2022-02-02 Nr. AB-2623-3-63-3-00038-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-952-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00038-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys – Daugiabučių namų savininkų bendrija „Neringa 2“, E. V., V. J. P.), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (16.2)2D-17827 „Dėl galbūt savavališkai atliktų statybos darbų daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Inspekciją teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 20 d. skundą dėl savavališkų statybos darbų.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, minėto namo savininkai yra įsteigę Daugiabučio namo savininkų bendriją „Neringa 2” (toliau – ir DNSB „Neringa 2”). Pareiškėjo teigimu, name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo pastatas), buvo atlikti savavališkos statybos darbai be suderintų projektų, be darbų sąmatų ir be name esančių butų savininkų sutikimo. Pareiškėjas įtarė, kad atskirais atvejais galimai kas nors iš DNSB „Neringa 2” atsakingų darbuotojų už neteisėtą atlygį galėjo duoti neoficialius sutikimus vykdyti paminėtus statybos darbus be teisėto pagrindo.

2.2. Pareiškėjo užsakymu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pastatų diagnostika ir statyba“ atlikto statybos darbų kvalifikuotą įvertinimą bei pateikė savo 2017 m. spalio 10 d. ataskaitą Nr. PDS 17/10/10 (toliau – ir Ataskaita), kurioje kvalifikuotai įvertino atliktų statybos darbų apimtis, pobūdį ir lokalizaciją esamame statinyje. Pareiškėjas prašė Inspekcijos UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ataskaitos pagrindu nustatyti asmenis, kurie užsakė ir atlikto savavališkos statybos darbus, įteikti šiems asmenims savavališkos statybos aktus, taikyti administracines nuobaudas už savavališkos statybos darbų atlikimą bei pateikti privalomuosius nurodymus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įpareigojant pašalinti padarytus namo defektus ir viską atstatyti į pradinę padėtį, buvusią iki savavališkos statybos darbų pradžios.

2.3. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi atsakovas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, todėl neatskleidė 2017 m. spalio 20 d. skunde nurodytų faktinių aplinkybių esmės. Atsakovas nepagrįstai skundo tyrimą užbaigė be jokių rezultatų ir kvalifikuoto tyrimo atlikimo. Atsakovas nepaneigė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pateiktos ataskaitos, todėl laikytina, kad skundą ištyrė nepilnai. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba” kvalifikuota bendrovė, kuri turi teisę atlikti pastatų apžiūrą ir atliktų statybos darbų įvertinimą. Minėtoje ataskaitoje buvo nurodytos atliktų statybos darbų apimtys ir nuorodos į tai, kad statybos darbai buvo atlikti be statybos projektų. Atsakovas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime neįvardijo nei vieno konkretaus statybos darbo ir statytojo, todėl atsakovas jokiomis leistinomis priemonėmis neturėjo teisinio pagrindo kvalifikuotai nustatyti atliktų statybos darbų apimčių, o taip pat ir statybą leidžiančių dokumentų reikalingumo atliktiems statybos darbams, kurie atsakovo kvalifikuotai nebuvo nustatyti. Inspekcijos specialistas A. D., neturėdamas pakankamos kvalifikacijos, nepagrįstai atliktus darbus vertino kaip paprastą remontą, kuriam nereikia projektų ar kitų butų savininkų sutikimo, dėl ko atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

3. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pateikė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Inspekcijos Klaipėdos departamentas gavo pareiškėjo J. S. 2017 m. spalio 20 d. skundą. Inspekcijai pradėjus nagrinėti pareiškėjo skundą, buvo nustatyta, kad išsamiam skundo išnagrinėjimui trūksta duomenų. Paprašius duomenų apie namo priežiūrą, Inspekcijos Klaipėdos departamentas buvo informuotas, kad namo bendrijos pirmininkas yra miręs ir renkamas naujas pirmininkas, todėl, vadovaujantis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 38 punktu, pareiškėjo, kaip buto savininko ir bendrijos susirinkimų dalyvio, buvo paprašyta papildomos žinomos informacijos ar turimų dokumentų, susijusių su namo priežiūra. Inspekcijos Klaipėdos departamentas 2017 m. lapkričio 16 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1579 kreipėsi į DNSB „Neringa 2”. Inspekcijos Klaipėdos departamentas, gavęs iš pareiškėjo papildomą informaciją ir skundą, pratęsė skundo „Dėl savavališkų statybos darbų (duomenys neskelbtini)“ nagrinėjimą ir pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. lapkričio 23 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), bei surašė patikrinimo aktą.

