2017-12-13 Nr. AB-23444-3-65-3-00418-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-835-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00418-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK, atsakovas), jo naudai priteisti 5 949 Eur turtinės bei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m liepos 8 d. 9.30 val. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, Panevėžyje J. A. G., vairuodamas automobilį Audi A4 Avant, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš kiemo, truputį nubraukė jo vairuojamą automobilį VW Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo sutarta eismo įvykio deklaracijos nepildyti. Dėl jam nežinomų priežasčių tą pačią dieną 13.25 val. J. A. G., pranešdamas policijai apie šį įvykį, sumodeliavo situaciją, kad neva automobilis VW Golf atsitrenkė į automobilį Audi A4 Avant. Pareiškėjui dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 219.1, 126, 127, 16 punktų pažeidimo buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R522412 (toliau – ir ATP protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 1241 straipsnio 8 dalį.

3. Nurodė, jog policijos komisariate pareiškėjo teikto rašytinio situacijos apibūdinimo nepriėmė, nes buvo atsakyta, kad viską galės paaiškinti teisme. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalies, 127 straipsnio 2 dalies 1241 straipsnio 8 dalį grąžinti Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biurui, nutartyje nurodytiems ATP protokolo trūkumams pašalinti. 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 50N-37514117-15 administracinio teisės pažeidimo byloje J. A. G. buvo skirta 29 eurų nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

4. Nurodė, kad pareiškėjas buvo apkaltintas padaręs ATPK pažeidimus, kurių nepadarė, todėl jis turėjo įrodinėti savo nekaltumą, dėl ko patyrė 5 949 Eur turtinę žalą, kurią sudarė 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 110 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo išlaidos, 50 Eur kelionės išlaidos, 5 589 Eur negautos pajamos už 81 darbo dieną liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais. Be to, nežinodamas kuo baigsis jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena – grėsė teisių atėmimas, didelės sankcijos – pareiškėjas buvo priverstas išeiti iš darbo, negalėjo dirbti (yra profesionalus vairuotojas), todėl labai išgyveno ir patyrė 3 000 Eur neturtinę žalą.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad darbdavio iniciatyva buvo atleistas iš UAB „Kautra Cargo“ ir administracinio teisės pažeidimo byla netiesiogiai prisidėjo prie jo atleidimo. Vairuotojo pažymėjimo jis nebuvo praradęs, tačiau surašytas jo atžvilgiu ATP protokolas sutrukdė jam tuos tris mėnesius dirbti, o atleidus iš UAB „Kautra Cargo“, ir įsidarbinti. Todėl iki 2015 m. gruodžio mėn. niekur nedirbo. Pateiktuose kalendoriuose fiksuoti jo išvykimai į užsienį 2013 m., 2014 m., 2015 m. pagal UAB „Degarda“, kurioje tuo metu dirbo, komandiruotes. Apibūdindamas patirtą neturtinę žalą, nurodė, jog jautė fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė.

6. Panevėžio apskrities VPK atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Dėl 2015 m. liepos 8 d. eismo įvykio aplinkybių paaiškino, kad tą dieną apie 13.25 val. į policiją kreipėsi asmuo, prisistatęs J. A. G.. Pastarasis nurodė, jog (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme įvyko eismo įvykis ir jį sukėlęs automobilio vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Nurodė, kad pareigūnai, imdamiesi tinkamų priemonių teisės pažeidimui ištirti, surado minėtą automobilį. Pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-93 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 3.1.7. papunkčiu priverstinai nuvežė automobilį į saugojimo aikštelę. Vėliau į policiją kreipėsi asmuo, vairavęs priverstinai nuvežtą transporto priemonę – pareiškėjas, kuris policijos pareigūnams dėstė kitą įvykio versiją, tačiau rašyti paaiškinimą atsisakė. Įvertinus surinktus duomenis, eismo įvykio kaltininku nustatytas buvo pareiškėjas, kuriam policijos pareigūnai surašė ATP protokolą už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš jo.

7. Nurodė, jog teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė išsamius paaiškinimus, turimą J. A. G. raštelį. Panevėžio miesto apylinkės teismas, remdamasis surinkta medžiaga 2015 m. liepos 31 d. priėmė nutartį, kuria įpareigojo Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biurą pašalinti ATP protokole nurodytus trūkumus. Pareigūnai, įvertinę teismo posėdžio metu nagrinėtą informaciją, nustatė, kad eismo įvykio kaltininku pagrįstai turėtų būti pripažintas ne M. Š., o J. A. G.. Nustačius, kad M. Š. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėties, 2015 m. rugsėjo 7 d. priimtas nutarimas Nr. 50NT-39553142-15 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir J. A. G. 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 50N-37514117-15 nubausti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

8. Dėl reikalavimo atlyginti žalą, akcentavo, jog pareiškėjas kilusią žalą kildino bendrai iš administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo ir nenurodė, jokių konkrečių pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendimų, kurie pareiškėjo nuomone, buvo neteisėti.

9. Nurodė, kad pareigūnai veikė įstatymų nustatyta tvarka: reagavo į J. A. G. iškvietimą, rinko duomenis, nustatė eismo įvykį sukėlusį asmenį, užtikrino, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis nedingtų (priverstinai nuvežė į saugojimo aikštelę), remdamiesi surinkta medžiaga surašė ATP protokolą. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pareigūnai atsižvelgė į jas ir vadovaudamiesi ATPK 250 straipsnio 1 dalimi priėmė sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

10. Atkreipė dėmesį, jog eismo įvykio dalyviai nesilaikė KET 232 punkto reikalavimų, tokiu būdu apsunkindami administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą ir sukeldami sau neigiamas finansines pasekmes.

II. 11. Panevėžio apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 110 Eur turtinės žalos atlyginimą. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Panevėžio apskrities VPK pareigūnų veiksmų. Nurodė, kad turtinė žala jam kilo ne tik dėl pradėtos administracinio teisės pažeidimo bylos, tačiau ir dėl to, kad dėl šių aplinkybių jis buvo atleistas ir neteko darbinių pajamų, kas lėmė tiek ir įvairius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjui M. Š. 2015 m. liepos 8 d. buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R522412, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 1241 straipsnio 8 dalį už Kelių eismo taisyklių 219.1, 126, 127, 16 punktų pažeidimus, nes 2015 m. liepos 8 d. 13.25 val. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į aikštelėje sustojusį kitą automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai.

14. Iš 2015 m. liepos 8 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. 7977 nustatė, kad automobilis VW Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 8 d. Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu minėta transporto priemonė policijos pareigūno buvo perduota UAB Automera“ darbuotojui.

15. Nustatė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2.6.-2359-830/2015, spręsdamas pareiškėjo atsakomybės klausimą, pažymėjo, jog byloje, protokole nurodytos aplinkybės prieštarauja surinktai bei teismo ištirtai bylos medžiagai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino protokolą surašiusiai institucijai nutartyje nuodytiems trūkumams pašalinti.

16. Panevėžio apskrities VPK pareigūnai, susipažinę su teismo posėdžio metu paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis, nustatė, kad dėl eismo įvykio kaltas J. A. G. ir 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 50NT-39553142-15 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. Š. atžvilgiu, kadangi jo veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties.

17. Iš tarnybinių pranešimų teismas nustatė, jog atlikus pirminius veiksmus eismo įvykio vietoje, buvo nustatyta, kad automobilis VW Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas V. Š., gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), vardu. Nuvykus šiuo adresu, policijos pareigūnams durų niekas neatidarė. Tęsiant iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio paiešką, policijos pareigūnai jį rado (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme. Apžiūrėjus automobilį VW Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ant jo buvo akivaizdžiai matyti apgadinimai, kurie atitiko eismo įvykio pobūdį, braukimo žymes ir aukštį. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes minėtas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę.

18. Panevėžio apskrities VPK apklausinėjant eismo įvykio dalyvius, į policiją kreipėsi M. Š., kuris ieškojo automobilio VW Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, jog jis šiuo automobiliu naudojasi. J. A. G. ir V. G. atpažino M. Š., patvirtino, jog eismo įvykio metu jis vairavo automobilį. M. Š. taip pat atpažino J. A. G. ir V. G.. M. Š. teigė, jog neteisėtai buvo išvežtas automobilis ir dėl eismo įvykio nėra kaltas, o kaltas Audi A4 Avant vairuotojas, kuris pats atsitrenkė į jo vairuotą automobilį VW Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme. Pasiūlius M. Š. pateikti raštu paaiškinimą, jis kategoriškai atsisakė, teigė, jog neturi ką pasakyti. Dėl šio eismo įvykio vietos M. Š. buvo surašytas ATP protokolas, M. Š. atsisakė susipažinti su ATP protokolu bei jį pasirašyti, todėl jam buvo įteikta ATP protokolo kopija.

19. Susipažinus su teismui pateikta administracinių teisės pažeidimų ROIK Nr. 15051224234 ir 15000141521 medžiaga, teismas darė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas pagal pirminio tyrimo rezultatus, kurie pagrįstai policijos pareigūnams leido įtarti, kad būtent pareiškėjas sukėlė minėtą eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Pareiškėjas skundo teiginiams, kad Panevėžio apskrities VPK pareigūnai atsisakė priimti jo rašytinius paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių, pagrįsti įrodymų nepateikė, todėl juos teismas vertino kaip deklaratyvius ir neįrodytus. Kadangi J. A. G. ir V. G. pareigūnui teikti paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių ir kaltininko iš esmės sutapo, pareiškėjas atsisakė pateikti paaiškinimus, teismas darė išvadą, jog pareigūnas, priimdamas sprendimą surašyti ATP protokolą pareiškėjui, visiškai pagrįstai J. A. G. ir V. G. paaiškinimus įvertino kaip patikimus ir nekeliančius abejonių.

20. Panevėžio miesto apylinkės teismui abejonės dėl eismo įvykio kaltininko bei dėl pačių eismo įvykio aplinkybių kilo, įvertinus ir M. Š. teismui teiktus parodymus, ištyrus jo teismui pateiktus įrodymus, įskaitant ir raštelį kuriame J. A. G. prisipažino padaręs avariją. Nors teismo posėdžio, vykusio 2015 m. vasario 24 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme, metu pareiškėjas tvirtino, jog ATP protokolą surašančiam pareigūnui J. A. G. pasirašytą raštelį pateikė, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir teismui pateikta administracinių teisės pažeidimų ROIK Nr. 15051224234 ir 15000141521 medžiaga, todėl šį teiginį teismas vertino kaip deklaratyvų ir neįrodytą.

21. Teismas įvertinęs aptartas aplinkybes, darė išvadą, kad Panevėžio apskrities VPK pareigūnas turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą surašyti ATP protokolą pareiškėjui. Pareigūno veiksmų, tiriant 2015 m. liepos 8 d. eismo įvykio aplinkybes, analizė, taip pat leido teigti, jog jis veikė įstatymų nustatyta tvarka, laikėsi Instrukcijos 47 ir 49 punktų reikalavimų, t. y. reagavo į J. A. G. iškvietimą, rinko duomenis, surinktą informaciją pagal galimybes patikrino, nustatė eismo įvykį sukėlusį asmenį, remdamasis surinkta medžiaga surašė ATP protokolą.

22. Apibendrindamas išdėstytą, teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtino, kad 2015 m. liepos 8 d. surašant ATP protokolą pareiškėjui, Panevėžio apskrities VPK pareigūnas elgėsi nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendė, kad Panevėžio apskrities VPK pareigūnas veikė pagal ATPK nuostatų reikalavimus savo kompetencijos ribose.

23. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aukščiau nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Panevėžio apskrities VPK pareigūnai, surašydami pareiškėjui ATP protokolą, neteisėtų veiksmų neįvykdė.

24. Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, teismas pasisakė, jog 2015 m. liepos 8 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 7977 buvo nurodyti du priverstinio transporto priemonės nuvežimo pagrindai, t. y. ATPK 269 straipsnio 7 dalis bei Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalis bei pažymėta, kad nereikalingą pagrindą reikia išbraukti. Minėtame akte buvo nurodyta, jog transporto priemonės vairuotojas pažeidė KET 219.1 punkto reikalavimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Todėl atsižvelgus į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo automobilis buvo priverstinai nuvežtas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu pagrindu.

25. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad jo automobilis buvo priverstinai nuvežtas iš gretimo kiemo automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje automobilis buvo pastatytas tvarkingai, netrukdė kitų automobilių eismui. Teismas pasisakė, jog tokie pareiškėjo paaiškinimai bylos medžiaga nebuvo paneigti. Nei pareiškėjui surašytame ATP protokole, nei kituose administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentuose nebuvo jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad 2015 m. liepos 8 d., kai automobilis VW Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pareiškėjas vairavo dalyvaudamas eismo įvykyje, policijos pareigūnų buvo rastas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Kadangi tokių duomenų nepateikė ir Panevėžio apskrities VPK, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant asmens, padariusio kurį nors iš šioje straipsnio dalyje minimų pažeidimų, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta. Todėl darė išvadą, kad 2015 m. liepos 8 d automobilis VW Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pareiškėjas vairavo dalyvaudamas eismo įvykyje, iš daugiabučio namo kiemo policijos pareigūnų buvo priverstinai nuvežtas neteisėtai.

26. Teismas pareiškėjo patirtas 110 Eur išlaidas dėl automobilio transportavimo į saugojimo aikštelę bei jos saugojimo paslaugą pripažino pareiškėjo patirta turtine žala, pasisakė, kad ji turi būti atlyginama.

27. Įvertinęs nustatytus atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, sprendė, kad jie netruko ilgą laiką, nebuvo labai intensyvūs, nesukėlė negrįžtamų materialinio pobūdžio pasekmių, atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, kad jis dėl to patyrė realių sveikatos problemų, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą šioje skundo dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

III. 28. Pareiškėjas nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė priteisti jam iš atsakovo 8 949 Eur žalą ir nuostolius.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tapačias aplinkybes kaip ir pirminiame skunde teiktame Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

30. Panevėžio VPK pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą dalyje dėl 110 Eur žalos priteisimo ir pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31. Atsakovas nurodė, kad įstatymas suteikia pareigūnams diskreciją taikyti ATPK nuostatas, tame tarpe ir privertinai nuvežti transporto priemonę siekiant užkirsti kelią tolimesniems galimiems pažeidimams. Pareiškėjo automobilį jie įvertino kaip administracinio pažeidimo įrankį. Be to yra susiklosčiusi praktika, kad automobilis yra privertinai nuvežamas, kai administracinio teisės pažeidimo sankcijoje viena iš nuobaudų yra numatytas transporto priemonės konfiskavimas.

32. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai išnagrinėti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal 6.271 straipsnį (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

35. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006).

36. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2;25;61)“ (LVAT 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1241/2009).

37. Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Veiksmų neteisėtumas konstatuojamas, kai yra pagrindas pripažinti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

39. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, po J. A. G. kreipimosi į policiją, Panevėžio apskrities VPK pareigūnas turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą surašyti ATP protokolą pareiškėjui. Iš pareigūno veiksmų, tiriant 2015 m. liepos 8 d. eismo įvykio aplinkybes, analizės matyti, kad jis veikė įstatymų nustatyta tvarka, rinko duomenis, surinktą informaciją pagal galimybes patikrino, nustatė eismo įvykį sukėlusį asmenį, remdamasis surinkta medžiaga surašė ATP protokolą. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tokie pareigūno veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais, todėl šiuo atveju nenustačius būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti – pareigūno neteisėtų veiksmų, vykdant tarnybines funkcijas, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo automobilio priverstinį nuvežimą iš jo stovėjimo vietos pripažino neteisėtu, su tuo nesutinka atsakovas, teigdamas, kad šiuo atveju pareigūnas turėjo teisę imtis tokių priemonių.

41. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalis numato, padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 1241 straipsnyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 1242 straipsnyje (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas), 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), 127 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą), 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), 129 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), 130 straipsnio pirmojoje dalyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos), 1302 straipsnyje (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla.

42. Iš esmės analogiškas reguliavimas numatytas ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-93 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 3 punkte, kuriame nustatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus, jei transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos (ATPK 130 straipsnio 1 dalis).

43. ATPK 269 straipsnio 7 dalies dispozicija, Aprašo 3 punktas leidžia teigti, kad priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes arba užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti. ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigūno teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigą visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sąlygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių.

44. Taikant tokią priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra ribojama transporto priemonės savininko (ar teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiūra naudotis transporto priemone. Be to, tokiu atveju transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla pareiga atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimus). Atitinkamai, nurodyti išaiškinimai lemia, kad policijos pareigūnai, priverstinai nuveždami asmens transporto priemonę, privalo remtis įstatymu (šiuo atveju – ATPK) ir taikyti tokią priemonę tik įstatymo nustatytais atvejais (esant įstatymo numatytoms sąlygoms), ir tik įstatymo nustatyta tvarka.

45. Pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama, jei yra padarytas atitinkamas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Tačiau vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1336/2012).

46. Įvertinus teisinį reguliavimą, byloje esančius dokumentus bei nustačius, kad nei pareiškėjui surašytame ATP protokole, nei kituose administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentuose nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad 2015 m. liepos 8 d. pareiškėjo automobilis (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei ar kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareigūnas taikė perteklines priemones priverstinai nuveždamas pareiškėjo automobilį iš jo stovėjimo vietos, kas lėmė pareiškėjo patirtas 110 Eur išlaidas, kurias pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo jo naudai. Atitinkamai atmestini atsakovo apeliacinio skundo motyvai, jog pareigūnas šiuo atveju, neatliko neteisėtų veiksmų bei galėjo imtis tokių priemonių.

47. Dėl nustatyto pažeidimo trukmės, intensyvumo, bei tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų iš kurių būtų galima vertinti, kad jam buvo sukelta neturtinė žala, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, šioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

48. Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

49. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti advokato išlaidas ir pateikė 2015 m. rugsėjo 30 d. kvitą 200 Eur sumai. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimu nepasisakė dėl šio dokumento, teisėjų kolegija pareiškėjui išaiškina, kad per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo jis turi teisę, kartu su jo atstovavimą pagrindžiančiais įrodymais (atstovavimo sutartimi) pateikti prašymą teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kaip tai numatyta ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė