teismas nevertino kaip pareiškėjos prašymo nagrinėjamo iš esmės, todėl pareiškėjos motyvų šiuo aspektu nenagrinėjo.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos prašoma suteikti informacija yra viešai paskelbta. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas nesuteikia galimybės pareiškėjai susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais, todėl įpareigoti Tarnybą pateikti pareiškėjai jos 2017 m. kovo 23 d. kreipimesi prašomą informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus nėra pagrindo (Teisės gauti informaciją įstatymo 16 str. 2 d. 4 p.).

III. 14. Pareiškėja J. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes, analogiškas nurodytoms skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog Tarnybos teiginys, kad pareiškėjos motinai A. A. skirtas asmeninio ūkio žemės plotas jau yra privatizuotas, yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu, teigia, kad joks kitas asmuo neturėtų pretenduoti į šalia pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esančią žemę. Pareiškėjos teigimu, tai yra laisvas žemės fondas, kuriuo pareiškėjos tėvai naudojosi nuo 1976 metų, o dabar šiuo žemės plotu naudojasi pareiškėja su savo vaikais. Šis žemės plotas ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir praktiškai yra pareiškėjos sodo dalis. Be to, šalia pareiškėjos žemės sklypo yra rekreacinis miškas, kuris turėtų būti saugomas ir neurbanizuojamas. Apeliaciniame skunde pareiškėja pažymi, jog atsakovo teiginys, kad jis išsamiai išnagrinėjo visus pareiškėjos pateiktus klausimus ir į juos atsakė, yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjai nebuvo pateikti prašomi dokumentai bei visa prašoma informacija. Ilgus metus vykstantis susirašinėjimas su Tarnyba, atsakymų nepateikimas laiku, atėmė daug pareiškėjos laiko ir energijos, padarė žalą jos sveikatai. Be to, Tarnyba teikdavo skirtingo turinio atsakymus, suteikdama vilčių, kad pareiškėjai rūpimi klausimai bus sprendžiami jai naudingu būdu. Pareiškėjai kilo abejonių dėl tokių Tarnybos atsakymų skaidrumo ir objektyvumo, tačiau tikėdamasi kilusias problemas išspręsti taikiai, pareiškėja į teismą kreipėsi tik visiškai praradusi viltį, kad Tarnyba geranoriškai ir objektyviai išspręs visus klausimus.

16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Ginčas šioje byloje kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjos 2017 m. kovo 23 d. prašymas paliktas nenagrinėtas kaip pakartotinis, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjos 2017 m. kovo 23 d. kreipimąsi laikyti pakartotiniu, nes jo dalykas iš esmės sutapo su pareiškėjos anksčiau Tarnybai teiktų prašymų, į kuriuos pareiškėjai buvo atsakyta, turiniu.

19. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad jos prašyti dokumentai ir informacija jai nebuvo pateikta, todėl į Tarnybą ji kreipdavosi pakartotinai. Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat reiškia nesutikimą su Tarnybos pozicija dėl laisvos žemės fondo (duomenys neskelbtini) nebuvimo bei A. A. eiliškumo atkuriant nuosavybės teises į likusį žemės plotą.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

22. Kaip minėta, nagrinėjamos bylos dalykas yra Tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjos prašymas paliktas nenagrinėtas, teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, jog Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

23. Įvertinusi byloje pateiktus duomenis apie ankstesnius pareiškėjos kreipimusis į Tarnybą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja 2017 m. kovo 23 d. prašymu siekė gauti informaciją bei dokumentus apie laisvos žemės fondus (duomenys neskelbtini) bei gauti atsakymą, kodėl pagal A. A. vardu parengtą Išvadą Nr. 4877 žemės sklypai bus projektuojami 10 eiliškumo grupėje, ir kad šiais klausimais atsakymus Tarnyba pareiškėjai jau teikė 2016 m. birželio 3 d. raštu Nr. 1SS-1764-(7.5.), 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1SS-3648-(7.5.), 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. 1SD-909-(9.3.), 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 1SS-784-(9.5.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atliko išsamų Tarnyboje gautų pareiškėjos kreipimųsi bei Tarnybos atsakymų palyginimą ir pagrįstai pareiškėjos 2017 m. kovo 23 d. kreipimąsi pripažino pakartotiniu. Pareiškėja 2017 m. kovo 23 d. prašyme Tarnybai nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių ir nepridėjo įrodymų, leidžiančių abejoti anksčiau teiktų atsakymų pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, o iš esmės tik reiškė nepritarimą Tarnybos ankstesniuose raštuose išdėstytai pozicijai bei pakartotinai prašė pateikti informaciją.

24. Šiuo atveju ir pati pareiškėja pripažįsta, kad į Tarnybą analogiškais klausimais kreipėsi ne kartą, tačiau Tarnybos teikiami atsakymai jos netenkino, todėl ji prašymus Tarnybai teikė iš naujo. Vis dėlto aplinkybė, kad pareiškėjos netenkino Tarnybos jai teikiami atsakymai, t. y. kad, pareiškėjos manymu, jai nebuvo suteikta tam tikra informacija ar kad Tarnyba netinkamai taikė teisės aktų nuostatas dėl žemės sklypų projektavimo eiliškumo, buvo pagrindas pareiškėjos netenkinančius sprendimus bei atsakymus apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka, kuri Tarnybos atsakymuose buvo aiškiai nurodyta, tačiau pareiškėja teise skųsti jos netenkinančius sprendimus nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl, jos vertinimu, netinkamų Tarnybos anksčiau jai teiktų atsakymų turinio nėra šio ginčo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas