fbe706e7-1fb8-4b89-8d22-a8a6f49248bb · Kauno apygardos teismas

Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-121-485/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01886-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. sausio 19 d. nutarimo R. J. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. R. J. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį patrauktas dėl to, kad jis 2020 m. spalio 8 d., apie 17 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Corola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turtui, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir kliudė Å¡alia stovėjusiÄ transporto priemonę Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jÄ apgadino. Taip pat nepranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Po eismo įvykio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimo, jam nustatytas 0,54 promilės neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219, 221, 222 punktų reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarimu R. J. pripažintas padariusiu administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsni 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos administracinės nuobaudos: pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1300 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 800 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. J. paskirta administracinė nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, – 1300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir bylÄ nutraukti.

3.1. Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, turėjusius įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Cituojant teisinį reglamentavimÄ dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį bei kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pažymima, kad asmuo Å¡iuo atveju turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino neteisėtai. Taigi Å¡is nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti atsižvelgiama į žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį susiduriant automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesį po įvykio ir pan. Jeigu byloje nustatyta, kad asmuo nevengė atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ , neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Å iuo atveju teismas tyčios turinį susiejo tik su vienos liudytojos parodymais bei transporto priemonių apgadinimais, tačiau esminių aplinkybių, paneigiančių kaltės buvimÄ , nutarime nenurodė, nesirėmė apelianto elgesiu po eismo įvykio ir kitomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis.

3.2. Skunde nurodoma, kad nubaustasis administracinio nusižengimo byloje pateikė įrodymus, kad jis, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ aikÅ¡telės, buvo visiÅ¡kai blaivus, įsėdęs į automobilį įsijungė radijÄ . Grįžęs namo pastatė automobilį, nuėjo į barÄ ir namo. Sulaukęs policijos skambučio dėl apgadintos transporto priemonės, dviračiu nuvyko į įvykio vietÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kadangi nejautė, kaip kliudė automobilį. PrieÅ¡ iÅ¡vykdamas apžiÅ«rėjo savo automobilį ir pastebėjo nežymius apgadinimus (galinių durelių įbrėžimÄ ). Tik tada suprato, kad galėjo kliudyti kitÄ automobilį. Apgadinto automobilio savininkas neturėjo jam pretenzijų iki tol, kol nepajautė iÅ¡ burnos sklindančio alkoholio kvapo, nepamatė, kad yra neblaivus, nors jis aiÅ¡kino alkoholį vartojęs po įvykio, pats rinko įrodymus ir siekė padėti atskleisti įvykį.

3.3. Cituodamas liudytojų V. B., R. Å ., A. D., J. B., V. Č., V. A. parodymus, apeliantas atkreipia dėmesį į netiksliai nutarime nurodytas aplinkybes. Be to, pažymi, kad iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o, kurį pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) administracija, nematyti, jog R. J. vairuota transporto priemonė prieÅ¡ nuvažiavimÄ bÅ«tų stabtelėjusi, kad vairuotojas bÅ«tų žiÅ«rėjęs pro langÄ , kaip teigė liudytoja V. B.. Taigi tai, kad R. J. galėjo nejausti ir nepastebėti kliudęs R. Š. automobilį, patvirtina jo paties ir liudytojų paaiÅ¡kinimai, analogiÅ¡kas aplinkybes jis nurodė tiek pareigÅ«nams, tiek nukentėjusiajam bei liudytojai. AnalogiÅ¡ka informacija užfiksuota Å¡ių asmenų apklausose, policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose. Policijos pareigÅ«nai pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti, nepaisant to, kad buvo pareikÅ¡tas toks praÅ¡ymas ir jis buvo patenkintas. Be to, tai, kad nubaustasis galėjo negirdėti jokio garso, patvirtina aplinkybė, kad jis automobilyje klausėsi radijo žinių, teritorijoje vyko statybos darbai. Liudytoja V. B negalėjo girdėti paÅ¡alinio garso, nes jos dėmesį turėjo blokuoti jos žiÅ«rėta nuotolinė paskaita su garsu. R. Å . transporto priemonė negalėjo sujudėti, nes automobiliuose yra tik menki įbrėžimai, abi transporto priemonės yra panaÅ¡ios modifikacijos ir svorio. R. Å . paaiÅ¡kino, kad jam padaryta žala nebuvo didelė, tik 100 Eur, kuri yra atlyginta, buvo nestipriai įbrėžtas bamperis ir nukritęs laikiklis. Esant Å¡ioms aplinkybėms, R. J. bÅ«nant blaiviam, nebuvo jokio tikslo siekti iÅ¡vengti atsakomybės, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, jo automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

3.4. Analizuodamas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo įrodytumÄ , nubaustasis teigia, kad apie eismo įvykį jam tapo žinoma tik po to, kai pavartojo alkoholio, todėl jo veiksmuose nėra kaltės, kuriÄ nepagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

4. Atsiliepime į nubaustojo apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas V. L. nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ , kadangi administracinių nusižengimų byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad R. J. padarė jam inkriminuotus nusižengimus

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumÄ , priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ pripažindamas R. J. kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

9. Nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, kurio kaltininku buvo jis pats, vietos ir po eismo įvykio vartojo alkoholį. Pažeidėjas su jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymu nesutiko, skunde teigė, jog jis eismo įvykio nepajautė, buvo blaivus, o alkoholį vartojo po jo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad alkoholio vartojimo metu jam vis dar nebuvo žinoma apie kilusį eismo įvykį, todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį jam negalima. Tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti ir nagrinėjant bylÄ teisme iÅ¡samiai iÅ¡tirti bei įvertinti įrodymai. IÅ¡ byloje esančių policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad bendruoju pagalbos centro numeriu buvo gautas V. B. praneÅ¡imas apie iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alinusį asmenį. Policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ paaiÅ¡kėjo, kad buvo apgadintas R. Å . priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, įvykio vietoje taip pat buvo liudytoja V. B. bei jau dviračiu atvykęs R. J.. Pastarasis neneigė aplinkybių, jog sukėlė eismo įvykį, šį faktÄ patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, įvykio vietos schema, sutampančios R. J. ir R. Å . transporto priemonių apgadinimo vietos.

10. Esminė Å¡ioje byloje ginčijama aplinkybė yra R. J. veiksmų, jam tyčia pasiÅ¡alinus iÅ¡ įvykio vietos, įrodytumas. Nors nubaustasis Å¡iÄ aplinkybę neigia, pažymėdamas tai, kad byloje nepakankamai įvertintos aplinkybės, ar jis galėjo girdėti garsÄ , kai buvo apgadintas R. Å . automobilis, ar pastarojo transporto priemonė galėjo sujudėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamo nutarimo argumentams, neturi pagrindo abejoti nuosekliais, loginę įvykių grandinę sudarančiais byloje apklaustų, liudytojų V. B.

R. Š. bei policijos pareigÅ«nų parodymais. Jau iÅ¡ karto po įvykio V. B. nurodė, kad ji buvo automobilio „Toyota Avensis“ deÅ¡inėje pusėje stovėjusiame savo automobilyje. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji detaliai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Tai yra ji nurodė, kad savo transporto priemonėje nuotoliniu bÅ«du dalyvavo paskaitoje, kai staiga iÅ¡girdo duslų atsitrenkimo garsÄ , kurį ji detaliai apibÅ«dino posėdžio metu. Ji paaiÅ¡kino, kad iÅ¡girdusi garsÄ pakėlė akis ir pamatė judantį anksčiau minėtÄ Å¡alia jos transporto priemonės stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“ bei iÅ¡ įvykio vietos nuvažiuojantį automobilį „Toyota Corola Verso“.

Skunde ginčijamos aplinkybės, jog liudytoja negalėjo užfiksuoti eismo įvykio dėl kompiuterio skleidžiamo garso jai dalyvaujant nuotolinėje paskaitoje, tačiau teismo posėdžio metu V. B. patvirtino, kad jos kompiuterio garsas nebuvo toks, dėl kurio ji nebÅ«tų galėjusi girdėti aplinkinių garsų, be to, jos transporto priemonės langai buvo praverti. Tai, kad liudytoja girdėjo susidÅ«rimo garsÄ , patvirtina objektyviai byloje užfiksuotos aplinkybės – tai, kad ji, iÅ¡ karto pamačiusi nuvažiuojantį „Toyota Corola Verso“ automobilį, iÅ¡lipo iÅ¡ savo transporto priemonės ir užfiksavo pastarojo valstybinius numerius.

Be to, ši liudytoja, vos praėjus 10 minučių, apie įvykio aplinkybes pranešė bendruoju pagalbos centro numeriu, nurodydama užfiksuotus nuvažiavusio automobilio valstybinius numerius. Būtent po jos pranešimo apie įvykį buvo informuotas ir automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojas R. Š..

11. Pagrindo manyti, jog įvykį sukėlęs R. J. neturėjo objektyvios galimybės užfiksuoti susidÅ«rimo, nėra. V. B. nurodė, kad iÅ¡ karto pamačiusi nuvažiuojantį pastarojo automobilį, iÅ¡lipo iÅ¡ savo transporto priemonės, kÄ neabejotinai turėjo galimybę pamatyti atidus ir rÅ«pestingas automobolio „Toyota Corola Verso“ vairuotojas, tačiau pastarasis nesustodamas nuvažiavo. Atkreiptinas dėmesys, kad V. B., netgi bÅ«dama kitoje transporto priemonėje, klausydama nuotolinės paskaitos kompiuteriu, iÅ¡girdo ir užfiksavo įvykusį eismo įvykį, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad Å¡iuo atveju, vienoje iÅ¡ eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių sėdėjęs R. J. įvykio aplinkybių nematė ir neturėjo objektyvios galimybės pamatyti.

12. Skunde akcentuojamas faktas, kad R. Š. transporto priemonės apgadinimai buvo pakankamai nežymūs. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pastarasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl eismo įvykio buvo ne tik nubrauktas jo transporto priemonės priekinės dalies sparnas, tačiau jis net ir šiek tiek nukrito žemyn nuo laikiklių. Be to, nubaustojo transporto priemonės apgadinimai užfiksuoti tiek ant galinių dešinės pusės durelių, tiek ant dešinės pusės sparno.

Liudytoja V. B. nurodė, kad matė, kaip R. J. pažvelgė pro deÅ¡inės pusės savo automobilio langÄ Ä¯ susidÅ«rimo vietÄ , tačiau nuvažiavo. Nors pirmosios instancijos teismo nutarime bei teismo posėdžio protokole iÅ¡ tiesų Å¡i V. B. nurodyta aplinkybė užfiksuota netiksliai (nurodoma, kad R. J. pažvelgė pro galinio vaizdo veidrodėlį), tačiau tai nepaneigia liudytojos parodymų nuoseklumo, jog ji matė, kaip R. J. pažiÅ«rėjo pro langÄ Ä¯ susidÅ«rimo vietÄ . Vien tai, kad Å¡is faktas nematomas byloje pateiktame vaizdo įraÅ¡e, aptariamos aplinkybės nepaneigia.

Ä®vertinus transporto priemonių iÅ¡sidėstymÄ Ä¯vykio metu (V. B. automobilis stovėjo deÅ¡inėje R. Å . autombilio), R. J. ir R. Å . transporto priemonių apgadinimų vietÄ (galinis deÅ¡inės pusės nubaustojo automobilio sparnas ir durelės, priekinis kairės pusės R. Š. automobilio sparnas), tai suponuoja vertinimÄ , kad priekine automobilio dalimi nubaustasis jau buvo pakankamai pravažiavęs automobilį „Toyota Avensis“ ir R. J. automobilio priekinė dalis pateko į V. B. regėjimo zonÄ , kurioje ji galėjo užfiksuoti aplinkybę, kaip R.

J. atsisukęs pažiÅ«rėjo į susidÅ«rimo vietÄ . Å ios liudytojos parodymai nuoseklÅ«s nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios, ji kategoriÅ¡kai įsitikinusi, jog bÅ«tent R. J., vairuodamas transporto priemonę „Toyota Corola Verso“, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Toyota Avensis“. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, automobiliams padarytus apgadinimus, nėra pagrindo spręsti, jog R. J. susidÅ«rimo su automobiliu „Toyota Avensis“ nepastebėjo, tačiau jis, nepaisant to, iÅ¡ įvykio vietos sÄ moningai pasiÅ¡alino.

Å io manymo nepatvirtina ir skunde dėstomos aplinkbės, kad eismo įvykio metu R. J. transporto priemonę buvo apdraudęs privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, buvo blaivus, todėl neturėjo motyvo ar tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Kaip pagrįstai pažymima pirmosios instancijos teismo nutarime, nors tikslo ar motyvo turėjimas gali bÅ«ti vertinamas kaip vienas iÅ¡ duomenų, patvirtinančių asmens tyčiÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, tačiau jis nėra bÅ«tinasis Å¡io nusižengimo požymis.

PasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo asmuo yra susijęs, vietos, yra nusižengimas, kurio sudėtis yra formali, taigi jam konstatuoti pakanka nustatyti pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos faktÄ bei aplinkybę, kad tai buvo padaryta tyčia, kas Å¡ioje byloje yra nustatyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais ir skundžiamame nutarime iÅ¡samiai įvertintais įrodymais.

13. Skunde taip pat akcentuojama, kad byloje nebuvo apklausti policijos pareigÅ«nai. Tačiau atmetant tokius argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis, jeigu iÅ¡ jau turimų įrodymų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie nagrinėjamo fakto buvimÄ ar nebuvimÄ . Policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko jau po eismo įvykio kilimo. Jie pateikė detalius tarnybinius praneÅ¡imus apie jų nustatytas aplinkybes, jokių esminių prieÅ¡taravimų su kitais byloje esančiais įrodymais juose nenustatyta. Taigi vien tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nubaustojo atstovės praÅ¡ymÄ apklausti policijos pareigÅ«nus, savaime nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu.

14. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo nutarime įvertinti įrodymai objektyviai patvirtina, jog automobilis „Toyota Corola Verso“ kontaktavo su automobiliu „Toyota Avensis“ nagrinėjamo įvykio metu, nubaustasis turėjo objektyviÄ galimybę užfiksuoti susidÅ«rimo faktÄ , tačiau iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Tai, kad greta įvykio vietos vyko statybos darbai, nesutrukdė liudytojai V. B. bÅ«nant kitoje transporto priemonėje ir, be kita ko, klausant nuotolinės paskaitos, iÅ¡girsti susidÅ«rimo garso, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog R. J. panaÅ¡iomis aplinkybėmis, klausydamas žinias per radijÄ , nebÅ«tų galėjęs jo girdėti. Juolab kad transporto priemones vairuojantys asmenys kelyje turi bÅ«ti atidÅ«s ir rÅ«pestingi, tuo pačiu ir pasirinkdami klausomo radijo garsÄ , kuris sudarytų galimybes nevaržomai stebėti (girdėti) aplinkÄ .

15. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog R. J. negirdėjo, nematė ar kitaip neužfiksavo eismo įvykio, kurį pats sukėlė. Jokio objektyvaus pagrindo netikėti liudytojos V. B. parodymais byloje nėra. Nepaisanto to, kad eismo įvykyje nukentėjusio automobilio „Toyota Avensis“ valdytojas buvo jos sÅ«naus plaukimo treneris, tačiau liudytoja patvirtino, kad praneÅ¡dama apie įvykį policijai, ji tuo metu nežinojo, kieno tai automobilis, tai suprato tik pastarajam atėjus į įvykio vietÄ po to, kai sutuoktinė jam pranešė gavusi pareigÅ«nų informacijÄ apie apgadintÄ transporto priemonę. V. B. patvirtino, jog jos sÅ«nus baseinÄ lankė nuo mokslo metų pradžios (įvykis įvyko spalio mėn. pradžioje), R. Å . jai žinomas tik kaip plaukimo treneris. Taigi liudytojos siekis apkalbėti R. J. duodant pastarajam nepalankius parodymus byloje nenustatytas.

16. Administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu R. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už tai, kad eismo įvykio metu jis transporto priemonę vairavo neblaivus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino, konstatavęs, kad R. J. alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimo. Skunde teigiama, jog R. J. vartojant alkoholį dar nebuvo žinoma apie sukeltÄ eismo įvykį, tačiau, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nutarime, konstatavus, kad nubaustasis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino žinodamas apie automobilio „Toyota Avensis“ padarytus apgadinimus, pagrindo pritarti Å¡iems skundo argumentams nėra ir jie atmestini kaip nepagrįsti.

17. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tinkamam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingÄ teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei R. J. pirmosios instancijos teismui iÅ¡dėstytus argumentus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį keisti ar naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. sausio 19 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Algirdas Remeika