3.2. Atsakovas vadovavosi Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – ir Reglamentas STR 1.01.08:2002), III skyriuje 6.19, 12.5, 12.11, 12.12 punktuose nurodytais sąvokų apibrėžimais, bei nustatė, jog kiaurymių išgręžimas bendrojo naudojimo patalpose, židinio įrengimas, kamino stoge įrengimas ir įlajų keitimas priskirtini paprastojo remonto darbams. Kadangi visi minimi paprastojo remonto darbai atlikti iki 2017 metų, todėl taikytinos tuo metu galiojusio Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nuostatos.

3.3. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skunde nurodyti atlikti paprasto remonto darbai neatitiko Reglamento 6 priedo 5 punkte nurodytų sąlygų, todėl statybą leidžiantys dokumentai nebuvo privalomi. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktu, 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsniu, teigė, kad Inspekcijos Klaipėdos departamentas atliko visas teisės aktais jam pagal kompetenciją numatytas funkcijas, tinkamai ir išsamiai ištyrė pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Inspekciją skundą nagrinėti iš naujo yra nepagrįstas. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2017 m. spalio 10 d. statinio pažiūros akte Nr. PDS 17/10/10 nurodytos aplinkybės bei tariami pažeidimai nebuvo pagrįsti jokiais teisės aktais, ir šis aktas negali būti vertintinas kaip ekspertizės aktas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagristą.

5. . Teismas ginčo santykiams taikė Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatas, galiojusias Ginčo pastato remonto darbų atlikimo metu (iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad remonto darbai buvo atlikti iki 2017 m.). teismas vadovavosi aktualios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 19, 20, 21, 92 punktų, 20 straipsnio 1 dalies, Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 10 dalies nuostatomis, taip pat Reglamento STR 1.01.08:2002 bei 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” (toliau – ir Reglamentas STR 1.07.01:2010).

6. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovas, tirdamas pareiškėjo 2017 m. spalio 20 d. skundą, Sprendime, padarė išvadą, kad visi pareiškėjo skunde prašomi ištirti galimai savavališkai atlikti statybos darbai Ginčo pastate yra priskiriami paprastojo remonto darbams. Šią išvadą atsakovas padarė atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu buvo surašytas 2017 m. lapkričio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas. Patikrinimo metu nustatyta, jog garaže perdangoje iškirstos skylės ir pravesti 50 mm kanalizacijos vamzdis bei 15 mm vandentiekio vamzdis su ventiliu; tai yra pastato viduje; atliktas paprastas remontas, nepažeidžiant laikančiųjų konstrukcijų. Patikrinus židinio kaminą, nustatyta, jog jis yra apie 99 cm, stogas sutvarkytas. Patikrinus lietaus nuvedimo sistemą, nustatyta, kad visi lietvamzdžiai yra projekte numatytoje vietoje, pakeisti vakarinės pusės stogo elementai (3 vnt.), įlajos, nekeičiant stogo konstrukcijos, jos nesilpninant ir nestiprinant. Visi darbai buvo atlikti iki 2017 m. pradžios, jie visi vertintini kaip paprastas remontas, todėl jiems atlikti nebuvo reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.

7. Teismas įvertino Reglamento STR1.01.08:2002) 6.18 papunkčio, 7, 9, 10 ir 12 punktų nuostatas, Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 punkto nuostatas, bei atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus, liudytojo A. D. parodymus padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti kompetentingos institucijos nustatytais faktais ir padarytomis išvadomis dėl to, kad buvo atlikti statybos darbai, kurie laikytini statinio parastuoju remontu, t. y. pastatas nebuvo rekonstruotas ar kapitališkai remontuotas.

8. Teismas iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatė, kad atliekant pareiškėjo 2017 m. spalio 20 d. skunde nurodytus darbus, nebuvo perstatomos ar pertvarkomos Ginčo pastato laikančiosios konstrukcijos. Atlikti darbai atitinka paprastojo remonto sampratą, įtvirtintą Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punkte bei Reglamento STR 1.01.08:2002 VIII skyriuje. Teismas konstatavo, kad nei pareiškėjo nuomonė, nei pridedama Ataskaita, kuri negali būti vertintina kaip ekspertizės aktas, iš esmės negali paneigti Inspekcijos padarytų išvadų, pagrįstų teisės aktų nuostatomis dėl gyvenamajame daugiabučiame name atliktų statybos darbų rūšies. Pareiškėjas nepateikė neginčytinų įrodymų, paneigiančių padarytas išvadas apie atlikto remonto pobūdį, bei pagrindžiančių jo teiginius. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Inspekcijos Klaipėdos departamentas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. (16.2)-2D-17827 savo kompetencijos ribose įvertino faktinę situaciją ir teisinį reguliavimą bei padarė teisingą išvadą, jog tokio pobūdžio darbai yra paprastojo remonto statybos rūšis.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktus paprastojo remonto projektas privalomas ypatingo ir neypatingo statinio paprastajam remontui Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais, o paprastojo remonto aprašas – statinio paprastajam remontui tik Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Teismas, vadovaudamasis Reglamento STR 1.07.01:2010 dalies „Atvejai, kada privalomas rašytinis pritarimas statinio projektui” 5 punkto, 9 punkto nuostatomis, iš rašytinės bylos medžiagos bei fotonuotraukų nustatė, kad atliekant pareiškėjo nurodytus vandentiekio ir nuotekų vamzdžių išvedimo ir nuotekų vamzdžių pajungimo prie bendros pastato nuotekų sistemos paprastojo remonto darbus nebuvo pakeista Ginčo pastato išvaizda taip, kaip tai suprantama pagal Reglamento STR 1.07.01:2010 dalies „Atvejai, kada privalomas rašytinis pritarimas statinio projektui” 9 punktą; bei nenustatyta, kad buvo pakeistos šildymo ir elektros bendrosios inžinerinės sistemos. Teismas padarė išvadą, kad minėtiems paprastojo remonto darbams nebuvo privalomas rašytinis pritarimas statinio projektui, todėl konstatavo, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai ginčijamame 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime konstatavo, jog tokiems darbams nebuvo privalomi savivaldybės tarnautojo pritarimas bei paprastojo remonto aprašas.

10. Teismas, pasisakydamas dėl atliktiems darbams būtino bendraturčių sutikimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalies, 4.85 straipsnio nuostatomis, padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju pagal galiojantį teisinį reguliavimą atliktiems darbams nebuvo būtinas rašytinis pritarimas ar paprastojo remonto aprašas. Teismas pažymėjo, kad pagal Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 8 straipsnio 1 dalį, Inspekcija atlieka teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, tačiau neturi įgalinimų spręsti tarp bendraturčių kilusių ginčų. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, t. y. bendraturčiai, nesant sutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto naudojimo, savo pažeistas teises turi ginti teisme pagal CK nuostatas (CK 1.138 str., 4.75 str.). Vadovaujantis CK 1.138 straipsniu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, todėl pareiškėjas dėl galimai pažeistų savo teisių turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

11. Teismas, įvertinęs Sprendimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgus į pateiktą ir visiškai išanalizuotą medžiagą, išklausius suinteresuotų asmenų nuomones, t. y. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, yra motyvuotas, jame aiškiai suformuluota padaryta išvada, jog atlikti paprastojo remonto darbai, kuriems atlikti nereikalingas projektas ir nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai bei nurodyta priimto sprendimo apskundimo tvarka. Jokių kitų konkrečių administracinio teisinio pobūdžio argumentų, susijusių su netinkamu viešojo administravimo procedūrų vykdymu, skundžiamo sprendimo neatitikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normoms pareiškėjas nenurodė .Teismas nenustatė, kad skundžiamu sprendimu būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą viršytų kompetenciją, taip pat kad skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovė buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl padarė išvadą, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo ir įvertinti visas aplinkybes yra išvestinis iš reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo.

III. 12. Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo J. S. skundą patenkinti pilna apimtimi.

13. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas, vertindamas atsakovo Sprendimą ir atliktų statybos darbų rūšį netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymą bei poįstatyminius aktus reglamentuojančius paprastojo remonto sąvoką, todėl netinkamai įvertino atsakovo Sprendimą.

13.2. Atsakovas priimdamas Sprendimą nevertino jam pareiškėjo pateikto 2017 m. spalio 10 d. Statinio apžiūros akto, kuriame detaliai buvo nurodytos savavališkų statybos darbų apimtys ir lokalizacijos. Šioje ataskaitoje buvo nurodyta, kad atlikti statybos darbai iš esmės pakeitė statinio projektinius sprendinius, o tai reiškia, kad statybos darbai buvo atlikti savavališkai, nes nebuvo parengti statybos darbų projektai. Teismas privalėjo atitinkamai įvertinti faktines aplinkybes, kad atsakovas savarankiškai nerinko duomenų apie atliktus statybos darbus, tačiau tai įpareigojo daryti pareiškėją privalomuoju nurodymu, tačiau pats atsakovas nesiekė gauti specialisto išvadų dėl ginčytinų statybos darbų kvalifikuoto įvertinimo.

13.3. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą privalėjo ištirti ir nustatyti ar atliekant ginčo statybos darbus, kurie buvo nurodyti pareiškėjo skunde, nebuvo pažeisti statinio esminiai projekto sprendiniai, tačiau nei atsakovas nei teismas su statinio projektu ir jo sprendiniais nesusipažino, todėl jokiomis leistinomis priemonėmis nebuvo ištirta ir nustatyta ar atliekant pareiškėjo skunde nurodytus statybos darbus buvo pažeisti statinio esminiai projekto sprendiniai.

13.4. Teismui skundžiamame sprendime paneigus pareiškėjo teiktą Ataskaitą, byloje neliko kvalifikuoto specialisto išvados dėl atliktų statybos darbų rūšies įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas nebuvo kompetentingas įvertinti konkrečių statybos darbų rūšies, kadangi statybos darbų rūšies įvertinimas nėra teisinio vertinimo dalykas, o byloje esant teisiniam ginčui dėl statybos darbų rūšies įvertinimo, tik kvalifikuotas specialistas galėtų pateikti išvadą, patvirtinančią ginčo statybos darbų rūšį. Tik esant kvalifikuotam statybos darbų įvertinimui šioje byloje būtų galimos kompetentingos išvados dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo. Kadangi atsakovas ir teismas netyrė statinio esminių projekto sprendinių pakeitimo galimybės ir byloje nebuvo kitos kvalifikuoto specialisto išvados apie statybos darbų rūšį, teismui nebuvo objektyvios galimybės tinkamai kvalifikuoti statybos darbų rūšį bei nuspręsti ar tikrai atlikti statybos darbai nėra savavališkos statybos padariniai.

13.5. Pareiškėjas nurodo kartus su skundu atsakovui pateikęs Ataskaitą, kurioje buvo detaliai išdėstyti atlikti statybos darbai, todėl atsakovui kilo pareiga visapusiškai patikrinti ir įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes (susipažinti su pradiniu statinio projektu ir visais šio projekto sprendiniais, juos tinkami įvertinti ir nustatyti ar buvo pakeisti pradinio statinio projekto sprendiniai, o jeigu buvo, tai ar galima buvo juos įvertinti kaip savavališką statybą), o to nepadarius konstatuotina, jog pareiškėjo skundas buvo ištirtas nevisapusiškai ir neobjektyviai, bei padarė nepagrįstą išvadą dėl atliktų statybos darbus priskyrimo paprastojo remonto darbams.

13.6. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovui netyrus statinio projektinių sprendinių pakeitimo fakto ir nenustačius, ar atlikti statybos darbai nėra savavališka statyba, neteisingai buvo traktuojamas bendrasavininkų sutikimo būtinumas atliktiems darbams, kadangi Statinio projekto sprendinių pakeitimo procedūrai atlikti yra būtinas ne tik statinio bendraturčių sutikimas, bet ir projekto autoriaus sutikimas bei atitinkamas statinio projekto naujos laidos įgyvendinimas.

13.7. Pareiškėjo nuomone, kadangi paprastasis patalpų remontas yra atliekamas patalpų savininko nuožiūra, tai tokiu atveju šioje byloje buvo aktualu apklausti statytojus V. J. P. ir E. V., kad būtų nustatytos paprastojo remonto darbų atlikimo datos ir apimtys bei nustatyti paprastojo remonto tikslai ir šių darbų nedeklaravimo priežastys. Teismui minėtų statytojų neapklausus, buvo padaryta nepagrįsta išvada dėl atliktų statybos darbų kvalifikavimo kaip paprastojo remonto darbus.

13.8. Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo apsaugos teritorijoje, todėl teismas, spręsdamas atsakovo sprendimo pagrįstumą privalėjo byloje įtraukti valstybės įgaliotą instituciją, kuri yra atsakinga už kultūros paveldo teritorijų apsaugą.

14. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, bei papildomai akcentuoja:

14.1. Atsakovas pažymi, kad 2017 m. lapkričio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-3293 bei jo prieduose užfiksuotų duomenų matyti, kad statybos darbų atlikimo laikas Inspekcijos patikrinimo metu buvo nustatytas ir tai buvo pagrindas taikyti materialinės teisės normas, galiojusias atitinkamu laikotarpiu, kadangi įstatymas neturi grįžtamosios galios arba, kitaip tariant, negalioja atgaline tvarka, ir akcentuoja, kad tokios praktikos laikosi Lietuvos teismai, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nepagrįstai taikė Statybos įstatymo bei poįstatyminių aktų konkretų, nustatytą laikotarpį atitinkančias teisės aktų redakcijas yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja teisės principams.

14.2. Atsakovas akcentuoja, kad atsiliepime nurodytas teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis savavališkos statybos bei esminių statinio projekto sprendinių sąvokas, bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neįvertino, jog yra pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai ir nepagrįstai nefiksuota savavališka statyba, yra nepagrįsti.

14.3. Atsakovas pažymi, kad pagal paprastojo remonto statybos darbų teisinį reguliavimą, atliktam vandentiekio ir nuotekų vamzdžių išvedimui ir nuotekų vamzdžio pajungimui prie bendros pastato nuotekų sistemos nei rašytinis įgalioto savivaldybės tarnautojo pritarimas, nei paprastojo remonto aprašas nebuvo privalomi, nes kiaurymių išgręžimas bendro naudojimo patalpose nekeičia pastato išvaizdos ir tuo nėra pertvarkoma dujų, šildymo ar elektros inžinerinė sistema. Kamino įrengimas ant plokščio pastato stogo priskiriamas paprasto remonto darbams. Pagal Reglamento STR 1.07.01:2010 6 priedo 5 punktą paprastojo remonto atvejais nereikalingas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui kamino įrengimui, nes nekeičiama pastato išvaizda, bei nėra pertvarkoma dujų, šildymo ar elektros inžinerinė sistema, kaminas neiškyla daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo. Rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui nėra privalomas atliktiems esamos lietaus nuvedimo sistemos paprasto remonto darbams, pertvarkant įlajas, nes atliktas jau esamos, įrengtos, inžinerinės sistemos paprastas remontas apsaugant nuo kenksmingos drėgmės pastogių patalpas, stogų ir perdangų konstrukcijas, netvirtinant prie pastato fasado ar šlaitinio stogo naujų inžinerinių sistemų ar konstrukcijų.

14.4. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skunde atsakovui nurodyti Ginčo pastate atlikti paprastojo remonto darbai, vandentiekio ir nuotekų vamzdžių išvedimui ir nuotekų vamzdžio pajungimui prie bendros pastato nuotekų sistemos, kamino įrengimas ir įlajų keitimas, neatitiko Reglamento STR 1.07.01:2010 6 priedo 5 punkte nurodytų sąlygų, todėl statybą leidžiantys dokumentai nebuvo privalomi. Atliktais darbais nebuvo keičiama statinio vieta sklype, paskirtis, jo laikančiosios konstrukcijos bei jų išdėstymas, išorės matmenys, todėl nėra jokio pagrindo atliktų darbų vertinti kaip pažeidžiančių esminius statinio projekto sprendinius ar kaip savavališką statybą.

14.5. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pateikta UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, ataskaita Nr. PDS 17/10/10 nėra ekspertizės aktas. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Statybos produkcijos sertifikavimo centro registrų duomenimis, 2017 m. liepos 28 d. išduotas atestatas Nr. KA-8549, kuriuo suteikiama teisė būti ypatingojo statinio statybos rangovu, statybos darbų sritys: statybinių konstrukcijų (betono, mūro) statyba, apdailos darbai (išskyrus fasadų šiltinimą). Į atestuotų ekspertizės įmonių sąrašą UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ nėra įtraukta. Todėl pareiškėjo reikalavimas, kad teismas vadovautųsi ataskaita Nr. PDS 17/10/10 yra nepagrįstas. Teismas pagrįstai šią Ataskaitą vertino bendrame nustatyto teisinio reguliavimo bei nustatytų faktinių aplinkybių kontekste ir rėmėsi tais įrodymais, kurie teismo vertinimu buvo patikimi, objektyvus bei neprieštaraujantys nustatytam teisiniam reguliavimui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (47 str. 1 d.). Įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti advokatai (47 str. 4 d. 1 p.). Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu (47 str. 6 d.).

16. ABTĮ 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui. Jeigu byla, kurioje yra gautas apeliacinis skundas, yra išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo bylos pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas (138 str. 3 d. 3 p.). Šio straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

17. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 14 d. Regionų apygardos administraciniam teismui pareiškėjo vardu apeliacinį skundą pateikė pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas V. G., veikiantis pagal 2018 m. vasario 27 d. sudarytą atstovavimo sutartį.

18. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. S. mirė 2021 m. lapkričio 14 d., todėl pavedimo santykiai tarp pareiškėjo ir jo įgalioto atstovo nutrūko pareiškėjo mirties dieną. Kadangi apeliacinis skundas pareiškėjo vardu jo įgalioto atstovo advokato buvo paduotas jau po pareiškėjo mirties (2021 m. gruodžio 14 d.), pareiškėjo apeliacinis skundas neturėjo būti priimtas ir turėjo būti grąžintas atstovui (CK 6.763 str. 1 d. 4 p., ABTĮ 138 str. 3 d. 3 p.).

19. Nustačius šias aplinkybes apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 8 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 8 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius